fd341d1f-f678-4aa4-b057-0cf052d65708 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-944-979/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02456-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 32;55.1.35.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, JÅ«ratės Bliznikaitės-Povilanskeinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Agnės Stankevičienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du per Zoom programÄ ) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis Å«kis“ skundÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Pabradės komunalinis Å«kis“ (toliau – PareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama: 1.1. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAKG) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimÄ byloje Nr. AG-160/03-2022. 1.2. Panaikinti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ (toliau – AgentÅ«ra) 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nustatytas tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimas bei dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas bei Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – VETPÄ®) 29 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 5 dalies pažeidimas, <‘‘‘> Sprendimo dalis: 1.2.1.

Sprendimo 3.3 punktÄ â€žPažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos“; 1.2.2. Sprendimo 3.4 punktÄ â€žSu pažeidimus susijusi veika“ skyriaus „1. Sprendimas dėl pasiÅ«lymų vertinimo ir ekonominio naudingumo kriterijų“ dalyje; 1.2.3. Sprendimo 3.5 punktÄ â€žNetinkamai sudarytos ar vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties ir/ar jos pakeitimo numeris“; 1.3. Sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui nustatytos finansinės korekcijos už tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimus, dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimÄ bei VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 5 dalies. pažeidimÄ , <...> Sprendimo dalis: 1.3.1.

Sprendimo 4 punktÄ â€žSPRENDIMAS DĖL NUSTATYTO PAŽEIDIMO“; 1.3.2. Sprendimo 5 punkto „PAŽEIDIMO FINANSINĖ INFORMACIJA“ papunkčius Nr. 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.5. 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

2. PareiÅ¡kėja reikalavimus grindžia tuo, kad: 2.1. Atsakovės Sprendimas dalyje dėl pažeidimo nustatymo ir finansinės korekcijos taikymo neatitiko Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto, <...> administracinio sprendimo motyvai. Sprendimo motyvai skundžiamoje Sprendimo dalyje paaiÅ¡kėjo tik LAGK bylos nagrinėjimo metu. LAGK nevertino Atsakovės priimto Spendimo atitikimo VAÄ® reikalavimams. 2.2. 2020 m. vasario 5 d. pasirašė iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.2-VIPA-T-024-01-0016 „Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Pabradės miesto aglomeracijoje“ sutartį bei paskolos sutartis Nr. VF-P0016/1 ir VL-P0003. 2021 m. birželio 25 d. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žVandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų Pabradės mieste statyba“ Nr. 541203 (toliau – Pirkimas).

Atsakovė įvertinusi Pirkimo procedÅ«ras Sprendimu nustatė pirkimo procedÅ«rų pažeidimÄ dėl Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkto nuostatos (toliau – Nuostata) bei pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo pareiÅ¡kėjos sudarytos pirkimo sutarties vertės, kas sudaro 65 420,47 Eur (be PVM). PareiÅ¡kėja nesutinka su nustatytu Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – VETPÄ®) 29 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 5 dalies pažeidimu bei pritaikyta finansine korekcija. 2.3.

PirkimÄ vykdė remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis. LAGK bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė minimalų „pereinamÄ jį“ balÄ supranta kaip reikalavimÄ kainos ir kokybės santykiui. Atsakovės pozicija prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas). PareiÅ¡kėjos vertinimu, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijÄ , nustatant viešųjų pirkimų procedÅ«rų pažeidimÄ atsakovas privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis ENPV Gairėmis, kurios pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės yra privalomos, todėl atsakovės priimtas Sprendimas buvo neteisėtas ir naikintinas ginčijamose dalyse. 2.4.

Statybos darbų pirkimų gairių, iÅ¡leistų Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT Gairės) 1 priede pateikiamas pavyzdinių kainos ir kokybės kriterijų sÄ raÅ¡as. Gairių priede nurodoma, kad kainos lyginamasis svoris turėtų bÅ«ti tarp 70 ir 90 balų iÅ¡ 100. PareiÅ¡kėjos vykdyto Pirkimo atveju, Pirkimo sÄ lygų 79 punkto lentelėje nustatyta, kad kainos kriterijaus lyginamasis svoris yra 80 balų iÅ¡ 100. PareiÅ¡kėjo nustatytas kainos lyginamasis svoris patenka į Viešųjų pirkimų tarnybos Gairėse nurodytas lyginamųjų svorių dydžių ribas.

Jeigu pareiÅ¡kėjos tikslas bÅ«tų buvęs gauti mažiausios kainos pasiÅ«lymus, pareiÅ¡kėja bÅ«tų nustačiusi, kad pasiÅ«lymai vertinami tik pagal kainÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos veiksmai rodo prieÅ¡ingÄ pareiÅ¡kėjos tikslÄ nei Sprendime nurodo atsakovė. PareiÅ¡kėjai pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte nustačius minimalų balÄ , kurį tiekėjai turėjo surinkti pagal vertinimo kriterijus T1-T3, tiekėjai buvo įpareigoti varžytis ne tik dėl kainos, tačiau ir dėl darbų atlikimo termino, darbuotojams mokamų atlyginimų ir statinio statybos vadovo patirties.

Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte nustačius minimalaus balo, tiekėjai bÅ«tų galėję nesiÅ«lyti trumpesnio darbų atlikimo termino, didesnių darbuotojams mokamų atlyginimų ar didesnės statinio statybos vadovo patirties, o stengtis laimėti PirkimÄ vien dėl pasiÅ«lytos mažos kainos. Atsakovės teiginys, jog pareiÅ¡kėjos tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiÅ«lymus neturi jokio pagrindo bei prieÅ¡tarauja faktinei situacijai. 2.5. Teiginys, jog kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikÅ¡mė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės, nėra teisingas.

Gairėse nėra nurodoma, kad nustačius mažus kokybės kriterijų lyginamuosius svorius, negalima taikyti minimalaus kokybės kriterijų balo. PareiÅ¡kėjos vykdytame pirkime kokybės kriterijams skirti 20 balų iÅ¡ 100. Gairių 1 priede kokybės kriterijams skirtinas lyginamasis svoris svyruoja nuo 0 iki 25 balų iÅ¡ 100. Nustatytas kokybės kriterijų lyginamasis svoris atitiko Gairių 1 priedÄ . Vertinant Gairių nuostatas tiek lingvistiÅ¡kai, tiek sistemiÅ¡kai akivaizdu, kad kokybės kriterijų lyginamojo svorio dydis neturi įtakos minimalaus kokybės kriterijų balo nustatymui, t. y.

Gairėse eksplicitiÅ¡kai nenurodoma, kad esant tam tikram lyginamajam svoriui negalima nustatyti minimalaus kokybės kriterijų balo bei pateikiami vertinimo kriterijų pavyzdžiai, kur kokybės kriterijų lyginamasis svoris atitinka pareiÅ¡kėjos Pirkimo sÄ lygose nustatytÄ lyginamÄ jį svorį.

3. Atsakovė UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NesutikimÄ grindžia Å¡iais motyvais: 3.1. 2022 m. vasario 14 d. sprendime buvo nurodyti motyvai, kodėl pareiÅ¡kėjos pirkimo sÄ lygose nustatyta pasiÅ«lymo vertinimo tvarka prieÅ¡tarauja VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo, proporcingumo principams bei dirbtinai apriboja konkurencijÄ (VETPÄ® 64 straipsnio 5 dalis).

Perkančiosios organizacijos tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiÅ«lymus, kitaip tariant, pareiÅ¡kėja siekė įsigyti darbus už kuo mažesnę kainÄ , tačiau Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte, 79 punkte nurodytos sÄ lygos lėmė tai, jog T1, T2, T3 kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikÅ¡mė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės. Pažeidimo nustatymo motyvai tiek Sprendime, tiek nagrinėjant ginÄÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijoje buvo tokie patys.

PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog Sprendimo motyvai paaiÅ¡kėjo tik bylos nagrinėjimo metu LAKG, dėl ko galimai turėtų bÅ«ti naikintinos atitinkamos Sprendimo dalys kaip neatitinkančios VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto. 3.2. Nei Sprendime, nei bylÄ nagrinėjant LAGK nebuvo ginčijami pareiÅ¡kėjos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai ar jos teisė nustatyti minimalų „pereinamÄ jį balÄ â€œ. PareiÅ¡kėja skunde nenurodė nė vieno argumento, pagrindžiančio, kad nustatyta pasiÅ«lymo vertinimo tvarka atitinka viešųjų pirkimų principus, dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos.

PrieÅ¡ingai, pirkimo dokumentų sisteminė analizė, sudaro pagrindÄ teigti, jog nustatyta pasiÅ«lymų vertinimo tvarka pažeidžia VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai riboja konkurencijÄ . 3.3. PareiÅ¡kėja Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte nustatė, kad tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Pirkimo sÄ lygų 79 punkte buvo nustatyti keturi ekonominio naudingumo kriterijai, kurių lyginamieji svoriai yra: kaina (C) – 80 balų, sÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų.

Kaip matyti iÅ¡ lyginamųjų svorių dydžių, kaina pareiÅ¡kėjai buvo svarbiausias ekonominio naudingumo kriterijus. Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjai kaina bÅ«tų ne svarbiausiais ekonominio naudingumo kriterijus, pareiÅ¡kėja bÅ«tų kainai nustačiusi mažesnį balÄ . Nors pareiÅ¡kėjai kaina buvo svarbiausias ekonominio naudingumo kriterijus ir siekė kuo kokybiÅ¡kesnius darbus įsigyti už kuo mažesnę kainÄ , nustatė tokiÄ pasiÅ«lymo vertinimo tvarkÄ , kai kaina, kurios lyginamasis svoris buvo didelis, net nebuvo vertinama, pasiÅ«lymui nesurinkus daugiau negu 10 balų už techninius parametrus.

Nustačius tokiÄ pasiÅ«lymo vertinimo tvarkÄ kainos kriterijus neteko prasmės, nors jis Perkančiajai organizacijai buvo svarbus. 3.4. Pirkimo sÄ lygose nustatyta pasiÅ«lymų vertinimo tvarka užkirto keliÄ vieÅ¡ajame pirkime dalyvauti tiekėjams, galintiems konkuruoti kaina, tokiu bÅ«du pažeidžiant VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai apribojo tiekėjų konkurencijÄ (VETPÄ® 64 str. 5 d., Metodikos 7.3 p.). 3.5.

PareiÅ¡kėja pažeidė VEPÄ® 29 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 5 dalį, Metodikos 7.3 punktÄ , ginčijamas Sprendimas priimtas ir taikyta finansinė korekcija pagrįstai, LAGK 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo naikinti ir tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ nėra.

4. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu skundo reikalavimus prašė tenkinti. Nurodė, kad padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu, finansinės korekcijos taikymas- bendra suma 65 420,47 Eur (be PVM), sukels neigiamas finansines pasekmes bendrovei. Išlaidos nebuvo planuotos ir/ar numatytos. Pareiškėja yra savivaldybės įmonė, dėl energetikos išteklių kainų ženklaus pokyčio planuojamos surinkti mažesnės pajamos. Esant galimybei prašė mažinti taikytos korekcijos dydį iki 2,5 proc.

5. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodytais motyvais prašė atmesti skundÄ . Nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl korekcijos taikymo nėra vertinama ir reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis Teismas k o n s t a t u o j a:

6. Ginčas byloje kilo dėl UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1 7. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos Å¡ios esminės bylos aplinkybės: 7.1. 2020 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kėja su AgentÅ«ra pasirašė Sutartį iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.2-VIPA-T-024-01-0016 „Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Pabradės miesto aglomeracijoje“ ir 2020 m. vasario 5 d.

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Pabradės mieste, Pabradės aglomeracijoje, plėtros“ paskolos sutartis Nr. VF – P0016/1 bei 2020-04-02 „Geriamojo vandens tiekimo tinklų, esančių Pabradės mieste, Pabradės aglomeracijoje, plėtros bendrai finansuojamo vandentvarkos fondo lėšomis“ paskolos sutartis (toliau – Paskolų sutartys). 7.2. AgentÅ«ra 2021 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu Nr. 2021/2- „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“ (toliau – RaÅ¡tas) pranešė pareiÅ¡kėjai apie pradėtÄ Ä¯tariamo pažeidimo tyrimÄ bei informavo, kad pagal 2021 m. lapkričio 4 d. gautÄ vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 541203 patikros iÅ¡vadÄ , yra pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl galimo VETPÄ® nuostatų ir Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPÄ®) nuostatų nesilaikymo vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 541203 „Vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų Pabradės m. statyba“ vykdymo metu. 7.3.

PareiÅ¡kėja 2021 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu Nr. 228 „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“ pateikė AgentÅ«rai paaiÅ¡kinimus dėl AgentÅ«ros RaÅ¡te nurodytų galimų pažeidimų vykdant PirkimÄ bei pateikė įsakymÄ dėl eksperto skyrimo. 7.4. 2021 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjos ir AgentÅ«ros pasiraÅ¡ytas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Pabradės mieste, Pabradės aglomeracijoje, plėtros“ paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1 prie Paskolos sutarties 7.5.

AgentÅ«ra 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. IT01 nurodė, kad pareiÅ¡kėja pažeidė VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalies bei 64 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte yra numatyta, jog, tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, AgentÅ«ra Sprendime nurodė, jog perkančiosios organizacijos nustatyta pasiÅ«lymų vertinimo tvarka pažeidžia VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ (VETPÄ® 64 straipsnio 5 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) (toliau – Metodika) 7.3 papunktis). AgentÅ«ra nustačiusi Pirkimo pažeidimus nurodė, kad Pirkimo pagrindu sudaryta 2021 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. 22/2021 laikoma netinkamai sudaryta. AgentÅ«ra Sprendime nurodė, kad nustatytas pažeidimas ir priimtas sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto iÅ¡laidas, kurios siekia 65 420,47 EUR (be PVM). Nutarė, pareiÅ¡kėjai teikiamiems mokėjimo praÅ¡ymams pagal pirkimo sutartį Nr. 22/2021 pritaikyti 5 proc. finansinę korekcijÄ iÅ¡ grÄ Å¾intinos.

Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 65 420,47 EUR (be PVM). Sprendime taip pat pateikta netinkamų finansuoti išlaidų detalizacija pagal projekto finansavimo šaltinius. 7.6. Pareiškėja nesutikdama su atsakovės Sprendimu kreipėsi į LAGK prašydama:

1. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1) (toliau – Sprendimas) dalis, kuriomis nustatytas tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimas bei dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas bei VETPĮ 29 straipsnio 1 dalis ir 64 straipsnio 5 dalies pažeidimas: 1.1. Sprendimo 3.3 punkto „Pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos“ turinį; 1.2. Sprendimo 3.4 punkto „Su pažeidimus susijusi veika“ skyriaus „1. Sprendimas dėl pasiūlymų vertinimo ir ekonominio naudingumo kriterijų“ dalis; 1.3. Sprendimo 3.5 punkto „Netinkamai sudarytos ar vykdomos viešojo pirkimo sutarties ir/ ar jos pakeitimo numeris“ turinį;

2. Sprendimo dalis, kuriomis pareiÅ¡kėjai nustatytos finansinės korekcijos už tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimai, dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimas bei VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 5 dalies pažeidimas: 2.1. Sprendimo 4 punkto „SPRENDIMAS DĖL NUSTATYTO PAŽEIDIMO“ turinį; 2.2. Sprendimo 5 punkto „PAŽEIDIMO FINANSINĖ INFORMACIJA“ papunkčių Nr. 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.5 turinį. 7.7. LAGK 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu byloje Nr. AG-160/03-2022 nusprendė UAB ,,Pabradės komunalinis Å«kis“ skundÄ dėl UAB ,,Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalių (pažeidimo unikalus kodas R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1), panaikinimo atmesti. 7.8.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su LAGK sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl Sprendimo ir atsakovės Sprendimo pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1) dalyje dėl pažeidimo nustatymo ir taikytos finansinės korekcijos panaikinimo.

8. Pažeidimas, kurio pagrindu pripažintos netinkamomis finansuoti projekto iÅ¡laidos ir taikyta 5 proc. finansinė korekcija, grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos nustatyta Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte, pasiÅ«lymų vertinimo tvarka pažeidė VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai ribojo tiekėjų konkurencijÄ (VETPÄ® 64 straipsnio 5 dalis, Metodikos 7.3 punktas).

9. Pažeidimo tyrimo ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimo tvarka reglamentuojama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (Taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2021-04-27) 25 skirsnyje.

10. Taisyklių 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimÄ , priima sprendimÄ , jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto iÅ¡laidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo praÅ¡ymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto iÅ¡laidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo praÅ¡ymas bus tvirtinamas). Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad Ä®gyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formÄ â€žSprendimas dėl pažeidimo“.

Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektÄ ir projekto vykdytojÄ , informacija apie nustatytÄ pažeidimÄ , nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma, grÄ Å¾intinų lėšų suma bei jų grÄ Å¾inimo tvarka ir kitos aplinkybės.

11. Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

12. Pirkimo sÄ lygose 79 punkte nustatė, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas iÅ¡renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. EkonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas, kurio nurodytas ekonominis naudingumas didžiausias, gautas sudėjus visus ekonominio naudingumo balus gautus pagal atskirus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Pirkimo sÄ lygų 79.4 punktÄ ). Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai: kaina (C) – 80 balų, sÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų (Pirkimo sÄ lygų 79 punktas).

Tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sÄ lygų 79.6 punktas). PaaiÅ¡kindama Å¡ios nuostatos įtvirtinimÄ Pirkimo sÄ lygose, Perkančioji organizacija nurodė, kad nuostata atitinka Gaires, įgyvendina VETPÄ® 64 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ . Perkančiosios organizacijos interesas buvo sudaryti sÄ lygas įsigyti atitinkamos kokybės darbus kuo mažesne kaina. Minimalus pereinamasis balas neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, Å¡iuo pagrindu nė vieno teikėjo pasiÅ«lymas nebuvo atmestas.

SÄ lygos, neužkirto kelio dalyvauti pirkime jokiems tiekėjams, bet kuris tiekėjas turėjo galimybę siÅ«lyti didesnius atlyginimus sutartį vykdysiantiems darbuotojas, pasiÅ«lyti trumpesnį darbų atlikimo terminÄ ar pasitelkti labiau patyrusį statinio statybos vadovÄ bei su tuo susijusias didesnes iÅ¡laidas įtraukti į pasiÅ«lymo kainÄ , t. y. surinkti minimalų kokybės kriterijų T1-T3 balÄ .

13. Atsakovės teigimu, Perkančiosios organizacijos tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiÅ«lymus, tačiau Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte, 79 punkte nurodytos sÄ lygos lėmė tai, kad T1 ,T2, T3 kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikÅ¡mė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės. Pavyzdžiui, pasiÅ«lymas, kuris bÅ«tų surinkęs 9 balus už kriterijus T1, T2, T3 bÅ«tų buvęs atmestas, nors už kainÄ jis galėjo gauti maksimaliÄ 80 balų sumÄ , t. y. bendra balų suma galėjo sudaryti net 89 balus.

Tiekėjai neturėjo galimybės lygiateisiškai konkuruoti, nes pasiūlymui skiriami ekonominio naudingumo balai už T1 ir T3 kriterijus priklauso nuo kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytų šių kriterijų reikšmių. Neužtikrinta veiksminga tiekėjų konkurencija, kadangi reikalaujama surinkti minimalų balų skaičių iš techninių kriterijų, nevertinant kokia yra pasiūlymo kaina. Tiekėjai, galintys konkuruoti kaina, bet nesurenkantys minimalaus techninio balo, prarado galimybę konkuruoti.

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1-T3 kuria pridėtinę vertę, bet nenustato bÅ«tinų parametrų. Pirkimo sÄ lygos tapo neaiÅ¡kiomis ir netiksliomis, nes nebuvo aiÅ¡ku, kokį pasiÅ«lymÄ tiekėjams reikia teikti, kad surinkti minimalų praeinamÄ balÄ . Pirkimo sÄ lygų 79.6 p. netiesiogiai reikalauja iÅ¡ tiekėjų turėti aukÅ¡tesnę minimaliÄ kvalifikacijÄ nei galima reikalauti pagal MetodikÄ . Netiesiogiai buvo reikalaujama bÅ«ti įvykdžius ne vienÄ projektÄ , o keturis ar penkis projektus, jei siÅ«loma darbus atlikti per deÅ¡imt mėnesių.

14. VieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomumas pirkimo dokumentuose nusistatyti minimalų „pereinamÄ jį“ balÄ . Perkančioji organizacija gali tokį balÄ nusistatyti ir tuomet jo nesiekiantys pasiÅ«lymai turės bÅ«ti atmetami. Vis dėl to, bÅ«tina įvertinti tokios sÄ lygos tinkamumÄ ir proporcingumÄ kiekvieno konkretaus pirkimo atveju.

15. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai ir kt. VAÄ® 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas iÅ¡samumo principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2020-02-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-275-822/2020).

Be to, LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAÄ® individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu. Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vienÄ Ä¯vairaus pobÅ«džio (materialinio, procedÅ«rinio) imperatyvÄ (elementÄ ). Pasak LVAT, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstÄ (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotÄ administracinį sprendimÄ (2020-07-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. EI2-3744-595/2020).

Gero administravimo principas apima ir pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai. IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti yra kildinamos iÅ¡ gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

17. Pažeidimo tyrimo ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimo tvarka reglamentuojama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2021-04-27) 25 skirsnyje.

18. Taisyklių 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimÄ , priima sprendimÄ , jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto iÅ¡laidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo praÅ¡ymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto iÅ¡laidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo praÅ¡ymas bus tvirtinamas). Ä®gyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formÄ â€žSprendimas dėl pažeidimo“ (Taisyklių 318 punktas).

Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti VAÄ® 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektÄ ir projekto vykdytojÄ , informacija apie nustatytÄ pažeidimÄ , nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma, grÄ Å¾intinų lėšų suma bei jų grÄ Å¾inimo tvarka ir kitos aplinkybės.

19. Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo.

20. Viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPÄ®), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, bÅ«tų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.

21. PÄ® 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamÄ jį svorį, iÅ¡skyrus atvejus, kai ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas nustatomas tik pagal kainÄ . Kriterijų lyginamasis svoris iÅ¡reiÅ¡kiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalÄ , į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikÅ¡mė. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamÄ jį svorį, iÅ¡skyrus atvejus, kai ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas nustatomas tik pagal kainÄ . Kriterijų lyginamasis svoris iÅ¡reiÅ¡kiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalÄ , į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikÅ¡mė.

22. VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai.

23. VETPÄ® 64 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog pasirinkti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . VETPÄ® 64 straipsnyje 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog perkantysis subjektas ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį. Vertinant pasiÅ«lymus atsižvelgiama į kainÄ arba sÄ naudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VETPÄ® 64 straipsnio 1 dalies b papunktyje vienas iÅ¡ kriterijų yra nurodomas pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimÄ , kvalifikacijÄ ir patirtį, kai tai daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.

24. Metodikos 7.3 punkte yra numatyta, jog pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu.

25. Pažeidimas grindžiamas tuo, kad perkančiosios organizacijos nustatyta Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkte įtvirtinta pasiÅ«lymų vertinimo tvarka pažeidė VETPÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ .

26. PareiÅ¡kėja paskelbtose Pirkimo sÄ lygose 79 punkte nustatė ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas iÅ¡renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. EkonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas, kurio nurodytas ekonominis naudingumas didžiausias, gautas sudėjus visus ekonominio naudingumo balus gautus pagal atskirus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Pirkimo sÄ lygų 79.4 punktÄ ). Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai: kaina (C) – 80 balų, sÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų (Pirkimo sÄ lygų 79 punktas). Tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sÄ lygų 79.6 punktas).

27. Perkantysis subjektas Pirkimo dokumentuose gali nustatyti atitinkamas sÄ lygas, jeigu atitinka VPÄ® įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus. VieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomumas pirkimo dokumentuose nusistatyti minimalų „pereinamÄ jį“ balÄ . Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau -VTP) parengtos EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo gairės nustato, kad siekiant įsigyti kokybiÅ¡kas prekes, paslaugas ar darbus, visais atvejais rekomenduojama numatyti minimalų balų skaičių, kurio nesurinkęs tiekėjo pasiÅ«lymas bÅ«tų atmestas, tačiau tokios sÄ lygos tinkamumo ir proporcingumo nustatymas bÅ«tinas kiekvieno konkretaus pirkimo atveju (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, 59 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

VPT Gairės yra rekomendacinio pobÅ«džio., t. y. įtvirtina dažniausiai pasitaikančius atvejus, juos naudojant kaip pavyzdžius perkančiosioms organizacijoms. Visgi, perkančioji organizacija, taikydama kriterijus konkrečiam pirkimui, turi atsižvelgti į pirkimo sÄ lygas ir laukiamus rezultatus bei vieÅ¡Ä interesÄ .

