Legislator Case Law & Legislation
fd36833b-aed2-4c28-81ec-2a88d4bf3701 AI generated

fd36833b-aed2-4c28-81ec-2a88d4bf3701 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number fd36833b-aed2-4c28-81ec-2a88d4bf3701
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nurodo, jog kreipėsi į teismÄ pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , t. y. dėl ginčo tarp nepavaldžių vienas kitam vieÅ¡ojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, iÅ¡skyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tokie ginčai turi kilti vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Legislator headnote

AI generated

fd36833b-aed2-4c28-81ec-2a88d4bf3701 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra (toliau – ir ProkuratÅ«ra) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) Generalinio inspektoriaus 2009 m. spalio 26 d. iÅ¡vadÄ Nr. 4VL-59 (toliau – ir IÅ¡vada) ir įpareigoti MinisterijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 15 d. nutarimus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams E. N. ir R. K. iÅ¡kelti drausmines bylas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525 – 151/2010

Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 63.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra (toliau – ir ProkuratÅ«ra) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) Generalinio inspektoriaus 2009 m. spalio 26 d. iÅ¡vadÄ Nr. 4VL-59 (toliau – ir IÅ¡vada) ir įpareigoti MinisterijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 15 d. nutarimus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams E. N. ir R. K. iÅ¡kelti drausmines bylas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos, organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant (toliau – ir Rekomendacijos) 33 punktu, 2009 m. spalio 15 d. nutarimais iÅ¡kėlė drausmės bylas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno VPK) Kauno miesto Panemunės policijos komisariato PetraÅ¡iÅ«nų policijos nuovados tyrėjui E. N. ir Kauno miesto Panemunės policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai R. K. Pagrindas nurodytiems tyrėjams iÅ¡kelti drausmės bylas buvo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2009 m. spalio 6 d. pavedimu Nr. 17.10-594 atlikto tarnybinio patikrinimo dėl baudžiamosios bylos Nr. 23-1-00834-08 ikiteisminio tyrimo kokybės, intensyvumo, visapusiÅ¡kumo, visų metodų, naudojamų tiriant tokio pobÅ«džio bylas, panaudojimo, metu nustatytos, IÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės. 2009 m. spalio 16 d. Generalinio prokuroro 2009-10-15 nutarimai buvo perduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (toliau – ir Vidaus reikalų ministras). Nutarimuose iÅ¡kelti drausmės bylas Generalinis prokuroras

nurodė, kad baudžiamojoje byloje tyrėjai E. N. ir R. K. savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio reikalavimÄ kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. 2009 m. spalio 30 d. pareiÅ¡kėjas gavo Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 26 d. patvirtintÄ IÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad nutarimuose nurodyti teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų E. N. ir R. K. galimai padarytÄ BPK 2 straipsnio reikalavimų nevykdymÄ nepasitvirtino, o minėti pareigÅ«nai drausminio nusižengimo nepadarė. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, BPK 164 straipsnio 1 dalį, 170 straipsnio 2–3 dalis, 172 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 1 dalį bei Rekomendacijas ir pabrėžė, kad tik prokuroras, kaip ikiteisminį tyrimÄ organizuojantis ir jam vadovaujantis, yra kompetentingas tikrinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinę veiklÄ ir vertinti, ar konkrečiu veikimu ar neveikimu jie pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus. Teigė, kad Ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjas jam pavesto tarnybinio patikrinimo metu, vertindamas Generalinio prokuroro 2009 m. spalio 15 d. nutarimuose nurodytus BPK 2 straipsnio reikalavimų pažeidimus, pasireiÅ¡kusius BPK nustatytų proceso veiksmų netinkamu atlikimu ar visiÅ¡ku neatlikimu, ir konstatuodamas, kad nepasitvirtino, jog tyrėjai E. N. ir R. K. nevykdė BPK 2 straipsnio reikalavimų, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi administracinę bylÄ nutraukė.

Nustatė, kad Generalinis prokuroras 2009 m. sausio 13 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-17376 kreipėsi į Vidaus reikalų ministrÄ , praÅ¡ydamas atlikti patikrinimÄ ir nustatyti bei įvertinti drausmine tvarka pareigÅ«nus, pažeidusius BPK 2 straipsnio nuostatas ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08. Vidaus reikalų ministras 2009 m. spalio 14 d. raÅ¡tu Nr. 1D-7701(4) nurodė, kad tarnybinį patikrinimÄ atlikti ir drausmine tvarka įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, galimai pažeidusius BPK straipsnių nuostatas ikiteisminiame tyrime, pagal teisės aktų nuostatas bÅ«tų galima tik prokurorui iÅ¡kėlus drausmės bylas konkretiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. Taip pat nurodyta, kad, gavus prokuroro nutarimÄ dėl drausmės bylų iÅ¡kėlimo konkretiems Kauno VPK ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei pažeidimÄ pagrindžiančius atitinkamus dokumentus (arba nuorodÄ Ä¯ juos), bus pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra. Generalinis prokuroras 2009 m. spalio 15 d. nutarimais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams R. K. ir

E. N. iÅ¡kėlė drausmės bylas. Nutarimai buvo iÅ¡siųsti Vidaus reikalų ministrui, kurio pavedimu Ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjas atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl galimai

neteisėtų Kauno VPK pareigÅ«nų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal D. K. pareiÅ¡kimÄ , ir 2009 m. spalio 26 d. surašė IÅ¡vadÄ , kuriÄ

patvirtino Vidaus reikalų ministras. IÅ¡vadoje konstatuota, kad Generalinio prokuroro 2009 m. spalio 15 d. nutarimuose iÅ¡kelti drausmės bylÄ R. K. ir E. N. nurodyti teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų galimai padarytÄ BPK 2 straipsnio reikalavimų nevykdymÄ nepasitvirtino. IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta jÄ pateikti susipažinti Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, Lietuvos policijos generaliniam komisarui V. Telyčėnui ir Kauno VPK virÅ¡ininkui A. K. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalį, 1 straipsnio 19 punktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas kelia tarnybinį ginÄÄ . Pažymėjo, jog ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas apibrėžia tarnybinio ginčo Å¡alis, o nagrinėjamu atveju prokuroras nėra ir negali bÅ«ti tarnybinio ginčo Å¡alimi. Kilęs ginčas taip pat nepriskirtinas vieÅ¡ojo intereso gynimui (ABTÄ® 5 str. 3 d. 3 p.). Rėmėsi ABTÄ® 13 straipsniu, 15 straipsnio

1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS11-212/2006) ir nurodė, jog IÅ¡vadoje yra pateikiami tik faktai, pasiÅ«lymai bei iÅ¡vados, todėl skundžiamas aktas ABTÄ® taikymo prasme negali bÅ«ti laikomas nei veiksmu, nei teisės aktu, o yra vidaus administravimo dokumentas, kuris pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , tolesnių sprendimų priėmimui, jo sprendimai gali sukelti teisines pasekmes tik tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn traukiamam pareigÅ«nui. Tarnybinio patikrinimo atlikimas priskirtinas vidaus administravimui, todėl tarp bylos Å¡alių nagrinėjamu atveju nėra prielaidų kilti ginčui dėl kompetencijos vieÅ¡ojo administravimo srityje. Pažymėjo, jog pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir 5 dalį prokurorui suteikta teisė nutarimu iÅ¡kelti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui drausmės bylÄ . Å iuo atveju prokuroro kompetencija buvo pilnai realizuota, priimant nutarimÄ iÅ¡kelti drausmės bylas tyrėjams. Dėl Generalinio prokuroro priimtų nutarimų atsakovui atsirado pagrindas pradėti tyrimÄ pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio

9 dalies 10 punktÄ bei Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintÄ Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ (toliau – ir Tvarka). Pabrėžė, jog nėra specialaus teisės akto, kuris numatytų Generalinio prokuroro teisę bÅ«ti tarnybinio patikrinimo santykių subjektu, turinčiu teisę priimti ar ginčyti kitų subjektų priimtÄ sprendimÄ dėl drausminės atsakomybės taikymo ar netaikymo. Nepagrįstais pripažino pareiÅ¡kėjo argumentus, jog Ministerijai nesuteikta teisė vertinti prokuroro sprendimų pagrįstumo ir juos ginčyti. Tokie teiginiai paneigia institucijos, nagrinėjančios ginÄÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, kompetencijÄ priimti vienÄ ar kitÄ sprendimÄ . Pažymėjo, jog negalima sutapatinti prokuroro kompetencijos nustatyti BPK pažeidimus ir drausminės atsakomybės taikymo. Konstatavo, kad prokuroro kompetencija, kiek tai numato teisės aktai (ProkuratÅ«ros įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., 5 d.), dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo buvo realizuota. Kadangi pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ prokuroras nėra ir negali bÅ«ti tarnybinio ginčo Å¡alimi, o skundžiama tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ABTÄ® taikymo prasme negali bÅ«ti laikoma nei veiksmu, nei teisės aktu, administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ nutraukė, kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 str. 1 d. 1 p.).

II.

PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, jog kreipėsi į teismÄ pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , t. y. dėl ginčo tarp nepavaldžių vienas kitam vieÅ¡ojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, iÅ¡skyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tokie ginčai turi kilti vieÅ¡ojo administravimo srityje.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu byloje Nr. AS11-212/2006, kadangi tokioje byloje nagrinėtos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Šioje byloje negalima remtis ir byloje Nr. A11-851/2004 pateiktu aiškinimu, kadangi minėtoje byloje taip pat nagrinėta kitokia nei šioje byloje situacija.

3. Teigia, jog nagrinėjamas ginčas yra ypatingas, jame prokuroras turi specialų statusÄ ir yra ginčo Å¡alimi. Nurodo, jog negalimas toks teisinis reguliavimas, kai prokurorui suteikiama teisė iÅ¡kelti drausmės bylÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, tačiau kitam subjektui nenustatoma pareiga spręsti tik drausminės atsakomybės taikymo ar netaikymo (o ne paties pažeidimo, kaip nurodyta IÅ¡vadoje, fakto nustatymo) klausimo, o pareigos nevykdymo atveju nereglamentuojama galimybė spręsti ginÄÄ ikiteismine tvarka ar teisme.

4. Pirmosios instancijos teismas, abejodamas dėl rūšinio kilusio ginčo teismingumo, turėjo kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ .

5. Teismas skundžiamoje nutartyje pats sutapatino kompetencijÄ nustatyti BPK pažeidimus ir drausminės atsakomybė taikymo klausimus.

Atsakovas Ministerija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Sutinka su teismo iÅ¡vada, jog kilęs ginčas nėra ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas ginčas. Generalinio prokuroro priimtas nutarimas yra procesinis dokumentas, įgalinantis Tvarkos 6 punkto pagrindu pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ . Tokiame nutarime pateiktas veiksmų vertinimas nėra galutinis ir neginčijamas. Pabrėžia, jog jokiais teisės aktais ProkuratÅ«ra nėra įgaliota kontroliuoti ir vertinti kitų valstybės institucijų administravimo.

2. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra vidaus administravimo dokumentas, kuris pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , tolesnių sprendimų priėmimui, o jo sprendimai gali sukelti teisines pasekmes tik tarnybinėn atsakomybėn traukiamam pareigÅ«nui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintÄ 2009 m. spalio 26 d. Tarnybinio patikrinimo dėl galimai neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal D. K. pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡vadÄ Nr. 4VL-59, kuria konstatuota, jog Generalinio prokuroro 2009 m. spalio

15 d. nutarimuose iÅ¡kelti drausminę bylÄ Kauno apskrities VPK tyrėjui E. N. ir tyrėjai R. K. nurodyti teiginiai apie tokių tyrėjų galimai padarytÄ BPK 2 straipsnio reikalavimų nevykdymÄ nepasitvirtino, t. y. E. N. ir R. K. drausminio nusižengimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, jÄ nutraukė ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkto 1 dalies pagrindu.

Siekiant iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti pareiÅ¡kėjo skundo ir atitinkamai kilusio ginčo dalykÄ ir pagrindÄ , kitaip tariant, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusio ginčo teisinę prigimtį ABTÄ® 15 straipsnio požiÅ«riu.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas jį grindė esmine aplinkybe, jog vertinimas, ar atitinkami pareigÅ«nai savo veiksmais pažeidė BPK nuostatas, priklauso iÅ¡imtinai jo kompetencijai - prima facie, o suraÅ¡ant ir patvirtinant ginčijamÄ IÅ¡vadÄ atsakovas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nes neturi įgalinimų vertinti ar buvo pažeistos BPK nuostatos, ar ne. Atsakovas savo pozicijÄ grindžia tais argumentais, kad pareiÅ¡kėjas nėra įgaliotas vertinti kitų valstybės institucijų vidinio administravimo.

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams.

Ä®vertinus nurodytÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti bylas tarp vieÅ¡ojo administravimo subjektų, jeigu jie yra vienas kitam nepavaldÅ«s (1), ir kai toks ginčas kyla dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (2). Taip pat nustatyta vienintelė iÅ¡lyga, jog administraciniai teismai nenagrinėja bylų, atitinkančių nurodytus du kriterijus, jeigu jose keliami civiliniai ginčai, priskirti bendrosios kompetencijos teismams.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Ministerija yra vienas kitam nepavaldÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjektai. O, įvertinus anksčiau aptartÄ keliamo ginčo pagrindÄ , darytina iÅ¡vada, jog ginčas kilęs dėl kompetencijos įvertinti yra ar nėra atsakovo pareigÅ«nai padarę BPK normų pažeidimus. Dėl to kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kilęs ginčas atitinka ABTÄ®

15 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas sÄ lygas, t.y. ginčas kilo tarp vienas kitam nepavaldÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjektų dėl kompetencijos. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog kilęs ginčas nėra civilinio pobÅ«džio, kuris galėtų bÅ«ti priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad kilęs ginčas neatitinka ABTÄ®

15 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytų ginčų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, nėra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ginčas nepriskirtinas ABTĮ 15 straipsnio

1 dalies 8 punkte numatytiems ginčams, nes jis kilęs ne vieÅ¡ojo administravimo srityje, kolegija vertina kaip neturinčios reikÅ¡mės nagrinėjant sprendžiamÄ klausimÄ , nes pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ administracinių teismų kompetencijai priskirtini ginčai, kilę tarp nepavaldžių vienas kitam vieÅ¡ojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, tiek vidaus, tiek vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina, o byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atskirÄ jį skundÄ patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Â

Antanas Ablingis

                                                                                                            Laimutis

Alechnavičius

                                                                                                Romanas

Klišauskas