fd3fc7be-afc3-45b1-89cf-37ea91d40298 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. AN2-219-843/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00533-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.18; 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Bielskė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu E. M. nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d., 14.35 val., buvo vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as), atlikus narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo testÄ , buvo nustatyta, kad testas teigiamas AB-PINACA.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs E. M. skundÄ , 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ nurodydamas, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ E. M. turėjo teisę praÅ¡yti, kad jo tyrimas bÅ«tų pakartotinai atliktas laboratorijoje, tačiau už tokį tyrimÄ privalėjo pats susimokėti. E. M. mėginys laboratorijai buvo paruoÅ¡tas, užantspauduotas, tačiau į laboratorijÄ neiÅ¡siųstas, pareiÅ¡kėjui neturint pakankamai lėšų. Tokiu bÅ«du pataisos namuose atlikto tyrimo rezultatai iÅ¡liko nepaneigti.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu E. M. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį bei Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimÄ panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

3.1 Apelianto teigimu, apylinkės teismas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais E. M. pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumÄ , privalo priimti ne formalius, o iÅ¡ tiesų teisingus sprendimus. Teismas, nagrinėdamas skundÄ , turi vadovautis ANK 641 straipsnio nuostatomis, be kita ko nustatyti ir atsižvelgti į tai, ar pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai. Apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nenustatinėjo, dėl jų iÅ¡ esmės nepasisakė, tokiu bÅ«du palikdamas neatsakytus Å¡iuos skundo argumentus.

3.2 Apelianto nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo bei sprendimo aiÅ¡kumo reikalavimų, nenurodė teisinių argumentų dėl jo skunde iÅ¡dėstytų teiginių, jog nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar testai buvo tinkami naudoti, jie nebuvo iÅ¡pakuoti jo akivaizdoje. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes neįsigilino ir dėl jų nepasisakė. Todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.

3.3 Savo skunde apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė ir objektyviai netyrė 2021 m. sausio 15 d. Vilniaus pataisos namų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-45(1) turinio, tai yra, ar buvo Å¡iame akte konstatuoti kokie nors jo apsvaigimo požymiai ir pan. Atkreipia teismo dėmesį, jog pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai suraÅ¡yti daugiau nei po dvejų mėnesių (2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. kovo 29 d.). Tai kelia abejonių, ar pastarieji galėjo atsiminti visas aplinkybes, kai pataisos namuose bausmę atlieka daugiau nei 500 nuteistųjų, o testai atliekami daugeliui jų kasdien. Tokie tarnybiniai praneÅ¡imai turėjo bÅ«ti pripažinti niekiniais. Ä®vykio dienÄ pareigÅ«nų J. Å . (J. Å .) ir V. J. (V. J.) raÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų nėra ir neaiÅ¡ku kodėl. Pažymi, jog net gydytojo pažyma iÅ¡raÅ¡yta tik 2021 m. vasario 18 d., tai yra paėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio.

3.4 Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, kuri reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimÄ . Å is teisės aktas yra bendro pobÅ«džio ir galioja visoje Lietuvos Respublikoje, tad turi galioti ir pataisos įstaigose. Teismas nesigilino, kodėl nagrinėjamo įvykio metu nebuvo paimti du tiriamosios medžiagos mėginiai, vienas – testui atlikti, kitas – siuntimui į Mykolo Romerio universitetÄ (apraÅ¡o 18-18.2 punktai).

3.5 Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nai 2021 m. sausio 15 d. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 (su 2020 m. pakeitimais) patvirtinto reikalavimo įjungti vaizdo registratorių, siekiant įraÅ¡yti bendravimo su juo ir testo atlikimo aplinkybes. Apelianto vertinimu, taip siekta nuslėpti neteisėtus veiksmus atliekant testÄ .

3.6 Apelianto vertinimu pareigÅ«no statusas nėra toks pats, kaip liudytojo, nes pareigÅ«nai visada yra suinteresuoti duoti kaltinančius parodymus. Galimybė ginčyti tokius parodymus yra bÅ«tina sÄ Å¾iningo proceso stadija, kaip ir jų parodymus tikrinti su kitais bylos duomenimis. Å iuo atveju byloje pirmenybė suteikta iÅ¡skirtinai vien pareigÅ«nų parodymams, nors yra daug abejonių.

3.7 Apeliantas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo posėdyje jam dalyvaujant nuotoliniu bÅ«du, atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir juos iÅ¡tirti iÅ¡ naujo.

4. Vilniaus pataisos namų administracijos atsiliepime prašoma traukiamo administracinėn atsakomybėn E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam E. M. atlikus greitos priemonės testÄ , buvo nustatyta, jog jis yra vartojęs psichotropinę medžiagÄ â€“ sintetinį kanabinoidÄ (AB-PINACA). Dėl Å¡io nusižengimo buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

4.2. Atsiliepime pažymima, jog savo veiksmais E. M. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 71 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu nubaustas bauda.

4.3. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Ä®vertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , nubaustojo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimais, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog E. M. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 71 straipsnio 1 dalyje.

7. Dėl apeliaciniame skunde pateikto praÅ¡ymo administracinio nusižengimo bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka (dalyvaujant nuotoliniu bÅ«du), atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo juos iÅ¡tirti, pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio, reglamentuojančio bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimÄ , 2 dalyje yra nurodyta bendra taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas iÅ¡imtis. Pagal jas teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas – paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotÄ praÅ¡ymÄ . Pažymėtina, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Å iuo atveju nėra pateikti jokie nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikÅ¡mę sprendimo priėmimui, apelianto praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra motyvuotas, todėl teismas sprendžia, kad bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti minėta tvarka nėra, tad byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka.

8. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytų nusižengimų) padarymÄ sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimÄ pasitikrinti dėl apsvaigimo. Tokie veiksmai užtraukia asmenims baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų.

9. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu E. M. nubaustas už tai, kad bausmės atlikimo metu vartojo psichotropinę medžiagÄ â€“ sintetinį kanabinoidÄ (AB-PINACA) be gydytojo paskyrimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 15 d. 14.35 val. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. apsvaigimas buvo tikrinamas Vilniaus pataisos namuose vykdant narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos programÄ . Tuo tikslu jis buvo nuvestas į 1-ojo saugojimo valdymo skyriaus tarnybines patalpas, kur nuteistajam greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba buvo atliktas narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo testas. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad nuteistasis E. M. vartojo sintetinį kanabinoidÄ (AB-PINACA). E. M. inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina ne tik anksčiau minėti atlikto testo rezultatai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas (b. l. 10-11), pareigÅ«nų J. Å ., M. A. ir V. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai (b. l. 34-36, 51-53) bei kita byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, E. M. nenurodė, kad rastas medžiagas bÅ«tų vartojęs gydytojo paskyrimu, be to, byloje esantis 2021 m. vasario 18 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad tikrinimo metu joks gydymas jam nebuvo skirtas (b. l. 15). Tai rodo, jog nuteistojo Å¡lapime rastos medžiagos suvartotos be gydytojo paskyrimo. Nubaustojo skundo argumentas, kad gydytojo pažyma iÅ¡duota praėjus mėnesiui po jam atlikto tyrimo, nesumažina jos svarbos, kadangi visuose gydymo įstaigose asmenų ligos eiga ir jos gydymas yra fiksuojamas, ne iÅ¡imtis yra ir laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

