2017-11-21 Nr. AB-21364-3-62-3-02128-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1000-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02128-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 36 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos personalas pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – ir Žalos sveikatai atlyginimo įstatymas), nes nesuteikė pareiškėjui kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, neturėjo suteiktoms medicinos paslaugoms būtinos licencijos.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant pacientų teises. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) patvirtino, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, darė išvadą, kad žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Teismas pažymėjo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Teismo vertinimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis skundą dėl žalos atlyginimo dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija), veikiančiai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su jos sprendimu – bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo vertinimu, jo nurodyto ginčo nagrinėjimą administraciniams teismams priskiria ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos asmeniui neteisėtais valstybės institucijų ar įstaigų veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Tokios pozicijos, pasak pareiškėjo, laikėsi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-121. Pareiškėjo nuomone, kreipimasis į Komisiją būtų perteklinis, nes pažeidimo faktą jau konstatavo Akreditavimo tarnyba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo siekiamas inicijuoti ginčas, kuris susijęs su galbūt netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde pareiškėjo nurodytoje teismingumo byloje Nr. T-121 buvo spręstas rūšinio teismingumo klausimas byloje, kurioje ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto kalinimo ir kalinimo sąlygų. Šiuo atveju neturtinė žala, kaip minėta, kildinama iš galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, t. y. pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, jog jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo suteiktos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pareiškėjo siektas inicijuoti ginčas nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles ir nenukrypdamas nuo tokio pobūdžio teisinėse situacijose suformuotos teismų praktikos, todėl pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė