fd3dfbb6-5f91-454c-bdd1-d63fd7d0a2c1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1416-260/2015,Proceso Nr. 2-34-3-00978-2014-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 30.9.1; 111.14; 121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

J. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-939/2015 pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. S. dėl pripažinimo teisės be bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus, susijusius su bendru daiktu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė I. I. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-4), kuriame prašė pripažinti jai teisę be atsakovės J. S. sutikimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis atlikti statybos darbus pagal UAB ,,VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jai ir atsakovei lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nuosavybę įgijo iÅ¡ A. G. 2007-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė nuosavybę įgijo iÅ¡ J. G. 2001-07-30 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tarp ankstesnių savininkų A. G. ir J. G. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta teismo sprendimu. Prienų rajono liaudies teismo 1979-12-06 sprendimu A. G. naudotis ir valdyti buvo paskirta pietinė gyvenamojo namo pusė, t.y. pirmame aukÅ¡te kambarys 27,53 kv.m., veranda bei virÅ¡ Å¡ios patalpos pusę patalpų salkose su 14,54 kv.m. kambariu, taip pat laiptai į aukÅ¡tÄ , o J.

G. paskirta: kambarys 12,24 kv.m. virtuvė 9,54 kv.m. vonia 4,72 kv.m., sandėliukas 3,2 kv.m., koridorius prie sandėliuko su įėjimu į virtuvę Å¡iaurinėje namo pusėje pirmame aukÅ¡te, patalpos salkose virÅ¡ jam paskirtų patalpų. Be to J. G. buvo įpareigotas pasidaryti laiptus į aukÅ¡tÄ jam paskirtoje namo dalyje. IeÅ¡kovė turi teisę naudotis pusę patalpų salkose bei laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau Å¡ios teisės realizuoti negali, kadangi ant laiptų ir tuo pačiu į antrÄ aukÅ¡tÄ patekti galima tik per koridorių (patalpa II-3), kuriuo naudojasi atsakovė.

Todėl ieÅ¡kovė ketina įrengti duris namo vidinėje sienoje, esančioje tarp laiptų ir jos naudojamos patalpos. IeÅ¡kovei atlikus projektiniame pasiÅ«lyme numatytus bendro daikto pakeitimus nežymiai bÅ«tų pakeistas atsakovės naudojimosi bendru daiktu teisių turinys. IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ savo lėšomis atlikti statybos darbus pagal parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . Pagal parengtÄ projektÄ numatytas bendro daikto pakeitimas t.y. įrengimas durų namo vidinėje sienoje, esančioje tarp laiptų ir ieÅ¡kovės naudojamos patalpos (1-3) bei įrengti pertvarÄ , kuri atskirtų ieÅ¡kovei priklausančius laiptus ir atsakovės naudojamÄ patalpÄ -koridorių (II-3).

Atsakovė sutikimo nedavė ir nepaaiÅ¡kino motyvų. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ , nes ieÅ¡kovei bÅ«tina atlikti minėtus statybos darbus, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ namo antrame aukÅ¡te esančias ir ieÅ¡kovei priklausančias patalpas. Minėti pakeitimai iÅ¡ esmės nepažeidžia atsakovės teisių.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 26-28) nurodė, kad ji 2001-07-31 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ J.

G. įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo. Nuo to laiko ji gyvena minėtame name ir nebuvo gavusi jokių pretenzijų nei iÅ¡ buvusios bendraturtės A. G., nei iÅ¡ dabartinės bendraturtės I. J.. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuoti 2000-05-25 pakeitimai ir pažymėti laiptai į mansardÄ iÅ¡ patalpų I-3 ir II-3. Patalpa I-3 priklauso ieÅ¡kovei, o II-3 jai, todėl ieÅ¡kovei niekas netrukdo naudotis patalpomis esančiomis mansardoje ir į jas patekti iÅ¡ savo patalpų. Atsakovė nurodė nesutinkanti, kad ieÅ¡kovė į laiptus patektų per jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (II-1 ir II-3), nes tai pažeistų jos ir jos Å¡eimos narių interesus.

AtsisakymÄ ji grindžia tuo, kad jai sumažės nuosavybės teise priklausančio namo plotas (patalpos II-3, II-5), ribojamas naudojimasis patalpa II-5 ir joje esančiais įrenginiais. Ginčo laiptais patenkama į mansardoje esančiÄ jai priklausančiÄ patalpÄ pažymėtÄ (II-7). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 89–94) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 144,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei ir 3,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei.Teismas pripažino, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei atlikti namo rekonstrukcijÄ pagal pateiktÄ projektÄ Â yra pagrįstas.

Sprendime jis nurodė, kad bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti statybos darbus teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo kaip savininko teises (apsunkina jų įgyvendinimÄ ar net padaro negalimÄ ) arba prieÅ¡tarauja vieÅ¡osios teisės reikalavimams. Atsakovė nesutikimÄ atlikti statybos darbus pagrindė tokiai motyvais: ji negalėtų naudotis laiptais, negalės patekti į savo patalpas, esančias mansardoje, kur yra jos Å¡eimos miegamasis kambarys, o užlipus laiptais į viršų iÅ¡ karto patenkama į miegamÄ jį kur yra atvira patalpa, be to, sumažėtų jai priklausančio ploto apie 2 kv.m, bÅ«tų pažeistas jos ir jos Å¡eimos privatus gyvenimas, bÅ«tų triukÅ¡mas, kadangi laiptai yra virÅ¡ jai priklausančio vonios kambario, bÅ«tų apribota jos galimybė naudotis vandens talpykla, kuri yra virÅ¡ laiptų.

Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė nepaneigė. Teismas vertino, kad įvykdžius rekonstrukcijÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ atsakovė neturėtų galimybės naudotis ginčo laiptais ir tuo pačiu patekti į savo patalpas mansardoje, nežymiai sumažėtų atsakovei priklausančių patalpų plotas, padidėtų triukÅ¡mas, sumažėtų galimybė atsakovei naudotis vandens talpykla, esančia virÅ¡ laiptų. Atsižvelgdamas į tai, t.y. kad pagal pateiktÄ ieÅ¡kovės projektinį pasiÅ«lymÄ didinamos tik jai priklausančios daikto dalys, kad apsukinamas atsakovės patekimas į patalpas esančias mansardoje, nesant bendrasavininkų sutarimo, teismas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimas pažeistų kito bendrasavininko- atsakovės - teises, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas.

Sprendime teismas taip pat nurodė, jog nors ieÅ¡kovė ir tvirtina, kad ginčo laiptai priklauso jai, nes paskirti 1979-12-06 teismo sprendimu, tačiau, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovei dalį namo perleidęs J. G. įpareigotas teismo sprendimu pasidarė laiptus į aukÅ¡tÄ jam priklausančioje namo dalyje. IÅ¡ minėto 1979-12-06 teismo sprendimo matyti, kad A. G. buvo paskirtos patalpos salkose su 14,54 kv.m. ploto kambariu virÅ¡ namo dalies jai paskirtų patalpų pirmame aukÅ¡te, taip pat laiptai į aukÅ¡tÄ , iÅ¡ 1991-06-06 namo pirmo aukÅ¡to plano matyti, kad patalpoje (1-3) yra pažymėti laiptai į mansardÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, bei mansardos plane pažymėti laiptai, kuriais buvo patenkama į mansardÄ bei patalpoje (1-4) ties laiptais pažymėtos durys.

Tuo pačiu teismo sprendimu J. G. buvo paskirtos patalpos pirmame aukšte pažymėtos 1991-12-06 projekte (II-1) (II-2) (II-3) (II-4), (II-5), (II-6) ir mansardoje (II-7), iš minėto plano matyti, kad iš atsakovei priklausančios patalpos (II-3) laiptais patenkama į mansardoje atsakovei priklausančias patalpas (II-7). Ir iš teismo sprendimo matyti, kad J. G. buvo paskirta patalpos salkose virš jam paskirtų patalpų, be to iš teismo sprendimo spręstina, kad A. G. buvo paskirtas kambarys, o J. G. patalpa virš jam paskirtų patalpų pirmame aukšte.

IÅ¡ namo pirmo aukÅ¡to bei mansardos plano matyti, kad ginčo laiptai yra virÅ¡ atsakovei priklausančios vonios, todėl ir vertintina, kad Å¡iuos laiptus įsirengė J. G.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.97-101) kuriame pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, pripažinti jai teisę be atsakovės J. S. sutikimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis atlikti statybos darbus pagal UAB ,,VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Apeliacinį skundÄ ji grindžia tokiais motyvais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Prienų rajono liaudies teismo 1979 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo metu A. ir J. G. priklausančiame name buvo tik vieni, A. G. priklausančiose patalpose įrengti, laiptai, o antruosius laiptus įrengė teismo sprendimu įpareigotas J. G.. Å iÄ aplinkybę atsakovė įrodinėjo tik savo paaiÅ¡kinimais.

Tačiau tokios aplinkybės nepatvirtino atsakovės kviesti liudytojai, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pakviesti liudytojai A. S., R. Č. ir A. K. patvirtino, kad name laiptai, dėl naudojimosi kuriais kilo ginčas, buvo įrengti iki 1979 m. gruodžio 6 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovės projektinį pasiÅ«lymÄ yra didinamos tik ieÅ¡kovei priklausančio daikto dalys, atsakovei yra apsunkinamas patekimas į patalpas, esančias mansardoje.

Å ios iÅ¡vados yra grindžiamos neteisinga prielaida, kad ginčo laiptus, esančius tarp ieÅ¡kovės naudojamos patalpos (I-3) ir atsakovės naudojamos patalpos (II-5) įrengė J. G. po to, kai buvo priimtas Prienų rajono liaudies teismo 1979-12-06 sprendimas. Å iuos ginčo laiptus naudotis A. G. paskyrė teismas. IÅ¡ A. G. namo dalį įgijusi ieÅ¡kovė įgijo ir teisę naudotis laiptais. Atsakovė teisės naudotis laiptais neįgijo, ji patekimui į patalpÄ mansardoje laiptais naudojasi neteisėtai.

Todėl pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ norimi atlikti statybiniai darbai, atsakovės teisių nepažeis. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l.106-108) atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengia jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl leidimo vykdyti pagal parengtÄ projektÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ Â be atsakovės – to paties namo bendraturtės – sutikimo.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.

Vienas iÅ¡ teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ .Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovė atsisako duoti sutikimÄ ieÅ¡kovės pageidaujamai namo rekonstrukcijai pagal ieÅ¡kovės parengtÄ projektÄ pagrįstai, nes įvykdžius tokiÄ rekonstrukcijÄ bÅ«tų pažeistos atsakovės teisės - ji negalėtų naudotis laiptais ir negalėtų laiptais patekti į jai priklausančias patalpas, esančias mansardoje, kur yra jos Å¡eimos miegamasis, kuris faktiÅ¡kai yra ne kambarys , o atvira patalpa, be to, sumažėtų jai priklausančio ploto apie 2 kv.m, bÅ«tų pažeistas jos ir jos Å¡eimos privatus gyvenimas, taip pat jai bÅ«tų apribota galimybė naudotis vandens talpykla, kuri yra virÅ¡ laiptų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su Å«kiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nuosavybės teisę į Å¡ių pastatų dalį įgijo iÅ¡ A. G. 2007-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovė nuosavybės teisę į Å¡ių pastatų dalį įgijo iÅ¡ J. G. 2001-07-30 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tarp ankstesnių savininkų A. G. ir J. G. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta 1979-12-06 Prienų rajono liaudies teismo sprendimu: A. G. naudotis ir valdyti buvo paskirta pietinė gyvenamojo namo pusė, t.y. pirmame aukÅ¡te kambarys 27,53 kv.m., veranda bei virÅ¡ Å¡ios patalpos pusę patalpų salkose su 14,54 kv.m. kambariu, taip pat laiptai į aukÅ¡tÄ , o J.

G. paskirta kambarys 12,24 kv.m. virtuvė 9,54 kv.m. vonia 4,72 kv.m., sandėliukas 3,2 kv.m., koridorius prie sandėliuko su įėjimu į virtuvę Å¡iaurinėje namo pusėje pirmame aukÅ¡te, patalpos salkose virÅ¡ jam paskirtų patalpų. Be to J. G. buvo įpareigotas pasidaryti laiptus į aukÅ¡tÄ jam paskirtoje namo dalyje. Po Å¡io turto padalijimo teismo sprendimu, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek Å¡ie asmenys, tiek vėliau ir jų teisų perėmėjai kiekvienas savo namo dalimi naudojosi atskirai, bendrai naudojamų patalpų name nėra.