10. Viso proceso metu apeliantas kategoriÅ¡kai neigė vartojęs nustatytÄ ar kitas draudžiamas psichotropines medžiagas. Apeliaciniame skunde jis ginčijama testų dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarka, nurodo, jog testai nebuvo iÅ¡pakuoti jo akivaizdoje, nebuvo paimti du mėginiai (vienas – testui atlikti, kitas – siuntimui į Mykolo Romerio universitetÄ ) bei nebuvo objektyviai iÅ¡tirtos visos aplinkybės dėl jo apsvaigimo požymių. Apygardos teismas pažymi, jog apelianto skundžiamos aplinkybės buvo detaliai iÅ¡tirtos apylinkės teismo posėdžio metu ir pagrįstai konstatuota, kad patikrinimo procedÅ«rÄ pareigÅ«nai atliko nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teisme liudytojais apklausti pataisos namuose patikrinimÄ atlikę pareigÅ«nai V. R. ir J. Å . parodė, jog E. M. atlikti testai buvo nauji, iÅ¡pakuoti nuteistojo akivaizdoje, jam parodytas testo galiojimo laikas. Svarbu paminėti, kad pastarieji liudytojai tokius parodymus teismui davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent tarp Å¡ių liudytojų ir E. M. bÅ«tų susiklostę konfliktiniai santykiai, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas.

Liudytojų nurodytos aplinkybės neprieÅ¡taringos, jos sutampa tarpusavyje. Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ Å¡ių liudytojų parodymais vadovautis. Minėti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog E. M. buvo atlikti du testai, kurių vienas – 14 reikÅ¡mių testas (skirtas organinių narkotinių medžiagų aptikimui) nieko neparodė, tuomet buvo daromas antrasis – 4 reikÅ¡mių testas (skirtas sintetinių medžiagų atlikimui) ir bÅ«tent pastarasis buvo teigiamas. TestavimÄ atlikę Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nai patvirtino, kad yra susipažinę su testų atlikimo tvarka, nustatytos tvarkos laikėsi.

Apylinkės teismui buvo pateiktas greitojo testo priemonės naudojimo instrukcijos lapelis, iÅ¡ joje pateiktos informacijos ir paties atlikto testo nustatyta, kad testo kasetę sudaro keturios reikÅ¡mės, kurias reikia panardinti į Å¡lapimo mėginį ir laukti rezultato, bÅ«tent tokį antrojo testo panaudojimÄ nurodė ir pats E. M., todėl apygardos teismui nekyla abejonių, jog patikrinimo procedÅ«ra atlikta tinkamai. Be to, pareigÅ«nų posėdžio metu duotus parodymus, patvirtina ir byloje esantys pareigÅ«nų M.

A., V. J. ir J. Š. tarnybiniai pranešimai (b. l. 13-14, 45-46).

11. Apeliantas skunde taip pat kelia klausimÄ dėl dviejų mėginių tyrimo metu paėmimo (vieno – testui atlikti, kito – siuntimui į Mykolo Romerio universitetÄ Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijÄ ). Pažymėtina, kad nagrinėjamo tikrinimo metu galiojusio ApraÅ¡o 4 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymÄ sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens bÅ«klės vertinimas; tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijÄ ir tyrimo iÅ¡vados gavimas; laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto suraÅ¡ymas. To paties ApraÅ¡o 15 punkte nustatyta, kad jeigu suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratorijÄ iÅ¡tyrimui. Taigi, iÅ¡ aptarto reglamentavimo akivaizdu, jog privalomas dviejų mėginių paėmimas jame nėra numatytas, o tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog vienas ir tas pats mėginys gali bÅ«ti naudojamas ir greitajam testui atlikti, ir vėliau, testuojamam asmeniui pareikalavus, gali bÅ«ti siunčiamas į toksikologijos laboratorijÄ pakartotiniam tyrimui. Todėl apelianto argumentas dėl vieno mėginio paėmimo neturi teisinio pagrindo, tuo labiau, kad aptariamas Å¡lapimo mėginys dėl nuteistojo disponuojamų piniginių lėšų stokos į Mykolo Romerio universitetÄ Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijÄ taip ir nebuvo iÅ¡siųstas.

