Legislator Case Law & Legislation
2024-06-19 Nr. AB-10066-3-62-3-00328-2024-5 AI generated

2024-06-19 Nr. AB-10066-3-62-3-00328-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-06-19 Nr. AB-10066-3-62-3-00328-2024-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2024-06-19 Nr. AB-10066-3-62-3-00328-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. vasario 17 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-269-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00328-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. vasario 17 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. kovo 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo pagrindą ar dalyką.

Vykdydamas 2024 m. vasario 27 d. nutartį, pareiškėjas 2024 m. kovo 13 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 17 d. prašymą, atsiųsti pažymą (informaciją) apie priimtus dokumentus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas 2024 m. vasario 17 d. kreipėsi su pareiškimu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl mėtomų nuorūkų ir keliamo triukšmo. Pareiškėjas elektroniniame laiške, siųstame seniūnei, prašė atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus.

Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punkte nustatyta tvarka pateikti jam pažymą (informaciją) apie priimtą 2024 m. vasario 17 d. pareiškimą.

Teismas nurodė, jog skundo teismui rezoliucinėje dalyje pareiškėjas reiškia reikalavimą ne tik dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiųsti pažymą (informaciją) apie priimtus dokumentus, bet ir prašo išnagrinėti jo 2024 m. vasario 17 d. prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą dėl jo. Teismo vertinimu, skundo pagrindas neatitinka skundo reikalavimų, todėl nėra aišku, kokius atsakovo veiksmus (neveikimą) pareiškėjas ginčija teismui.

Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nepatikslino skundo pagrindo ar dalyko. Teismas pažymėjo, jog 2024 m. vasario 27 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai laikytini esminiais, kurių nepašalinus teismas neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo dalyko ir išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl skundas laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, jog tiek atsakovui siųstame laiške („Laba diena, siunčiu skundą. Prašau atsiųskite informaciją apie priimtus dokumentus. Pagarbiai, V. J.”), tiek ir skundo teismui rezoliucinėje dalyje (“įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 17 d. prašymą atsiųsti pažymą (informaciją) apie priimtus dokumentus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą”) aiškiai išskirta, kad pareiškėjas prašo išnagrinėti prašymą atsiųsti pažymą (informaciją) apie priimtus dokumentus. Pareiškėjas akcentuoja, jog skunde teismui aiškiais skirtingais terminais yra įvardijamas kreipimasis į seniūnę, t. y. skundas (dėl mėtomų nuorūkų ir keliamo triukšmo) ir prašymas (pageidavimas atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus).

Pareiškėjas pažymi, jog Taisyklių 31 p. nurodyta, kad “priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.” Pareiškėjas akcentuoja, jog būtent toks prašymas pateikti informaciją apie priimtus dokumentus buvo pateiktas atsakovui. Pareiškėjas pabrėžia, jog kreipėsi į teismą su skundu prašydamas inter alia įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 17 d. prašymą pateikti informaciją apie priimtus dokumentus, o ne įpareigoti atsakovą išnagrinėti skundą dėl mėtomų nuorūkų ir keliamo triukšmo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių per pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė, jog iš skundo turinio nėra aišku, kokius atsakovo veiksmus (neveikimą) pareiškėjas ginčija teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnės vilkinimo atlikti veiksmus, t. y., Taisyklių nustatyta tvarka pateikti jam pažymą (informaciją) apie priimtą 2024 m. vasario 17 d. pareiškimą, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą šį pareiškimą išnagrinėti ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą dėl jo. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo pagrindą ir dalyką.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 17 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimo formuluotė nėra tiksli, neaišku, kokio tikslo siekia pareiškėjas – ar įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui pažymą (informaciją) apie priimtą 2024 m. vasario 17 d. pareiškimą, ar įpareigoti atsakovą šį pareiškimą išnagrinėti ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą dėl jo.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, pakartotinai suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 17 d. prašymą atsiųsti pažymą (informaciją) apie priimtus dokumentus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų, pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, kadangi pareikėjo suformuluoti skundo reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, iš jų negalima nustatyti keliamo ginčo ribų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis