A-756-1434-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1434/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S. (V. S.),

trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmėjui V. R. (V. R.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. S. (T. S.) teisių perėmėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybei, T. S. ir R. Š., dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 3,55 ha ploto žemės sklypas Nr. 115, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame sklype esančioje namų valdoje pareiškėjas gyveno dar iki žemės nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo metu sklype buvo susiformavęs lauko keliukas, naudojamas tik pėsčiųjų ir kinkytam transportui. Šiuo keliuku retsykiais naudodavosi kaimynai. Automobilių transportui keliukas niekada nebuvo tinkamas, nes niekada nebuvo žvyruotas, o esant molingam dirvožemiui lietingu oru tapdavo nepravažiuojamas.

Šiuo metu šiame žemės sklype yra pareiškėjo namų valda, kur jis gyvena kartu su šeima. Atkuriant nuosavybės teises, žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, nepaisant to, kad kaimyninių sklypų savininkai turėjo privažiavimą prie savo sklypų. Pirmąjį sklypo planą rengęs matininkas suklaidino pareiškėją, teigdamas, kad servitutas pažymimas tik laikinai. Pastaraisiais metais pareiškėjo sklype esančiu lauko keliuku per namų valdos kiemą pradėjo važinėti sunkiasvorės transporto priemonės. Toliau esančio žemės sklypo savininkė R.

Š. ir jos šeimos nariai net lietingu sezonu važiuodavo per pareiškėjo namų valdos kiemą, nuo jų sunkiasvorio transporto keliamos vibracijos ėmė trūkinėti namo pamatai. Siekdamas užtikrinti savo turto ir savo bei šeimos narių saugumą, pareiškėjas nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio ne kartą kreipėsi į tuometinę Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA) su prašymais perkelti kelio servitutą į pareiškėjo žemės sklypo pakraštį taip, kad šis neitų per namų valdos kiemą. Vykdydamas VAVA nurodymą, pareiškėjas dar 2010 metų vasario mėnesį savo lėšomis atliko naujus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos 2010 m. vasario 22 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas, kuriame, gavus kaimyninio sklypo savininko T.

S. rašytinį sutikimą, kelio servitutas buvo perkeltas į sklypo pakraštį. Naujasis žemės sklypo planas buvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. Ž48-491). Pareiškėjas užtvėrė įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemą pakeliamu užtvaru. Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 panaikino savo paties 2010 m. rugsėjo 22 d. priimtą įsakymą Nr. Ž48-491.

Apie 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 priėmimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Apie jo priėmimą pareiškėjas sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro pranešimą. Skundžiamas įsakymas, kaip matyti iš jo turinio, priimtas atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. sausio 14 d. raštą ir nustačius, kad UAB „Effectivus“ parengtame pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plane yra netikslumų. Skundžiamas įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Tačiau konkrečių Nuostatų punktų įsakyme nėra nurodyta. Įsakyme taip pat nėra nurodyta konkrečių plane aptiktų netikslumų. Minėtame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. sausio 14 d. rašte nurodyta, kad servitutinio kelio perkėlimas nebuvo derinamas su visais servituto naudotojais ir kad pakeitus servitutinio kelio vietą, jis nesijungia su servitutiniu keliu, esančiu kaimyno žemės sklype. Šiuo raštu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus buvo prašoma pakartotinai išnagrinėti konfliktinę situaciją ir imtis priemonių, kad servitutinio kelio trasos pakeitimas būtų įformintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. sausio 14 d. raštas nei atsakovui, nei kitam subjektui negalėjo turėti jokios teisinės galios, nes komisija šiuo atveju viršijo savo kompetenciją ir ėmėsi spręsti civilinį ginčą, kurio sprendimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Tiek atsakovas, tiek Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija, spręsdami klausimą dėl privataus žemės sklypo kadastro duomenų keitimo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintą asmens privačios nuosavybės apsaugos principą.

Atsakovas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 41-4125 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių savininkų J., J., M. S. ir A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 6,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Minėtu sprendimu ginčo žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, o būtent – leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims.