28. PaaiÅ¡kindama nuostatos, susijusios su pereinamuoju balu, įtvirtinimÄ Pirkimo sÄ lygose, Perkančioji organizacija nurodė, kad nuostata atitinka Gaires, įgyvendinama VETPÄ® 64 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ . Perkančiosios organizacijos interesas buvo sudaryti sÄ lygas įsigyti atitinkamos kokybės darbus kuo mažesne kaina. Minimalus pereinamasis balas neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, Å¡iuo pagrindu nė vieno teikėjo pasiÅ«lymas nebuvo atmestas. SÄ lygos, neužkirto kelio dalyvauti pirkime jokiems tiekėjams, bet kuris tiekėjas turėjo galimybę siÅ«lyti didesnius atlyginimus sutartį vykdysiantiems darbuotojas, pasiÅ«lyti trumpesnį darbų atlikimo terminÄ ar pasitelkti labiau patyrusį statinio statybos vadovÄ bei su tuo susijusias didesnes iÅ¡laidas įtraukti į pasiÅ«lymo kainÄ , t. y. surinkti minimalų kokybės kriterijų T1-T3 balÄ .

29. Bylos duomenis pagal pirminę Projekto Pirkimo sÄ lygų redakcijÄ tiekėjų (2021-03-30) pasiÅ«lymų vertinimas buvo numatytas pagal ekonominio naudingumo koeficientus : kaina (C) -80 balų, techninis pajėgumas (T1) – 5 balai, sÄ Å¾iningos prekybos sÄ lygos (T2) – 5 balai, darbų atlikimo terminas (T3) – 5 balai, specialisto patirtis (T4) – 5 balai (79 punktas); tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 50 procentų ekonominio naudingumo balų pagal T1-T4 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančius pirkimo dokumentų reikalavimų (79.6 punktas).

PareiÅ¡kėjos Pirkimo dokumentams iÅ¡ankstinės patikros metu pritarta su pastabomis (rekomendacija) (2021-05-13 VIPA praneÅ¡imas per DMS apie pirkimo 3.001 iÅ¡ankstinės patikros rezultatus). Ginčijamu Sprendimo aspektu aktualios atsakovės pateiktos pastabos dėl Pirkimo sÄ lygų 79.6 punkto, bÅ«tent, kad <...> 5) Pirkimo sÄ lygų 79.6 punktas tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 50 procentų ekonominio naudingumo balų pagal T1-T4 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančius pirkimo dokumentų reikalavimų" turi bÅ«ti braukiamas, kadangi maksimaliai už T1-T4 kriterijus galima surinkti tik 20 procentų ekonominio naudingumo balų, kadangi kainai skirta 80 procentų.

Å is punktas bet kuriuo atveju turėtų bÅ«ti braukiamas arba pateikiamas derinti iÅ¡ naujo. <...> (Pastabos pateiktos elektoriniu paÅ¡tu .) Koreguotos Pirkimo sÄ lygos (paskelbtos VieÅ¡ojo pirkimo Nr. 541203 2021-06-25), o bÅ«tent, Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai: kaina (C) – 80 balų, sÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų (Pirkimo sÄ lygų 79 punktas). Tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiÅ«lymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sÄ lygų 79.6 punktas), atsakovės derinimui pateiktos 2021-09-02.

AgentÅ«ra, atsakydama informavo, kad 2021-05-10 suderino iÅ¡ankstine patikra pirkimo dokumentus, pakartotinio vertinimo Pirkimo sÄ lygų neatlieka, pareikalavo įvykdyto Pirkimo dokumentus pateikti su pasiraÅ¡yta sutartimi per DMS.

30. Pagal pateiktus duomenis Pirkime pasiÅ«lymus teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaina 1 625 393 Eur su PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaina 1 986 820 Eur su PVM) (2021-07-14 VP komisijos protokolas Nr. 16, LAGK byla t. 2 b. l. 125). Paskelbto Pirkimo kaina - 1 347 084,46 Eur be PVM (2021-06-24 VP komisijos protokolas Nr. 13). Tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiÅ«lyta kaina virÅ¡ijo pirkimui skitas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieÅ¡ pradedant pirkimo procedÅ«rÄ , todėl pasiÅ«lymas nepriimtas (2021-07-15 VP komisijos Nr. 7). Pirkimo laimėtoju pripažintas reikalavimus atitinkantis tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiÅ«lymas įvertintas 100 balų. (2021-07-21 VP komisijos protokolas Nr. 18).

31. Taigi, esamojoje situacijoje susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė, kad Pirkimo reikalavimus atitinkančiam tiekėjo - UAB (duomenys neskelbtini)“, pasiÅ«lymui nebuvo taikytas Pirkimo sÄ lygose įtvirtintas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo pagal kainos ir kokybės santykį vertinamas, t. y. minimalus pereinamasis balas kokybės ir kainos aspektu pagal T1-T3 kriterijus (Pirkimo sÄ lygų 79 punktas). Pirkimo laimėtojo pripažinimÄ iÅ¡ esmės lėmė kainos kriterijus. Pretenzijos (skundai) dėl tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo nebuvo gautos.

32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad AgentÅ«ra formaliai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė viešųjų pirkimų principus. Vien pavienių pirkimo sÄ lygų vertinimas nepaisant susiklosčiusios faktinės situacijos, be kita ko, pirkimo objekto, siekiamų pirkimo tikslų, uždavinių visumos aplinkybių, nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Pažymėtina, kad formalus nukrypimas nuo VPÄ® ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedÅ«ros ar jų vykdymo eigos, kuris iÅ¡ esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018). Pirkimui pasiÅ«lymus pateikė 2 tiekėjai, akivaizdu, kad minimalus konkurencijos lygis buvo užtikrintas. Nesant duomenų apie tai, kad tokie veiksmai iÅ¡ esmės turėjo įtakos Pirkimo dalyvių bei kitų tiekėjų teisių apimčiai, teismas neturi pagrindo sutikti su AgentÅ«ros iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei pažeidė 47 straipsnio 1 ir 7 dalies reikalavimus, tai yra nustatė neproporcingus reikalavimus, kurie dirbtinai apribojo konkurencijÄ , taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratÄ .

33. Teisės pažeidimui yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Todėl teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.

Be nurodytų teisės pažeidimų požymių teoriniu aspektu yra aktualu ir tai, kad kiekvienas teisės pažeidimo sudėties elementas dar turi jį patį apibÅ«dinančių požymių sistemÄ . Esamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualiausias elementas – teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iÅ¡ teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis.

Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali bÅ«ti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymÄ . Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016).

34. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sÄ voka apima SÄ jungos teisės nuostatos pažeidimÄ , kurį lemia Å«kio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų SÄ jungos bendrojo biudžeto iÅ¡laidų padaroma arba gali bÅ«ti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobÅ«dį, svarbÄ ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi bÅ«ti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimÄ byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieÅ¡ Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.).

35. Tokiu bÅ«du, sprendžiant dėl pažeidimo byloje turi bÅ«ti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimÄ finansinį poveikį, koks pažeidimų pobÅ«dis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimÄ nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo bÅ«ti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 punktas).

36. Byloje duomenų nepateikta, atsakovas nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galimai padaryto pažeidimo galėtų bÅ«ti ar buvo padarytas Europos SÄ jungos biudžetui.

37. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, todėl Gairėse numatyta finansinė korekcija (5 proc.) negali būti taikoma.

38. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

39. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje, vertina vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013), t. y. sprendžia dėl vieÅ¡o administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, priimdamas atitinkamÄ sprendimÄ dėl vieÅ¡o administravimo akto pagal ABTÄ® 88 straipsnį.

40. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo sprendimu naikintina skundžiamo sprendimo dalis, susijusi korekcijos taikymu dėl padaryto pažeidimo, kuri sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne kaip pareiškėjos skundo reikalavimai dėl atskirų skundžiamo sprendimo sudedamųjų dalių panaikinimo.

41. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (23,00 Eur žyminio mokesčio).

42. Panaikinus skundžiamÄ vieÅ¡o administravimo subjekto sprendimÄ , pripažintina, kad teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudais, todėl yra pagrindas spręsti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

43. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Byloje esančiais duomenimis pareiÅ¡kėjas patyrė 22,50 Eur iÅ¡laidas žyminio mokesčio apmokėjimui (2022-06-07 mokėjimo nurodymas Nr. 535), todėl yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės 23,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Tenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Pabradės komunalinis Å«kis“ skundÄ .

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimÄ byloje Nr. AG-160/03-2022. Panaikinti atsakovo UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kuria nustatytas 5 proc. finansinės korekcijos taikymas nuo pirkimo sutarties Nr. 22/2022, sudarytos 2021m. rugsėjo 7 d. UAB „Pabradės komunalinis Å«kis“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamų finansuoti iÅ¡laidų (bendra suma 65 420,47 Eur (be PVM)).

Priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „Pabradės komunalinis Å«kis“ iÅ¡ atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“ 22,50 Eur (dvideÅ¡imt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskeinė Agnė Stankevičienė