12. Skunde apeliantas teigia, kad nebuvo objektyviai iÅ¡tirtos visos aplinkybės dėl jo apsvaigimo požymių, atliktas tik Å¡lapimo testas. Atsakant į šį argumentÄ pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, todėl kilti atsakomybei pagal šį straipsnį pakanka paties tokių medžiagų vartojimo fakto nustatymo. Apsvaigimo nustatymas Å¡iuo atveju nebuvo reikÅ¡mingas. Pasisakant dėl procedÅ«ros nustatant psichotropinių medžiagų vartojimo faktÄ , kaip jau paminėta Å¡ioje nutartyje, E. M. apsvaigimas buvo tikrinamas Vilniaus pataisos namuose vykdant narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos programÄ . Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu parodė liudytojas pareigÅ«nas J. Å ., tokie patikrinimai pataisos namuose yra atliekami pastoviai kiekvienÄ pamainÄ , tai įprasta prevencinė priemonė. Be to, E. M. nebuvo vienintelis, kuriam buvo atliekamas toks tyrimas, anksčiau minėtuose pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad atsitiktiniu bÅ«du buvo pasirinkti net trys 2-o bÅ«rio nuteistieji, įskaitant ir apeliantÄ , todėl apygardos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto iÅ¡keltai versijai, kad tyrimas buvo atliekamas vien tik todėl, jog jis neįtiko „aukÅ¡tesniems“ pareigÅ«nams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos taisyklės, įtvirtintos ApraÅ¡e, kadangi buvo atliktas apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens bÅ«klės vertinimas bei tiriamos medžiagos iÅ¡tyrimas greita tyrimo priemone (testu). Nors nuteistasis su tyrimo rezultatais nesutiko, juos ginčijo, tačiau tiriamoji medžiaga, kaip jau nurodyta Å¡ioje nutartyje, į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijÄ siunčiama nebuvo, nes nuteistajam nepakako sÄ skaitoje lėšų sumokėti už tyrimÄ . Pastarojo fakto Apeliantas neginčijo, todėl Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nų atlikto patikrinimo rezultatai nebuvo paneigti.

13. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamo testavimo metu nebuvo įjungti vaizdo įraÅ¡o registratoriai, pažymėtina, jog ApraÅ¡o II dalyje yra reglamentuota neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas laisvės atėmimo vietose tvarka, tačiau joje nėra nurodyta, jog atliekant tokį tyrimÄ bÅ«tų privalomas vaizdo įraÅ¡o priemonių naudojimas. Šį faktÄ patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai. PareigÅ«nai J. Å . ir V. R. papildomai nurodė, kad procedÅ«ra, kai tiriamajam atliekama asmens krata bei stebimas Å¡lapimo mėginio paėmimas, yra įprasta ir bÅ«tina praktika, jeigu pas pareigÅ«nÄ yra vaizdo registratorius, tai paties testo atlikimas yra filmuojamas (b. l. 34-35, 51-53).

14. Nors apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai suraÅ¡yti daugiau nei po dviejų mėnesių po aptariamo jo testavimo, tai yra 2021 m. kovo 24 d., tačiau Å¡i nubaustojo nurodyta aplinkybė nesumenkina pareigÅ«nų V. J. ir J. Å . tarnybinių praneÅ¡imų byloje reikÅ¡mės. Pastarieji pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai buvo gauti teismo iniciatyva atliekant įrodymų tyrimÄ , siekiant surinkti informacijÄ apie nuteistojo testavimo aplinkybes iÅ¡ testavimÄ iniciavusių ir betarpiÅ¡kai jį atlikusių asmenų, kas ir apygardos teismo vertinimu, patvirtina teismo siekį detaliai nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Be to, pareigÅ«nas J. Å . papildomai buvo apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, dalyvaujant apeliantui, kai jis turėjo galimybę užduoti pastarajam liudytojui klausimus ir Å¡ia savo teise, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų pasinaudojo (b. l. 51-53).

15. Dėl apelianto skunde nurodomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikos pažymėtina, kad minėta metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu, patikrinimÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmę atliekančio apelianto patikrinimas buvo vykdomas ne asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, o jo įkalinimo vietoje, tad pagrindo vadovautis apelianto nurodytu teisės aktu nebuvo. Jo patikrinimas atliktas pagrįstai vadovaujantis ApraÅ¡u.

16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad E. M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 71 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, jo padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai, E. M. už šį administracinį nusižengimÄ nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga jo padarytam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o E. M. apeliacinis skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė