2020-03-30 Nr. CB-3681-2-68-3-25637-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1456

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25637-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 20 d. gautu ieškovo R. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo.

Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nepagrįstai nekvalifikavo kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio. Atsakovė SB „Elfa“ laikytina ūkio subjektu pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį. Atsakovė SB „Elfa“ privalėjo pateikti rašytinį patvirtinimą, kad nevykdo ūkinės veiklos arba rašytinį pranešimą apie vykdomą ūkinę veiklą. Atsakovė Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos privalėjo prieš parduodant žemės sklypą įvertinti, ar šis pardavimas nepažeis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies.

Atsakovės sąmoningai neatliko šių veiksmų. Akivaizdu, kad atsakovės pažeidė įsipareigojimus pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.6 punktą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta tiesiogiai su sodininkais, tačiau tai, kad ginčo žemės sklypas šiuo metu priklauso SB „Elfa“, reiškia, kad jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkams (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Atsakovių sudaryta sutartis pažeidžia Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovės turėjo numatyti sąlygas dėl tokios sutarties sudarymo sodininkų naudai, su galimybe sodininkams įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsakovė SB „Elfa“ negalėjo įgyti žemės sklypo, nenustačiusi SB Elfa sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių. Civilinėje byloje nustatyta, kad parduotas žemės sklypas nebuvo naudojamas bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, toje vietoje, išskyrus ieškovo tvorą ir augalus, nieko nebuvo, t. y. ieškovas naudojo žemės sklypo dalį savo sodo tikslams.

Todėl nėra įvykdyta minėto nutarimo 5.6 punkto nuostata, nustatanti, kad pardavimo metu šis sklypas turėjo būti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypas su statiniais ar rekreacija. Vilniaus apygardos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims. Teismas neįvertino, kad priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, yra atsakovės SB „Elfa“ nepagristas ir nesąžiningas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas. Atsakovės SB „Elfa“ atstovė advokatės padėjėja Giedrė Tubelytė yra SB „Elfa“ valdybos narė.

Jos pagrindinis darbas valdyboje teisinių klausimų sprendimas ir bendrijos interesų atstovavimas, pavaduojant bendrijos pirmininkę, taigi G. Tubelytė yra atleista nuo nario mokesčio SB „Elfa“ mokėjimo. Atsakovė piktnaudžiauja procesine padėtimi.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis, taip formuoti vienodą teismų praktiką. Kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Susipažinusi su ieškovo kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Be kita ko, pažymėtina, kad ieškovas iš viso turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį (už ieškinį ir priešieškinį, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 19 d. AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas