fd2edc95-fa59-4df4-9215-d45a84b107bb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2263-936/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15081-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K.

L. N. ir I. N. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai K. L. N. ir I. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savo lėšomis iÅ¡kelti keliÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 1.1.

Nurodė, kad 2009 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-15435 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,1000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo įgijimo metu nebuvo įregistruoti jokie žemės sklypo apribojimai, nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad į sklypÄ yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) g. dalis. IÅ¡ prie Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 22 d. Projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. RPS 1849 pridėto Situacijos plano paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypo dalyje, tarp plane pažymėtų ribos posÅ«kio taÅ¡kų 1-4, yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.). 1.2.

IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę su reikalavimu iÅ¡kelti iÅ¡ privataus žemės sklypo keliÄ už jo ribų, t. y. pakoreguoti kelio trajektorijÄ . Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.) važiuojamoji dalis bÅ«tų koreguojama, tačiau Å¡iuos darbus turi atlikti žemės sklypo savininkas. IeÅ¡kovai nesutinka savo lėšomis finansuoti vietinės reikÅ¡mės kelio iÅ¡kėlimÄ iÅ¡ jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo. Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad žemės sklypas buvo suformuotas ant esamos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, tačiau tam pagrįsti neturi jokios techninės dokumentacijos. 2003 m. buvo suremontuota važiuojamoji (duomenys neskelbtini) g. dalis (buvusi (duomenys neskelbtini) g.).

Tikėtina, kad remontuojant važiuojamÄ jÄ kelio dalį buvo pakeista kelio konfigÅ«racija ir dalis važiuojamojo kelio neteisėtai pateko į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . 1.3. Dėl žemės sklype esančios (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies patiriami nepatogumai: žemės sklypo plotas faktiÅ¡kai sumažėjęs apie 10 proc., nėra sanitarinės apsaugos zonos, želdiniams skirtas plotas sumažėjęs. (duomenys neskelbtini) g. ne tik jungia Vilniaus miestÄ su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ja važinėja ir kitose gatvėse naujai suformuotų sklypų naujakuriai, gatvė judri.

Automobiliai (duomenys neskelbtini) g. važiuoja arti želdinių, kartais juos pažeisdami. IeÅ¡kovai neturi galimybės įsirengti tvoros, į sklypÄ laisvai gali patekti kiti asmenys, gyvÅ«nai. Sklypas yra kampinis ir ribojasi su dviem gatvėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek želdinių plotas, tiek tvoros buvimas labai svarbÅ«s savininkų gerbÅ«viui. Trikdomas ieÅ¡kovų privatumas ir neleidžiama tinkamai naudotis žemės sklypu bei įgyvendinti nuosavybės teisę. 1.4. Žemės sklypo ribose nebuvo jokių istoriÅ¡kai susiformavusių kelių, galimai kelio konfigÅ«racija keitėsi dėl netinkamos kelio bÅ«klės, t. y. gyventojai iÅ¡važinėjo dalį žemės sklypo neteisėtai keisdami kelio konfigÅ«racijÄ .

Vien tai, kad gyventojams buvo patogiau iÅ¡važinėti dalį žemės sklypo, neleidžia keisti kelio konfigÅ«racijos ir apriboti žemės sklypo savininkų teises. Kiekvienais metais ieÅ¡kovai moka žemės mokestį, apskaičiuotÄ nuo viso ploto.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. Nurodė, kad sklypas yra kampinis, Å¡alia kelio važiuojamosios dalies, ieÅ¡kovai tai galėjo matyti apžiÅ«rėdami sklypÄ , o pasirašę pirkimo-pardavimo sutartį jie sutiko su tokiomis sÄ lygomis, juos tenkino tokia žemės sklypo sandara. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punkte pardavėja garantavo, kad nėra paslėptų turto trÅ«kumų.

Taigi ieÅ¡kovai žinojo apie tariamus trÅ«kumus ir žemės sklypo pirkimas tokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovus tenkino arba pardavėja juos slėpė. Tokiu atveju ieÅ¡kovai turėtų teikti ieÅ¡kinį ne atsakovei, o pardavėjai. IeÅ¡kovai, veikdami kaip vidutiniÅ¡kai protingi, rÅ«pestingi ir atidÅ«s asmenys, pirkdami sklypÄ galėjo užsakyti kadastrinius matavimus, kuriuose bÅ«tų nurodytos ribos ir dar 2009 m. bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta sklypo situacija. IeÅ¡kovai žinojo, kad kadastriniai matavimai atlikti 1995 m., 2003 m. buvo kelio remonto darbai, tad turėjo pasidomėti žemės sklypu faktine prasme.

Visos ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytos aplinkybės buvusiai žemės sklypo savininkei G. P. nekliudė įgyvendinti savo nuosavybės teisės, žemės sklypo sumažinimui turėjo duoti sutikimÄ buvusi savininkė arba tam tikrais iÅ¡skirtiniais ženklais (tvora, kuoliukais, kažkokiu kitu nurodymu) ji turėjo iÅ¡skirti savo žemės sklypÄ , kad nebÅ«tų iÅ¡važinėta jos žemės sklypo dalis, o vėliau ir iÅ¡asfaltuota. 2.2. BÅ«tų neproporcinga įpareigoti atsakovę savo lėšomis perkelti keliÄ vien dėl ieÅ¡kovų neapdairumo, pasirenkant didelius kaÅ¡tus sukeliantį variantÄ .

Nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai (ar buvusi savininkė) bÅ«tų kreipęsi dėl kompensacijos gavimo už tariamÄ trÅ«kstamÄ Å¾emės sklypo plotÄ . Vien ieÅ¡kovų nepatogumai nesudaro pagrindo bendrojo naudojimo keliÄ , kuris turi didelę reikÅ¡mę vietovės infrastruktÅ«rai, priverstinai perkelti į kitÄ vietÄ . Savivaldybės lėšomis ne tik kelias bÅ«tų perkeltas į kitÄ vietÄ , tačiau ir bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡naudotos savivaldybės lėšos. Kelio perkėlimas yra sudėtingas, reikalaujantis didelių lėšų, kelias yra reljefiÅ¡kai nepatogioje vietovėje, asfaltuotas.

Privatus kelių asmenų interesas dėl 10 arų žemės negali bÅ«ti aukščiau už vieÅ¡Ä jį. Nėra duomenų, kad žemės sklypas nebuvo suformuotas ant bendrojo naudojimo kelio ar kad ieÅ¡kovai ir buvusi savininkė tinkamai prižiÅ«rėjo savo žemės sklypÄ . Atsakovė neturi atsakyti ir perkelti keliÄ savo lėšomis dėl force majeure ar kitų asmenų nerÅ«pestingumo, nesant jos kaltės. IeÅ¡kovai nesikreipė dėl žemės mokesčio sumažinimo, mokėjo visÄ 0,1 ha dydžio mokestį.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodė, kad pareiga vykdyti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ ir saugaus eismo organizavimÄ yra savarankiÅ¡ka Vilniaus miesto savivaldybės funkcija. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1000 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 23 d. priklauso ieÅ¡kovams.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenimis, Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 282 Dėl žemės sklypų skyrimo individualiai statybai O. T. buvo skirtas ir 1995 m. balandžio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/95-5350 parduotas 1000 kv. m ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nei žemės servitutai, nei specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, nei kiti apribojimai nebuvo nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savo lėšomis iÅ¡kelti keliÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų I. N. ir K. L. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilnius, per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 4.1.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog jos elgesys nutiesiant keliÄ per ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi atsakovė turi pareigÄ atsakyti pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus. Kiti atsakovės nurodyti argumentai, nesukuria atsakovės veiksmų teisėtumo iÅ¡asfaltuojant privataus žemės sklypo dalį. Atsakovė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atlikdama kelių tiesimo, remonto darbus turi veikti taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės, prieÅ¡ atlikdama tokio pobÅ«džio darbus įsitikinti jų teisėtumu, pasitikrinti turimus duomenis vieÅ¡ame registre ir pan. 4.2.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiomis sÄ lygomis bÅ«tų galima patiems iÅ¡kelti kelio ginčo dalį iÅ¡ jiems priklausančio žemės sklypo, o atsakovė nurodė, jog tokiu atveju ieÅ¡kovai turi rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡keliant (duomenys neskelbtini) g. už sklypo ribos, nesuponuoja ieÅ¡kovams imperatyvios pareigos savo lėšomis Å¡alinti atsakovės be teisėto pagrindo atliktų veiksmų sukeltas pasekmes. 4.3.

Atsakovei, kaip kelio savininkei, teko pareiga užtikrinti, kad kelio dalies, kuri patenka į ieÅ¡kovų sklypÄ , įrengimas bÅ«tų atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Siekiant sudaryti saugias eismo sÄ lygas, nuo kelio briaunų į Å¡alis nustatomos ir kelio apsaugos zonos. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype kelio apsaugos zona, kiti gatvei priskirti elementai gali dengti ieÅ¡kovų papildomÄ Å¾emės sklypo dalį. Duomenų, kaip atsakovė ketina įrengti kitas ginčo keliÄ sudarančias dalis, apsaugos zonÄ , neribojant ir nepažeidžiant papildomai ieÅ¡kovų teisių bei tuo pačiu užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumÄ , byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai pagrindė, kad jų sklype esanti važiuojamoji gatvės dalis pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų teises, o atsakovė to nepaneigė. Atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jai tenka savo veiksmais sukurtos pasekmės. 4.4. Byloje nustatyta, kad yra objektyvios sÄ lygos (duomenys neskelbtini) g. ginčo dalies trajektorijÄ pakoreguoti (perkelti) taip, kad gatvė nepatektų į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , t. y. gatvės ginčo dalį galima įrengti (perkelti) neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Å iuo metu esama gatvės ginčo dalies trajektorija neužtikrina ieÅ¡kovų teisėtų interesų įgyvendinti savo kaip savininkų teises, galimai neatitinka įstatymo reikalavimų turėti apsaugos zonÄ , kelkraÅ¡tį ir užtikrinti ja besinaudojančių asmenų, eismo dalyvių saugumÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ tik dėl kelio dalies, patenkančios į jų žemės sklypÄ (46 kv.

m) iÅ¡kėlimo. Esant nurodytam, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog perkėlus kelio ginčo dalį neproporcingai nukentėtų visuomenės interesas. Nesant sÄ lygų viseto, dėl kurių gali bÅ«ti ribojama ieÅ¡kovų nuosavybės teisė, duomenų, kad kelias (kelio ginčo dalis) kaip inžinerinis statinys (statinio dalis), esantis ieÅ¡kovams priklausančio sklypo ribose, bÅ«tų buvęs teisėtai sukurtas pagal statybÄ reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, ieÅ¡kovų reikalavimas pripažintas pagrįstu. 4.5.

Teismas, atsižvelgęs į gyventojų interesÄ turėti keliÄ , į tai, kad turi bÅ«ti atlikti tam tikri parengiamieji ir praktiniai veiksmai, reikalingi ginčo kelio daliai iÅ¡kelti, užtikrinant kitų gyventojų interesÄ naudotis saugiu keliu, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais, įpareigojo atsakovę savo lėšomis iÅ¡kelti keliÄ per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ K.

L. N. ir I. N. ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Byloje nėra jokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, net ir įsiterpus važiuojamajai kelio daliai į privatų žemės sklypÄ , keliÄ iÅ¡kelti turėtų ne atsakovė. Nėra iÅ¡likusių raÅ¡ytinių duomenų, įrodančių, kad (duomenys neskelbtini) g. remontÄ atliko atsakovė. Å iuo atveju nebuvo įrodyta, kad dėl atsakovės veiksmų kelias buvo galimai netinkamai iÅ¡asfaltuotas.

IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad galimai 1999-2003 metais kelio matavimus ir asfaltavimÄ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad 1999-2003 metais (duomenys neskelbtini) g. matavimus ir asfaltavimÄ atliko Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovės įsitikinimu, teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai iÅ¡asfaltavo (duomenys neskelbtini) g., neturėdamas pakankamai duomenų, įrodančių, kad apskritai remontÄ atliko atsakovė. 5.2.

Nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų Å¡ioje byloje, ieÅ¡kinys yra teikiamas netinkamam atsakovui, tačiau teismas nepasisakė dėl Å¡io klausimo. Atsakove Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti buvusi žemės sklypo savininkė G. P. Nėra jokių duomenų, kad G. P. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tariamai padaryto pažeidimo jai priklausančiai nuosavybei, taip pat prieÅ¡ kelio remontÄ ji neapsitvėrė turimo žemės sklypo. G. P. niekas nekliudė įgyvendinti savo nuosavybės teisės, t. y. jei iÅ¡ tiesų kelias buvo nutiestas tinkamai neiÅ¡matavus teritorijos, žemės sklypo sumažinimui turėjo duoti sutikimÄ buvusi savininkė arba tam tikrais iÅ¡skirtiniais ženklais iÅ¡skirti žemės sklypÄ , kad remonto metu nebÅ«tų iÅ¡važinėta jai priklausančio žemės sklypo dalis, o vėliau ir iÅ¡asfaltuota.

Akivaizdu, kad buvusi žemės sklypo savininkė nesiėmė pakankamų apdairumo priemonių, siekiant iÅ¡saugoti savo turimÄ nuosavybę, taip pat apie galimai sumažėjusį žemės sklypÄ neinformavo ieÅ¡kovų prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį. Å iuo atveju arba ieÅ¡kovai žinojo apie tariamus trÅ«kumus ir žemės sklypo pirkimas tokiomis sÄ lygomis juos tenkino, arba pardavėjas galimai sumažinto žemės sklypo faktÄ nuo ieÅ¡kovų slėpė iki pat pirkimo-pardavimo sutarties įsigaliojimo. 5.3.

IeÅ¡kovai, veikdami kaip vidutiniÅ¡kai protingi, rÅ«pestingi ir atidÅ«s žmonės, pirkdami žemės sklypÄ , turėjo įvertinti visas faktines ir teisines žemės sklypo savybes, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. IeÅ¡kovai akivaizdžiai sutiko su esamomis sÄ lygomis, juos tenkino tokio žemės sklypo sandara, nors be didelių sunkumų galėjo užsakyti atlikti tikslius kadastrinius matavimus, kurie bÅ«tų nurodę konkrečias žemės sklypo ribas. Taigi bÅ«tų neproporcinga įpareigoti atsakovę savo lėšomis iÅ¡kelti kelio dalį vien dėl ieÅ¡kovų neapdairumo. 5.4.

Kartu su 2010 m. sausio 18 d. Statybos leidimu Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Vienbutis gyv. namas“ buvo iÅ¡duotos Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sÄ lygos, pagal kurias ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ iÅ¡kelti keliÄ , tačiau ieÅ¡kovai, nepaisydami iÅ¡duotų sÄ lygų, kreipėsi į teismÄ su analogiÅ¡ku reikalavimu, skirtu atsakovei. Susiekimo komunikacijos sÄ lygose numatoma, kÄ bÅ«simas pastato savininkas privalo padaryti miesto infrastruktÅ«rai, t. y. vienbučių namų atvejais duodamas nurodymas sutvarkyti gatvę prie savo sklypo arba iÅ¡ viso nebÅ«na tokių sÄ lygų.

Gavus leidimÄ , sÄ lygos tapo projekto sudėtine dalimi, kurį ieÅ¡kovai privalėjo vykdyti. 5.5. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai (ar buvusi savininkė) bÅ«tų kreipęsi dėl kompensacijos gavimo už tariamÄ trÅ«kstamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , taip pat nėra duomenų, kad kompensacijÄ ieÅ¡kovams bÅ«tų atsisakyta suteikti. IeÅ¡kovai, pirkdami žemės sklypÄ , puikiai žinojo, kad jis yra Å¡alia kelio ir vien ieÅ¡kovų nepatogumai nesudaro pagrindo bendrojo naudojimo keliÄ , kuris turi didelę reikÅ¡mę vietovės infrastruktÅ«rai, priverstinai perkelti į kitÄ vietÄ .

Atsakovės nuomone, Å¡is sprendimo bÅ«das mažų mažiausiai bÅ«tų neproporcingas, kai tuo labiau ieÅ¡kovai neįrodo nei savo teiginių realumo, nei apeliantės neteisėtų veiksmų buvimo. Å iuo atveju kelio perkėlimas, manytina, bÅ«tų pats nuostolingiausias, neproporcingiausias ir daugiausiai pasekmių sukeliantis sprendimo bÅ«das. 5.6. KeliÄ teismas įpareigojo iÅ¡kelti atsakovę savivaldybės lėšomis, tad nepagrįstai siekiama iÅ¡naudoti savivaldybės turimas lėšas, kurios skiriamos tik bÅ«tiniausiems su automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumu susijusiems darbams atlikti.

Palikus galioti skundžiamÄ sprendimÄ , susiklostytų visiÅ¡kai neprotinga ir neteisinga situacija, kadangi kelio perkėlimo procedÅ«ra yra sudėtinga, reikalaujanti didelių lėšų, taip pat kelias yra reljefiÅ¡kai nepatogioje vietovėje, asfaltuotas. Bendrojo naudojimo ginčo kelias gyventojams turi didelę reikÅ¡mę, pastaraisiais metais ypatingai yra judrus, reikalingas susisiekimui. Perkėlus keliÄ , didžiausiÄ nuostolį patirtų visuomenė ir nukentėtų vieÅ¡asis interesas, siekiant iÅ¡saugoti ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

Juo labiau, teismas nevertino aplinkybės, kad Å¡iuo metu nėra žinoma, ar objektyviai yra įmanoma iÅ¡kelti keliÄ Ä¯ kitÄ vietÄ .

6. IeÅ¡kovai K. L. N. ir I. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Atsakovė, teigdama, kad jokių gatvės remonto darbų neatliko, nepateikė šį faktÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. nepateikė duomenų, koks asmuo vykdė (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.) asfaltavimo darbus, kurio priežiÅ«ra ir remontu turėjo rÅ«pintis Vilniaus miesto savivaldybė.

Byloje apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo darbus atliko savivaldybė – faktinius kelio asfaltavimo darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė. 6.2. Byloje ginčas nekilo, kad (duomenys neskelbtini) g. nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė, bÅ«dama atsakinga už (duomenys neskelbtini) g. (senas gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini) g.) priežiÅ«rÄ , turėjo Å¡iÄ pareigÄ vykdyti atsakingai.

Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad savo pareigÄ vykdyti gatvės priežiÅ«rÄ , įskaitant remonto darbus, vykdė visiÅ¡kai aplaidžiai – samdydama rangovus nekontroliavo jų atliekamų darbų. Tikėtina, kad asfaltavimo darbai buvo atlikti visiÅ¡kai nerÅ«pestingai, neatsižvelgiant į planuose numatytÄ kelio trajektorijÄ , Å¡alia gatvės esančių sklypų iÅ¡orines ribas, taip sudarant situacijÄ , kad asfaltavimo darbų metu dalis kelio pateko į privatų sklypÄ , kurį Å¡iuo metu nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovai. 6.3.

Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių, kad kelio remonto / asfaltavimo darbus vykdė ne savivaldybė (nors Å¡i funkcija yra priskirta tik atsakovei), taip pat neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kokie asmenys atliko darbus už kelio savininkę – savivaldybę. Savininkas, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę, turi tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ , o jei turto remonto metu yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės, turto savininkas yra atsakingas už atliktus darbus.

Atsakovė patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybei yra žinomos aplinkybės apie atliktus kelio remonto darbus, taigi atsakovė buvo informuota apie Å¡ių darbų vykdymÄ ir turėjo galimybes kontroliuoti atliekamus darbus, jų apimtis bei užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės. Nekontroliuodama atliekamų darbų, visas neigiamas iÅ¡ to pasekmes ir rizikÄ turi prisiimti kelio savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė 6.4. Atsakovė viso proceso metu nepateikė praÅ¡ymo teismui, kad ji nėra tinkama atsakove Å¡ioje byloje, todėl neatsirado pagrindo spręsti klausimo dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Kaip ir buvo minėta, vietinės reikÅ¡mės keliai priklauso savivaldybei. IeÅ¡kovams reiÅ¡kiant reikalavimus dėl dalies kelio iÅ¡kėlimo iÅ¡ sklypo, tokie reikalavimai yra reiÅ¡kiami kelio savininkui, Å¡iuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei. G. P. yra buvusi ginčo žemės sklypo, savininkė, netekusi nuosavybės, ji neturi jokio materialinio suinteresuotumo Å¡ios bylos pabaiga. 6.5. IeÅ¡kovai, prieÅ¡ įsigydami ginčo žemės sklypÄ , buvo pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, t. y. reikalavo pardavėjos pateikti turimus dokumentus, susijusius su parduodamu turtu.

PrieÅ¡ sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai analizavo nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat susipažino su kadastrinių matavimų duomenimis. Nei nekilnojamojo turto registre, nei kadastrinių matavimų duomenys nepatvirtino aplinkybių, kad perkamas žemės sklypas yra mažesnio ploto nei 0,1000 ha ploto, ar kad jame bÅ«tų nustatyti tam tikri apribojimai, įregistruotos daiktinės teisės. Tuo tarpu atsakovė, bÅ«dama kelio savininke ir žinodama, kad kelias yra įsiterpęs į privatų žemės sklypÄ , nesiėmė jokių priemonių, kad nekilnojamojo turto registre bÅ«tų įregistruotos atitinkamos žymos, numatančios, kad dalyje žemės sklypo yra įsiterpęs kelias. 6.6. 2010 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki statybos leidimo iÅ¡davimo momento, ieÅ¡kovai nebuvo įpareigoti rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kaip neteisingai teigia atsakovė. Tik po to, kai ieÅ¡kovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl galimybės iÅ¡kelti keliÄ , 2010 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino Susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygas Nr. 5838. Pažymėtina, kad pagal Å¡ias sÄ lygas statybos leidimas iÅ¡duotas nebuvo.

NeiÅ¡davus statybos leidimo pagal 2010 m. liepos 14 d. patvirtintas Susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygas Nr. 5838, visi Å¡iose sÄ lygose nurodyti veiksmai netampa privalomi ieÅ¡kovams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, buvo įpareigota per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iÅ¡kelti keliÄ iÅ¡ I. N. ir K. L. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai I. N. ir K. L. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1000 kv.m (0,1000 ha) ploto žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto pardavėja – G. P.). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1995 m. gegužės 4 d.

11. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovų įsigytas sklypas yra stačiakampio formos, kampinis – (duomenys neskelbtini) g. (buvusi (duomenys neskelbtini) g.) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje. IÅ¡ byloje esančios 1989 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto plano iÅ¡traukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo numatyta tiesios trajektorijos. Vis dėlto, byloje esančios fotonuotraukos ir Ä®siterpusio į ribÄ kelio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas M 1:500 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. yra iÅ¡linkusi ir Å¡iuo metu patenka į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje yra iÅ¡asfaltuoto kelio nuskliaustas ieÅ¡kovų sklypo kampas, į ieÅ¡kovų sklypÄ yra įsiterpusi važiuojamoji gatvės dalis ir įsiterpęs kelio plotas užima 46 m2 ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo).

IeÅ¡kovams perkant žemės sklypÄ servitutas, specialios naudojimo sÄ lygos nebuvo nustatytos, byloje nėra jokios kitos informacijos apie ginčo sklypui taikytinus Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovai moka žemės mokestį už visÄ jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . 12. 2012 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydami iÅ¡ jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo iÅ¡kelti dalį (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.) asfaltuotos kelios dangos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio ir transporto departamento 2012 m. birželio 14 d. raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ant istoriÅ¡kai susiformavusio kelio. Esama ginčo kelio danga buvo suremontuota 2003 metais. 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio ir transporto departamentas raÅ¡tu Nr. A51-22299 (2.9.3.17-UK4) nurodė, kad neprieÅ¡tarauja ginčo gatvės važiuojamosios dalies koregavimui. 2010 m. liepos 13 d. vienbučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), projekto korektÅ«rai buvo iÅ¡duotos naujos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygos Nr. 5838, kuriose nurodyta žemės sklypo savininkui rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., perkeliant (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ jÄ dalį už žemės sklypo ribos.

IÅ¡ byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio ir transporto departamento 2018 m. liepos mėn. raÅ¡o Nr. A51-/18(2.9.4.9E-UK7) matyti, kad teritorijų planavimo bei kitų raÅ¡ytinių dokumentų, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis patenka į ginčo žemės sklypo ribas, savivaldybė neturi. Be to, ginčo gatvės važiuojamosios dalies perkėlimui ir kitų gatvei priskirtų elementų įrengimui (Å¡aligatvių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos) bÅ«tina parengti susisiekimo komunikacijų techninį projektÄ .