Grąžinamos žemės apžiūrėjimo abrise yra pažymėtas servitutinis kelias. Prie minėto sprendimo pridėtame žemės sklypo plane, kuris 1995 m. liepos 11 d. buvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju, pažymėtas 4 metrų pločio kelias. Inžinierės S. V. 1995 m. liepos 11 d. parengtoje žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad žemės sklypą sudaro: žemės ūkio naudmenos – 5,62 ha, pastatai, kiemai – 0,19 ha, keliai – 0,11 ha, kita nenaudojama – 0,13 ha, iš viso – 6,05 ha. 1997 m. gruodžio 21 d.

žemės sklypo kadastro duomenų 8 lentelėje įrašytas servitutas – leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims. Pareiškėjas sutiko su nustatytu servitutu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A27-843 buvo pritarta pareiškėjo 6,05 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, padalijimo žemėtvarkos projektui, minėtą žemės sklypą padalijant į du sklypus – sklypą Nr. 1 (2,5 ha) ir sklypą Nr. 2 (3,55 ha).

Žemės sklypui Nr. 2 tarp taškų 6 ir 7 nustatytas servitutinis kelias, kuris tęsiasi per visą sklypą ir susijungia su keliu N. Vilnia - Nemėžis. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas, plotas – 0,17 ha), kuris pažymėtas ir žemės sklypo planuose.

Siekdamas patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, pareiškėjas atliko kadastrinius matavimus. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 buvo patikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 3,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys. Atlikus minėtus kadastrinius matavimus, sklypo ribos liko nepakeistos, tačiau servitutinis kelias buvo perkeltas į žemės klypo pakraštį. Servitutinio kelio perkėlimas nebuvo derinamas su visais servituto naudotojais.

Buvo gautas tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko T. S. sutikimas, tačiau šiuo servitutu taip pat naudojosi ir R. Š., kuriai priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. sausio 19 d. raštą „Dėl kelio servituto“, R. Š. bei T. S. skundus ir UAB „Effectivus“ atliktuose kadastriniuose matavimuose ir 2010 m. vasario 22 d. parengtame žemės sklypo plane netikslumus pažymint servitutinio kelio padėtį, priėmė 2011 m. gegužės 11 d.

įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810. Priimant šį įsakymą buvo siekiama atkurti pradinę padėtį bei apsaugoti visų suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį už tai, kad jis savavališkai užtvėrė servitutinį kelią. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinei komisijai buvo pateiktas atsakovo 2010 m. spalio 27 d. raštas Nr. NSR (48)-1548-(1.12), kuriame nurodyta, jog atsakovo sudaryta komisija nustatė, kad servitutinis kelias yra užtvertas. Tačiau kitame pateiktame dokumente, t. y. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. Ž48-491, kelio servitutas yra nustatytas jau kitoje vietoje. Išnagrinėjusi šiuos dokumentus, Administracinė komisija nustatė, kad jie prieštarauja vienas kitam. Administracinė komisija taip pat nustatė, kad servitutinio kelio perkėlimas nebuvo derinamas su visais servituto naudotojais ir dėl to kilo konfliktas tarp kaimynų, besinaudojančių servitutiniu keliu. Atsižvelgiant į tai, Administracinė komisija kreipėsi į atsakovą, prašydama imtis atitinkamų priemonių ir pašalinti dokumentuose esančius prieštaravimus. Pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju Administracinė komisija viršijo savo kompetenciją, yra nepagrįstas, kadangi Administracinė komisija nepriėmė jokių sprendimų dėl pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų keitimo ar naikinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kelio servitutas pareiškėjo sklype buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 41-4125. Šiuo sprendimu buvo nustatytas 4 metrų pločio kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 41-4125 pareiškėjas neginčijo. Pareiškėjo sklype nustatytas kelio servitutas tarnauja kitų sklypų savininkams – T.

S. ir R. Š., kurie visą laiką naudojosi šiuo keliu patekdami į savo žemės sklypus. Pareiškėjo teiginys, kad servitutinis kelias nebuvo ir nėra tinkamas naudoti transporto priemonėms, yra nepagrįstas. Šio pareiškėjo teiginio nepagrįstumą įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodoma, kad kelio servitutas yra nustatytas naudotis ir transporto priemonėmis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl transporto priemonių keliamos vibracijos ir galimos žalos pastatui.

R. Š., važiuodama servitutiniu keliu, niekada nesinaudojo jokiomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir kelio negadino. Kelio būklė yra tokia pati, kaip ir visą laiką, kiek yra naudojamasi šiuo keliu. Pareiškėjas neleidžia keliu naudotis net pėstiesiems, kurie yra užgauliojami ir pjudomi palaidais šunimis. Pareiškėjas savavališkai užtvėrė servitutinį kelią, pastatydamas ant jo rakinamą užtvarą, taip panaikindamas galimybę kitų sklypų savininkams patekti į jų valdomus žemės sklypus, kuriuose yra jų gyvenamieji namai.

Už tai pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija skyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, išaiškėjo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, dar 2010 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą Nr. Ž48-491, kuriuo, nesant kelio naudotojų sutikimo, perkėlė servitutinį kelią į šiaurinę pareiškėjo sklypo dalį.

Dėl to pareiškėjui skirta administracinė nuobauda buvo panaikinta. Sužinojusi tai, R. Š. nedelsdama kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Ž48-491. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi R. Š. prašymą, pripažino, kad pareiškėjo prašymu UAB „Effectivus“ parengtas žemės sklypo planas yra sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko vėliau buvo priimtas neteisėtas sprendimas perkelti kelio servitutą į kitą pareiškėjo sklypo vietą.

Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių panaikinti minėtą sprendimą, dėl kurio teisėti kelio naudotojai neteko galimybės naudotis keliu. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, ištaisydamas padarytą klaidą, priėmė pareiškėjo skundžiamą įsakymą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą T. S. grindė panašiais argumentais, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š.. Papildomai pažymėjo, kad jo sutikimas dėl servitutinio kelio perkėlimo buvo gautas apgaule.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810.

Teismas sprendime nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas neginčija paties servituto jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija tik Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui palankus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. Ž48-491. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 buvo pakeista servitutinio kelio padėtis, t. y. kelias, einantis per pareiškėjo namų valdą, buvo perkeltas į pareiškėjo žemės sklypo pakraštį. Todėl byloje spręstinas klausimas ne dėl kelio servituto tikslingumo ar būtinumo apskritai, o dėl to, ar ginčijamas įsakymas atitinka įstatymo nuostatas.

Skundžiamame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Toks įsakymo priėmimo teisinio pagrindo nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovo teigimu, ginčijamu 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 buvo siekiama ištaisyti klaidą, padarytą 2010 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. Ž48-491. Tačiau Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra pagal savo prasmę negali būti taikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, o tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-794/2008, 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-870/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-713/2009 ir kt.).

Būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Ginčijamu įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 suvaržomos pareiškėjo teisės, nustatytos įsakyme Nr. Ž48-491. Todėl Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. Ž48-491 teisėtumas bei pagrįstumas, nes jis nebuvo skundžiamas teismui. Minėti pažeidimai yra esminiai ir sudaro pakankamą pagrindą ginčijamam įsakymui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-185/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-3/2008, 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-02/2006, 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-04/2005).

Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Skundžiamo įsakymo panaikinimas neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims ginčyti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Ž48-491 teisės aktų nustatyta tvarka.

Klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo pareiškėjui nespręstinas, kadangi pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos nėra tinkamai detalizuotos. Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo su tinkamu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pareiškėjas turi teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Apeliaciniu skundu trečiojo suinteresuoto asmens T. S. teisių perėmėjas V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju kelio servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gegužės 21 d. sprendimu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad T. S. duotas sutikimas dėl servitutinio kelio perkėlimo laikytinas niekiniu, kadangi buvo gautas apgaule. Be to, duotas sutikimas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, yra abstraktaus pobūdžio ir nėra patvirtintas notaro. Apelianto nuomone, siekiant apsaugoti visų trečiųjų suinteresuotų asmenų ir paties pareiškėjo teises, servitutinis kelias galėtų būti perkeltas ne į šiaurinį pareiškėjo žemės sklypo pakraštį, o į pietinį. Kompetentingos valstybės institucijos įpareigotinos nugriauti pareiškėjo neteisėtai pastatytą užtvarą ir tvorą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybė įpareigotini suderinti visus dokumentus, reikiamus naujo kelio servituto nustatymui pietinėje pareiškėjo žemės sklypo dalyje, o iki to laiko savo lėšomis įrengti laikiną 4 metrų pločio kelią. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius įpareigotini skubiai išduoti visus reikiamus leidimus ir suteikti pagalbą šios problemos sprendimui. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įpareigotina padėti nugriauti pareiškėjo neteisėtai pastatytą tvorą ir užtvarą. Šio įpareigojimo vykdymo priežiūra, apelianto nuomone, turi būti pavesta Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Rudaminos policijos nuovadai.

Atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą pareiškėjas V. S. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą nepakeistą, o V. R. apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad V. R. apeliaciniame skunde keliami reikalavimai nėra susiję su šios administracinės bylos dalyku. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo panaikinimo pagrindų. Be to, V. R. nepagrįstai įvardija save T. S. teisių perėmėju. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Įstatymo leidėjas ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje pateikė baigtinį sąrašą atvejų, kai galimas procesinių teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų T. S. procesinių teisių perėmimui. ABTĮ 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo ji paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Kai apeliacini skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. Tas pats asmuo vienu metu toje pačioje byloje negali būti ir teisių perėmėjas, ir atstovas pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad apeliacinį skundą pasirašęs V. R. turi tinkamai įformintus įgalinimus kaip atstovas pagal pavedimą.

Atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas nurodo, kad sutinka su apelianto reikalavimu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą. Šiuo klausimu atsakovas palaiko savo argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Kiti apelianto reikalavimai, atsakovo nuomone, atmestini, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybė prašo netenkinti apelianto reikalavimų, susijusių su Vilniaus rajono savivaldybės įpareigojimu atlikti tam tikrus apeliaciniame skunde nurodytus veiksmus, o kitus apelianto reikalavimus nagrinėti savo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad visi apeliaciniame skunde keliami reikalavimai nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir apskritai nėra susiję su šios bylos dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu atsakovas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. kadastro duomenų patikslinimo“ ir UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus bei 2010 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planus (I t., b. l. 61). Įsakyme nurodyta, kad jis priimamas „vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. sausio 19 d. raštą 48GD-72 dėl kelio servituto bei UAB „Effectivus“ atliktuose kadastriniuose matavimuose ir 2010 m. vasario 22 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:2000 pastebėjus netikslumus pažymint servitutinio kelio padėtį“.

Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad ginčijamu įsakymu siekė ištaisyti klaidą, kuri buvo padaryta 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 pakeičiant kelio servituto vietą, t. y. atkurti pradinę padėtį ir atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus.

Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje, reglamentuojančiame klaidų ištaisymo procedūrą, nurodyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidas ištaisyti (1 d.); jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą dėl klaidų ištaisymo (2 d.); klaidos turi būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas. <...> (3 d.). Iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindas Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniui taikyti nurodoma ta aplinkybė, kad, pastebėjus netikslumus UAB „Effectivus“ atliktuose kadastriniuose matavimuose ir parengtame žemės sklypo plane, paaiškėjo, jog 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 nepagrįstai buvo pakeista žemės servituto vieta. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio pagrindu, kadangi akivaizdu, jog tai yra faktinio konteksto, kuriame buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas, pasikeitimas, atitinkamai turintis įtakos ir šiuo sprendimu nustatytoms asmens (-ų) teisėms ir pareigoms. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjo ginčijamą sprendimą panaikino kaip neteisėtą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis jų tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiomis konkrečiai teisės aktų normomis remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovo įsakymas ir šiuo aspektu yra ydingas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami, todėl teisėjų kolegija dėl jų ir su jais susijusių argumentų nepasisako.

Teismas sprendime teisingai pabrėžė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. kadastro duomenų patikslinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Suinteresuoti asmenys turi teisę jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl naikinti sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė