2023-06-19 Nr. BB-4420-1-01-1-37269-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2649/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37269-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. atstovo advokato Gintauto Danišausko kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarties nuteistojo M. V. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. atstovas advokatas G. Danišauskas prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nukentėjusiosios J. D. – M. V. prieš J. D. padarytą nusikalstamą veiką, remiantis teismų praktika (kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005), kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį; 2) kasacinės instancijos teismui nesusiejus J. D. mirties priežasties su sunkiu jos sveikatos sutrikdymo gydymo pasekmėmis (komplikacijomis), kvalifikuoti M. V. veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir konstatuoti nukentėjusiųjų A. T. bei R. D. teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl sunkaus J. D. sveikatos sutrikdymo, kartu paneigiant abiejų instancijų teismų nelogiškus teiginius, kaip prieštaraujančius objektyvumo principui, kad J. D., būdama fiziškai ir protiškai neįgali, nepakankamai suvokdama aplinką, gydydamasi eismo įvykio metu patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą ir neišeidama iš gydymo įstaigų iki to laiko kol numirė, pati turėjo kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo; 3) pripažinus, kad abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė civilinį įstatymą, priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiesiems A. T. ir R. D. po 30 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti už sunkiai sutrikdytą motinos J. D. sveikatą bei didžiules jos kančias, neapsakomus jos suaugusių vaikų išgyvenimus ir psichologines traumas matant, kaip kankindamasi dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo miršta ir mirė jų motina J. D.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė kasacinės instancijos teismo išaiškinimo dėl įstatymo taikymo analogiškose bylose, netyrė bylos aplinkybių, kas lėmė J. D. mirtį po sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto eismo įvykio metu, formaliai atliko savo funkcijas ir nepateikė apie šį faktą išvadų. Tai lėmė neteisėtų ir neteisingų sprendimų priėmimą. Neteisingai pritaikius (netaikius) baudžiamąjį įstatymą, buvo neteisingai taikytos ir aiškintos civilinio įstatymo normos, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu dėl motinos mirties.

Teismai, tik iš dalies tirdami aplinkybes dėl vieno žuvusio eismo įvykio metu V. D. ir netirdami bei nepasisakydami dėl kitos mirusios po eismo įvykio J. D. dėl bet kokių su ja susijusių aplinkybių, pažeidė nukentėjusiųjų teisę į teisingą ir nepriklausomą bylos išnagrinėjimą.

M. V. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį, kurio metu iš karto mirė kito automobilio vairuotojas V. D., o automobilio keleivė J. D., po sunkaus sveikatos sutrikdymo, neatsigavusi po eismo įvykio ir būdama protiškai ir fiziškai neįgali, mirė gydymo įstaigoje. Esant tokioms aplinkybėms, nesilaikydami teismų praktikos, teismai nepagrįstai nekvalifikavo J. D. mirties pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir apskritai nepasisakė dėl jos, kaip nukentėjusiosios, šio eismo įvykio metu.

Nors pagal teismų praktiką mirtį lėmusios priežastys nustatomos specialistų ar ekspertų išvadomis, šią bylą nagrinėjant teisme joks tyrimas nebuvo padarytas ir specialisto ar eksperto išvada inkstų nepakankamumo priežasčiai nustatyti nebuvo atlikta. Šiuo atveju reikšminga tai, kad mirusioji iki eismo įvykio niekada nesirgo ir nesiskundė inkstų ligomis, tai patvirtina medicinos dokumentai, kurių teismai netyrė ir dėl jų pasisakė. Be to, buvo pažeista teismų praktika, pagal kurią, konstatavus, kad mirties priežastis – komplikacijos, atsiradusios sužalojimo gydymo metu, kartu pripažįstama, kad mirties priežastis yra ir sužalojimai, kurie buvo gydomi, nes, jeigu nebūtų sužalojimų, jų nereikėtų gydyti ir nekiltų komplikacijų. Apeliacinės instancijos teismas skundo prašymą sprendė formaliai.

Teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies normas. Pagal teismų sprendimus išeitų, kad J. D., būdama sunkios būklės (tiek fiziškai, tiek psichiškai neįgali), pati privalėjo kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, o jeigu dėl neįgalumo neturėjo galimybės to padaryti, tai jos vaikai prarado tokią teisę. Toks šių įstatymų aiškinimas prieštarauja teisingumo, objektyvumo, sveikos logikos ir protingumo principams ir pažeidžia nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. teises. Jų ieškinys neturtinei žalai už motinos J. D. žūtį atlyginti nepagrįstai nebuvo nagrinėtas ir atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių išsamesnių savo sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakė į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius prašymus bei argumentus. Taip šios instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nukentėjusiųjų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios išplaukia teismo pareiga tirti bei motyvuoti savo sprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. atstovas advokatas G. Danišauskas su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. T. y. nukentėjusiųjų atstovas advokatas šiame skunde, kaip ir ankstesniame, nesutinka su abiejų instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis ir, kiek skirtingais aspektais interpretuodamas teismų praktiką, ginčija teismų išvadą, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo M.

V. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiųjų motinos mirties, taip pat remiantis CK normomis nesutinka su išvada, kad nukentėjusieji šiuo atveju neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl eismo įvykio metu motinos patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pirmą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.

Šioje nutartyje pažymėta, kad kasacinio skundo argumentai, jog abiejų instancijų teismai netinkamai vadovavosi teismų praktika, aiškino ir taikė CK ir BPK normas bei pažeidė nukentėjusiųjų teises yra deklaratyvūs, taip pat pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato apeliacinio skundo argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrame kasaciniame skunde nurodyti nauji teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus ir kad dėl to buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nukentėjusiųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios išplaukia teismo pareiga tirti bei motyvuoti savo sprendimą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, apelianto nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas ir motyvuotų išvadų nepateikimas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių prasme. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų A. T. ir R. D. atstovo advokato G. Danišausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis