fd2ea845-e90a-4397-829d-97c8029a1601 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-4352-189/2015                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-03391-2014-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                        SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. (A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti mažiausiai 8109,36 EUR (28000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė jam kalint LukiÅ¡kių TI-K žiauriomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Kamerose taip pat buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nuo sienų luposi tinkas ir krisdavo ant galvų ir į lėkÅ¡tes, nebuvo galimybės valgyti prie stalo, kamerose trÅ«ko erdvės, gryno oro, nebÅ«davo įmanoma fiziÅ¡kai pailsėti. Kalint tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata, tapo dirglesnis, nervingesnis, jautė baimę aplinkai, patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi ir kt.

             Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 9–13) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.              Pateikdami pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje gyvenančiam asmeniui skiriama atskira lova ir teisės aktuose numatytas skirti inventorius. Taip pat nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus finansinius ir darbo resursus. Kamerose esantys sanitariniai mazgai, ventiliacija atitinka teisės aktų reikalavimus.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentus grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s.             Pabrėžė, jog bÅ«tina įrodyti, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K tiesiogiai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯takojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 9–10) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2013-11-25.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl Å¡iuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kameros, kurios taip pat neatitiko ir higienos reikalavimų.             Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012-03-20 iki 2013-11-25), pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas viso 52 paras.

IÅ¡ jų 46,5 paros pareiÅ¡kėjas iÅ¡buvo pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui atitinkamai 3,6 kv. m.             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tuo tarpu gryno oro, erdvės kameroje trÅ«kumui, judėjimo laisvės apribojimui, fiziÅ¡kai pailsėti galimybės nebuvimui ir kitiems nepatogumams, didžiausiÄ Ä¯takÄ taip pat turėjo kamerų perpildymas, t. y. 3,6 kv. m. ploto neužtikrinimas vienam asmeniui kameroje.             Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios Normos 62 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 dalyje taip pat nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.             Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (pelėsis, byra sienų tinkas) pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Pagal ABTÄ® 57 str. 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareigÄ paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013).

             IÅ¡ teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog kameros, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus. Pateikti patikrinimo aktai tvirtina apie atliktus remonto darbus tik 106 kameroje, tuo tarpu duomenų apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, t. y. jog kameros pilnai atitiko higienos reikalavimus ir sÄ lygas, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, iÅ¡ esmės vertintini pareiÅ¡kėjo naudai. Apie tai, kad LukiÅ¡kių TI-K patalpose atliekami patalpų valymo ir dezinfekcijos darbai tvirtina byloje pateikta Sutartis sudaryta tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Dezinfa“, taip pat Paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K įsipareigojimu tinkamai organizuoti LukiÅ¡kių TI-K patalpų priežiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡naikinti atsiradusius buitinius kenkėjus (vabzdžiai, graužikai).             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos sutrikimus (pablogėjusi sveikata, atsiradęs dirglumas, nervingumas, baimė aplinkai, patirtas didžiulis psichologinis ir dvasinis sukrėtimas), kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas kalėjo kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas bei kameros neatitiko higienos reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus ir sveikatos sutrikimus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             Pažymėtina, jog valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 8109,36 EUR (28000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas periodiÅ¡kai (į LukiÅ¡kių TI-K atvykdavo po kelių mėnesių pertraukos, per mėnesį LukiÅ¡kių TI-K praleisdavo po keletÄ dienų), todėl gyvenimas higienos normas ne visai atitinkančiose kamerose pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti stiprių neigiamų padarinių sveikatai, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 500 EUR kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti A. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 500 EUR (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas                                                                                           Bronius JanuÅ¡ka