fd32b48b-05b6-4dde-9bfc-377b7128ced0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2895-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. K. pateikė teismui skundÄ (teisme gautas 2015-02-05), kurį patikslino ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4, 42).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2015-04-21 buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas buvo apie 8 m2, buvo laikomi keturi asmenys, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jose buvo dar mažiau, tarp kamerose laikomų asmenų dažnai kildavo konfliktai. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo tik dvi kėdės, todėl vienu metu prie stalo galėjo valgyti tik du asmenys, kiti du turėjo laukti, pareiÅ¡kėjui tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , taip pat nurodė, kad dėl kėdžių trÅ«kumo negalėjo pasiruoÅ¡ti teismams. PaaiÅ¡kino, kad kamerose sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamųjų patalpų, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai galėjo stebėti pareiÅ¡kėjÄ , kai jis naudojosi sanitariniu mazgu, pareiÅ¡kėjas mano, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai atitvertas.

Nurodė, kad prie langų buvo pritaisytos grotos, todėl langai nevisiÅ¡kai atsidarydavo, dėl per didelės drėgmės nuo lubų krito dažai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ir kitus nepatogumus.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

PaaiÅ¡kino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . PaaiÅ¡kino, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomus baldus.

Nurodė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, nukrypimas nuo įprastų sÄ lygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 8–18, 45–51).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 36, 92). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala jam kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2015-04-21.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiÅ¡kėjo laikymas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2015-04-21 (207 dienos).

IÅ¡ 207 dienų, praleistų LukiÅ¡kių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus 2014-09-30, 2014-10-02, nuo 2014-10-04 iki 2014-10-06, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-09, 2014-11-20, nuo 2014-12-07 iki 2014-12-09, nuo 2015-02-09 iki 2015-02-16, 2015-02-18, nuo 2015-02-25 iki 2015-02-26, 2015-03-10, nuo 2015-03-12 iki 2015-03-26, iÅ¡ viso 38 dienas. Likusias 169 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sÄ lygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 m2.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama.Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl kėdžių trÅ«kumo.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sÄ lygų visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu valgyti, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo laukti, kol kiti asmenys pavalgys, jo maistas atÅ¡aldavo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vienÄ stalÄ ir lentynÄ maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos iÅ¡duoti jam papildomų baldų, o Å¡i atsisakiusi tai padaryti. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nepripažintina atskiru pažeidimu pagal Konvencijos 3 str., todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

Teismas pažymi, kad Å¡is pareiÅ¡kėjui kilęs nepatogumas taip pat susijęs su kameros ploto trÅ«kumu.PareiÅ¡kėjo teiginys, jog LukiÅ¡kių TI-K kameros nebuvo įrengtos tinkamai, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė pasiruoÅ¡ti teismams, yra susijęs su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui tenkančiu kameros plotu ir vertintini kaip Å¡io pažeidimo dalis. PareiÅ¡kėjo kalinimo metu jam buvo užtikrinta galimybė vienÄ valandÄ per dienÄ lankytis bibliotekoje, sporto kiemelyje, koplyčioje, pasivaikščioti gryname ore, naudotis kabeline televizija ir socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, o tai iÅ¡ dalies kompensuoja judėjimo trÅ«kumÄ .PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad kamerose bÅ«davo didelė drėgmė, nuo lubų krisdavo dažai.

Pagal Higienos normos 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Lukiškių TI-K pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad langai nevisiÅ¡kai atsidarydavo, nes juos užstodavo grotos, todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, tokie langai nėra pritaikyti kamerų vėdinimui, už langų bÅ«davo Å¡iukÅ¡lių, todėl smirdėdavo. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Ä®rengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė teisės aktus Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamųjų patalpų yra atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, todėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai galėdavo stebėti pareiÅ¡kėjÄ . Pažymėtina, kad Higienos normos 21 p. nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Ä®rengimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 p. bei Ä®rengimo taisyklių 14.5 p. nuostatos, nustatančios sanitarinių mazgų įrengimÄ atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimÄ netaikytinos, nes pagal Higienos normos 2 p. bei Ä®rengimo taisyklių 2 p. nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Higienos normos ir Ä®rengimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamųjų patalpų.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 169 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, pažeidimo trukmę (169 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1 183 Eur (7 Eur x 169 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 2 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 183 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinės žalos.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė