fd384d32-bf98-4675-9dd5-47ebd9942eee · Kauno apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. Iv-536-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01041-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 21, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,            sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V. K. ,            nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,           atsakovo - Marijampolės pataisos namų atstovui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000000000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunduose (b. l. 2-3, 18) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose, kur jis atlieka bausmę nuo 2011-09-08, neužtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, kurias reglamentuoja 2011-03-03 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Taisyklės, taip pat Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 (su vėlesnėmis redakcijomis) patvirtintos Higienos normos HG 76:1999 reikalavimai bei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 nuostatos. 12 bÅ«ryje nėra poilsio kambario, džiovyklos, rÅ«kymo virtuvės, sporto salės patalpų.

Koridoriuje, prausykloje, tualete nėra šildymo. 100 nuteistųjų tenka tik 2 klozetai, 1 pisuaras, 3 čiaupai. Pataisos namuose visiškai neteikiamos skalbimo paslaugos (tiek viršutinių, tiek ir apatinių drabužių). Bendrose patalpose nėra televizoriaus, muzikinio grotuvo, radijo taško, sieninio laikrodžio. Po mankštos pareiškėjas neturi galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjui gyvenamosiose patalpose trūksta gyvenamojo ploto normos, nes pataisos namai perpildyti. Pataisos namuose yra apie 1500 nuteistųjų, o ilgalaikiams pasimatymams skirti tik 6 kambariai.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose jam nesuteikiamas tinkamas gydymas, nors dėl kvalifikuoto gydymo paslaugų suteikimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi eilę kartų, taip pat net ir raÅ¡tu. Dėl paminėtų paslaugų nesutreikimo pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administracijÄ , tačiau dėl to joks tyrimas nebuvo atliktas. Dėl to pareiÅ¡kėjas prarado sveikatÄ , jam sutriko atmintis, psichinė sveikata. PrieÅ¡ paskelbiant apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas atlieka bausmę, pareiÅ¡kėjui buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė.

Ekspertai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas buvo pakaltinamas. IÅ¡ to seka, jog dėl dabartinių sveikatos sutrikimų (atminties praradimo ir t.t.) kaltas atsakovas ir Å¡ie sutrikimai atsirado jau atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 3 d. atsakovui nustato pareigÄ teikti pareiÅ¡kėjui moksliniais metodais pagrįstÄ gydymÄ . Atsakovai - Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovai atsiliepime į skundÄ (b. l. 26-27) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo padaryta 1000000000 Lt neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė emocinę depresijÄ ir to pasėkoje jam kilo emocinė įtampa. IÅ¡ to seka, jog nėra jokių įrodymų, kad Marijampolės patais namai veikė neteisėtai. Atsakovas į visus pareiÅ¡kėjo skundus atsakė laiku ir argumentuotai. PareiÅ¡kėjui buvo suteiktos visos medicininės paslaugos pilnoje apimtyje bei pagal teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ ir remiantis medicinos specialistų iÅ¡vadomis.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Administracinės bylos duomenų visuma patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė įpareigoti Marijampolės pataisos namus jo atžvilgiu užtikrinti įkalinimo sÄ lygas, nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-30 įsakymu Nr. V-82, taip pat patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 bei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 Dėl Higienos normų (HN 76:1999, HN 76:2010) patvirtinimo (b.l. 65-90, administracinė byla Nr. Ik-9-402/2013 - Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo reikalavimų (dėl teisės aktais reglamentuotų įkalinimo sÄ lygų užtikrinimo) Kauno apygardos administraciniame teisme Å¡iuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. Ik-9-402/2013, kurioje procesinis sprendimas dar nepriimtas ir nepaskelbtas (b.l. 73, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek atsakovai pripažįsta aplinkybę, jog Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2011-09-08.

Marijampolės pataisos namų administracija pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu nurodė, jog dėl patekimo pas gydytojus (į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ) bÅ«tina iÅ¡ anksto užsiregistruoti bÅ«rio žurnale, tačiau pareiÅ¡kėjas atskirais atvejais paminėtÄ tvarkÄ akivaizdžiai bei nemotyvuotai ignoravo (b.l. 7, 11-12). NežiÅ«rint to, nuo 2011-09-08 pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus kreipėsi 24 kartus (b.l. 44). 14 kartų kreipėsi dėl stuburo problemų, o 8 kartus dėl perÅ¡alimo ligų.

Dėl savo psichinės sveikatos problemų pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namuose dirbančius gydytojus nesikreipė nei karto. 2012-05-09 pareiÅ¡kėjui buvo atliktas stuburo juosmeninės dalies magnetinis rezonansas. Buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui joks gydymas iÅ¡ esmės nereikalingas. 2012-08-01 pareiÅ¡kėjas taip pat buvo asmeniÅ¡kai konsultuotas VÅ Ä® Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos gydytojo neurologo. Jokio gydymo bÅ«tinumas taip pat nebuvo patvirtintas. Be to, įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009-03-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-189-554/2009 (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas dar 2008 metais buvo etapuotas į VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinės ligoninės SantariÅ¡kių klinikos neurologijos centrÄ ir 2008-08-01 gydytojas neurologas paskyrė gydymÄ (sol.

Diclac 75 mg į raumenis 1k/d.; Sirdaludi 2 mg vakare; juosmens srities masažas). GydymÄ paskyręs gydytojas teismui parodė, kad dar 2008 metais pareiÅ¡kėjui buvo nustatyti nedideli lėtiniai nugaros diskų pokyčiai. Å i liga yra lėtinė chroniÅ¡ka liga - ja pareiÅ¡kėjas serga jau 4-5 metai, skaičiuojant nuo apžiÅ«rėjimo 2008 metais. Administracinėje byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas 2006-02-08 Kauno apygardos teismo, taip pat 2010-05-13 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymÄ realia terminuoto laisvės atėmimo bausme (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Paminėtuose įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose dokumentuose nėra jokių faktinių duomenų, kurie duoda pagrindÄ iÅ¡vadai (arba bent prielaidai), kad pareiÅ¡kėjas yra nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas ir dėl sveikatos bÅ«klės negali atlikti bausmės arba jam reikalingas specializuotas gydymas dėl psichikos sutrikimų. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia ginÄÄ dėl 1000000000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. Ik-9-402/2013 ginčo pagrindÄ bei dalykÄ , taip pat LVAT 2013-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-118/2013 (b.l. 57-60), bei ABTÄ® 10 str., kurio turinys pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kintas, nuostatas, konstatuoja, jog 1000000000 Lt neturtinės žalos pareiÅ¡kėjas pagrinde reikalauja už jo manymu nesuteiktas (taip pat ir netinkamai nesuteiktas) gydymo paslaugas Marijampolės pataisos namuose.

         Remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami administracines bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių.

CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis Å¡io straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra bÅ«tina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad Å¡i valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų – neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, bÅ«tent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Minėto įstatymo straipsnio 4 d. įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (ABTÄ® 57 str.). CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto 27 str. ir pan.).

Be to, kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir t.t. (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007, LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

IÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo seka, kad Å¡ioje administracinėje byloje, atsižvelgiant į priimtÄ ir nagrinėjamÄ vieÅ¡ame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ , tinkamas atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (CK 6.270 str. 1 d., 6.273 str. 1 d., 2001-07-26 LRV nutarimas Nr. 932). Konkrečiai Marijampolės pataisos namas joks pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas, įvertinus priimtÄ nagrinėti skundo reikalavimÄ , nenukreiptas, pareiÅ¡kėjas atsisakė patikslinti atsakovus, todėl Marijampolės pataisos namų atžvilgiu pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 54 str., 88 str. 1 p.).

Pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai (neveikimas)(aktas) nebuvo nustatyti, o pats pareiÅ¡kėjas savo reikalavimui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės laiku buvo iÅ¡samiai (nurodant ir konkrečias teisės normas) atsakyta į visus jo paklausimus (b.l. 5-12, 29, 30, 33, 38, 40, 42).

Nuo 2011-09-08 pareiÅ¡kėjas 24 buvo apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojų, buvo konsultuotas VÅ Ä® Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikų specialisto, taip pat buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas (b.l. 43, 44). Specialistai jokio gydymo ar chirurginės intervencijos bÅ«tinumo nenustatė, taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos bÅ«klės, o gydytojai jokių sutrikimų savarankiÅ¡kai nenustatė. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui pagal apimtį ir intensyvumÄ realiai nemokamų medicininių paslaugų buvo suteikta daug daugiau negu jų turi galimybę gauti asmuo, nepadaręs jokio nusikaltimo ir nesantis pataisos namuose (ABTÄ® 57 str.).

Be to, pareiÅ¡kėjo teisių suvaržymui tiesioginės įtakos turėjo ir jo paties sÄ moningi veiksmai. Darydamas tyčinius smurtinius nusikaltimus pareiÅ¡kėjas privalėjo suvokti, jog už tokius veiksmus jam bus paskirta griežta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri objektyviai siejama su asmens teisių suvaržymais (rėžimo reikalavimais). RaÅ¡ytiniai bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas patekti pas gydytojus, akivaizdžiai nesilaiko nustatytos tvarkos, reikalauja iÅ¡skirtinių sÄ lygų, pats sau nustato diagnozes bei gydymo apimtį ir pan. (b.l. 42).

Teismas akcentuoja, kad iÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus vieÅ¡ame teismo posėdyje, jokių psichinės sveikatos sutrikimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas kalba riÅ¡liai, mintis dėsto logiÅ¡kai ir nuosekliai, adekvačiai vertina situacijÄ bei atsakinėja į užduotus klausimus (ABTÄ® 57 str.). Akcentuotina ir tai, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai (realiai) patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo realiai apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LAT 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje paminėtų aplinkybių teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai bei argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra visiÅ¡kai nekonkretÅ«s (abstraktÅ«s), deklaratyvÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, paremti tik jo subjektyviu įvykių vertinimu, taip pat neigiamomis emocijomis (ABTÄ® 57 str.). Taigi, vertintina, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. Dėl Å¡ių aplinkybių visumos pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjas neturinę žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ netinkamų (neatitinkančių teisės aktų reikalavimų) bausmės atlikimo sÄ lygų.

Å ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip iÅ¡ankstinis ir, tuo pačiu, nepagrįstas. Kaip jau buvo paminėta, Kauno apygardos administraciniame teisme Å¡iuo metu nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareiÅ¡kėjas reikalauja įpareigoti Marijampolės pataisos namus užtikrinti jam teisės aktais garantuotas bausmės atlikimo sÄ lygas (įrengti tualeto patalpas, poilsio kambarį, džiovyklos patalpas, pastatyti bendroje patalpoje televizorių ir t.t.). Å iuo metu paminėtoje administracinėje byloje procesinis sprendimas nepriimtas (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Teismas procesiniu sprendimu nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti neturtinės žalos buvimÄ . Ä®siteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo bus konstatuota, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo (rėžimo) sÄ lygos, jam atsiras realus pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 10 str., 57 str., 88 str. 1 p.) Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjas                                                                                             Algis Markevičius