2021-04-07 Nr. AB-6857-3-61-3-04128-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-863-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SP1-4323 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. sprendimas); 2) panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2017 m. spendimas) (toliau kartu – ir NMA sprendimai) ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašo panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Likusią skundo dalį priėmė.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

3.1. NMA sprendimai priimti neįvertinus visų faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ir prieštaraujant teismų praktikai. Be to, 2018 m. sprendimas priimtas pažeidus draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą principą. Sankcija už neva netinkamą deklaravimą jau buvo pritaikyta 2017 m., o 2018 m. sprendimu NMA antrą kartą pritaikė sankciją už tą patį pažeidimą (netinkamas 16,72 ha ploto deklaravimas).

3.2. NMA pritaikyta sankcija dėl neteisingai deklaruoto išmokoms gauti 0,41 ha ploto yra nepagrįsta ir priimta netinkamai nustačius faktines aplinkybes. Pieva kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 2016 m. nušienauta du kartus (2016 m. gegužės 29 d. ir 2016 m. liepos 3 d.). Tai patvirtina Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalas. Toks faktinis pievos tvarkymas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – ir Taisyklės). Tai, kad NMA atstovai patikrinimą dėl pievos nušienavimo atliko tik 2016 m. gruodžio 20 d. ir nustatė, kad pieva nenušienauta, dar nereiškia pažeidimo. Iki NMA nurodyto patikrinimo datos minėtame lauke esanti pieva ataugo, nes 2016 m. buvo lietingi. Taisyklėse nenustatytas reikalavimas, kad pareiškėja privalo pievą šienauti rudenį, jeigu žolė atauga.

3.3. NMA nepagrįstai laiko, kad netinkamas paramai gauti plotas yra 16,31 ha. Dalį žemės sklypų valdo jos motina V. J. Teikiant paraišką, registruojant žemės ūkio valdą, pareiškėja nurodė ir motinos valdomus žemės sklypus. Tai buvo atlikta tik todėl, kad sistemoje pildant nustatytos formos prašymą, buvo reikalaujama užpildyti žemės valdos valdytojo šeimos narių asmens duomenis. Taigi pareiškėja nurodė sutuoktinio (R. J. (R. J.)) ir motinos (V. J.) duomenis. Toks deklaravimas, pareiškėjos nuomone, nelaikytinas netinkamu. Be to, pareiškėjos motina nuomos teisėmis valdomų sklypų nedeklaravo ir už juos negavo jokių išmokų. Vadinasi, tokiu pareiškėjos deklaravimu nepadaryta jokia žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui. Pareiškėja, gavusi informaciją iš NMA apie galbūt netinkamą deklaravimą, 2016 m. gruodžio 16 d. NMA pateikė prašymą „Dėl papildomų duomenų pateikimo“. Su šiuo prašymu pateikė žemės sklypų panaudos sutartis ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Tokiu būdu pareiškėja siekė pagrįsti žemės sklypų valdymo pagrindą (nes ji buvo suklaidinta nurodytos prašymo formos, pildant duomenis), tačiau NMA į prašymą neatsižvelgė, pridėtų dokumentų neįvertino ir 2017 m. birželio 2 d. bei pakartotinai 2018 m. liepos 2 d. priėmė skundžiamus sprendimus.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios Nr. 16-1012246212-A1-1 (toliau – ir 2016 m. paraiška). NMA įvertino pateiktą 2016 m. paraišką ir nustatė, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 277,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA. Pareiškėja, 2016 m. teikdama paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2016 m. paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, kad pareiškėja yra susipažinusi su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

4.2. 2018 m. sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, be to jis atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, priešingai, nei nurodo pareiškėja. Pareiškėjai sankcijos nėra taikomos antrą kartą, NMA 2017 m. sprendimu informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, tačiau mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas nėra taikomas iki 2018 m. sprendimo priėmimo. NMA sankciją – susigrąžinti išmokėta paramos sumą, taiko tik 2018 m. sprendimu, todėl pareiškėjos argumentai dėl sankcijų taikymo du kartus atmestini kaip nepagrįsti.

4.3. Deklaruojant kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą, turi būti pateikiami teisėtą žemės valdymą patvirtinantys dokumentai, t. y. nuomos, panaudos, laikino naudojimosi žemės sklypu sutartys su asmenimis, kuriems nuosavybės teise šie plotai priklauso. Pareiškėja 2016 m. paraiškoje deklaruodama R. J. ir V. J. priklausančius žemės sklypus turėjo pateikti su šiais asmenimis sudarytas sutartis dėl teisėto žemės sklypų valdymo. Be to, pareiškėja deklaravo valstybinius žemės plotus, kuriems nebuvo pateikti papildomi dokumentai, t. y. nepateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) leidimas laukus subnuomoti, todėl yra laikytina, kad laukai buvo deklaruoti neteisingai, kaip neturintys žemės valdymo dokumentų. NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, todėl, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. NMA vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, tikrino registrų duomenis ir nustatė, kad pareiškėja pateiktais dokumentais nepagrindė valdymo teisės į deklaruotus plotus. Ginčijamas sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo 2018 m. liepos 2 d. ir 2017 m. birželio 2 d. sprendimų, kuriais Agentūra nusprendė susigrąžinti dalį pareiškėjai išmokėtų išmokų ir taikyti sankcijas pagal 2016 m. paraišką dėl žemės ūkio veiklos kriterijaus nesilaikymo, neteisingo deklaravimo bei neįrodytos valdymo teisės į dalį paraiškoje deklaruoto ploto.

7. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 6 d. pareiškėja NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012246212-1, kurioje deklaravo 45,99 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse), išmokai jaunajam ūkininkui, žalinimo išmokai, taip pat susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą. 2016 m. lapkričio 16 d. NMA pareiškėjai pateikė pranešimą Nr. 1354253, kuriame nurodė, jog siekdama gauti didesnę paramos sumą, pareiškėja privalo per 20 darbo dienų pateikti visų plotų, kurių ji nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo įrodymo dokumentus ir nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos ar kita) patvirtinimo dokumentus. Pareiškėja pateikė NMA reikalaujamus dokumentus. Baigusi vertinti pareiškėjos 2016 m. paraišką, NMA priėmė 2017 m. sprendimą, kuriuo pareiškėjai paskirta 6 345,81 Eur dydžio galutinė paramos suma ir 4 801,23 Eur sankcijos už neteisingą plotų deklaravimą. 2018 m. sprendimu NMA informavo pareiškėją, kad iki 2017 m. birželio 23 d. pareiškėjai buvo apskaičiuota ir perduota mokėjimui bendra 6 561,02 Eur tiesioginių išmokų ir pagal priemonę MPŪV suma, o pagal 2016 m. paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 2 284,01 Eur, t. y. 4 227,01 Eur mažiau. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad susidarė 4 227,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA. NMA papildomai priėmė 2018 m. sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtų išmokų dėl to, kad, NMA nuomone, neteisingai deklaruotas išmokoms gauti 0,41 ha plotas ir neįrodyta valdymo teisė į dalį 2016 m. paraiškoje deklaruoto ploto. Nustatyta, kad bendras netinkamas paramai gauti plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta – 16,31 ha, ir bendras netinkamas paramai gauti plotas – 16,72 ha. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta, susidarė bendra 4 277,01 Eur grąžintina išmokų suma.

8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 31 d.), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotas reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas (ES) 640/2014), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013).

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų bei ganyklų arba pievų šienavimo principų. Teismas, įvertinęs patikros vietoje rezultatų įrodymus, nurodė, kad Taisyklių 8.1 papunktyje nurodytas reikalavimas nevykdytas visame pareiškėjos laukų su pažeidimais plote. Pareiškėjos teismui pateiktas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, teismo nuomone, laikomas tik formaliu įrodymu, kurio įrašai nepatvirtina fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai minėtuose laukuose buvo įvykdyti laikantis Taisyklių reikalavimų. Tai iš esmės yra formalus patvirtinimas prie jau atliktų patikros vietoje rezultatų pagrindimo. Todėl, patikros metu nustačius Taisyklių 8.1 papunkčio pažeidimą, laikoma, kad minėtas laukas neatitinka įsipareigojimo. Dėl nustatyto žemės ūkio veiklos kriterijaus nesilaikymo, minėto lauko plotas yra neteisingai deklaruojamas ir dėl to pareiškėjai pagrįstai taikoma neteisingo deklaravimo sankcija.

10. Teismas įvertino Taisyklių 10.3.3 papunkčio, 87 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad apie patikros vietoje rezultatus informacija buvo paskelbta Agentūros informaciniame portale, taip pat papildomai pareiškėjai buvo siunčiamas pranešimas paštu, todėl pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2016 m. paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos paskelbimo portale dienos. Dėl nustatytų žemės ūkio veiklos kriterijų nesilaikymo pareiškėjos laukų plotas yra neteisingai deklaruotas ir dėl to taikytina neteisingo deklaravimo sankcija.

11. Teismo vertinimu, patikra vietoje atlikta tinkamai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o pareiškėjai nepateikus jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai neatsirado dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių bei nepaneigus Agentūros patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų, šie laikomi galiojančiais. Teismas nurodė, kad ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, kurio pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti. Ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjos deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra laikomasi analogiškos pozicijos šiai, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Taigi Agentūra teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ataskaitos duomenimis, kurie buvo nenuginčyti nustatyta tvarka, bei taikė pareiškėjai sankcijas už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus. Todėl 2017 m. sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pateiktai paraiškai taikomos sankcijos už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus, nenaikintina.

12. Teismas, papildomai atsakydamas į pareiškėjos argumentą, jog skundžiami 2017 m. ir 2018 m. sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažymėjo, kad abiejuose NMA priimtuose sprendimuose yra aiškiai ir išsamiai nurodyti patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai, įvertintas pažeidimų plotas konkrečiuose laukuose, paaiškinta, kad dėl nustatytų žemės ūkio veiklos kriterijų nesilaikymo minėtų laukų plotas yra neteisingai deklaruojamas ir dėl to turi būti taikoma neteisingo deklaravimo sankcija. Dar daugiau, pateikti detalūs neteisingai deklaruoto ploto skaičiavimai, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis, pareiškėjai taikomos sankcijos už neteisingai deklaruotą plotą. Todėl, teismo nuomone, minėti sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2016 m. paraiškos administravimo metu kilus klausimui dėl galimo neteisingo laukų deklaravimo 2016 m. paraiškoje, NMA vadovaudamasi Taisyklių 87 punktu pareiškėjai paštu išsiuntė pranešimą pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo planais. Pareiškėja pateikė žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus, tačiau NMA, įvertinus pateiktus dokumentus, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų nurodytų savininkų duomenis, nustatė, kad žemės sklypų valdymo teisė nepagrįsta penkiolikai žemės objektų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisių į dalį 2016 m. paraiškoje nurodytų žemės sklypų, todėl vertintina, kad atsakovas tinkamai įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

14. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti NMA 2017 m. sprendimą ir 2018 m. sprendimą netenkino, NMA neįpareigojo iš naujo perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Kadangi pareiškėjos skundas šiuo sprendimu atmestas, todėl, teismo teigimu, ji neįgijo teisės prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti NMA 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SP1-4323 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“; priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neįvertinus svarbių faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės aktų normas.

15.2. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems procesiniams dokumentams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, kuri neskundžiama, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Teismas priėmė tik tą skundo dalį, kuria prašoma panaikinti NMA 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SP1-4323 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Nepaisydamas savo priimtos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, teismas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo sprendė dėl abiejų NMA 2017 m. birželio 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. sprendimų. Tokiais veiksmais teismas pats sau prieštarauja: pirmiausiai nepriima reikalavimo dėl NMA 2017 m. sprendimo panaikinimo, o po to sprendime konstatuoja, kad abu NMA sprendimai yra teisingi. Tai reiškia, kad byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas dėl to reikalavimo, kurį buvo atsisakyta priimti ir kuris nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 3 daliai, 16 straipsnio 1 daliai.

15.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai NMA 2018 m. liepos 2 d. sprendimu sankcija pritaikyta antrą kartą už tą patį pažeidimą. NMA, įvertinusi 2016 paraišką, 2017 m. sprendimu informavo pareiškėją, kad jai skiriama galutinė 6 345,81 Eur dydžio paramos suma. NMA papildomai priėmė 2018 m. sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtų išmokų ir dėl to, kad NMA nuomone, neteisingai deklaruotas išmokoms gauti 0,41 ha plotas ir neįrodyta valdymo teisė į dalį 2016 paraiškoje deklaruoto ploto (16,31 ha). Netinkamai deklaruotu plotu laikoma 16,72 ha. Abu ginčijami NMA sprendimai priimti dėl tos pačios 2016 m. birželio 6 d. paraiškos. Teismas sprendimu konstatavo, kad bendras netinkamas paramai gauti plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta, yra 16,31 ha. Netgi jeigu laikyti, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į šį 16,31 ha plotą, sankcija už tokį netinkamą paramai gauti plotą jau buvo pritaikyta 2017 m. sprendimu (teismas nepriėmė pareiškėjos reikalavimo dėl šio 2017 m. sprendimo). Teismas, kalbėdamas apie sankcijos dydį, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad 2017 m. sprendimu pareiškėjai jau buvo pritaikytos sankcijos už netinkamai paramai gauti plotą ir NMA pakartotinai už tą patį pažeidimą dar kartą pritaikė sankcijas skundžiamu 2018 m. sprendimu. Pareiškėja deklaravo 45,99 ha, NMA nustatė, kad netinkamai deklaruotas plotas yra 16,72 ha. Vadinasi, pagal NMA, tinkamai deklaruotas plotas yra 29,27 ha. Aplinkybę, kad sankcija pritaikyta jau 2017 m., patvirtina ir tai, jog paramos išmoka už iš esmės analogišką žemės sklypų plotą kitais metais skiriama daug didesnė. NMA 2018 m. sprendimu antrą kartą taiko sankciją pareiškėjai už tą patį pažeidimą (netinkamas 16,72 ha ploto deklaravimas). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Teismas tos aplinkybės, kad 2018 m. sprendimu sankcija skiriama antrą kartą už tą patį 16,31 ha netinkamą paramai gauti plotą, nes neįrodyta valdymo teisė, netgi nevertino ir nieko apie tai nepasisakė.

15.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad neteisingai deklaruotas išmokoms gauti 0,41 ha plotas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo du kartus per metus nušienauti pievas. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjos pateiktą Pievų ir (ar) ganyklų tvarkymo darbų registracijos žurnalą teismas laikė formaliu įrodymu, kurio įrašai neva nepatvirtina fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai minėtuose laukuose buvo įvykdyti laikantis Taisyklių reikalavimų. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad NMA atstovai patikrinimą dėl pievos nušienavimo atliko tik 2016 m. gruodžio 20 d. ir nustatė, jog pieva nenušienauta.

15.5. Teismas neteisingai vertino sankcijos taikymą už NMA nustatytus netinkamus paramai gauti plotus. Įvertinus tai, kad buvo priimta nagrinėti tik pareiškimo dalis dėl NMA 2018 m. sprendimo, o reikalavimai dėl NMA 2017 m. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu, nebuvo priimti, ginčas turėjo būti sprendžiamas dėl NMA 2018 m. sprendimo. Pastaruoju sprendimu antrą kartą taikoma sankcija už nustatytus paramai gauti netinkamus plotus 16,31 ha (dėl valdymo teisės neįrodymo) ir dėl 0,41 ha (neva nenušienautos pievos), iš viso pagal NMA netinkamas plotas paramai gauti yra 16,72 ha. Būtent už šį netinkamą plotą paramai gauti NMA pritaikė sankciją dar 2017 m. sprendimu, dėl kurio ginčijimo teismas nepriėmė reikalavimo minėta 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus ir teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus. Posėdžio metu buvo keliamas klausimas, kokia išmokų suma priklausytų pareiškėjai, jeigu tinkamu paramai gauti būtų pripažintas visas 45,99 ha deklaruotas plotas. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, į šiuos faktus visiškai neatsižvelgė.

16. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. NMA 2017 m. sprendimas yra nekorektiškas sprendimas, kadangi jame neatsispindi visi 2016 m. paraiškos vertinimo rezultatai, tuo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja teisėtą valdymą įrodė tik į 16,31 ha plotą, už kurį ir priklauso išmokos, tačiau pareiškėjai yra taikoma neteisingo deklaravimo sankcija dėl neįrodyto teisėto valdymo bei NMA patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo. Pareiškėjai NMA 2017 m. sprendimu buvo paskaičiuotos išmokos bei taikoma sankcija už 29,27 ha plotą, tačiau pareiškėja teisėtą valdymą pagrindė tik į 16,31 ha plotą, todėl NMA įvertinusi visus pareiškėjos pateiktus teisėto valdymo dokumentus bei sutikrinusi informaciją VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre, peradministravo 2016 m. paraišką bei priėmė pareiškėjos skundžiamą NMA 2018 m. sprendimą. Taip pat pareiškėjai yra taikoma sankcija už 0,41 ha plotą dėl NMA patikros vietoje metu nustatytą pažeidimą, t. y. bendras netinkamas paramai plotas – 16,72 ha (nuo šio ploto yra taikoma neteisingo deklaravimo sankcija).

16.2. Pareiškėjai sankcijos nėra taikomos antrą kartą, NMA sprendimu informavo pareiškėją dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, tačiau mokėtinos išmokų sumos susigrąžinimas ar išskaičiavimas nėra taikomas iki NMA skolos sprendimo priėmimo. NMA 2018 m. sprendime, priešingai nei NMA 2017 m. sprendime, yra nurodoma, kad NMA susigrąžindama neteisėtai išmokėtas išmokas vadovaujasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiais. Taigi NMA, sankciją – susigrąžinti išmokėta paramos sumą, taiko tik NMA 2018 m. sprendimu, todėl pareiškėjos argumentai dėl sankcijų taikymo du kartus atmestini kaip nepagrįsti.

16.3. Pareiškėjos pateiktas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas laikomas tik formaliu įrodymu, kurio įrašai nepatvirtina fakto, kad šienavimo ir sutvarkymo darbai minėtuose laukuose buvo įvykdyti laikantis Taisyklių reikalavimų. Tai iš esmės yra formalus patvirtinimas prie jau atliktų patikros vietoje rezultatų pagrindimo. Tai pat sutiktina su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, kad patikra vietoje atlikta tinkamai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o pareiškėjai nepateikus jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai neatsirado dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių bei nepaneigus NMA patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų, šie laikomi galiojančiais. NMA skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, jog parama yra skiriama teisėtai.

16.4. NMA 2018 m. sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, sprendime aiškiai ir detaliai yra pateikta teisinė analizė, kodėl pareiškėjai taikomos sankcijos bei paskaičiuota grąžintina paramos suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SP1-4323 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“; 2) panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA perskaičiuoti mokėtiną paramos sumą pagal 2016 m. paraišką, laikant 45,99 ha tinkamai deklaruotu žemės sklypų plotu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą, o tai reiškia, kad ji su pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir ja nustatytomis administracinio ginčo ribomis sutiko.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad skundžiami NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2018 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. SP1-4323 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad ginčijamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus svarbių faktinių aplinkybių, priimtas dėl tų reikalavimų, kuriuos teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti; neįvertinta, kad sankcija taikoma du kartus NMA 2017 m. ir 2018 m. sprendimais dėl to paties pažeidimo; nepagrįsta jokiais argumentais ir teisės aktais, dėl kokių priežasčių už 16,72 ha turi būti taikoma 4 277,01 Eur sankcija ir dėl kokių priežasčių už tinkamą 29,27 ha plotą lieka tik 2 318,68 Eur paramos suma; teismas nepagrįstai vertino, kad neteisingai deklaruotas išmokoms gauti 0,41 ha plotas.

21. Primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Administracinės bylos ribos nustatomos pagal reikalavimus, pareikštus skunde (prašyme, pareiškime), priimtame nagrinėti administracinio teismo (ABTĮ 80 str.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

23. Vertinant pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo priimtos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo sprendė dėl abiejų NMA 2017 m. birželio 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. sprendimų, todėl byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas dėl to reikalavimo, kurį buvo atsisakyta priimti ir kuris nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 19 punkte išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos reikalavimo – panaikinti NMA 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2022519 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuris nebuvo priimtas nagrinėti administracinio teismo (ABTĮ 86 str. 2 ir 3 d.). Dėl šios skundžiamo sprendimo dalies pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus ir priimtus teismo reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeisti ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo, kurį teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti, negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

24. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodyto teismui jai svarbaus argumento, jog sankcija taikoma du kartus NMA 2017 m. ir 2018 m. sprendimais dėl to paties pažeidimo, taip pat sankcijos dydžio ir apimties. Kaip nustatyta iš pareiškėjos skundo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, pareiškėja argumentus dėl taikytinų sankcijų pabrėžė kaip esminius, o atsakovas į juos atsikirto tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bylos šalių pozicijos buvo skirtingos šiuo klausimu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsakė į šiuos pareiškėjos argumentus, nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjos skunde nurodyti esminiai argumentai yra nepagrįsti, todėl tokia situacija vertintina kaip esminė teismo sprendimo motyvavimo yda, pripažįstant, kad dėl dalies reikalavimų teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2749-1062/2019). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra argumentų, kurių pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., ABTĮ 146 str. 1 d.).

28. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys