fd3bd727-96dc-47cc-96ca-0a1fbdd9bb99 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-5-1036/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53916-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.1; 2.3.6.4.5.1 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant RÅ«tai ČereÅ¡kaitei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, nukentėjusiajai E. M., jos atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Laurynui PakÅ¡taičiui, uždarame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė:

E. P. 2017 m. spalio 15 d., apie 3:50 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja E. M. prieÅ¡ jos valiÄ , pastarajai esant neblaiviai ir miegojus ant deÅ¡inio Å¡ono lovoje Å¡ios sodybos kambaryje, esančiame 2-ajame aukÅ¡te deÅ¡inėje pusėje už vonios kambario, t. y. pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, atsigulė ant deÅ¡inio Å¡ono nukentėjusiajai už nugaros, numovė pastarajai maudymosi kostiumėlio kelnaites, padėjus ant nukentėjusiosios kairės peties savo rankÄ , įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ pastarosios makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. M. natÅ«raliu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ , tokiu bÅ«du išžagino nukentėjusiÄ jÄ E. M., pasinaudojęs pastarosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle.

Kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad tÄ dienÄ buvo A. gimtadienyje. Nuvyko su R. ir jo draugu V. A. tuo metu nepažinojo. Nuvažiavo į sodybÄ , ten susipažino, pasveikino A. su gimtadieniu. Kai atvažiavo į sodybÄ , nukentėjusioji E. M. jau buvo atvykusi. Su svečiais jį supažindino A., pristatydama visus vardais. E. M. buvo su Ž., ji vakaro metu bučiavosi su juo, visur vaikščiojo susikibę už parankių, todėl pagalvojo, kad jis jos vaikinas.

Nukentėjusioji E. M. vartojo alkoholį, ten gimtadienis, dauguma vartojo. Išgėrus alkoholio ėjo į pirtį, po pirties į „džiakuzi“. Kai vaikščiojo į pirtį E. M. kartu nebuvo. E. M. su maudymosi kostiumėliu nematė. Vėliau R. ir V. išvažiavo, jis paprašytas A. pasiliko. Buvo linksma kompanija, manė, kad viskas bus gerai. Po to dauguma žmonių ėjo miegoti, liko jis ir dar keli asmenys. Susiruošė eiti miegoti. Ž. klausė, kur galėtų miegoti. Parodė kambarį, kuriame nieko nebuvo, sakė „gali čia miegoti“.

Pirmame aukÅ¡te buvo likę keturiese, jis, V. S., jo mergina ir Ž. E. M. buvo nuėjusi miegoti. Kai ėjo miegoti, nebuvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Negali pasakyti, kiek lovų buvo kambaryje. Miegojo ant lovos, vienas. Tame kambaryje nieko nebuvo, todėl ten ir atsigulė. Kambaryje Å¡viesos nebuvo, bet nuo koridoriuje degančios Å¡viesos matė, kad kambaryje nieko nėra. Per visÄ vakarÄ tik vienÄ kartÄ buvo antrame aukÅ¡te, tada kai ėjo miegoti. Bemiegant, jį pažadino Ž., liepė nusileisti į apačiÄ .

Kai atsigulė miegoti, iki Ž. žadinimo praėjo gal 40 min., gal pusę valandos. Tada jis buvo sumuÅ¡tas, nes neva išžagino merginÄ . Pakeliui iÅ¡ kambario į apačiÄ sutiko du asmenis, jam atrodo, kad jie jau laukė pirmame aukÅ¡te. Antram aukÅ¡te koridoriuje ar laiptinėje nieko nesutiko. Negali bÅ«ti, kad antrame aukÅ¡te sutiko A. Kai jį kambaryje žadino Ž., Å¡alia daugiau nieko nebuvo. Nusileidus į apačiÄ pasipylė smÅ«giai, neteko sÄ monės, paryčiais jį rado moteris. Paprašė tos moters paskambinti.

Jis paskambino motinai, kuri atvažiavo jo paimti. Nuvežė į Lazdynų ligoninę, jį ten apžiÅ«rėjo, tačiau jis pageidavo važiuoti namo ilsėtis. Su savo kaimynu buvo nuvažiavęs aiÅ¡kintis prie „Forum Palace“, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl buvo sumuÅ¡tas. E. M. sakė, kad jis jÄ išžagino, sakė, kad jei jis neraÅ¡ys pareiÅ¡kimo, tai ir ji neraÅ¡ys pareiÅ¡kimo. KitÄ dienÄ po susitikimo parašė pareiÅ¡kimÄ . Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, tokiu bÅ«du prisidengia dėl jo sumuÅ¡imo.

Nežino, kodėl jis buvo sumuÅ¡tas. Vakaro metu nebuvo asmenų, kurie bÅ«tų nusiteikę prieÅ¡ jį. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Vakaro metu buvo iÅ¡gėręs, bet tikrai ne girtas, suprato aplink vykstančius procesus. Vaizdo medžiagoje save atpažįsta, buvo apsigaubęs su antklode, kuriÄ rado pirmame aukÅ¡te prie pirties. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodytÄ ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji E. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ vakarÄ apie 6-7 val. atvažiavo į sodybÄ , su M. L., S. ir G. Atvažiavę paruošė maistÄ , svečiams. Tik atvažiavę nusinešė daiktus į kambarį, niekas nenurodė kur turės miegoti. DidžiÄ jÄ laiko dalį praleido su Ž. Ji jam jautė simpatijÄ , tačiau pora nebuvo. Vakaro metu su A. planavo eiti į „džiakuzi“, persirengė „maudymukus“. Su Ž. leido laikÄ â€ždžiakuzi“.

Po to išėjo į kambarius miegoti. Vakarėlio metu visi lietuviÅ¡kai kalbėjo, nebuvo, kad kas rusiÅ¡kai kalbėtų. Vakarėlio pabaigoje jautėsi apsvaigusi, bet viskÄ , kas aplink vyksta, suprato. Atsigulė viename kambaryje su Ž. į vienÄ lovÄ , po viena antklode, Å¡nekėjosi. Su Ž. neplanavo turėti lytinių santykių. Ž. nesiekė turėti lytinių santykių. Ž. išėjo parÅ«kyti. PrieÅ¡ jam iÅ¡einant buvo su kelnaitėmis. Jam išėjus užmigo, ant deÅ¡inio Å¡ono.

Nežino, kiek laiko praėjo, kai prabudo, suvokė, kas vyksta. Prabudo ir pajuto lytinį aktÄ . Ji dėvėjo maudymosi kostiumėlį iÅ¡ dviejų dalių. VirÅ¡utinė maudymosi dalis buvo užsegta. Kelnaitės buvo visiÅ¡kai numautos. Nejautė kaip jai buvo numautos kelnaitės. Pajutusi lytinį aktÄ , grįžo į sÄ monę, iÅ¡girdo, kad rusiÅ¡kai Å¡nekama, tačiau neprisimena kÄ . IÅ¡ balso pažino, kad tai ne Ž., jis rusiÅ¡kai nemoka. Pradėjo rėkti, Å¡aukti, spyrė iÅ¡ kojų.

Mano, kad tas asmuo lytinio akto nebaigė. Buvo tamsu, nematė, ar spėjo asmuo spėjo apsigaubti. Ž. turėjo prasilenkti su tuo žmogumi, nes nuo asmens iÅ¡bėgimo iki Ž. atėjimo praėjo akimirka. Buvo didelis stresas, Ž. klausė, kas įvyko. Jam papasakojo, kad su lytiÅ¡kai santykiavo. A. buvo užėjusi, klausė, kas įvyko. Tada ji nusisuko į sienÄ , visÄ vakarÄ iki ryto ten praleido. Kelnaites rado, kai buvo su policija. TÄ patį vakarÄ ieÅ¡kojo, tačiau nerado. IÅ¡ kitų girdėjo, kad buvo muÅ¡tynės, kad A. su E. nuo laiptų nukrito.

KitÄ dienÄ grįžo namo. JÄ namo parvežė M. Parvažiavusi namo nuėjo maudytis, pirmiausia surinko daiktus, ėjo miegoti, po to nuėjo į duÅ¡Ä . Po įvykio buvo susitikimas prie „Forum Palace“. Susitiko ji, A., kaltinamojo pusbrolis ar kaimynas, E. ir draugas su panele dalyvavo. Susitiko daiktus perduoti ir paÅ¡nekėti dėl muÅ¡tynių. Susitikimo metu kaltinamojo kaimynas ar pusbrolis neadekvatus buvo, buvo pradėta grasinti dėl muÅ¡tynių. Ji bandė pasakyti, kas įvyko, tačiau jos niekas neklausė.

Ji nežinojo kaip elgtis, nenorėjo, kad kas sužinotų apie išžaginimÄ , vengė vieÅ¡umo. Ji palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Patirta žala susideda iÅ¡ psichologinių iÅ¡gyvenimų. Po įvykio labai blogai jautėsi. Ä®vykio metu dirbo. Dėl Å¡io įvykio ėmė nemokamas atostogas, nes suprato, kad fiziÅ¡kai nepajėgs dirbti. Per atostogas didžiÄ jÄ laiko dalį buvo su A. Jos buvo įbaugintos E. kaimyno K. Grasinimai buvo Ž. susidorojimu prie „Forum Palace“, A. buvo žinutės iÅ¡ R. ir K.

Vaizdo medžiagoje ji atpažįsta kaltinamÄ jį, kuris apsigaubęs jos patalyne. Tas daiktas, kuriuo vyras apsijuosęs, yra jos. Liudytoja A. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Å¡ventė gimtadienį sodyboje su draugais. Vakare atvažiavo Ernestas su draugais. Pirma į sodybÄ nuvyko ji, S., G., E. ir Mantas. Važiavo 2 maÅ¡inos, reikėjo vežti daiktus. Vėliau atvažiavo A. su V., E., Ž., T. J. su J. Vėliausiai atvažiavo kaltinamasis su dviem draugais – G. ir R. Kai atvažiavo paskutiniai svečiai, daug kas iÅ¡ svečių jau miegojo, buvo vėlus vakaras.

E. ne draugas ir nepažįstamas. Jis R. draugas. Supažindino naujai atvykusius su tais, kas dar buvo pirmame aukÅ¡te. G., R. ir E. atvažiavę pasveikino su gimtadieniu, prisėdo prie stalo, iÅ¡gėrė, sakė važiuos namo, ji siÅ«lė pasilikti. G.s su R. iÅ¡važiavo, E. liko. Vakaro metu ėjo į pirtį, į kubilÄ , E. pasikvietė. Ėjo ji, E., A. ir V. Kiti jau miegojo. Vakarėlio pradžioje daugmaž buvo sutarę kur kas miegos, bet išėjo taip, kad kiekvienas skirtingai miegojo. Užsiėmė kambarius, kai atvažiavo, pasidėjo daiktus, kur patogiausia.

Nuėjus E. su Ž. miegoti daug kas irgi nuėjo miegoti. Ji pati paskutinė nuėjo miegoti. Tuo metu dar buvo likę A. ir V. Kai ėjo prie stalo, nusileido Ž. iÅ¡ virÅ¡aus ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko E.. Kur tuo metu buvo E. – nežino. Ž. pradėjo klausinėti, kas nutiko, nusistebėjo, kodėl klausia jų kas nutiko. Ž. sakė, kad nuėjo parÅ«kyti, grįžęs pamatė, kad E. verkia. Tada ji pakilo į viršų, pamatė E., kuri kÅ«kčiojo, verkė, aiÅ¡kiai neÅ¡nekėjo, vos suprato, kÄ ji sako.

Ž. nieko nesakė, teigė, kad kažkas atsitiko, jis negali suprasti kas. Ji klausinėjo E. kas nutiko. E. jai sakė, jÄ bandė iÅ¡prievartauti ar iÅ¡prievartavo. Ji aiÅ¡kiai neÅ¡nekėjo, buvo pasimetusi, apsiverkusi, minėjo, kad tas asmuo Å¡nekėjo rusiÅ¡kai. E. sunkiai Å¡nekėjo, buvo emociÅ¡kai palūžusi. Kai ji užėjo į E. kambarį jokios „kaldros“ ar patalynės nebuvo. E. gulėjo su striuke ar apsiklojusi, ar užsidėjusi. Ž. buvo pasimetęs, susinervinęs, sakė, kad matė E. Visi buvo susinervinę, nesuprato, kada tai spėjo įvykti.

Pakilusi į viršų ji matė kaip Ž., V., E. kalbėjosi tarpusavyje. Kiek nugirdo jie klausinėjo, ar buvo pas E. kambaryje, ar lindo prie jos. NeiÅ¡girdo kÄ atsakė E. E. bėgo nuo berniukų. Nežino, kodėl E. bėgo. E. bėgdamas užkabino jÄ , jie kartu nukrito nuo laiptų. Tiksliai aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivi. Vakarėlio metu visi vartojo alkoholį. KitÄ dienÄ atsikėlė apie 9 valandÄ . Namo iÅ¡važiavo apie 12-13 val. Ji važiavo su S. ir G. E. važiavo su M. Po gimtadienio su E. buvo susitikusios gal po dienos.

R. jai paskambino, kad E. ieÅ¡ko, nori pabendrauti. Paskambino E. ir susitiko paÅ¡nekėti. E. norėjo paklausti E., kodėl jis prie jos lindo, priekabiavo prie miegančios. Susitiko kitÄ dienÄ â€žForum Palace“ aikÅ¡telėje. Ji ir E. važiavo, R. buvo, jo mergina L., E. ir E. dėdė K. K. grasino susidorojimu dėl to, kad E. sumušė, reikalavo 5000 eurų. Kai E. pasakė, kad E. su ja nederamai elgėsi ir jÄ išžagino, E. dėdė sakė, kad jei taip buvo, jos turi kreiptis į ligoninę, į policijÄ .

Tuo metu E. nieko nesakė. Po pokalbio prie „Forum Palace“ E. buvo labai sugniuždyta, verkė. TÄ patį vakarÄ E. nuvežė į Antakalnio ginekologijos klinikÄ , po to nuvažiavo į policijÄ prie Mindaugo „Maximos“. Po įvykio ji E. iÅ¡vežė pas savo mamÄ Ä¯ kaimÄ , kad ji užsimirÅ¡tų. E. pažįsta keletÄ metų. Yra geros draugės, Å¡alia gyvena. E. neturi savybių iÅ¡sigalvoti, meluoti. Žino, kad vakarėlio metu A. su V. filmavosi, kai Å¡oko. Yra įraÅ¡as, kur A. su V.

šoka, kažkas su E. patalyne, „kaldra“ apsivyniojęs praeina. Vytautas sakė, kad matė einantį E. su „kaldra“ ar užklotu. Tai E. „kaldra“, nes tik ji vežėsi patalynę. Liudytoja S. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo A. gimtadienyje, (duomenys neskelbtini). Į gimtadienį atvyko su A., E., M. ir G.. Vėliau atvažiavo A. su V., E. ir Ž. Vakaro metu šoko, valgė, gėrė, ji maudytis nėjo. Vakaro metu jai pasidarė bloga ir ji nuėjo miegoti.

Miegojo rastame laisvame kambaryje. Atsikėlus ryte visi gėrė kavÄ . Ryte bendravo su E., ji elgėsi keistai, buvo be nuotaikos. Apie įvykius per gimtadienį kalbėjo vėliau. E. jai sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo. D. E. nepasakojo, tik sakė, kad tai padarė E. Ryte pastebėjo, kad A. Å¡lubuoja. A. jai aiÅ¡kino, kad nukrito nuo laiptų. E. yra jos bendradarbė, kolegė, draugė daugiau nei 2 m. E. nebÅ«dinga savybė iÅ¡sigalvoti, meluoti. Liudytoja A. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ metus laiko buvo draugės A. gimtadienyje.

Ä® gimtadienį važiavo su draugu V. IÅ¡ gimtadienio svečių pažinojo S., su kitais susipažindino A. Svečiai į gimtadienį suvažiavo etapais. Vėlai vakare, tiksliai kada nežino, atvažiavo dar keturi, trys vaikinai. Svečiai vakaro metu vartojo alkoholį. Matė, kad ir kaltinamasis vartojo alkoholį, nes sėdėjo Å¡alia jos. Vakaro metu ji su V. Å¡oko, ėjo į pirtį, kubilÄ . Kaltinamasis su jais taip pat ėjo į pirtį. Pamena, kad kai ji su V.Å¡oko kaltinamasis buvo atėjęs pusnuogis, apsigaubęs antklode.

Miegoti nuėjo apie 3-4 valandÄ nakties. Vakaro metu bendravo daugiausiai su V., su kitais svečiais bendravo mažai. Didžioji dalis svečių nuėjo miegoti anksčiau nei ji su V. Vakaro metu, sėdint pirtyje iÅ¡girdo, kad kažkas nukrito. Kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ V. pirtyje nebuvo. IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ ji iÅ¡karto išėjo iÅ¡ pirties. Išėjusi pamatė gulinčius A. ir kaltinamÄ jį. Kaltinamasis atsistojo ir iÅ¡bėgo iÅ¡ sodybos. E. iÅ¡ sodybos pabėgo vienais apatiniais, neapsirengęs. Ji teiravosi kas nutiko.

Jai pasakė, kad į E. kambarį buvo atėjęs E., jis prie jos lindo, iÅ¡prievartavo. Ji buvo nuėjusi pas E. į kambarį pasiklausti, kas nutiko. E. visÄ laikÄ verkė, nieko nesakė. Ji klausė, ar jÄ iÅ¡prievartavo, E. atsakė, kad taip. D. E. nepasakojo. Apie iÅ¡prievartavimÄ pirmiausiai iÅ¡girdo iÅ¡ A., kuriai padėjo atsikelti, kai ji buvo nukritusi. Tuo metu kai A. nukrito nuo laiptų, E. buvo pusnuogis, tik su apatinėmis kelnaitėmis. Ryte atsikėlė kai jau buvo Å¡viesu. Pabuvo apie 30 min. ir iÅ¡važiavo.

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pakviestas į draugės gimtadienį. Nuvyko į gimtadienį, buvo daug svečių, susipažino su jais visais. Gimtadienio metu kažkuriuo momentu atvažiavo kaltinamasis su draugais. Kaltinamasis liko Å¡ventėje, kartu ėjo į pirtį, į kubilÄ . Vienu momentu su A. Å¡oko, priėjo kaltinamasis iÅ¡ tos pusės kur yra laiptai. IÅ¡ paskos atbėgo Ž., klausdamas „kÄ padarei?“, „kas atsitiko?“. IÅ¡jungė muzikÄ , įjungė Å¡viesÄ , nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ aiÅ¡kintis, kas atsitiko.

Su kaltinamuoju, Ž. pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Užėjęs į kambarį pamatė nukentėjusiÄ jÄ ant lovos susigūžusiÄ , isteriÅ¡kai verkiančiÄ . Paklausė, kas atsitiko, kodėl taip yra, ji pasakė, kad ja pasinaudojo kaltinamasis. Jis klausė, ar tikrai taip padarė, jis gynėsi, kad to nedarė. Ž. kaltinamojo klausė, tai kodėl aÅ¡ mačiau, kai išėjai iÅ¡ to kambario, uždarei duris ir žemyn nusileidai? Kaltinamasis tuo momentu iÅ¡sirovė ir bėgo link laiptų žemyn.

VirÅ¡uje A. buvo pakilusi ant laiptų virÅ¡aus, bėgdamas jis susidÅ«rė, užkliuvo, abudu nukrito žemyn nuo laiptų. Greitu žingsniu su Ž. leidosi žemyn, pamatė, kaip kaltinamasis iÅ¡bėgo pro išėjimo duris. Bėgdamas kaltimamasis virto ant gėlyno, nubėgo į automobilių pusę. Tada paskutinį kartÄ matė kaltinamÄ jį. Grįžo atgal, su A. neužilgo kažkuriuo momentu nuėjo miegoti. Ryte atsikėlę kaltinamojo nerado. Vakarėlio metu susidarė įspÅ«dis, kad E. buvo pora su Žygimantu.

Jis Å¡oko kartu su A., Å¡itÄ Å¡okį telefonu užfiksavo. Vaizdo įraÅ¡e matyti kaip įtariamasis nusileido apsidengęs antklode. Kambaryje E. isteriÅ¡kai verkė, kÅ«kčiojo, labai sunkiai paaiÅ¡kino, nes isterija buvo labai didelė, sakė, kad ja pasinaudojo. Po įvykio buvo susitikęs su E., ji klausė kÄ daryti, patarė kreiptis į policijÄ , palydėjo į komisariatÄ Algirdo gatvėje. Žinojo, kad kvies į policijÄ , tačiau parodymų tarpusavyje nederino, papasakojo viskÄ kaip buvo.

Liudytoja G. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gimtadienis. E. sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo. Ji tuo netiki, nes bÅ«tų girdėjusi riksmus. Vakaro metu girdėjo, kad buvo konfliktas, girdėjo, kad kažkas garsiai Å¡neka, rėkia. Pagalvojo, kad Å¡venčia, net neatkreipė dėmesio. Konflikte nedalyvavo. Ji viena pirmųjų, kuri nuėjo miegoti. Vartojo alkoholį, bet nelabai daug. Ryte atsikėlė viena iÅ¡ pirmųjų. PrieÅ¡ jÄ buvo atsikėlęs T. ir J. Po kažkiek laiko A. papasakojo, dėl ko konfliktas, kalbėjo, kad E. iÅ¡prievartavo.

Ryte su E. tik pasisveikino. IÅ¡ E. elgesio ryte nepasakytų, kad kažkas bÅ«tų buvę. IÅ¡ žmogiÅ¡kosios pusės mergina, jeigu jÄ iÅ¡prievartauja, tikrai nesėdės linksma, lyg niekur nieko nebÅ«tų buvę. Ryte atsikėlusi pastebėjo, kad A. koja buvo visa mėlyna, ji Å¡lubavo. Sakė užsigavo, ar nuo laiptų nusivertė. Liudytojas R. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į gimtadienį maždaug su V. ir E.. Apie 2.20- 2.30 val., iÅ¡važiavo namo, vežė V.

V. negėrė, buvo kaip vairuotojas. E. liko. Buvo M. gimtadienis. Kai atvažiavo svečiai jau buvo, jie buvo paskutiniai. Gimtadienio metu šiek tiek vartojo alkoholio, nematė, ar E. vartojo, negali to pasakyti. Gimtadienio metu nebuvo konfliktinių situacijų, tvarkingai ir adekvačiai viskas vyko. Grįžęs namo tos nakties ryte sulaukė V. S. skambučio, kuris paklausė, ar tavo draugas gyvas? Vakare išsiaiškino, kad E. P. guli labai prastoj būklėj, jį pamatęs liko šoke. E. P. mama liepė pasiteirauti, kur buvo, nes buvo dingę dokumentai, kortelės ir drabužiai.

A. M. teiravosi, sakė, kad nežino ir nematė. E. daiktus kitÄ dienÄ jam perdavė. Apie įvykį važiavo kalbėtis prie „Forum Palace“. Pokalbyje apie įvykį nedalyvavo, nieko negirdėjo. Liudytojas M. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo M. gimtadienyje. Vakarėlio metu truputį iÅ¡gėrė. Nuėjo miegoti, miegojo maÅ¡inoje. Ä® gimtadienį pakvietė A., jie kartu dirbo. Vakarėlio metu konfliktinių situacijų, muÅ¡tynių, nematė. Nepamena, kada kitÄ dienÄ iÅ¡vyko namo.

Jis pavėžėjo E. E. pakeliui nepasakojo įspÅ«džių apie vakarėlį. Tuo metu buvo pavargę, po to vakarėlio, E. niekuo nesiskundė. Liudytojas T. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į A. gimtadienį. Su visais pasisveikino. Sėdo prie stalo ir „baliavojo“. A. E. su savo draugais. Tiksliai nežino kelintÄ valandÄ , mano, kad apie 11 val. Su A., G. ėjo į pirtį. Išėjus iÅ¡ pirties, į „džiakuzį“, vėl grįžo į pobÅ«vių salę, Å¡oko, gėrė.

Su J. į viršų nuėjo miegoti. Ryte atsibudo. G., A., jis ir Ž. miegojo tame pačiame kambaryje. Ž. pirmas nuėjo į apačiÄ , jis antras. Pasidarė kavos, sėdėjo terasoje. Apie iÅ¡prievartavimÄ nieko nežino, tik po kažkiek laiko sužinojo, kad iÅ¡prievartavo. A. skambino, sakė, kad nuvažiavo po gimtadienio tyrimus daryti. KitÄ rytÄ terasoje visi sėdėjo, E. buvo be nuotaikos. Liudytojas Ž. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo A. gimtadienyje. IÅ¡ gimtadienio svečių pažinojo tik A. ir E. Kiti buvo nepažįstami.

Gimtadienis buvo įprastas – alkoholis, muzika, linksmybės. Gimtadienio eigoje daug bendravo su E. Nuėjo į kubilÄ lauke, iÅ¡gėrė, paÅ¡oko. Po vidurnakčio, kartu su E. nuėjo į viršų, buvo su ja kambaryje. Po kiek laiko išėjo parÅ«kyti į laukÄ ir tualetÄ . Grįždamas pas E., kambario tarpdury susitiko E., kuris buvo prisidengęs „kaldra“, buvo pusnuogis, be „maikės“. Įėjęs į kambarį pamatė, kad E. verkia, guli lovoje. Paklausė, kas atsitiko, ji atsakė kad ja pasinaudojo, verkė.

IÅ¡kart nesuprato. Nuėjo į apačiÄ , prie stalo sėdėjo V., V. panelė. Priėjo prie E. o paklausti, kÄ padarė. E. atsakė, kad nieko nedarė. Tada jis (Ž. Ž.) pasiÅ«lė nueiti į viršų, parodyti, kad E. verkia, kad kažkas buvo. V., jis ir E. užlipo į viršų pas E. Klausė E., ar E. buvo pas jÄ kambary. Ji sakė, kad taip jis buvo, tada E. iÅ¡bėgo iÅ¡ to kambario. Ana tuo metu buvo pakilusi laiptais. E. užkliuvo už A. ir jie nusirito kartu su A. nuo laiptų. A. liko gulėti nukritusi nuo laiptų, o E. iÅ¡bėgo toliau pro terasos duris.

Daugiau jo nematė. Su V. pabuvo, parÅ«kė, užlipo atgal pas A., pas E. į tÄ patį kambarį. Ryte konkrečiai niekas nebendravo. A. labai Å¡lubavo. KitÄ dienÄ teiravosi, kaip E. jaučiasi, tačiau stengėsi detalių neklausinėti. PrieÅ¡ gimtadienį E. nepažinojo. E. rodė dėmesį kaip merginai, nebuvo pora, tiesiog simpatizavo vienas kitam. To vakarėlio metu su E. neturėjo lytinių santykių. Kai ėjo miegoti, E. nebuvo smarkai apsvaigusi nuo alkoholio, savarankiÅ¡kai galėjo nueiti.

Kai išėjo parÅ«kyti, užėjo į tualetÄ , matė prie stalo V. su mergina. E. tuo metu pirmame aukÅ¡te nebuvo. Išėjo į terasÄ parÅ«kyti, vienas rÅ«kė. Nuo momento, kada išėjo iÅ¡ E. kambario, iki kada sutiko E., praėjo apie 15-20 min. Kai grįžo parÅ«kęs, V. su mergina dar buvo pirmame aukÅ¡te, sėdėjo, kalbėjo, gal Å¡oko, tiksliai neprisimena. Kai nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ , po pokalbio su E., E. buvo prie stalo, stovėjo prisidengęs su „kaldra“. Kai nuėjo atgal pas E., jis apsigaubęs ta „kaldra“ ir buvo visÄ laikÄ .

IÅ¡ kambario E. iÅ¡bėgo be „kaldros“, buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. „Kaldra“ Å¡viesi buvo, su raÅ¡tais. Liudytoja L. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ryte, rugsėjį ar spalį reikėjo nueiti į tualetÄ . Išėjus į koridorių pamatė baisiÄ scenÄ , pamatė labai sumuÅ¡tÄ vyrÄ . Vyras prašė pagalbos. Paprašė paskambinti. Jis kažkokį numerį sakė, paskambino giminaičiams. To vyro vardas E. Giminaičiai klausė kaip kas.

Žmogus, kurį rado sumuÅ¡tÄ , iÅ¡kart kalbėjo lietuviÅ¡kai, po to rusiÅ¡kai. Vyras buvo tik su kelnaitėmis. Tai buvo rytas, tiksliai negali pasakyti. Liudytojas D. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tvarko giminaičių sodybÄ . Kaltinamojo nepažįsta. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patvirtinti buvo paskelbti liudytojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) prižiÅ«rėtojas.

Jis gyvena Å¡ioje sodyboje ir priiminėja svečius, kurie nuomoja sodybÄ . 2017-10-14 sodyba buvo iÅ¡nuomota svečiams. Jis paruošė sodybÄ , iÅ¡kÅ«reno pirtį ir nuėjo į savo kambarį - namukÄ , esantį maždaug 50 metrų nuo nuomojamojo namo. Å ventės metu jokių konfliktų, muÅ¡tynių nebuvo. 2017-10-15 apie 13.00 val. jis atėjo į namÄ jį tvarkyti, nes po 15.00 val. turėjo atvykti kiti svečiai, o žmonės, kurie prieÅ¡ tai iÅ¡sinuomojo namÄ , turėjo iÅ¡vykti iki 14.00 val.

Kai jis tvarkė namÄ , jokių nesusipratimų tarp svečių nebuvo, į jį su praÅ¡ymais niekas nesikreipė, jokių paliktų daiktų jis nerado. Ä® sodybÄ patalynę atveža patys svečiai (t. 1, b. l. 39). Liudytojas J. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendradarbė A. M. pakvietė į gimtadienį TÄ dienÄ dirbo, todėl į gimtadienį važiavo iÅ¡ karto po darbo, apie 22 val. važiavo su bendradarbiu T. J. Kai atvyko gimtadienis jau buvo prasidėjęs. Ne visus svečius pažinojo.

Pažinojo tik bendradarbius A. M., T. J., G. D., A. draugę E. Po valandos nuo jų atvykimo, atvyko E. Vakaro metu konfliktinių situacijų nebuvo. IÅ¡gėręs alkoholio, pasijuto blogai ir apie 1 val. nuėjo miegoti. Apie 3 valandÄ buvo pabudęs, nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , apie 20 minučių pakalbėjo su T. J. ir vėl nuėjo miegoti. Matė, kad A., E., kitas vyrukas su mergina, ėjo į pirtį. Ryte atsikėlė, matė E., kuri lauke sėdėjo ant suoliuko, su niekuo nekalbėjo, daug rÅ«kė.

Ryte E. nebuvo. Po gimtadienio A. į darbÄ negrįžo, sakė, kad kojÄ susižalojo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patvirtinti buvo paskelbti liudytojo J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas J. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo 2017 m. spalio mėnesio 14 d . apie 23.00 val. kartu su bendradarbiu T. J. pagal bendradarbės A. kvietimÄ dalyvauti jos gimtadienyje. Jis ir T. atvažiavo kiekvienas savo automobiliu.

Kai jie atvažiavo į sodybÄ , joje jau buvo A., S., K., G. D., mergina vardu E. ir dar trys vaikinai ir dvi panelės. Visi svečiai linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 24.00 val. į sodybÄ automobiliu atvažiavo trys vaikinai, vienas iÅ¡ jų buvo E. E. vizualiai yra jo bendraamžius, gal kažkiek jaunesnis. Jis apie 175 cm Å«gio, sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, atrodo, trumpai rudos spalvos plaukų, kurių daugiau buvo pakauÅ¡io srityje. Pas E. ant kaklo buvo tatuiruotė, kažkokios juostos.

Po to visi svečiai namo 1-ame aukÅ¡te, pobÅ«vio salėje gėrė alkoholinius gėrimus, jis taip pat vartojo alkoholį. Maždaug apie 01.30 val. jam pasidarė bloga, todėl jis nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , nes norėjo miegoti. IÅ¡ pradžių jis nuėjo į vienÄ kambarį, į kurį bÅ«tent nepamena. Kambaryje buvo, atrodo 4-ios lovos. Å iame kambaryje jis miegojo iki 03.00 val. Apie 03.00 val. jis prabudo ir pamatė, kad kambaryje kitoje lovoje gulėjo panelė, kurios jis iki 2017-10-14 nebuvo matęs. Tada jis nusileido į namo 1-Ä jį aukÅ¡tÄ .

Apačioje jis pamatė, kad į pirtį, esančiÄ 1-ajame aukÅ¡te nuėjo A., E. ir dar vienas jam nepažįstamas vyras ir jo draugė. Apačioje jis su maudymosi kelnaitėmis sutiko T. J., jis matyt buvo pirtyje. Jis su T. trumpai, apie 5-10 minučių paÅ¡nekėjo apačioje ir po to kartu su juo iÅ¡ karto nuėjo į kitÄ kambarį, kuris buvo 2-ame aukÅ¡te. Viso namo 2-ame aukÅ¡te buvo 4 kambariai. T. pradėjo eilės tvarka nuo laiptų atidarinėti kambarių duris ir žiÅ«rėti ar juose yra laisvų lovų.

Jis pats nežiūrėjo, nes buvo labai girtas. Kiek pamena, T. buvo atidaręs dviejų kambarių duris ir pasakęs, kad kambariai yra užimti. Jis nežino, kas ir kiek žmonių buvo tuose kambariuose. Po to T. atidarė trečiojo kambario duris ir jie nusprendė ten pasilikti miegoti, nes šiame kambaryje buvo jų bendradarbė G. D., todėl ir nusprendė, kad geriau miegoti su pažįstamais žmonėmis. Kambaryje buvo 3 lovos, 2- viengulės ir viena- dvigulė. Jis ir T. atsigulė miegoti ant dvigulės lovos.

G. miegojo ant viengulės lovos. Jis iÅ¡ karto užmigo, miegojo iki 08.00 val. Naktį nebuvo prabudęs, nieko negirdėjo ir nematė, kad vyko sodyboje naktį, nes buvo girtas. Jis atsikėlė apie 08.00 val. Pamatė, kad kambaryje be T. ir G.s miegojo ir A. Jis nežino ir negirdėjo kada į kambarį atėjo A. Jis laiptais nusileido į 1-Ä jį aukÅ¡tÄ , kur pobÅ«vių salėje pamatė ant suoliuko kažkieno drabužius - juodos kelnes, megztinį, maikę. Jis nežino ar tarp drabužių buvo kokių nors daiktų ar dokumentų, ar ne.

Apie 10.00 val. pradėjo keltis kiti žmonės. Jie pradėjo ruoÅ¡tis iÅ¡važiuoti, pradėjo tvarkyti namÄ . Jis pamatė, kad po 10.00 val. namo 1-ajame aukÅ¡te susirinko visi svečiai, iÅ¡skyrus tuos tris vaikinus, taip pat ir E., kurie atvažiavo į sodybÄ paskutiniai. Jis paklausė A. ir T. kieno čia drabužiai guli ant suoliuko. T. atsakė, kad nežino, o A. atsakė, kad Å¡iuos drabužius pamirÅ¡o kažkas iÅ¡ tų trijų vaikinų, kurie atvažiavo paskutiniai. Jis paklausė A., kaip jie galėjo pamirÅ¡ti tuos drabužius, bet A. jam nieko konkretaus neatsakė.

Po to kažkas pradėjo apžiÅ«rinėti tuos drabužius ir tarp jų rado piniginę ir dokumentus, nežino kokius. E. visÄ laikÄ tylėjo, rÅ«kė lauke. Apie 14.00 val. visi iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos. Po kelių dienų jis paklausė A. kieno gi drabužiai buvo palikti sodyboje. Tada A.atsakė, kad E. jai pasakė, kad jÄ (E.) naktį kambaryje, kuriame ji miegojo, iÅ¡prievartavo E. A. pasakė, kad tie vaikinai, ar vyrai, kurie tuo metu nemiegojo, lyg tai bandė apginti E. ir tarp jų ir E. lyg tai įvyko kažkokios muÅ¡tynės, bet tiksliai apie tai jis nežino.

Jis pats jokio triukÅ¡mo negirdėjo, niekur nedalyvavo, nežino ir nematė, kas įvyko naktį sodyboje. Jis paskutinį kartÄ sodyboje, namo 1-ajame aukÅ¡te, matė E. su maudymosi kelnaitėmis apie 03.00 val., kas vyko toliau - nežino ir nematė. Ana po kelių dienų pasakė, kad E. raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ dėl Å¡io įvykio, sakė, kad E. jai grasino, kad suras tuos žmones, su kuriais mušėsi, ir atkerÅ¡ys. Jis asmeniÅ¡kai su E. apie šį įvykį nekalbėjo (t. 1, b. l. 68-69).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patvirtinti buvo paskelbti liudytojos L. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja L. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra jos draugas. Ji gyvena kartu su R. B.. 2017 m. spalio 15 d. apie pietus R. paskambino A. M. draugas V., kuris yra A. M. draugas, ir paklausė ar jo, t. y. R. draugas gyvas. Ji suprato, kad kalbama apie E. P., kuris dienÄ prieÅ¡ tai kartu su R. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur Å¡ventė A. gimtadienį. Buvo įjungtas telefono garsiakalbis, todėl ji girdėjo jų pokalbį.

R. V. paklausė, kas atsitiko, į kÄ V. atsakė - „paklausk pas savo draugÄ â€œ ir padėjo ragelį. R. bandė skambinti E., bet jam nepavyko prisiskambinti, nes jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tada R. paskambino E. mamai, kuri pasakė, kad E. guli namuose sumuÅ¡tas. Po kelių dienų, atrodo, spalio 17 d. jie susitiko su E. prie jo namų, jis sunkiai ėjo, jo veidas buvo su mėlynėmis. E. prie namo papasakojo, kad jis sodyboje nuėjo miegoti vienas į kambarį 2-ame aukÅ¡te, atrodo, kambarys yra pirmas iÅ¡ kairės užlipus iÅ¡ apačios, kad tame kambaryje nieko nebuvo.

