Legislator Case Law & Legislation
fd39ff0f-091e-40e7-98f5-7e002b1a402f AI generated

fd39ff0f-091e-40e7-98f5-7e002b1a402f · Kauno apygardos teismas

Case Number fd39ff0f-091e-40e7-98f5-7e002b1a402f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. M. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo 30 paragrafo 1 pastraipÄ , 3 paragrafo 1 pastraipos 1 numerį, susiejant su 1 priedu, baudžiamojo kodekso 267 paragrafo 4 straipsnį už prekybÄ narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais – 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo nuosprendis pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi. G. M. palikta paskirtoji 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

fd39ff0f-091e-40e7-98f5-7e002b1a402f · Kauno apygardos teismas: Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo nuosprendį ir suderino nuteistajam juo paskirtÄ bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Å iuo atveju vykdančioji valstybė yra Lietuvos Respublika, todėl klausimas dėl G. M. lygtinio paleidimo teisėtai ir pagrįstai buvo sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-484-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-29-3-00013-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. priimto nutarimo Nr. 95-284 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. M. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo 30 paragrafo 1 pastraipÄ , 3 paragrafo 1 pastraipos 1 numerį, susiejant su 1 priedu, baudžiamojo kodekso 267 paragrafo 4 straipsnį už prekybÄ narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais – 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo nuosprendis pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi. G. M. palikta paskirtoji 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d. 3. 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 65-284 nutarta netaikyti nuteistajam G. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, visos nuobaudos galiojančios, neskatintas, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, kad jis nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. G. M. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, per nustatytÄ laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. M. skundÄ , nurodydamas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima vidutinei (37 balai), iÅ¡lieka aktualÅ«s jo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, be to, G. M. turi galiojančių nuobaudų, nedirba, todėl, paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos namų lygtinai, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis G. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jis yra perduotas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Å¡ių dviejų valstybių tarpusavio susitarimÄ . Pagal nuosprendį priėmusios valstybės teisę jam turi bÅ«ti privalomai taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos atlikus 2/3 paskirtos bausmės, tuo tarpu jis Å¡iuo metu jau yra atlikęs 3/4 laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistojo teigimu, laisvėje jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir garantuotÄ darbo vietÄ .

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje, skundo autorius teigia įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat sandėliavimo-logistikos specialisto kvalifikacijÄ . 5.2. G. M. skunde pažymi, kad pataisos įstaigos administracijos siÅ«lomo darbo atsisakė, nes jis neatitiko jo turimos specialybės. Dėl Å¡ios priežasties pasirinko mokytis, kÄ iki Å¡iol sėkmingai daro (lanko vienuoliktÄ klasę). Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo gautos drausminės nuobaudos nėra griežtos, o gauti paskatinimÄ už gerÄ elgesį jis gali tik praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams po nuobaudos gavimo.

Taigi, Å¡iuo metu jis neturi jokių galimybių gauti paskatinimÄ .

6. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.

7. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad jis turėtų bÅ«ti paleistas lygtinai be jokių iÅ¡lygų, kadangi atitinka jo atžvilgiu priimtame Vokietijos Federacijos Respublikos nuosprendyje nurodytas sÄ lygas. Å iuo aspektu G. M. dar 2019 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatinio sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos SÄ jungoje“, 17 straipsnio „VykdymÄ reglamentuojantys teisės aktai“ 1 dalis numato, jog bausmės vykdymÄ reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė.

Laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų, tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai pagrindus. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3655 straipsnyje numatyto reglamentavimo, Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir Å¡io Kodekso VII dalies nuostatas, kurios taip pat numato tÄ pačiÄ paminėtame tarptautiniame teisės akte iÅ¡dėstytÄ bausmės vykdymo reglamentavimÄ pagal vykdančiosios valstybės įstatymus.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Augsburgo žemės teismo nuosprendį ir suderino nuteistajam juo paskirtÄ bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Å iuo atveju vykdančioji valstybė yra Lietuvos Respublika, todėl klausimas dėl G. M. lygtinio paleidimo teisėtai ir pagrįstai buvo sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, jog G. M. tik nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu mokosi vienuoliktoje klasėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose.

Vis dėlto, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. 2019 m. jis tris kartus buvo baustas drausmine tvarka dėl įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo. Skatintas nebuvo nei karto, kas rodo, jog G. M. elgesys nėra nepriekaiÅ¡tingas. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas nėra svarstomas pirmÄ kartÄ , vadinasi, G.

M. privalėjo būti itin dėmesingas jam išsakytoms Komisijos rekomendacijoms, kad galėtų įtikinti Komisijos narius, jog yra tvirtai pasiryžęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Komisijos rekomendacijose buvo numatyta: nedaryti teisės aktų pažeidimų, įsidarbinti pataisos namuose, tęsti mokslus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nors G. M. tęsia mokslus bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis nebandė įsidarbinti pataisos įstaigoje ir net tris kartus pažeidė nustatytÄ vidaus tvarkÄ . Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad jam pataisos įstaigos administracijos siÅ«lomas darbas neatitiko turimos specialybės/kvalifikacijos, vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis pateisinti norÄ iÅ¡vengti darbinio užimtumo.

Bylos medžiaga liudija, kad prieÅ¡ nuteisimÄ G. M. niekur nedirbo, bausmės atlikimo metu įsidarbinti taip pat neketina, todėl nėra pagrindo tikėti, jog paleistas lygtinai jis, kaip teigiama Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ yra atsainus ir pavirÅ¡utiniÅ¡kas, jis nesuvokia darbo teikiamos naudos, kas neabejotinai apsunkintų sėkmingos probacijos siekimÄ .

11. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad G. M. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, jog neturi kito pasirinkimo. Jam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų, taip pat sunku atsispirti kompanionų spaudimui, o tai ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad narkotinėmis medžiagomis dideliu kiekiu buvo neteisėtai disponuojama veikiant organizuotoje grupėje. Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors G. M. atvirai neiÅ¡sako nuteistųjų subkultÅ«rÄ palaikančio požiÅ«rio, tačiau bausmę atlieka lokaliniame sektoriuje, kur neformaliosios nuteistųjų taisyklės yra svarbios.

SubkultÅ«ros palaikymÄ netiesiogiai patvirtina ir darbo pataisos įstaigoje sÄ moningas vengimas. Aptartos aplinkybės rodo, jog G. M. nesistengia atsiriboti nuo nusikalstamo pasaulio, didelių pastangų savo mÄ stysenos bei elgsenos keitimui nededa. Tuo tarpu neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti, yra labai sunkus nusikaltimas, tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų užkardymas yra daugumos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos kriminalinės policijos prioritetinė veiklos kryptis.

Todėl asmuo, nekeičiantis savo turimų nusikalstamų įsitikinimų, negali tikėtis Å¡velnesnės bausmės atlikimo formos. Pažymėtina ir tai, kad bausmę G. M. atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracijos vertinimu, jo elgesys nėra toks pavyzdingas, kad bÅ«tų vertas lengvosios grupės režimo, be sargybos sÄ lygų ir pan.

12. Nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (37 balai pagal OASys metodikÄ ), tačiau Å¡i rizika, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, yra artima vidutinei, be to, nuo paskutinio svarstymo ji padidėjo keturiais balais (nuo 33 iki 37 balų), kas patvirtina, jog nuoseklus pataisos procesas nevyksta. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju turi bÅ«ti atidžiai svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar Å¡i pažanga yra akivaizdi bei įtikinanti.

Ä®vertinęs visÄ nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog aktyvi pažanga nėra daroma, netgi atvirkščiai, rizika padidėjo. Statinių kriminogeninių taÅ¡kų sumÄ yra 14 balų, vadinasi, daugiau nei pusę rizikos balų G. M. dar gali koreguoti, t. y. dėti daugiau pastangų į pataisos procesÄ . Aptarta informacija patvirtina, kad nuteistasis savo elgesio bei mÄ stysenos korekcijai skiria nepakankamai dėmesio bei pastangų.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. M. Å¡iuo metu nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai. Ä®vertinus tai, kad padarytus drausminius nusižengimus nuteistasis menkina (mano, jog yra sistemingai, nepagrįstai baudžiamas už tÄ patį elgesį), nesiima veiksmų, siekdamas ugdyti savo valines savybes, nesikonsultuoja su psichologais, kad galėtų atsispirti kriminalinių polinkių turinčių asmenų spaudimui dalyvauti nusikalstamoje veikloje, darytina iÅ¡vada, jog esami keli apsauginiai veiksniai (tinkamos gyvenimo sÄ lygos laisvėje, galimybė įsidarbinti, ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais ir turimas jų palaikymas) nuo pakartotinio nusikalstamumo nebus pakankamai efektyvÅ«s ir nesulaikys nuo prieÅ¡ingo teisei veikimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad deramo elgesio įgÅ«džių stokÄ bei mÄ stysenos ydingumÄ G. M. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo programose. Juo labiau, kad duomenų apie aktyvų nuteistojo dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Savo iniciatyva G. M. nesiima jokių veiksmų, galinčių padėti jam mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. G. M. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų keitimui, t. y. Å¡velninimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Algirdas Remeika AuÅ¡ra Vingilė