fd3c0ba0-eeee-4fef-be23-3e6973985edd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-199-934/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00539-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.4; 2.6.8.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

C., P. K. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu) ir nuosavybės teisės pripažinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovų pusėje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir notarė Nijolė Pukėnaitė. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „VERSLI MOTERIS“ (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinį, prašė: 1.1.

Pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo V. C. 2020 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1,8300 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), perleidimo galiojančia (sudaryta); 1.2. Pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ ; 1.3. Pripažinti atsakovo V. C. ir atsakovų P. K. bei R. K. 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 2551) dėl Žemės sklypo perleidimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 1.4.

Taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų P. K. bei R. K. ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei Žemės sklypÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo V. C. piniginę kompensacijÄ bendrai atsakovui P. K. ir atsakovei R. K.; 1.5. Priteisti iÅ¡ atsakovų V. C., P. K. ir R. K. lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas V. C. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti Žemės sklypÄ už 53 000 Eur kainÄ . IeÅ¡kovė sutiko ir tokį pasiÅ«lymÄ priėmė, todėl Å¡alys sudarė 2020 m. birželio 9 d. preliminariÄ jÄ sutartį dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis). IeÅ¡kovė sumokėjo atsakovui V. C. 5 300 Eur dydžio avansÄ , kurį pervedė jo nurodytam kitam asmeniui – E. N. Pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (Preliminariosios sutarties 1.3 punktas).

Kadangi Žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties, iÅ¡ karto po Preliminarios sutarties sudarymo atsakovas V. C. teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) dėl leidimo parduoti Žemės sklypÄ gavimo. 2020 m. pabaigoje visi gretimų sklypų savininkai atsisakė pirmumo teise pirkti Žemės sklypÄ už nurodytÄ kainÄ , todėl NŽT iÅ¡davė atsakovui V. C. leidimÄ parduoti Žemės sklypÄ jo pasirinktam pirkėjui, tačiau už 55 000 Eur kainÄ .

Atsakovas V. C. 2020 m. liepos 9 d. pranešė ieÅ¡kovei, kad Nekilnojamojo turto registre atsirado pastaba dėl Žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių neatitikimo ir dėl to bÅ«tina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie, anot atsakovo, paprastai trunka 2–3 mėnesius. Nors iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo V. C. kaltės ir jo neveikimo, tačiau Å¡alys susitarė pratęsti Preliminariosios sutarties 1.3  punkte numatytÄ pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ .

Atsakovas V. C. 2020  m. spalio 22 d. pranešė ieÅ¡kovei, kad turi visus reikiamus dokumentus pagrindinei Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi tuo metu dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ieÅ¡kovės veikla buvo apribota, 2020 m. spalio 22 d. atsakovui V. C. buvo praneÅ¡ta, jog bÅ«simo Å¡alių sandorio finansavimas sustabdytas. Nepaisant to, Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovė sumokės visÄ likusiÄ Å½emės sklypo kainÄ , t. y. 47 700 Eur per 2021 m. vasarÄ , kuomet bus atÅ¡aukti karantino apribojimai.

IeÅ¡kovė, vykdydama Å¡alių susitarimÄ , nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. sumokėjo atsakovui V. C. visÄ likusiÄ Å½emės sklypo kainÄ , t. y. 47 700 Eur, tačiau atsakovas vengė sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas V. C. 2022 m. sausio 29 d. pranešė ieÅ¡kovei, kad su juo susisiekė atsakovas P. K., kuris pasiÅ«lė nupirkti iÅ¡ jo Žemės sklypÄ už 60 000 Eur kainÄ , tačiau jis nesutiko; 2022 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad Preliminarioji sutartis neteko galios ir kad iÅ¡ esmės jis sutinka su ieÅ¡kove sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau už didesnę kainÄ .

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas V. C. pagal 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ notarės Nijolės Pukėnaitės, pardavė Žemės sklypÄ atsakovams P. K. ir R. K.

3. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡iuo atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93  straipsnio 4 dalyje nustatytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ teismine tvarka pripažinti pagrindinę Å¡alių Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia (sudaryta). Patenkinus ieÅ¡kovės pagrindinį reikalavimÄ , tenkintinas ir jos iÅ¡vestinis reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ . Ginčijamos 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu atsakovas V.

C. neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ ir tiek jam, tiek atsakovams P. K. bei R. K. apie tai buvo žinoma, todėl Å¡i sutartis prieÅ¡tarauja tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), tiek gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir dėl to tenkintinas ieÅ¡kovės kitas iÅ¡vestinis reikalavimas – ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir byloje taikytina restitucija natÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės MB „VERSLI MOTERIS“ ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Preliminariojoje sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ateityje, susitarė dėl termino, iki kada turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl, anot teismo, nėra faktinio ir (ar) teisinio pagrindo tarp Å¡alių 2020 m. birželio 9 d. susiformavusių teisinių santykių kvalifikuoti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ir pripažinti Å¡iÄ sutartį galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Be to, teismas nustatė, kad ir nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties per Preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ , t. y. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tarp Å¡alių tęsėsi ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo.

6. Ginčas kilęs dėl trečiosios CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui privalomos sÄ lygos – atsakovo V. C. vengimo įforminti sandorį notarine tvarka.

7. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. pasiraÅ¡yti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo pasirengusios abi Å¡alys, tačiau nuo 2020 m. spalio 15 d. bÅ«tent atsakovas V. C. paÅ¡alino visas kliÅ«tis notariniam sandorio patvirtinimui. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį kliÅ«timi buvo ne atsakovo V. C. vengimas jÄ Ä¯forminti notariÅ¡kai, o ieÅ¡kovės lėšų tokiam sandoriui neturėjimas.

Teismas nustatė, kad Žemės sklypo kainÄ ieÅ¡kovė atsakovui V. C. sumokėjo tik 2021 m. liepos 23 d. Toliau sekę Å¡alių veiksmai (A. G. (veikiančio ieÅ¡kovės vardu) praneÅ¡imas apie su notare suderintÄ laikÄ 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. liepos 29 d. to paties A. G. praneÅ¡imas apie „problemas“ su įgaliojimu jam veikti ieÅ¡kovės vardu bei ieÅ¡kovės vadovės negalėjimÄ tai sutvarkyti iki sutarto pas notarę laiko, ieÅ¡kovės vadovės 2021 m. rugsėjo 22 d. praneÅ¡imas apie pas notarę sutartÄ (rezervuotÄ ) laikÄ 2021 m. rugsėjo 30 d. bei ieÅ¡kovės praneÅ¡imas, jog notariÅ¡kai patvirtinti sandorio 2021 m. rugsėjo 30 d. nepavyks dėl to, kad pasibaigęs ieÅ¡kovei iÅ¡duotas NŽT sutikimas Žemės sklypui įsigyti ir dėl to ieÅ¡kovė priversta kreiptis į NŽT su nauju praÅ¡ymu, ieÅ¡kovės 2021 m. spalio 7 d. praneÅ¡imas apie gautÄ iÅ¡ NŽT sutikimÄ (leidimÄ ) jai įsigyti Žemės sklypÄ ), anot teismo, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iki pat 2021 m. spalio 7 d. dienos atsakovo V. C. veiksmų negalima vertinti kaip vengimo įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį notarine tvarka.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandoris nebuvo įformintas labiau dėl ieÅ¡kovės netinkamo veikimo – po Žemės sklypo kainos sumokėjimo bÅ«tent ieÅ¡kovė, organizavusi notarinį patvirtinimÄ , neturėjo tam reikalingų dokumentų (tinkamai įforminto įgaliojimo, NŽT sutikimo (leidimo). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tuo metu, kai ieÅ¡kovė įgijo paskutinį sandorio notariniam patvirtinimui reikalingÄ dokumentÄ (NŽT sutikimÄ (leidimÄ ), atsirado objektyvi, nuo atsakovo V.