Jis ten atsigulė ir užmigo. Po kažkiek laiko tame kambaryje kažkas įjungė Å¡viesÄ ir pasakė jam nusileisti į apačiÄ . Jis prabudo, nusileido į apačiÄ vien su triusikais, ir V. jo paklausė „lietei jÄ ?“, bet nesulaukęs jo atsakymo, V.s jam trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . E. sakė, kad jis dar bandė atsistoti, bet V. jam trenkė į veidÄ antrÄ kartÄ , ir jis „atsijungė“. E. sakė, kad po antro smÅ«gio jis bandė bėgti, sakė, atsimena, kad buvo lauke, kad ji vijosi V. ir kiti žmonės iÅ¡ sodybos, o po to tik atsigavo kažkur prie (duomenys neskelbtini), kur jį rado nepažįstami žmonės ir apipylė Å¡altu vandeniu.

Tada tie žmonės iÅ¡ jo telefono paskambino Ernesto mamai, kuri atvažiavo su kaimynu ir nuvežė E. į ligoninę. E. norėjo namo, todėl atsisakė gydytis ligoninėje. 2017-10-17 susitikimo metu E. pasakė R., kad jis liko be paso. Tada R. paskambino A. ir paklausė, kur yra E. pasas. A. atsakė, kad nežino. Dar prieÅ¡ tai, t. y. 2017-10-15 R. paskambino A., nes norėjo sužinoti, kas įvyko sodyboje. R. ir ji nuvažiavo prie „Forum palace“, kur susitiko su A. A. perdavė R. maiÅ¡Ä su E. drabužiais, kurį R. atidavė E. Maždaug po 2-3 dienų R. paskambino A., nes norėjo iÅ¡ jos atsiimti E. pasÄ , kurį jis paliko sodyboje.

A. pasakė, kad E. pasÄ rado pirtyje ir E. pasÄ prie „Forum palace“ Vilniuje grÄ Å¾ino R., kuris jį perdavė E. Å io susitikimo metu dalyvavo ji, E., R. ir E. brolis, kurį ji matė pirmÄ kartÄ , jo duomenų nežino, jis gyvena užsienyje, o iÅ¡ kitos pusės – A. su drauge vardu E. Ji su E. sėdėjo maÅ¡inoje, o E. brolis su R. kalbėjo su A., o E. stovėjo ir tylėjo. Ji tik girdėjo, kad E. brolis tik klausė „kas, už kÄ ir kodėl“, daugiau nieko negirdėjo (t. 1, b. l. 64).

IÅ¡ byloje esančios įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su foto lentelėmis, matyti, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rastos ir paimtos juodos spalvos kelnaitės ir antklodė, kurios pridėtos prie bylos ir perduotos saugoti į Vilniaus AVPK daiktų saugyklÄ (t. 1, b. l. 12-22, 101-102); IÅ¡ byloje esančio liudytojo V. S. pateikto tyrimui vaizdo įraÅ¡o, matyti, kad įraÅ¡e yra du failai. 1 failas: nuotrauka, jos duomenys 2017 spalio 15 d. 03.51 pavadinimas 20171015 0351 25 mp4. Nuotraukoje matosi blogai apÅ¡viestoje patalpoje stovinti apsikabinusi pora - vyras ir moteris.

Vyras yra su trumpikėmis, moteris - su maudymosi kostiumėliu, juodų plaukų žemiau pečių. Vyras tamsių trumpų plaukų, ant jo deÅ¡inės rankos yra didelė tatuiruotė. Jų veidai nusisukę į prieÅ¡ingÄ pusę nuo kameros. Už jų iÅ¡ deÅ¡inės pusės matosi vaikino siluetas. Vaikinas deÅ¡ine ranka prie savęs prispaudžia antklodę baltos spalvos su juodos spalvos langeliais. 2 failas: vaizdo įraÅ¡as su garsu. Ä®raÅ¡o duomenys - 2.001-20171031 11.43 MP4 File, 15022 KB.

Ä®raÅ¡o trukmė 00 00 07. Girdisi grojanti muzika, matosi lėtai Å¡okanti pora - vyras ir moteris, kurie buvo apraÅ¡yti 1 faile. Vaizdo įraÅ¡o deÅ¡inėje pusėje matosi Å¡alia jų praeinantis vaikinas sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, neaukÅ¡to Å«gio, trumpų plaukų. Vaikinas be virÅ¡utinių drabužių, apsivyniojęs antklode, kuri iÅ¡ vienos pusės yra baltos spalvos su juodos spalvos langeliais, iÅ¡ kitos- juodos spalvos. Å iam vaikinui einant, 1-as vyras jam kažkÄ sako, galbÅ«t „ko nepasisveikinai? Vaikinas eidamas kažkÄ atsakė (neaiÅ¡kÅ«s žodžiai), atrodo, girdisi žodis „reikalai“.

Vaikinas eina į priekį, 1 vyras atsisuka ir žiÅ«ri į tÄ pusę, kur nuėjo vaikinas. Ä®raÅ¡o pabaiga Vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rint teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atpažino vyriÅ¡kį, kuris buvo apsigaubęs antklodę. Nukentėjusios teigimu tai kaltinamasis E. P.. Nukentėjusioji parodė, kad E. P. apsigaubęs jai priklausančia antklode. Kaltinamasis E. P. atpažino save vaizdo įraÅ¡e, nurodė, kad nežino iÅ¡ kur gavo antklodę, kuria yra apsigaubęs apžiÅ«rimame vaizdo įraÅ¡e (t. 1, b. l. 52-55; t. 3, b. l. 111-112);

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo gauta VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos 2017-10-23 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. M. tepinėliuose ir tamponuose su makšties turiniu, nuoplovoje nuo išorinių lytinų lūpų spermos nerasta. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. E. M. apžiÅ«ros metu nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos kakle, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas kairio kelio sÄ nario srityje.

2. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais. Pasisakyti konkrečiai kuo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto (daiktų) kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs.

3. Poodinės kraujosruvos kakle padarytos prieš 2-5 paras iki apžiūros, likusieji kūno sužalojimai iki 2 parų laikotarpyje iki apžiūros.

4. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. E. M. nustatyti kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, pasekmių nesukelia.

6. Objektyvių požymių nurodančių į tai, kad su nukentėjusiÄ jÄ buvo santykiauta vaginaliniu ar kitais bÅ«dais, nėra (t. 1, b. l. 81-82); IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų kelnaičių, paimtų 2017-10-17 apžiÅ«rint įvykio vietÄ sodyboje (duomenys neskelbtini), spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3-5). Ant kelnaičių mėginiuose Nr. 3, Nr. 4 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su E. M. genotipu.

Tikimybė, kad egzistuoja kitas, žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų E. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 proc. Ant kelnaičių mėginyje Nr. 5 rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos antklodės, paimtos 2017-10-17 apžiÅ«rint įvykio vietÄ sodyboje (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo ir spermos nerasta. Ant tirti pateiktos liemenėlės, 2017-10-17 paimtos iÅ¡ nukentėjusiosios E. M. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , žmogaus kraujo ir spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg.

Nr. 6, Nr. 7), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, 2017-10-17 paimto iÅ¡ nukentėjusiosios E. M. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 17-19), kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 11), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant antklodės užvalkalo mėginiuose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 17-19 vyro biologinių pėdsakų Y haplotipas nenustatytas, todėl negalima atsakyti, ar ant antklodės užvalkalo mėginiuose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 17-19 yra vyro biologinių pėdsakų.

Ant tirti pateiktų dviejų pagalvės užvalkalų, 2017-10-17 paimtų iÅ¡ nukentėjusiosios E. M. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , spermos nerasta, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13), kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 16), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pagalvės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 2, mėginyje Nr. 15 žmogaus biologinių pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 97-100); 2017 m. spalio 17 d. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuota, kad E. M. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini), nuomojamoje sodyboje, pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, t. y. tuo, kad ji buvo neblaivi ir miegojo, jÄ prieÅ¡ jos valiÄ išžagino E. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Fizinis smurtas ir grasinimai nebuvo panaudoti (t. 1, b. l. 2). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Å ios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iÅ¡ kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų Å¡altinių, parodymai (BPK 78 straipsnis).

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiÅ¡ka grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-235/2011, 2K-280-746/2016). Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad jis su nukentėjusiÄ ja E. M. lytinių santykių neturėjo, su ja viename kambaryje antrame aukÅ¡te nebuvo, miegojo kambaryje vienas. Nors sodyboje buvę asmenys, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiesiogiai nematė, kad bÅ«tent E. P. su miegančia nukentėjusiÄ ja E. M. atliko lytinį aktÄ , tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡ias aplinkybes nustatė remdamasis netiesioginiais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsigulė viename kambaryje su Ž. į vienÄ lovÄ , po viena antklode, Å¡nekėjosi. Ž. išėjo parÅ«kyti. PrieÅ¡ jam iÅ¡einant buvo su kelnaitėmis. Jam išėjus užmigo, ant deÅ¡inio Å¡ono. Prabudo pajutusi lytinį aktÄ . Pajutusi lytinį aktÄ , grįžo į sÄ monę, iÅ¡girdo, kad rusiÅ¡kai Å¡nekama. IÅ¡ balso pažino, kad tai ne Ž., jis rusiÅ¡kai nemoka. Pradėjo rėkti, Å¡aukti, spyrė iÅ¡ kojų. Ž. turėjo prasilenkti su tuo žmogumi, nes nuo asmens iÅ¡bėgimo iki Ž. atėjimo praėjo akimirka.

Liudytoju apklaustas Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po vidurnakčio, kartu su E. nuėjo į viršų, buvo su ja kambaryje. Po kiek laiko išėjo parÅ«kyti į laukÄ ir tualetÄ . Grįždamas pas E., kambario tarpdury susitiko E., kuris buvo prisidengęs „kaldra“. Įėjęs į kambarį pamatė, kad E. verkia, guli lovoje. Paklausė, kas atsitiko, ji atsakė kad ja pasinaudojo, verkė. Nuėjo į apačiÄ . Priėjo prie E. paklausti, kÄ padarė. E. atsakė, kad nieko nedarė.

Tada jis (Ž. Ž.) pasiÅ«lė nueiti į viršų, parodyti, kad E. verkia, kad kažkas buvo. V., jis ir E. užlipo į viršų pas E.. Klausė E., ar E. buvo pas jÄ kambary. Ji sakė, kad taip jis buvo, tada E. iÅ¡bėgo iÅ¡ to kambario. AnalogiÅ¡kas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoju apklaustas V. S. Liudytojas V. S. parodė, kad vienu momentu su A. Å¡oko, priėjo kaltinamasis iÅ¡ tos pusės kur yra laiptai. IÅ¡ paskos atbėgo Ž., klausdamas „kÄ padarei?“, „kas atsitiko?“.

IÅ¡jungė muzikÄ , įjungė Å¡viesÄ , nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ aiÅ¡kintis, kas atsitiko. Su kaltinamuoju ir Ž. pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Užėjęs į kambarį pamatė nukentėjusiÄ jÄ ant lovos susigūžusiÄ , isteriÅ¡kai verkiančiÄ . Paklausė, kas atsitiko, kodėl taip yra, ji pasakė, kad ja pasinaudojo kaltinamasis. Nukentėjusios emocinę bÅ«klę – isterijÄ , verksmÄ - patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. M., A. B. parodymai, kurios teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo užėjusios į E. M. kambarį, ji (E. M.) verkė, sunkiai galėjo kalbėti, sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo.

Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų Ž. Ž., V. S. parodymus papildo, jų patikimumÄ sustiprina, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtas vaizdo įraÅ¡as. Vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rint teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. M. atpažino vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ kaltinamÄ jį E. P., kuris buvo apsigaubęs jai priklausančia antklode. Kaltinamasis E. P. atpažino save vaizdo įraÅ¡e, kaip asmenį, kuris buvo apsigaubęs antklode (t. 2, b. l. 111-112). V. S. apklausiamas nurodė, kad vaizdo įraÅ¡as padarytas jam Å¡okant su A.

B., prieÅ¡ pat ateinant Ž. Ž. aiÅ¡kintis, kas nutiko su E. M.. Taigi, sugretinus liudytojų Ž. Ž., V. S., nukentėjusios E. M. parodymus, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, teismas nustatė loginę įvykių grandinę - Ž. Ž. ir E. M. atsigula į lovÄ , Ž. Ž. atsikelia į tualetÄ ir parÅ«kyti, E. M. užmiega, į kambarį ateina kaltinamasis E. P., atsigula Å¡alia nukentėjusios, numauna jai kelnaites, pradeda lytinį aktÄ natÅ«raliu bÅ«du su nukentėjusiÄ ja, ji pabunda, pradeda Å¡aukti, spiria kojomis, tada E. P. atsikelia, apsigaubia nukentėjusiajai priklausančia antklode, sprunka pro duris, tarpduryje sutinka Ž.

Ž., kuris užeina į E. M. kambarį, o E. P. nusileidžia į pirmÄ aukÅ¡tÄ , kur apsigaubęs E. M. priklausančia antklode patenka į V. S. daromÄ vaizdo įraÅ¡Ä , po ko iÅ¡karto Ž. Ž. ateina į pirmÄ aukÅ¡tÄ aiÅ¡kintis situacijos. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojų Ž. Ž., V. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje, taip pat su nukentėjusios E. M. parodymais, vieni kitus papildo bei sudaro vientisÄ loginę grandinę, todėl teismas jų patikimumu neabejoja.

Teismas, vertindamas liudytojų M. L., G. D., S. K., T. J., R. B. parodymus pažymi, kad liudytojų parodymai yra mažai informatyvÅ«s, jie įvykio metu arba miegojo, nieko nematė, negirdėjo arba jau buvo iÅ¡vykę. Nurodytų liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo E. P. kaltės. Kaltinamojo E. P. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad sodyboje, kurioje buvo Å¡venčiamas A. M. gimtadienis, patalynės nebuvo.

Liudytojas, sodybos prižiÅ«rėtojas D. D. parodė, kad į sodybÄ patalynę atsiveža patys svečiai. Nukentėjusioji E. M. nurodė, kad patalyne atsivežė iÅ¡ namų, pasidėjo kambaryje, kuriame miegojo. PeržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä nukentėjusioji nurodė, kad E. P. buvo apsigaubęs jai priklausančia antklode. Nors kaltinamasis E. P. neigė buvęs kambaryje, kuriame miegojo E. M., tačiau teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur gavo antklodę, kuria buvo apsigaubęs peržiÅ«rimame vaizdo įraÅ¡e. Svarbu pažymėti ir tai, kad visi proceso dalyviai, įskaitant ir kaltinamÄ jį, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakaro metu jokių konfliktų tarp svečių nebuvo, visi bendravo gražiai.

Liudytojai Ž. Ž., V. S., A. M., A. B. nurodė, kad konfliktas su E. P. kilo dėl jo veiksmų (išžaginimo) su nukentėjusiÄ ja E. M.. Tuo tarpu, kaltinamais E. P. teismui negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl kilo konfliktas tarp jo ir kitų gimtadienio svečių. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad kaltinamojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepatikimi, stokojantys loginio pagrindimo, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Tiek nukentėjusioji E. M., tiek kaltinamasis E. P. nurodė, kad vakaro metu vartojo alkoholį, nors labai girti nebuvo, tačiau jautė alkoholio poveikį. Alkoholio vartojimo faktÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir kiti, liudytojais apklausti, gimtadienio Å¡ventės dalyviai. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus teismas pažymi, kad pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle.

Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , t. y. nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant. Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais.

Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, ar miegančiu asmeniu gali bÅ«ti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog dėl savo bÅ«klės nukentėjusysis negalėjo suprasti su juo daromų veiksmų esmės ar prieÅ¡intis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas turi įvertinti situacijos kontekstÄ â€“ ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar Å¡iuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje atsidÅ«ręs asmuo prieÅ¡ tai leido suprasti, kad neprieÅ¡tarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016).

BylÄ nagrinėjant teise nustatyta, kad nukentėjusios E. M. elgesys gimtadienio Å¡ventės metu nesudarė kaltinamajam pagrindo tikėtis lytinių santykių su nukentėjusiÄ ja. PrieÅ¡ingai, pats kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, jog vakaro metu Ž. Ž. ir E. M. bučiavosi, vaikščiojo susikibę už rankų, jam susidarė įspÅ«dis, kad jie pora. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai apie nukentėjusios E. M. elgesį gimtadienio vakarėlio metu parodė visi liudytojais apklausti Å¡ventės dalyviai.

Be to, bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad E. P. ir E. M. anksčiau pažįstami nebuvo, savaime suprantama anksčiau tarpusavio lytinių santykių neturėjo, vakarėlio metu susitiko pirmÄ kartÄ . Teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad E. P. lytinį aktÄ su nukentėjusiÄ ja E. M. atliko prieÅ¡ jos valiÄ . Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. P., kaltinime nurodytoje vietoje, laiku, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios E. M. bÅ«kle dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio ir miego bÅ«senos, atsigulė ant deÅ¡inio Å¡ono nukentėjusiajai už nugaros, numovė pastarajai maudymosi kostiumėlio kelnaites, padėjus ant nukentėjusiosios kairės peties savo rankÄ , įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ pastarosios makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. M. natÅ«raliu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ , tokiu bÅ«du išžagino nukentėjusiÄ jÄ E. M., pasinaudojęs pastarosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle.

Tokius kaltinamojo E. P. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatyta nebuvo. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Jau buvo minėta, kad teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis E. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau negauta neginčytinų ir objektyvių duomenų, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nesant neginčijamų ir patikimų duomenų apie alkoholio įtakÄ kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas, skirdamas E. P. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – E. P. veiksmai nebuvo smurtinio pobūdžio, nebuvo sutrikdyta nukentėjusios E. M. fizinė sveikata. Nors teismas šioje byloje nevertina kaltinamajam E. P. iš karto po nusikalstamos veikos padarytų sužalojimų, tačiau pažymi, kad jis iš karto po įvykio, dėl jo manymu jam kylančios grėsmės, vėlyvo rudens naktį praleido lauke, taip kentė šaltį, nepatogumus.

Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad E. P., nors ir neteistas (t. 1, b. l. 146), tačiau po Å¡ios nusikalstamos veikos padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinimui ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 126). Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 138, 141), iÅ¡ jų vienÄ kartÄ po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.

Kartu teismas pažymi, kad pradėjus bylÄ nagrinėti teisme kaltinamasis pradėjo mokytis (t. 2, b. l. 125), nuo 2018 m. lapkričio 16 d. pradėjo dirbti (t. 2, b. l. 117-123). Taip pat teismas individualizuodamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo jaunÄ amžių, jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs 19 metų, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant ženkliai mažesnį, nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai kėlė klausimÄ dėl galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies ir/ar BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Pažymėtina, kad bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik nesant pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį ir esant iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

BylÄ nagrinėjant teisme tokių iÅ¡imtinių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, tačiau jo elgesys po veikos padarymo nesudaro pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant Å¡velnesnę bausmę nei numatytÄ BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Jau buvo minėta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis E. P. padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 126), taip pat padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 138), kaimynų charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu (t. 2, b. l. 58-60).

Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis E. P., iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos, santykiams su gimtadienio Å¡ventės dalyviais aiÅ¡kintis, pasitelkė asmenį vardu Kęstas, kuris nukentėjusios E. M., liudytojos A. M. atžvilgiu iÅ¡sakė grasinimus, spaudimÄ sumokėti pinigus. Toks kaltinamojo E. P. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo jo nusistatymÄ prieÅ¡ visuomenėje nusistovėjusias ir priimtas moralaus elgesio taisykles, iÅ¡vadų dėl savo veiksmų nedarymÄ . BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvideÅ¡imt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ , nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Å¡io kodekso 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad kaltinamasis E. P. turi sveikatos ar vystymosi sutrikimų, neturi ar turi nepakankamai socialinių įgÅ«džių. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jos padarymo aplinkybės gali sudaryti lengvabÅ«diÅ¡kumo ar neapgalvoto elgesio įspÅ«dį, tačiau 2018 m. spalio 4 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. E11-1 konstatuota, kad kaltinamojo E. P. tarpasmeniniai įgÅ«džiai atitinka jo amžių, kilmę, iÅ¡silavinimÄ , atpažįsta savo problemas, formuoja gerus santykius su aplinkiniais, turi ilgalaikių, trumpalaikių tikslų, jaučia poreikį spręsti problemas, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (t. 2, b. l. 58-60).

Svarbu paminėti ir tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenimo draugę, juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, turi įgūdžių asmeninių finansų valdyme, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. P. veikos padarymo metu buvo pakankamai subrendęs, jo branda atitiko jo amžių, todėl taikyti jo atžvilgiu BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nėra pagrindo. Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusioji E. M. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 14-15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktikÄ asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, teismai paprastai priteisia nuo 1159 eurų iki 111584 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys 2K-269-699/2015; 2K-69-942/2016; 2K-235-511/2015; 2K-516/2014; 2K-246-697/2015).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, dvasines kančias. Nusikalstama veika buvo pažeista nukentėjusios E. M. seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė Å¡okÄ , gėdos, nepatogumo jausmÄ prieÅ¡ draugus. Dėl nusikalstamų E. P. veiksmų, draugės gimtadienis nukentėjusiajai tapo ne Å¡ventė, bet baisių iÅ¡gyvenimų kupina naktimi. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų nukentėjusioji buvo priversta imti nemokamas atostogas darbe, ieÅ¡koti paguodos draugės, Å¡eimos narių aplinkoje, dėl ko buvo apribotas bendravimas su bendradarbiais, apsunkintos galimybės plėsti pažįstamų ratÄ , laisvai rinktis laisvalaikio praleidimo bÅ«dus ir vietas.

Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. P. finansinė padėtis sunki, jis ilgÄ laikÄ nedirbo, dirbti pradėjo tik paskutiniu metu, be to, tęsia mokslÄ , siekia įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Kartu teismas pažymi, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta be fizinės prievartos veiksmų, kÅ«no sužalojimų nukentėjusioji nepatyrė, nusikalstama veika nesudaro nusikalstamų veikų daugeto ar sutapties, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis tomis Kasacinio teismo nutartimis (pvz. 2K-516/2014; 2k-246-697/2015), kuriose priteistinos žalos dydis buvo sudaro 5 000 ir daugiau eurų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusiÄ Å¾alos dydžio nustatymo praktikÄ , nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 2 000 eurų. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji E. M. patyrė 726 eurų iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. N. nukentėjusios interesus atstovavimo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitÄ B serija BBB Nr. LS003284 – juodas kelnaites, antklodės užvalkalÄ , pagalvių užvalkalus, juodÄ liemenėlę, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai E. M.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitÄ B serija BBB Nr. LS003284 – seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusios E. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ E. P. nukentėjusios E. M. naudai 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. P. nukentėjusios E. M. naudai 726 eurus atstovavimo iÅ¡laidų.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitÄ B serija BBB Nr. LS003284 – juodas kelnaites, antklodės užvalkalÄ , pagalvių užvalkalus, juodÄ liemenėlę, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai E. M.. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2018 m. birželio 19 d. kvitÄ B serija BBB Nr. LS003284 – seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas