fd2d0571-cb12-4a5e-957a-055dd29bbc08 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-2457-912/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-0063-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.2; 1.3.3.6; 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

I. (A. I.) ir atsakovės UAB „Transfriga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. I. (A. I.) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Transfriga“ dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 2 493,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti, 718 Eur gyvenamojo ploto nuomos iÅ¡laidų, 212 Eur dienpinigių, 84 Eur reiso iÅ¡laidų; 94,08 Eur darbo užmokestį už virÅ¡valandžius, darbÄ nakties metu ir poilsio dienomis, vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas, neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad bylos Å¡alys sutarė dėl ieÅ¡kovo darbo krovininio automobilio vairuotoju krovinių vežimams Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Vokietijoje vykdyti. Å alys sulygo dėl 1 650 Eur darbo užmokesčio ir 55 Eur dienpinigių už kiekvienÄ darbo dienÄ , nustatant komandiruotės trukmę ne trumpesnę kaip 4 savaitės. Å alys 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį. KitÄ dienÄ ieÅ¡kovas pradėjo dirbti ir atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui 300 Eur reiso iÅ¡laidoms.

IeÅ¡kovas atsisakė vykdyti ieÅ¡kovės ir UAB „Delamode Baltics“ nurodymus, pakrauti ir iÅ¡krauti automobilį, atsisakė pažeidinėti darbo ir poilsio režimÄ . Atsakovė tai palaikė konfliktiÅ¡ku elgesiu. Vykdydamas direktoriaus nurodymÄ , ieÅ¡kovas automobilį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. laikė Vokietijoje mokamoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Už automobilio stovėjimÄ sumokėjo 30 Eur. IeÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 50 Eur už naudojimÄ si keliais Belgijoje.

IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 6 d. pranešė ieÅ¡kovės vadovui, kad nebeturi pinigų ir pareikalavo sumokėti dienpinigius bei darbo užmokestį. Atsakovė 2016 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovui sumokėjo 300 Eur reiso iÅ¡laidoms. IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 6, 7 d. iÅ¡leido 115 Eur maistui. NurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovas nuvažiavo į GH Baudeschlage GmbH, Vokietijoje. Ten jo pareikalavo vykdyti krovimo darbus. IeÅ¡kovas atsisakė tai daryti. Atsakovės vadovas 2016 m. spalio 7 d. paskambino ieÅ¡kovui, liepė dirbti, važiuoti į iÅ¡krovimo punktÄ , kur automobilį reikės perduoti kitam jį pakeisti atvykusiam vairuotojui. 2016 m. spalio 7 d. ryte lengvuoju automobiliu atvyko vairuotojas V.

S.. Jam ieÅ¡kovas perdavė krovininį automobilį, o V. S. perdavė ieÅ¡kovui lengvÄ jį automobilį. Juo ieÅ¡kovas 2016 m. spalio 9 d. grįžo į LietuvÄ . IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 8 d. pareikalavo darbdavio iÅ¡mokėti darbo užmokestį. IeÅ¡kovės vadovas atsakė, kad sumokės tada, kai ieÅ¡kovas pateiks komandiruotės ataskaitÄ , perduos lengvÄ jį automobilį ir krovininio automobilio ratÄ . IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 8 d. maistui iÅ¡leido 45 Eur. Jis 2016 m. spalio 8, 9 dienų (iÅ¡eiginės dienos) negalėjo praleisti Vokietijoje dėl pinigų stygiaus ir turėjo miegoti automobilyje.

Dėl to jam paÅ«mėjo nugaros liga. IÅ¡ viso atsakovė reiso iÅ¡laidoms turėjo sumokėti 970,50 Eur, bet sumokėjo 600 Eur. IeÅ¡kovas neturėjo galimybės gerai maitintis. Neturėdamas galimybės ilsėtis, važiuodamas lengvuoju automobiliu per 26 valandas atidirbo 20 valandų. Atsakovės vadovas 2016 m. spalio 9 d. davė komandiruotės ataskaitos blankÄ , pareikalavo jį užpildyti ir pareikalavo krovinio pervežimo Vokietijoje CMR. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad CMR neįformintas. Vadovas vis tiek pareikalavo pateikti CMR ir atsisakė iÅ¡mokėti darbo užmokestį.

IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 10 d. iÅ¡vyko į Sankt-PeterburgÄ , kreipėsi į gydymo įstaigÄ , apie tai informavo darbdavį. Atsakovė nurodė, kad pasveikusio ieÅ¡kovo laukia darbe. IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 27 d. gavo darbdavio praneÅ¡imÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. spalio 26 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnį. IeÅ¡kovo nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2016 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK). DGK 2017 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 466,57 Eur darbo užmokesčio ir 328 Eur dienpinigių.

Atsakovė 2017 m. sausio 31 d. atsiuntė ieÅ¡kovui įsakymÄ , kad pakeista jo atleidimo iÅ¡ darbo data į 2016 m. spalio 29 d. Atsakovė DGK sprendimÄ Ä¯vykdė 2017 m. kovo 24 d., bet nesumokėjo kompensacijos už pavėluotÄ atsiskaitymÄ . DGK sprendimu iÅ¡ieÅ¡kotas darbo užmokestis už 17 darbo dienų neįskaitant virÅ¡valandinio darbo, darbo naktį ir poilsio dienomis. Dėl netinkamų darbo sÄ lygų ieÅ¡kovui pablogėjo sveikata, paÅ«mėjo nugaros skausmai, jis buvo nedarbingas, jam nebuvo laiku sumokėti pinigai.

Atsakovė buvo pareiÅ¡kusi nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl to ieÅ¡kovas patyrė neturtinės žalos. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo įvertinti ir nustatyti neturtinės žalos dydį. Anksčiau ieÅ¡kinyje buvo įvardinta 3 000 Eur neturtinė žala, bet jÄ nurodė ieÅ¡kovo atstovė advokatė, bet ne ieÅ¡kovas.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. Atsakovė iÅ¡siuntė ieÅ¡kovÄ Ä¯ komandiruotę laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. IeÅ¡kovas nevykdė pareigų: neteikė kelionės ataskaitų, grubiai elgėsi su krovinių siuntėjais ir gavėjais. IeÅ¡kovas nesilaikė kelionės marÅ¡ruto, važinėjo ten, kur norėjo, bet ne ten, kur reikėjo, specialiai transporto priemonę užvesdavo naktį, dirbo vos po kelias valandas per parÄ .

IeÅ¡kovas važinėjo ratais aplink prekybos centrus. Atsakovei teko į komandiruotę iÅ¡siųsti kitÄ vairuotojÄ lengvuoju automobiliu. Juo ieÅ¡kovas grįžo į LietuvÄ . 2016 m spalio 10–13 d. ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ , nepranešė apie neatvykimo priežastis. Atsakovė 2016 m. spalio 12 d. pranešė ieÅ¡kovui, kad įmonės netenkina ieÅ¡kovo darbas ir kad jis atleistas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas atsakovei pranešė, kad serga. Gavusi duomenis apie ieÅ¡kovo nedarbingumo laikotarpį iÅ¡ Sodros, atsakovė 2017 sausio 31 d.

įsakymu pakeitė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ Ä¯ 2016 m. spalio 29 d. Atsakovė įvykdė DGK 2017 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir 2017 m. kovo 23 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 711 Eur. IeÅ¡kovo veiksmai lėmė, kad atsakovė pavėlavo atsiskaityti su juo, nes ieÅ¡kovas nepateikė kelionės ataskaitos, krovinių pervežimo dokumentų. Be to, ieÅ¡kovas padarė atsakovei žalos, atsakovė kreipėsi į DGK ir laukė, kol bus iÅ¡nagrinėtas žalos atlyginimo klausimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį:

1) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, 12 Eur reiso iÅ¡laidų, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį;

2) priteisė atsakovei iš ieškovo 1 103,60 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) priteisė valstybei iš atsakovės 186,05 Eur ir 182 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas taikė 2002 m. DK (galiojusį iki 2017 m. liepos 1 d.), nes Å¡alių darbo santykiai truko nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. spalio 29 d. Å alys 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi ir Å¡altkalviu, nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui ne mažiau kaip Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ algÄ indeksuojant jÄ 1,3 karto, t. y. 494 Eur per mėnesį (23,52 Eur per dienÄ ). IeÅ¡kovas iÅ¡siųstas į komandiruotę kroviniams pervežti nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 16 d. Atsakovė 2016 m. spalio 24 d. įsakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. spalio 25 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. PaaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovas buvo nedarbingas, atsakovė 2017 m. sausio 31 d. įsakymu perkėlė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ Ä¯ 2016 m. spalio 29 d.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kinio dalį, kuria ieÅ¡kovas prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi palikta nepakeista nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis. Ji įsiteisėjo.

7. DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 466,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 328 Eur dienpinigių už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , iÅ¡ viso – 794,57 Eur (466,57 + 328 = 794,57). Atsakovė 2017 m. kovo 23 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 711 Eur.

8. IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2016 m. spalio 29 d.) atsakovė neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 418,66 Eur darbo užmokesčio už 17 darbo dienų (taip pat ir 2016 m. spalio 8 ir 9 d., kai ieÅ¡kovas vyko iÅ¡ komandiruotės vietos Vokietijoje į LietuvÄ ), vienÄ laikino nedarbingumo dienÄ , 2,91 kalendorines atostogų dienas ir 328 Eur dienpinigių. Pirmiau nurodyta, kad atsakovė 2017 m. kovo 23 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 711 Eur. Darbuotojo kaltės dėl Å¡io neatsiskaitymo nėra. Dėl to yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ už uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu laikÄ (100 darbo dienų) mokėtinos iÅ¡mokos dydis yra 2 352 Eur.

NurodytÄ dydį teismas sumažino iki 1 500 Eur, atsižvelgęs į tokias aplinkybes: 1) atsakovės darbovietėje ieÅ¡kovas dirbo trumpai (17 darbo dienų, 38 kalendorines dienas); 2) šis laikotarpis kelis kartus trumpesnis už laikotarpį, kurį atsakovė uždelsė atsiskaityti; 3) ieÅ¡kovas elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai – grįžęs iÅ¡ komandiruotės nepateikė kelionės ataskaitų;

4) ieÅ¡kovas tik 2016 m. spalio 14 d. pranešė atsakovei, kad serga, nors į darbÄ neatvyko nuo 2016 m. spalio 10 d.;

5) iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas atleistas dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų (DK 107 straipsnio 1 dalis). Kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę ieÅ¡kovui priklausančių darbo pajamų už jo iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir kelis kartus jo darbo pajamas virÅ¡ijančios kompensacijos disproporcijÄ . Tai bÅ«tų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 718 Eur už nakvynę 2016 m. spalio 7–10 d. Vokietijoje ir Lenkijoje, nes ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie nurodytas iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovas pripažino, kad nurodytų iÅ¡laidų nepatyrė, nakvojo automobilyje. Teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 212 Eur dienpinigių už 2016 m. spalio 8–11 d. Atmesdamas nurodytÄ reikalavimÄ teismas įvertino tai, kad ieÅ¡kovas 2016 m. spalio 10 d. iÅ¡vyko į Sankt PeterburgÄ ir ten kreipėsi į gydymo įstaigÄ . 328 Eur dienpinigiai už 16 kalendorinių dienų, taip pat ir už 2016 m. spalio 8, 9 d., ieÅ¡kovui priteisti DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu. Dėl to ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja pakartotinai priteisti dienpinigius už tas pačias dienas.

10. Teismas ieÅ¡kovui priteisė 12 Eur reiso iÅ¡laidų, nes nustatė, kad už mokamÄ automobilio stovėjimo aikÅ¡telę Vokietijoje ieÅ¡kovas sumokėjo 8 Eur, už naudojimÄ si Lenkijos keliais – 4 Eur (8 + 4 = 12). kitÄ reikalavimų dėl 84 Eur reiso iÅ¡laidų dalį teismas atmetė, nes ieÅ¡kovas nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.

11. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti 94,08 Eur padidintÄ darbo užmokestį už darbÄ nakties metu, poilsio dienomis ir už virÅ¡valandžius, nes nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas dirbo nurodytu laiku. Teismas įvertino tai, kad pagal DK 154 straipsnio 1, 2 dalis, naktiniu darbu laikomas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai, t. y. nuo 22 iki 6 val. IeÅ¡kovo vairuotojo kortelėje užfiksuota, kad ieÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo 21 d. naktį dirbo ne daugiau negu 3 val.

12. Teismas nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbdaviui sankcija už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ (kai darbo santykiai yra pasibaigę) – vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimas, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos kartu su DK 141 straipsnio 3 dalimi negali bÅ«ti taikomos. PrieÅ¡ingu atveju darbdavys bÅ«tų du kartus nubaudžiamas už tos pačios prievolės pavėluotÄ vykdymÄ .

13. IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai, atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnis).

14. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti neturinės žalos atlyginimÄ . Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad patyrė neturtinės žalos, nes pažeistos jo teisės, dėl netinkamų darbo sÄ lygų jam pablogėjo sveikata, paÅ«mėjo nugaros skausmai, jis buvo nedarbingas, jam ne laiku iÅ¡mokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, atsakovas buvo pareiÅ¡kęs nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, bet ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, jog patyrė neigiamų padarinių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Teismas nenustatė, kad atsakovė piktnaudžiavo proceso teisėmis. Teismas nenagrinėjo prieÅ¡ieÅ¡kinio, nes nustatė, kad atsakovė praleido terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

15. Teismas nurodė, kad patenkinta 11 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovas prašė priteisti 1 009,11 Eur iÅ¡laidų už atvykimÄ Ä¯ teismÄ , Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybÄ , susitikimus su advokatais iÅ¡ Rusijos ir Suomijos, už gyvenamosios patalpos nuomÄ , maisto ir ryÅ¡io iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovas prašė atlyginti 100,43 Eur kelionės, apgyvendinimo ir maisto iÅ¡laidas, 1 152 Eur negauto darbo užmokesčio, nes turėjo vykti į teismo posėdžius. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nepriskiriamos prie bÅ«tinų ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 88 straipsnyje nustatyta tvarka, nes ieÅ¡kovÄ visuose teismo posėdžiuose atstovavo advokatai, ieÅ¡kovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nepripažintas bÅ«tinu. Atsižvelgus į tai, Å¡ios iÅ¡laidos nelaikomos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir nepriteisiamos.

16. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos patirtos nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. sausio 9 d. IÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti į bylÄ iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. IeÅ¡kovas nenurodė priežasčių, kodėl iÅ¡laidas bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismo posėdyje 2018 m. balandžio 5 d.).

17. Teismas nurodė, kad atsakovė prašo priteisti 2 221,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos dalis dėl žalos atsakovei priteisimo nutraukta (teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis), todėl su priešieškiniu susijusios išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (11 proc.), teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1 103,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 181,65 Eur žyminio mokesčio, 182 Eur už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , 4,40 Eur su dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) patikrinti visus bylos duomenis, išreikalauti teismo posėdžių vaizdo įrašus;

2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

3) apeliacinės instancijos teismo nuožiūra pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus kitais Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmais;

4) bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, kviesti į teismÄ apklausti abi Å¡alis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. Teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priteistinÄ kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas sumažino ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį iki 1 500 Eur, nes ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje dirbo trumpai, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, nepateikė kelionės ataskaitų. Tai neatitinka įstatymų, teismų praktikos, yra neobjektyvu, Å¡aliÅ¡ka, nepagrįsta, diskriminuoja trumpÄ laikÄ ir ilgiau dirbusius darbuotojus. 19.2.

Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė J. K. paskaičiavo ieÅ¡kovui priklausančias iÅ¡mokas, kurių atsakovė nesumokėjo (b. l. 19). Atsakovė iÅ¡mokų nesumokėjo daugiau negu 3 mėn., taip pat ir 23 dienas po to, kai įsiteisėjo DGK sprendimas dėl ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo. Taigi iÅ¡mokos ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos ne dėl jo, bet dėl atsakovės kaltės. Tai nesusiję su ieÅ¡kovo darbo trukme. 19.3. Teismas nepagrindė, kaip kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį susijusi su tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė darbdaviui kelionės ataskaitos.

Vyriausiojo darbo inspektorė paskaičiavo ieÅ¡kovui nesumokėtas iÅ¡mokas, nepaisydama to, kad nėra kelionės ataskaitos. Atsakovė galėjo paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui neginčytinÄ iÅ¡mokų dalį. Tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė kelionės ataskaitos, nėra pagrindas atleisti darbdavį nuo pareigos laiku sumokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas. 19.4. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį mokamos iÅ¡mokos atlieka kompensavimo ir poveikio priemonės darbdaviui funkcijas (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas iÅ¡vardija kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2012 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). 19.5. Sumažindamas kompensacijÄ , priteistinÄ ieÅ¡kovui pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, teismas nenurodė, kokių pernelyg sunkių padarinių darbdavys patirtų, kodėl bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų interesai.

Teismas neįvertino to, kad laikotarpiu, už kurį ieÅ¡kovas prašė priteisti kompensacijÄ (t. y. nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2017 m. kovo 23 d.), ieÅ¡kovas niekur nedirbo ir negavo pajamų. Taigi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 19.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės paaiÅ¡kinimo, kad ji neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, nes buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl galbÅ«t padarytos žalos. 19.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieÅ¡kovui buvo laiku nesumokėjusi avanso ir darbo užmokesčio.

Atsakovė visiÅ¡kai nemokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokesčio. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė jam mokėjo minimalų darbo užmokestį. Dėl to jo mažinti nebuvo galima. 19.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos Å¡alys buvo susitarusios, jog atsakovė ieÅ¡kovui kas mėnesį mokės 1 650 Eur darbo užmokestį ir 55 Eur dienpinigių už kiekvienÄ parÄ (T. 2, b. l. 38, 41; T. 3, b. l. 3, 67). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neiÅ¡vertė ieÅ¡kovui darbo sutarties į suprantamÄ kalbÄ .

Teismas turi teisę patenkinti daugiau reikalavimų, negu byloje pareiÅ¡kė darbuotojas, priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurių darbuotojas nepareiÅ¡kė (CPK 417 straipsnis). Dėl to teismas turėjo apginti ieÅ¡kovo pažeistas teises ir perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . 19.9. Teismas nepagrindė, kodėl ieÅ¡kovas nepateikė atsakovei kelionės ataskaitų. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme, kad pateikė atsakovui kelionės ataskaitas, o atsakovas – kad negavo ieÅ¡kovo ataskaitų.

IeÅ¡kovas teismo daug kartų prašė skirti atsakovės įmonėje atlikti auditÄ , rasti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose kelionės ataskaitas ir kasos kvitus. Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų, todėl buvo neobjektyvus. 19.10. Neteisingas teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo darbÄ naktį, iÅ¡eiginėmis dienomis ir virÅ¡valandinį darbÄ . Ekspertizės akte nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2016 m. spalio 6 d., nuo 22 val. iki 6 val., vairavo krovininį automobilį 3 val. 37 min.

Tai – darbas naktį. Taip pat ieÅ¡kovas naktį dirbo 2016 m. rugsėjo 6, 7 d. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieÅ¡kovui priedÄ už darbÄ naktį. 19.11. IeÅ¡kovas taip pat dirbo iÅ¡eiginėmis dienomis, t. y. 2016 m. spalio 9, 10 d. (Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį). Už nurodytas dienas ieÅ¡kovui priteistas darbo užmokestis, bet nepaskaičiuoti ir neiÅ¡mokėti priedai už darbÄ iÅ¡eiginėmis dienomis. Nurodytomis dienomis ieÅ¡kovas taip pat važiavo naktį, nes nuvažiavo 1 519 km (iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ ).

Neįmanoma tiek nuvažiuoti per dvi dienas. 19.12. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui dienpinigius už 2016 m. spalio 8, 9 d. Teismas nurodė, kad ieškovas į komandiruotę išvyko 2016 m. rugsėjo 27 d., bet nenustatė komandiruotės pabaigos datos. Ieškovas pabrėžė, kad komandiruotė baigėsi 2016 m. spalio 9 d. Tai nustatė DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendime. Iš viso komandiruotė truko 19 dienų, bet DGK dienpinigius priteisė už 16 dienų. 19.13. DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendime remtasi neteisingais vyriausiosios darbo inspektorės J.

K. paskaičiavimais. Nurodyti paskaičiavimai atlikti pagal atsakovės pateiktus duomenis, kurie nepatikimi. 19.14. Teismas neteisingai ieÅ¡kovui priteisė 8 Eur už mokamÄ stovėjimo aikÅ¡telę, nes iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovas patyrė 30 Eur iÅ¡laidų. Ä® bylÄ pateiktas 8 Eur sumokėjimÄ patvirtinantis dokumentas yra užkardos automato techninis talonas (T. 2, b. l. 136, 137). IÅ¡ tikrųjų stovėjimas nurodytoje aikÅ¡telėje kainuoja 10 Eur už 24 val. Teismas nenustatė, kiek tiksliai stovėjo ieÅ¡kovo vairuojamas krovininis automobilis nurodytoje aikÅ¡telėje.

IeÅ¡kovas 30 Eur iÅ¡laidas pagrindė ieÅ¡kinyje (T. 3, b. l. 69). IeÅ¡kovas aikÅ¡telėje stovėjo 2016 m. spalio 23–26 d. Tai gali patvirtinti liudytojai, bet teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti liudytojus. 19.15. Teismas neteisingai atsisakė priteisti ieÅ¡kovui 50 Eur už naudojimÄ si keliais Belgijoje. Atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui satelitinius žemėlapius. Teismas nepagrįstai atsisakė juos iÅ¡versti į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ ir pateikti ieÅ¡kovui.

Dėl to ieÅ¡kovui tapo sunkiau įrodyti savo reikalavimÄ dėl 50 Eur priteisimo. Visuotinai žinomas faktas, kad Belgijoje naudojimasis keliais mokamas. Teismas galėjo padėti ieÅ¡kovui ginti savo teises – kreiptis į Belgijos institucijas ir gauti informacijÄ , kur, kada, koks mokestis ir už kokį krovininį automobilį sumokėtas. Teismas privalėjo padėti ieÅ¡kovui iÅ¡reikalauti įrodymus apie 50 Eur sumokėjimÄ . 19.16. Teismas nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ne visuose posėdžiuose ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatai. 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas dalyvavo be advokatų, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutraukė ieÅ¡kovui teikiamÄ pagalbÄ . IeÅ¡kovas laiku nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių kelionės į teismo posėdžius iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovui skirtas advokatas praleido susitikimÄ , skirtÄ pasirengti 2018 m. balandžio 5 d. posėdžiui. Dėl to ieÅ¡kovas negalėjo pateikti teismui dokumentų vertimų.

Apie du atidėtus teismo posėdžius teismas ieÅ¡kovÄ informavo iÅ¡ vakaro. Tuo metu ieÅ¡kovas į teismo posėdžius jau buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Sankt Peterburgo. Teismas ir atsakovės advokatė galbÅ«t piktnaudžiavo teise, todėl ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų, bet teismas į to neįvertino. 19.17. Teismas nepagrįstai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1 103,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. byloje nėra paskaičiavimų, kaip nustatyta 1 103,60 Eur suma. Taip pat nėra paskaičiavimo, kodėl teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas 11 proc.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 1 500 Eur suma neatitinka 11 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovas nereikalavo iÅ¡ atsakovės 13 636,36 Eur (1 500 Eur : 11 proc. x 100 proc. = 13 636,36 Eur). 19.18. Teismo sprendimas netaikyti CK nuostatos dėl palÅ«kanų už neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ (vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį) ir nepriteisti ieÅ¡kovui 5 proc. palÅ«kanų už delsimÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ yra neteisingas. Teismo nurodyta kasacinio teismo byla ir nagrinėjama byla neanalogiÅ¡kos, nes kasacinio teismo byloje buvo nedelsiama iÅ¡mokėti kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). 19.19.

Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad yra visos sÄ lygos neturtinei žalai priteisti – atsakovė pažeidė darbo teisės normas, pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, o neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas. 19.20. Teismo sprendimas priteisti Lietuvos Respublikai 182 Eur už ieÅ¡kovui suteiktÄ teisinę pagalbÄ neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovui buvo paskirti keturi advokatai. Jie atliko daug veiksmų.

Dokumentai buvo verčiami iÅ¡ rusų, vokiečių, lenkų, estų, suomių kalbų. Teismas iÅ¡ naujo turi įvertinti visas iÅ¡laidas. 19.21. Teismas netenkino daugiau negu 90 proc. ieÅ¡kovo praÅ¡ymų, įspėjo nubausiÄ s ieÅ¡kovÄ , jeigu Å¡is teiks daugiau praÅ¡ymų. Be to, teismas neaptarė liudytojos N. P. (buhalterės) parodymų, daugiau negu 90 proc. bylos dokumentų neiÅ¡versta į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ . Dėl to ieÅ¡kovas mano, kad bylÄ nagrinėjo neobjektyviai, pažeidė Å¡alių lygybės principÄ .

Teismo sprendimas žemina Lietuvos RespublikÄ .

20. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 1 500 Eur neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2017 m. kovo 23 d., 12 Eur reiso iÅ¡laidų, valstybei iÅ¡ atsakovės – 186,05 Eur, 182 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kinį, nepriteisti valstybei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) arba priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 117,60 Eur neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 23 d., taikyti reikalavimų įskaitymÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ sumÄ sumažinti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 1 103,60 Eur suma, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisti 34 Eur žyminį mokestį;

3) priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde taip pat praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ , kuriuo iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovui teiktos antrinės teisinės pagalbos pagrįstumo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir 12 Eur reiso iÅ¡laidų.

Visi ieÅ¡kovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡nagrinėti DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu. Atsakovė 2017 m. kovo 23 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 711,55 Eur. Dėl to teismas neturėjo pagrindo priteisti 1 500 Eur kompensacijos. 20.2. Teismas nepagrindė, kodėl nustatė 1 500 Eur kompensacijos dydį, ir neteisingai nustatė uždelsimo atsiskaityti laikotarpį. Darbo sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovas padarė daugiau žalos atsakovei, todėl pastaroji kreipėsi į DGK ir laukė, kol DGK iÅ¡nagrinės praÅ¡ymÄ priteisti žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta Rusijoje. Dėl to atsakovė baiminosi, kad ieÅ¡kovas, gavęs darbo užmokestį, dings, ir taps neįmanoma iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡koti padarytos žalos. Atsakovė sulaikė mokėjimÄ ieÅ¡kovui iki tol, kol bus iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas. DGK 2017 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ . Dėl to atsakovė pavedimu ieÅ¡kovui sumokėjo 711,55 Eur, priteistÄ DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu. Atsakovės nuomone, atsiskaitymo su ieÅ¡kovu terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 13 d., kai DGK atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti žalÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Atsakovė pavėlavo atsiskaityti su ieÅ¡kovu 10 dienų. Atsakovo vienos dienos darbo užmokestis buvo 23,52 Eur. Už 10 dienų paskaičiuotina 235,20 Eur kompensacija. 20.3. Atsakovės teigimu, yra pagrindas mažinti kompensacijÄ ieÅ¡kovui iki 117,60 Eur. UždelsimÄ atsiskaityti pateisina paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai, vykdant darbo sutartį. Dėl nurodytų veiksmų ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai, konstatavo, kad ieÅ¡kovas padarė darbo pareigų pažeidimų: ieÅ¡kovas neteikė kelionės ataskaitų, grubiai elgėsi su krovinių siuntėjais ir gavėjais.

Dėl nurodytų ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė sulaukė skundų iÅ¡ užsakovės UAB ‚Delamode Baltics“. Dėl to atsakovei teko į komandiruotę iÅ¡siųsti kitÄ vairuotojÄ . 20.4. Atsakovė negalėjo laiku atsiskaityti su ieÅ¡kovu dėl Å¡io kaltės. Jis iki Å¡iol nepateikė ataskaitų, krovinio pervežimo dokumentų ir kitų dokumentų, pagal kuriuos atsakovė paskaičiuoja ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinas sumas. Pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos IÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 5 punktÄ , grįžęs iÅ¡ komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ataskaitÄ ir dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines iÅ¡laidas, o jeigu iÅ¡mokėtas avansas, grÄ Å¾inti nepanaudotÄ avanso likutį.

IeÅ¡kovas buvo komandiruotėje nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. Komandiruotės metu atsakovė ieÅ¡kovui pervedė 600 Eur reiso iÅ¡laidoms. Grįžęs iÅ¡ komandiruotės ieÅ¡kovas nepateikė reiso ataskaitos ir reiso iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Dėl to atsakovė negalėjo paskaičiuoti reiso iÅ¡laidų ir visÄ 600 Eur sumÄ pripažino kaip iÅ¡mokėtus dienpinigius. Tai patvirtino DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendime. 20.5. IeÅ¡kovas laiku nepranešė atsakovei apie ligÄ .

IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 10–13 d. neatvyko į darbÄ , nepranešė apie neatvykimo priežastis. IeÅ¡kovas netinkamai pranešė apie pratęstÄ nedarbingumo laikotarpį. Å iÄ informacijÄ atsakovė sužinojo tik 2017 m. sausio 30 d., gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ Sodros. Atsakovė nurodė, kad jai kyla klausimų dėl ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų nedarbingumo pažymėjimų originalumo ir autentiÅ¡kumo, nes juos iÅ¡davė ne VÅ¡Ä® „Lazdynų poliklinika“, bet Rusijos gydymo įstaigos.

Nedarbingumo pažymėjimai nepatvirtinti apostile Hagos konvencijoje nustatyta tvarka. Atsakovė 2016 m. spalio 12 d. praneÅ¡imu pranešė ieÅ¡kovui, kad jį atleidžia iÅ¡ darbo nuo 2016 m. spalio 17 d. IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. spalio 18 d. pranešė, kad serga atitinkamai iki 2016 m. spalio 17 d. ir iki 2016 m. spalio 21 d. Atsakovė perkėlė atleidimo datÄ Ä¯ 2016 m. spalio 24 d. IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 21 d. laiÅ¡ke nenurodė priežasčių, kodėl neatvyksta į darbÄ , ir kada ketina atvykti į darbÄ .

Darbo laiko apskaitos žurnale atsakovė 2016 m. spalio 24–27 d. užfiksavo ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tas. Atsakovė 2016 m. spalio 27 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ , kad jis nuo 2016 m. spalio 25 d. atleistas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 27 d. atsakyme paprašė atsiųsti įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir atsiskaitymo lapelius. Atsakovė 2017 m. sausio 30 d. gavo Sodros elektroninį nedarbingumo pažymėjimÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas buvo nedarbingas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 28 d.