Taip pat paminėtame rašte nurodyta, kad yra galimybė rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. savivaldybės ir gyventojų bendromis lėšomis. Iš byloje esančio 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos rašto dėl bendrajam pagalbos centrui duoto pranešimo nustatyta, kad 2021 m. vasario 13 d. ieškovė I. N. informavo apie įvykį, susijusį su transporto priemone, kuri apgadino gyvatvorę (įvykio byla Nr. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g. dalis patenka į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent jai tenka pareiga savo lėšomis iÅ¡kelti ginčo kelio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų, važiuojamajai ginčo kelio daliai įsiterpus į privatų žemės sklypÄ , dėl ko ne ji turėtų iÅ¡kelti keliÄ savo lėšomis ir yra netinkama atsakovė byloje.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys.

15. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

16. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

17. Nagrinėjamoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai I. N. ir K. L. N. yra 1000 kv.m (0,1000 ha) ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis, dėl ko yra faktiÅ¡kai sumažėjęs įsigyto žemės sklypo plotas.

Be to, ieÅ¡kovai neturi galimybės įsirengti visÄ jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ juosiančios tvoros, į jų žemės sklypÄ laisvai gali patekti kiti asmenys, gyvÅ«nai. Taigi tokiu bÅ«du yra trikdomas ieÅ¡kovų privatumas ir apsunkinamos galimybės visapusiÅ¡kai naudotis žemės sklypu bei įgyvendinti nuosavybės teisę. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) g. yra itin judri, bylos duomenimis eismo įvykio metu buvo apgadinti ieÅ¡kovų gyvatvorę sudarantys augalai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog žemės sklype esanti važiuojamoji ginčo gatvės dalis pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų teises, o atsakovė to nepaneigė (CPK 185 straipsnis).

18. Kaip jau buvo nurodyta, ieÅ¡kovas, reiÅ¡kiantis negatorinį ieÅ¡kinį, neturi įrodyti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas turi įrodyti savo elgesio teisėtumÄ .

19. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog jos elgesys nutiesiant keliÄ per ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. kad jos elgesys buvo teisėtas (CPK 185 straipsnis). Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji atliko ginčo kelio atkarpos remonto / asfaltavimo darbus, vis dėlto, iÅ¡ nutarties 19 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Å¡ios funkcijos įgyvendinimas įstatymu yra priskirtas iÅ¡imtinai apeliantės (kaip ginčo kelio savininkės) kompetencijai.

Taigi nepriklausomai nuo to, kad faktiniam darbų įgyvendinimui galimai buvo pasitelkti tretieji asmenys (šiuo atveju, kaip teigia apeliantė, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), tai savaime nešalina apeliantės pareigų ir atsakomybės. Juo labiau, nagrinėjamu atveju apeliantė net ir neįrodinėjo, kad ji nėra ginčo kelio savininkė, be kita ko, ir / ar kad kelio remonto / asfaltavimo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais, t. y. teisėtai.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ant istoriÅ¡kai egzistavusio kelio, nėra ir teritorijų planavimo ar kitų raÅ¡ytinių dokumentų, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis patenka į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nėra nustatyta tam tikrų apribojimų ar įregistruotos daiktinės teisės. Be to, iÅ¡ byloje esančios 1989 m. rugpjūčio 30 d.

Vilniaus miesto plano ištraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. tiesios trajektorijos, be išlenkimo, kuris užima ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovė duomenų, iš kurių būtų matyti, kaip buvo suprojektuotas, tiestas ar remontuotas kelias, kuris įsiterpia į ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, teismui nepateikė (CPK 185 straipsnis). VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) g. kaip inžinerinis statinys nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad bÅ«tent atsakovei tenka pareiga savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėto savo (ne)veikimo pasekmes. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareigos savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtai nutiestÄ kelio atkarpÄ perkėlimas ieÅ¡kovams Å¡iuo atveju neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

21. Å iame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė kvestionuoja atsakovo tinkamumÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ios nutarties 20 punkte, pareiga ginčo kelio remontÄ / asfaltavimÄ vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų tenka bÅ«tent apeliantei. Todėl atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad buvusi sklypo savininkė G. P. (kuri, apeliantės teigimu, turėtų bÅ«ti atsakovė Å¡ioje byloje) vykstant kelio remonto darbams turėjo pažymėti jai priklausiusio žemės sklypo ribas, kad nebÅ«tų iÅ¡važinėta, o vėliau ir iÅ¡asfaltuota sklypo dalis.

22. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ jos priteistinas ieÅ¡kovo K. L. N. apeliacinės instancijos teisme patirtų 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieÅ¡kovo K. L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Eglė Surgailienė Urmila Valiukienė