Pagal Namų valdos, esančios Prienų rajone, Veiverių apylinkėje, Skriaudžių kaime, Jaunimo g. 4, techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nuo 1991 metų name, valdomame bendraturčių, esančios patalpos jau buvo atskirtos kaip tai nustatyta 1979 m. teismo sprendimu, pagal pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijÄ kiekvieno iÅ¡ bendraturčių valdomos ir naudojamos patalpos plane pažymėtos skirtingais simboliais: A. G. naudojamos patalpos pažymėtos indeksais I-1, I-2, I-3, ir I-4;

J. G. – indeksais II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, II-6 ir II-7. Šiomis patalpomis naudojasi ir jų teisių perėmėjos ieškovė ir atsakovė. Paminėtoje namų valdos techninės apskaitos byloje esančiuose planuose nurodyta, kad iš ieškovės naudojamos patalpos (I-3) – kambario pirmajame aukšte – laiptais galima patekti į mansardoje esantį kambarį (I-4), o iš atsakovės naudojamos patalpos (II-3) – koridoriaus – kitais laiptais galima patekti į mansardoje esantį kambarį (II-7).

Å ie oficialÅ«s pastato inventorizavimo duomenys, pagal kuriuos į mansardoje esantį kambarį (I-4) vieni laiptai įrengti iÅ¡ A. G. teismo sprendimu paskirto kambario (I-3), o kiti laiptai į mansardoje esantį kambarį (II-7) įrengti iÅ¡ J. G. teismo sprendimu paskirtos patalpos (II-3), t.y. Å¡iam asmeniui teismo sprendimu paskirtoje namo dalyje, teisėjų kolegijos nuomone, ir leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ vertinti, kad antraisiais laiptais teisėtai naudojasi atsakovė.

Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė teisės naudotis laiptais neįgijo, ji patekimui į patalpÄ mansardoje laiptais naudojasi neteisėtai.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Prienų rajono liaudies teismo 1979 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo metu A. ir J. G. priklausančiame name buvo tik vieni, A. G. priklausančiose patalpose įrengti, laiptai, o antruosius laiptus įrengė teismo sprendimu įpareigotas J.

G., nes to nepatvirtino atsakovės kviesti liudytojai, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pakviesti liudytojai A. S., R. Č. ir A. K. patvirtino, kad name laiptai, dėl naudojimosi kuriais kilo ginčas, buvo įrengti iki 1979 m. gruodžio 6 d. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – liudytojų paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu teisme apklausti liudytojai A. S., R. Č., A. K. paaiÅ¡kino, kad name buvo tik vieni laiptai (iÅ¡ koridoriaus II-3 į mansardÄ ), apie laiptus iÅ¡ kambario (I-3) jiems nėra žinoma.

Atsakovės praÅ¡ymu apklaustos liudytojos A. B. N. ir K. A. K. paaiÅ¡kino, kad po A. G. ir J. G. skyrybų jos lankėsi pas A. G. ir matė jos kambaryje buvusius laiptus, apie padėtį tuo metu buvusiÄ J. G. naudojamoje namo dalyje nežino. Kadangi visų Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimai apie name buvusius laiptus nėra iÅ¡samÅ«s, jie tik iÅ¡ dalies paaiÅ¡kina apie name buvusius laiptus, kas yra fiksuota oficialiame raÅ¡ytiniame dokumente – namo techninės apskaitos byloje – esančiais inventorizavimo duomenimis, teismas turėjo pagrindÄ liudytojų parodymais nesiremti. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais negalima.

Å is sprendimas paliekamas nepakeistas.Atsakovė, atsiliepime praÅ¡iusi atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė įrodymus apie 50 Eur iÅ¡laidas, turėtas apmokant už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ . Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , Å¡is atsakovės praÅ¡ymas tenkinamas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 50 Eur suma. (CPK 98 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        Raimondas Buzelis Virginija Gudynienė Algimantas Kukalis