C. valios nepriklausiusi aplinkybė – baigė galioti jam NŽT iÅ¡duota pažyma. Taigi, anot teismo, iki pat 2021 m. spalio 7 d. jokių atsakovo V. C. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip vengimo įforminti sandorį notarine tvarka. Vėliau, t. y. nuo 2021 m. spalio 7 d. galimybę patvirtinti sandorį notariÅ¡kai eliminavo ne atsakovo V. C. vengimas CK 1.93 straipsnio 4 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme, o privalomo dokumento (NŽT pažymos) nebuvimas. Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje pateikto Å¡alių ir notarių susiraÅ¡inėjimo galima daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

C. gauti NŽT pažymÄ ne vengė, bet to nepadarė dėl techninių nesklandumų teikiant dokumentus NŽT elektronine forma.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas V. C. į NŽT su praneÅ¡imu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypÄ kreipėsi 2021 m. gruodžio 6 d. Å io praneÅ¡imo pagrindu NŽT 2021 m. vasario 23 d. iÅ¡davė pažymÄ , pagal kuriÄ V. C. Žemės sklypÄ turi parduoti E. P. arba P. K. Todėl, teismo vertinimu, įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo V. C. notariÅ¡kai nėra galimybės ne dėl atsakovo V. C. valinio (sÄ moningo) vengimo, o dėl tokio sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnis).

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui privaloma sÄ lyga – V. C. vengimas įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį notarine tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo teismui tokį sandorį patvirtinti. Atmetus šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ (CK 4.47 straipsnis).

10. Anot teismo, jokie byloje nustatyti faktai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovų V. C. (Žemės sklypo savininko) ir P. K. bei R. K. (privalomÄ NŽT leidimÄ ir pagal įstatymÄ pirmumo teisę turinčių pirkėjų) 2022 m. balandžio 15 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis prieÅ¡tarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymo normoms. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės siekis įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su ja, neturinčia pirmumo teisės įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę, prieÅ¡tarautų ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui.

11. Jokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nei tai, kad P. K. yra matininkas, nei tai, kad 2022 m. sausio mėnesį Å¡is asmuo kontaktavo su V. C. dėl Žemės sklypo įsigijimo) neleidžia spręsti, kad P. K. ir (ar) R. K. veikė nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovus V. C., P. K. ir R. K. bÅ«tų sieję kokie nors ikisutartiniai teisiniai santykiai, susiję su Žemės sklypo pirkimu–pardavimu, tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovę su V. C. siejo PreliminariÄ ja sutartimi prisiimti įsipareigojimai, ar vėlesnių ikisutartinių teisinių santykių metu, kol galiojo ieÅ¡kovei NŽT iÅ¡duotas sutikimas įsigyti Žemės sklypÄ ir (ar) atsakovui V. C. NŽT iÅ¡duota tokiam sandoriui privaloma pažyma.

12. Teismas konstatavo, kad nesant teisinių pagrindų pripažinti ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. C. ir atsakovų P. K., R. K. negaliojančia, atmestinas ir ieÅ¡kovės iÅ¡vestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo (CK 1.80  straipsnio 2  dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. IeÅ¡kovė MB „VERSLI MOTERIS“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančiÄ teismo teisę pripažinti sandorį galiojančiu, taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus tokio pobÅ«džio bylose. Å iuo atveju yra visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) ieškovės ir atsakovo V. C. 2020 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris;

2) ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui visÄ Å½emės sklypo kainÄ , t. y. 53 000 Eur;

3) atsakovas V. C. Žemės sklypo kainÄ priėmė;

4) ieškovė visiškai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas;

5) Å¡alių valia ne tik sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir jÄ Ä¯vykdyti buvo ir yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta;

6) atsakovas V. C. perdavė ieÅ¡kovei Žemės sklypo 2020 m. liepos 20 d. planÄ ;

7) atsakovas V. C. vengė įforminti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sandorį notarine tvarka, t. y. atsakovas be svarbių priežasčių 2021 m. rugsėjo 22 d. neatvyko pas Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarę dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; vėliau neparengė ir nepateikė notarei visų sandorio sudarymui būtinų dokumentų; nebendradarbiavo su ieškove ir pan. 13.2. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar ieškovės ir atsakovo V.

C. sudaryta 2020 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo perleidimo yra dviÅ¡alis sandoris; ar ieÅ¡kovė visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies įvykdė Å¡iÄ sutartį; ar atsakovas V. C. vengė įforminti sudarytÄ 2020 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka; ar Å¡i sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės bÅ«ti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį; ar buvo ieÅ¡kovės ir atsakovo V.

C. valia sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; dėl kokių priežasčių atsakovas V. C. 2021 m. rugsėjo 22 d. neatvyko pas Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarę LiudmilÄ Mackevičienę sudaryti pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to teismas neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. 13.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų visumos ir prioritetÄ nepagrįstai suteikė atsakovų pateiktiems paaiÅ¡kinimams bei apsiribojo tik jų pateiktų įrodymų selektyviu vertinimu.

14. Atsakovai V. C. ir P. K. bei R. K. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Atsakovas V. C. nurodo Å¡iuos atsikirtimus į apeliacinio skundo argumentus: 15.1. Tarp Å¡alių buvo sudaryta Preliminarioji sutartis dėl Žemės sklypo pirkimo pardavimo, t. y. buvo susitarimas ateityje parduoti Žemės sklypÄ ieÅ¡kovei, tačiau toks susitarimas, prieÅ¡ingai nei įrodinėja ieÅ¡kovė, neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo:

a) nors CK 6.165 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reguliavimas dėl prievolės sudaryti pagrindinę sutartį nustatytu terminu pasibaigimo nereiÅ¡kia, kad pasibaigus Å¡alių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, tačiau, konstatavus preliminariosios sutarties pabaigÄ , pagrindinė žemės Å«kio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negali bÅ«ti sudaroma pažeidžiant ŽŪPŽĮĮ nuostatas;

b) ieÅ¡kovė ir atsakovas V. C. buvo sudarę PreliminariÄ jÄ sutartį, kurioje aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigojo ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tačiau ne tik pasibaigė Preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, o tai reiÅ¡kia, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), bet ir pagal antrÄ jÄ NŽT pažymÄ ieÅ¡kovei nebeliko pirmumo teisės įsigyti Žemės sklypÄ , t. y. nebuvo gautas valstybės institucijos leidimas, turintis reikÅ¡mės sutarties galiojimui ir vykdymui (CK 6.202, 6.203 straipsniai);

c) teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad avanso mokėjimas pagal preliminariÄ jÄ sutartį neprieÅ¡tarauja imperatyvams, įskaitant ir CK  6.165  straipsnio 1 dalį, tačiau daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo Å¡alių sutartinių santykių kvalifikuoti pagrindine sutartimi;

d) atsakovas neperdavė jokio Žemės sklypo plano ieškovei;

e) atsakovas nevengė įforminti notarinio sandorio, tik to ilgÄ laikÄ negalėjo atlikti dėl ieÅ¡kovės kaltės, o galiausiai to negalėjo atlikti nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. 15.2. Å alys susitarė, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypÄ pirkėjui pereis tik nuo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo (Preliminariosios sutarties 3.7 punktas). Tokių atliktų veiksmų ir pasiraÅ¡ytų dokumentų byloje nėra. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalies reikalavimus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis laikytina sudaryta tik nuo to momento, kai ji įforminama įstatymų nustatyta tvarka, t. y. notarine forma (CK 6.393 straipsnis).

Atsakovas Žemės sklypo neperdavė, nesuteikė teisės valdyti ar naudotis ieÅ¡kovei, t. y. neatliko (nebuvo net tariamasi tai padaryti) tokių veiksmų, kurie bÅ«tų pagrindas vertinti kaip atsakovo valiÄ vykdant pirkimo–pardavimo sandorį. 15.3. Tai, kad ieÅ¡kovė atliko dalinius mokėjimus kaip ji norėjo ir kaip jai buvo patogiau, o ne pagal Å¡alių sutartas sÄ lygas, nesudaro pagrindo laikyti, jog sutartis yra galiojanti pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. 15.4. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde remiasi nauja aplinkybe, kad atsakovas be svarbių priežasčių 2021 m. rugsėjo 22 d. neatvyko pas Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarę dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

Å ia aplinkybe ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas, ieÅ¡kovė nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovė tik pranešė atsakovui apie laiko pas notarę rezervavimÄ 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau po dviejų dienų pati šį laikÄ atÅ¡aukė dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. 15.5. IeÅ¡kovė neįrodė, kad pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymÄ lėmė atsakovo veiksmai (neveikimas), kad yra visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sÄ lygos pripažinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pradavimo sutartį sudaryta, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė teisės aktų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas procesiniuose dokumentuose nurodytas, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytas ir ieÅ¡kinio reikalavimus grindžiančias bylos faktines aplinkybes ir iÅ¡samiai dėl jų pasisakė sprendime. IeÅ¡kovė byloje nepaneigė, kad tarp jos ir atsakovo V. C. pagrindinė Žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta visų pirma dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, jai neturint lėšų atsiskaityti už Žemės sklypÄ , neturint visų reikiamų dokumentų, reikalingų sandoriui sudaryti. 15.6.

NŽT iÅ¡davus naujÄ jÄ pažymÄ , kurioje buvo nurodyti pirmumo teisę pirkti Žemės sklypÄ turintys asmenys (t. y. atsakovai P. ir R. K.), ieÅ¡kovei atsisakius pirkti Žemės sklypÄ pasikeitusiomis sÄ lygomis, atsakovas privalėjo sudaryti sandorį nepažeisdamas teisės aktų, t. y. jis pagrįstai ir teisėtai 2022 m. balandžio 15 d. pardavė Žemės sklypÄ atsakovams P. ir R. K. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti šį sandorį negaliojančiu, neįrodo jokių vindikaciniams reikalavimams reikalingų įrodyti aplinkybių.

16. Atsakovai P. K. ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais, ir pažymi, jog jie Žemės sklypÄ Ä¯sigijo laikydamiesi visų įstatymuose nustatytų reikalavimų, turėdami pirmumo teisę (taip pat ir prieÅ¡ ieÅ¡kovę), kuria pasinaudojo, gavo visus leidimus ir sumokėjo žymiai didesnę kainÄ , negu buvo numatyta pardavėjo pirminiame sprendime parduoti Žemės sklypÄ . Žemės sklypas perduotas jų nuosavybėn ir atsakovai juo naudojasi. Atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, todėl Žemės sklypas iÅ¡ jų negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta, atsakovui (pardavėjui) vengiant įforminti jÄ notarine tvarka, ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į Žemės sklypÄ pripažinimo bei atsakovų vėliau sudarytos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Å ioje apeliacinėje byloje iÅ¡ esmės keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius ir ar pagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies normos. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡alių argumentus nurodytais ginčo klausimais, patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 20.

V. C. ir MB „VERSLI MOTERIS“, atstovaujama direktorės A. S., 2020 m. birželio 9 d. sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį, kuria V. C. patvirtino savo įsipareigojimÄ parduoti, o ieÅ¡kovė – ateityje pirkti Žemės sklypÄ ; Å¡alys įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sudaryti notarinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Vilniaus rajono 3-ajame notarų biure (Preliminariosios sutarties 1.1–1.3 punktai). Å alys susitarė, kad Žemės sklypo kaina yra 53 000 Eur (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas); taip pat susitarė, kad ieÅ¡kovė sumokės V. C. 5 300 Eur avansÄ , kuris įskaitomas Žemės sklypo kainÄ , 47 700 Eur Pirkėja sumokės Pardavėjui tÄ pačiÄ dienÄ sudarius notarinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir Žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktÄ (Preliminariosios sutarties 2.2 punktas).

Be to, Pirkėja įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikti Preliminariojoje sutartyje nurodytam notarų biurui arba Å¡alių susitarimu kitam pasirinktam notarų biurui visus su Pirkėjos asmeniu susijusius dokumentus, bÅ«tinus, kad notaras galėtų patvirtinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 3.2 punktas), o Pardavėjas įsipareigojo iki birželio 30 d. notarų biurui pateikti galiojančiÄ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro iÅ¡duotÄ pažymÄ sandoriui bei visus kitus dokumentus, reikalingus patvirtinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 3.3 punktas).

21. IeÅ¡kovė 2020 m. birželio 17 d. pagal PreliminariÄ jÄ sutartį pervedė į E. N. banko sÄ skaitÄ 5 300 Eur.

22. V. C. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į NŽT su praneÅ¡imu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypÄ už 55 000 Eur.

23. NŽT 2020 m. spalio 6 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. 48PAŽ-1442-(14.48.33 E.), kurioje nurodyta, kad V. C. Žemės sklypÄ gali parduoti pasirinktiems asmenims, nes parduodamo Žemės sklypo nepageidavo pirkti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose bei 2 dalyje nurodyti asmenys. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad ji galioja vienus metus nuo jos iÅ¡davimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos pažyma buvo iÅ¡duota, kai pasikeitimai gali turėti įtakos pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės Å«kio paskirties žemės.

24. IeÅ¡kovės užsakymu UAB „Giantus vertinimas“ 2020 m. rugsėjo 4 d. atliko Žemės sklypo vertinimÄ , 2020 m. rugsėjo 7 d. suraÅ¡ytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė – 53 100 Eur. Žemės sklypo vertinimas atliktas įkeitimo tikslu ir skirtas Lietuvos Respublikoje registruotoms kredito įstaigoms.

25. Per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (aÅ¡tuoniais pavedimais) ieÅ¡kovė už Žemės sklypÄ pervedė V. C. iÅ¡ viso 47 700 Eur.

26. NŽT, įvertinusi ieÅ¡kovės 2021 m. spalio 4 d. praÅ¡ymÄ , 2021 m. spalio 7 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei sutikimÄ Ä¯sigyti Žemės sklypÄ .

27. V. C. 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NŽT su praneÅ¡imu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypÄ už 53 000 Eur. Nurodė, kad Žemės sklypo pardavimo sÄ lygos: „sandorį sudaryti pusės metų laikotarpyje, apmokėti iki sandorio sudarymo momento, pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo iÅ¡laidas apmoka pirkėjas.“.

28. P. K. 2021 m. gruodžio 27 d. informavo NŽT apie sutikimÄ už 53 000 Eur įsigyti Žemės sklypÄ .

29. NŽT 2022 m. vasario 23 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. 48PAŽ-296-(14.48.33 E.), pagal kuriÄ V. C. Žemės sklypÄ turi parduoti pirmumo teisę turintiems asmenims – E.  P. arba P. K. Pardavėjas pasirenka, kuriam iÅ¡ nurodytų asmenų arba asmenims pasiÅ«lytomis sÄ lygomis parduoti žemės sklypÄ .

30. V. C. 2022 m. balandžio 5 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad Preliminarioji sutartis netenka galios, kadangi pagal jos sÄ lygas pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o pagal NŽT 2022 m. vasario 23 d. pažymÄ Nr. 48PAŽ-296-(14.48.33 E.) parduoti Žemės sklypÄ ieÅ¡kovei negalima.

31. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. (devyniais pavedimais) V.  C. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 47 700 Eur įmokų už Žemės sklypÄ .

32. V. C. ir P. K. 2022 m. balandžio 6 d. pasirašė preliminariÄ jÄ Å½emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

33. NŽT 2022 m. balandžio 8 d. P. K. ir R. K. iÅ¡davė sutikimÄ Ä¯sigyti Žemės sklypÄ , 2022 m. balandžio 12 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. 48PAŽ-296-(14.48.33 E.), pagal kuriÄ V.  C. Žemės sklypÄ turi parduoti pirmumo teisę turintiems asmenims – E.  P. arba P. K. Pažymoje nurodyta, kad teisė pasirinkti, kuriam iÅ¡ nurodytų asmenų arba asmenims pasiÅ«lytomis sÄ lygomis parduoti Žemės sklypÄ , priklauso V.  C. 34. 2022 m. balandžio 15 d. sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V.

C. pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise P. K. ir R. K. Žemės sklypÄ už 70 000 Eur, Å¡i suma V. C. pervesta 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimais. Dėl ginčo esmės 35. Ginčas byloje kilo dėl to, kaip turėtų bÅ«ti kvalifikuojami tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai: kaip ikisutartiniai, kurie pasibaigė Å¡alims nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ar kaip atitinkantys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nebuvo įforminta notarine tvarka dėl vienos iÅ¡ Å¡alių vengimo tai padaryti, faktinio sudarymo požymius.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė). Siekiant Å¡ias sutartis atskirti, lemiamÄ reikÅ¡mę turi susitarimÄ sudariusių Å¡alių valia, t. y. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ar akivaizdžiai (aiÅ¡kiai) numanomas Å¡alių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrÄ jÄ tam tikros sutarties Å¡alių valiÄ , taikytinos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195  straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012).

Siekdami nustatyti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (valiÄ ), teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dų visumÄ : sutartys aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis).

Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad preliminariosios sutarties objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali bÅ«ti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktÄ neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iÅ¡ karto, o numatyti, kad jÄ sudarys ateityje.

Nustačius, kad Å¡alys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natÅ«ra, nes tai prieÅ¡tarautų Å¡alių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principÄ . Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį; antra, Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, Å¡io susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma.

BÅ«tini preliminariosios sutarties elementai: suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų aptarimas; susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡ytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės (žr. Å¡ios nutarties 20–30 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantę su atsakovu V. C. siejo ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Tiek 2020 m. birželio 9 d. Å¡alių sudarytos sutarties turinys, aiÅ¡kinant jį lingvistine prasme (atsižvelgiant ir į patį sutarties pavadinimÄ â€“ „Preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis“), tiek Å¡alių veiksmai po Å¡ios sutarties sudarymo patvirtina Å¡alių susitarimÄ dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

Byloje nustatyta, kad iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., notarinės formos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta. Nors iÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovės atstovo ir atsakovo V. C. tarpusavio susiraÅ¡inėjimo bei jų ir notarės Liudmilos Mackevičienės susiraÅ¡inėjimo matyti, kad, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, Å¡alys toliau derino veiksmus, kuriuos kiekviena iÅ¡ jų turėtų atlikti, siekdamos sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau Å¡i sutartis su ieÅ¡kove notarine forma nebuvo sudaryta, o vėliau atsakovas V. C., pranešęs ieÅ¡kovei, jog Preliminarioji sutartis neteko galios, Žemės sklypÄ pardavė atsakovams P. K. ir R. K. (žr.

šios nutarties 29, 32–34 punktus).

39. Konstatavus, kad apeliantę su atsakovu V. C. siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai ir pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp jų nebuvo sudaryta, apeliantės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das, t. y. CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymas Å¡iuo atveju negalimas, nes Å¡i teisės norma, kaip yra pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje, reglamentuoja pagrindinės sutarties Å¡alių santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; Å¡iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad minėtos normos taikymui bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia ne tik Å¡alis, kuri vykdo, bet ir Å¡alis, kuri priima įvykdymÄ , todėl turi bÅ«ti akivaizdi Å¡alių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytÄ tokiu bÅ«du, kad negalima nustatyti kitos Å¡alies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios Å¡alies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintÄ nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti Å¡ių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų Å¡io instituto taikymo sÄ lygų.

Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008).

40. Apeliantės skunde teigiama, kad Å¡iuo atveju yra visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sÄ lygos. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog avanso mokėjimas pagal preliminariÄ jÄ sutartį neprieÅ¡tarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, avansiniai mokėjimai savaime nepaneigia pirmiau nurodytos iÅ¡vados, kad ginčo Å¡alis siejo tik ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

Be to, nors apeliantė sumokėjo atsakovui V. C. visÄ Preliminariojoje sutartyje nustatytÄ Å½emės sklypo kainÄ , t. y. 53 000 Eur, negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad atsakovas V. C. Žemės sklypo kainÄ priėmė, nes byloje nustatyta, jog atsakovas V. C. dalį įmokų (iÅ¡ viso 47 700 Eur) vėliau ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino. Be to, atsakovas V. C. neperdavė apeliantei Žemės sklypo. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto perdavimo faktas turi bÅ«ti įformintas CK 6.398 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.393 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.398 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi bÅ«ti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasiraÅ¡ytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimÄ pasiraÅ¡ymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas V. C. perdavė apeliantei Žemės sklypo 2020 m. liepos 20 d. planÄ .

Tačiau tai negali bÅ«ti laikoma Žemės sklypo perdavimu apeliantei, nes pagal Preliminariosios sutarties 3.4 punktÄ Å¡alys susitarė, kad iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Žemės sklypu naudosis pardavėjas (t. y. atsakovas V. C.), o pagal 3.7 punktÄ Å¡alys susitarė, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypÄ pirkėjai (t. y. apeliantei) pereina nuo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo. Jau minėta, kad notarinės formos pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties apeliantė su atsakovu V.

C. nesudarė. Žemės sklypo priėmimo–perdavimo akto apeliantė su atsakovu V. C. taip pat nepasirašė. Taigi, nustačius tokias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas V. C. apeliantės atžvilgiu iÅ¡reiÅ¡kė neabejotinÄ valiÄ ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

41. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad NŽT 2020 m. spalio 6 d. pažyma, kuria leista atsakovui V. C. Žemės sklypÄ parduoti jo pasirinktiems asmenims (t. y. apeliantei), galiojo vienerius metus nuo jos iÅ¡davimo dienos. Kadangi per šį laikotarpį notarinės formos pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas V. C. kreipėsi į NŽT dėl naujos pažymos iÅ¡davimo, tačiau pagal NŽT 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. pažymas atsakovui V. C.

Žemės sklypÄ leista parduoti pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ pirmumo teisę turintiems asmenims – E. P. arba P. K. Pažymėtina, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kokie asmenys ir kokia eilės tvarka turi pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę, yra imperatyvios, todėl nagrinėjamu atveju Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp apeliantės ir atsakovo V. C. negali bÅ«ti pripažinta galiojančia ir tuo pagrindu, jog tokia sutartis prieÅ¡tarautų minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms.

Apeliantės argumentas, kad atsakovas V. C. vengė įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį notarine tvarka dar iki NŽT 2020 m. spalio 6 d. pažymos galiojimo pabaigos, atmestinas dėl pirmiau nurodytų priežasčių, jog Å¡alis siejo tik ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (žr. Å¡ios nutarties 38 punktÄ ) ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas V. C. iÅ¡reiÅ¡kė neabejotinÄ valiÄ sudaryti ir įvykdyti tokiÄ sutartį su apeliante (žr.

Å¡ios nutarties 40 punktÄ ).

42. Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo V. C., yra reikÅ¡mingos sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimÄ (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), tačiau toks reikalavimas Å¡ioje byloje nepareikÅ¡tas. Todėl teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiau nepasisako dėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde ir atsakovo V. C. atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su prieÅ¡ingos Å¡alies kalte dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nes tai nėra Å¡ios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei iš esmės teisingai nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovo V. C. susiklostė ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o ne teisiniai santykiai, atitinkantys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nebuvo įforminta notarine tvarka dėl vienos iš šalių vengimo tai padaryti, faktinio sudarymo požymius.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus pripažinti jos ir atsakovo V. C. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia (sudaryta) pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį bei Å¡ios sutarties pagrindu pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ . Atmetus Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinių ieÅ¡kovės reikalavimų dėl atsakovų sudarytos 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria V.

C. pardavė Žemės sklypÄ P. K. ir R. K., pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu tais pagrindais, kuriais rėmėsi ieÅ¡kovė, nebuvimo, teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu iÅ¡samiau nepasisako.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti civilinio proceso ir (ar) materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovams turi bÅ«ti atlyginamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jų turėtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46. Pagal pateiktus duomenis, už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atsakovas V. C. turėjo 1 200 Eur iÅ¡laidų, o atsakovas P. K. – 500 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių priteistinų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ ir advokatų darbo bei laiko sÄ naudas teikiant tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“, juridinio asmens kodas 305542972, atsakovui V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“, juridinio asmens kodas 305542972, atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Žilvinas Terebeiza