Dėl to atsakovė atÅ¡aukė 2016 m. spalio 24 d. įsakymÄ ir 2017 m. sausio 31 d. įsakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. spalio 29 d. IeÅ¡kovas negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, nes gydėsi Lietuvoje. 20.6. IeÅ¡kovo ir atsakovės darbo santykiai truko labai trumpai (38 kalendorines dienas, faktiÅ¡kai – 17 kalendorinių dienų (reiso laikotarpis), todėl priteista 1 500 Eur kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ neproporcingai didelė. Savaitgaliais ieÅ¡kovas ilsėjosi, darbo dienomis suko ratus apie prekybos centrus – dirbo neefektyviai. 20.7.

Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 12 Eur reiso iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kovas nepateikė atsakovei reiso ataskaitos ir iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Dėl to atsakovė negalėjo paskaičiuoti reiso iÅ¡laidų. 20.8. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 103,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas turėjo įskaityti nurodytas sumas (patenkintus ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimus).

Atsakovė praÅ¡o, kad apeliacinės instancijos teismas įskaitytų Å¡alių reikalavimus, jeigu teismas nuspręstų priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ . 20.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 186,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodytos iÅ¡laidos yra 181,65 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovas atleistas, ir 4,40 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų suma yra 1 512 Eur.

Už nurodytÄ reikalavimÄ mokėtinas 45 Eur žyminis mokestis (1 512 Eur x 0,03 = 45 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å i byla yra elektroninė, todėl už elektroninėje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mokėtinas 75 proc. žyminis mokestis, t. y. 34 Eur (45 Eur x 0,75 = 34 Eur) (CPK 80 straipsnio 7 dalis). 20.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 186 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). IeÅ¡kovas 2019 m. vasario 5 d. posėdyje pateikė darbo sutartis, kurios įrodo, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ dirba Suomijoje ir gauna pajamų.

IeÅ¡kovas 2019 m. vasario 28 d. posėdyje pateikė algalapius ir nurodė, kad dirba Suomijoje dviejose darbovietėse bei gauna didesnį darbo užmokestį negu Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga. Taigi ieÅ¡kovas neteisėtai naudojosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atliko patikrÄ dėl ieÅ¡kovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos, 2019 m. vasario 5, 28 d. klausė teismo, kokia pagalba ieÅ¡kovui suteikta byloje.

Dėl to teismas žinojo, kad yra kilęs klausimas dėl ieškovui teiktos pagalbos pagrįstumo. Teismas turėjo imtis iniciatyvos išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, bet to nepadarė. Darbo bylose teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Turi būti išsiaiškinta, pagrįstai ieškovui teikta teisinė pagalba ar ne.

21. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡reikalauti iÅ¡ Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ , kuriuo iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovui teiktos antrinės teisinės pagalbos pagrįstumo, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodytas atsiliepimas grindžiamas tokiais pat kaip ir atsakovės apeliacinis skundas argumentais. Papildomai atsiliepime atsakovė nurodė tokius argumentus: 21.1.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad nėra pagrindo sumažinti kompensacijos už uždelsimÄ atsiskaityti. IeÅ¡kovas nurodė tik dvi aplinkybes, dėl kurių sumažinta kompensacija, bet nutylėjo kitas. Teismas sumažino kompensacijÄ ne tik dėl trumpos darbo santykių trukmės ir ieÅ¡kovo neįvykdytos pareigos pateikti kelionės ataskaitas, bet taip pat ir dėl to, kad ieÅ¡kovas nepranešė atsakovei apie nedarbingumo laikotarpį, taip pat kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas dėl nepatenkinamų darbo rezultatų.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad trumpa darbo santykių trukmė gali bÅ«ti pagrindas mažinti kompensacijÄ . Tai nevertinama kaip darbuotojus diskriminuojanti aplinkybė. 21.2. Tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė atsakovei kelionės ataskaitos, turėjo įtakos atsakovės pareigai paskaičiuoti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinas sumas – neturėdama ataskaitos, atsakovė negalėjo paskaičiuoti ieÅ¡kovui mokėtinų sumų. Vienoje apeliacinio skundo dalyje ieÅ¡kovas teigia, kad vyriausiojo inspektorė J.

K. galėjo paskaičiuoti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinas sumas, neturėdama kelionės ataskaitos, kitoje apeliacinio skundo dalyje teigiama, kad inspektorės paskaičiavimai neteisingi. 21.3. Atsakovė nurodė, kad jai ieÅ¡kovas padarė žalos, todėl atsakovė laukė, kol ginÄÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡spręs DGK, ir nemokėjo ieÅ¡kovui su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Be to, ieÅ¡kovas dirbo netinkamai, važinėjo ne pagal nustatytÄ marÅ¡rutÄ , dirbo tik po kelias valandas per parÄ , automobilį trumpam pajudindavo naktimis, kad bÅ«tų fiksuojamas darbas naktimis, vėlavo į užsakymų vietas.

Savaitgaliais ieÅ¡kovas nedirbo, automobilis stovėjo. Visa tai užfiksuota ieÅ¡kovo automobilio navigacijos duomenyse (jie 2017 m. lapkričio 16 d. pateikti teismui). 21.4. IeÅ¡kovo darbo užmokestis nebuvo minimalus. Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 patvirtinta 380 Eur minimalioji mėnesinė alga. Bylos Å¡alių 2016 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartyje nustatyta 494 Eur mėnesinė alga arba 23,52 Eur per dienÄ darbo užmokestis. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 2 493,12 Eur kompensacija už uždelsimÄ atsiskaityti atitinka 147 Eur už vienÄ darbo dienÄ užmokestį, t. y. beveik 7 kartus didesnė negu 380 Eur minimalioji mėnesinė alga.

Tokia kompensacija neproporcinga. Be to, pagal teismų praktikÄ , nedraudžiama sumažinti kompensacijÄ , jeigu darbuotojui mokama minimalioji mėnesinė alga. 21.5. IeÅ¡kovas neįrodė, kad darbo sutarties Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovė) susitarė dėl 1 650 Eur ieÅ¡kovo darbo užmokesčio. Darbo sutartyje atsakovė buvo įsipareigojusi ieÅ¡kovui mokėti Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , indeksuotÄ 1,3 karto, proporcingÄ dirbtam laikui ir Vyriausybės nustatytos normos dienpinigius už reise iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (sutarties 3 punktas).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kė ne dėl darbo užmokesčio, bet dėl kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo (dėl kompensacijos už uždelsimÄ atsiskaityti, delspinigius, iÅ¡laidas gyvenamojo ploto nuomai, dienpinigius, reiso iÅ¡laidas, darbo užmokestį už darbÄ nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ iÅ¡eiginėmis dienomis). 21.6. PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti tik dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Bylos dalis dėl DGK 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovui priteisto 466,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 328 Eur dienpinigių už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ yra įsiteisėjusi. IeÅ¡kovas nebegali iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl darbo užmokesčio dydžio. 21.7. Su ieÅ¡kovu darbo sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 20 d. IeÅ¡kovas negali reikÅ¡ti reikalavimų dėl užmokesčio naktį nei 2016 m. birželio 21 d., nei 2016 m. rugsėjo 6 d. naktį.

Byloje ekspertizė neatlikta. Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo mėn. rašte pateikta informacija iš ieškovo vairuotojo kortelės. Nurodytoje kortelėje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 6 d. naktinės pamainos 22 val. – 6 val. metu vairavimo trukmė buvo 3 val. 37 min. Tai reiškia, kad ieškovas tiek laiko buvo įjungęs variklį, bet neįrodo, jog automobilis važiavo. Tai, kiek ieškovas nuvažiavo nurodytu laiku, galima nustatyti iš ieškovo vairuoto automobilio navigacijos sistemos.

IÅ¡ nurodytos sistemos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas nesilaikė nustatyto marÅ¡ruto, vėlavo į užsakymų vietas. 21.8. Atsakovė nesupranta, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas reikalauja priedo prie atlyginimo už darbÄ iÅ¡eiginėmis dienomis (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį). 21.9. IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 8, 9 d. nedirbo naktį ir iÅ¡eiginėmis dienomis. Nurodytu laiku atsakovė pakeitė netinkamai dirbusį ieÅ¡kovÄ kitu vairuotoju. Pastarasis atvyko lengvuoju automobiliu, pakeitė ieÅ¡kovÄ , o Å¡is tuo automobiliu grįžo iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ .

Taigi nurodyta kelionė nelaikytina darbu naktį, iÅ¡eiginėmis ar virÅ¡valandiniu darbu. NurodytÄ aplinkybę konstatavo pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje. 21.10. Visuose teismo posėdžiuose ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatai, todėl jam nebuvo bÅ«tina posėdžiuose dalyvauti asmeniÅ¡kai (taip pat ir 2017 m. lapkričio 16 d. bei 2018 m. gegužės 4 d. posėdžiuose). Dėl ieÅ¡kovo elgesio užsitęsė bylos nagrinėjimas, atsakovė patyrė papildomų iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas kelis kartus didino ieÅ¡kinio sumÄ , pildė ieÅ¡kinį naujomis aplinkybėmis, reikalavo iÅ¡versti dokumentus, kurie neturi reikÅ¡mės bylai, nepagarbiai elgėsi teisme, grasino teisėjai ir proceso dalyviams, jeigu jo ieÅ¡kinys bus nepatenkintas. 21.11. IeÅ¡kovas 2019 m. sausio 29 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti 1 009,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. sausio 9 d. (vykstant į teismo posėdžius, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , susitikimÄ su advokatu, už nakvynė vieÅ¡butyje, taip pat iÅ¡laidas mastui).

PirmÄ kartÄ pirmÄ ja instancija byla iÅ¡nagrinėta 2018 m. balandžio 24 d. (priimtas teismo sprendimas). PirmÄ kartÄ apeliacine instancija byla iÅ¡nagrinėta 2018 m. rugsėjo 27 d. Dėl to įrodymai apie ieÅ¡kovo pateiktoje suvestinėje 1–46 punktuose iÅ¡vardytas iÅ¡laidas pateikti pavėluotai, todėl neprijungtini prie bylos. Be to, ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos neprotingos, perteklinės, nebÅ«tinos, nepagrįstos ir neįrodytos. 21.12. IeÅ¡kovas turi giminaičių Lietuvoje, todėl galėjo apsistoti pas juos, bet ne vieÅ¡butyje ir iÅ¡vengti nakvynės iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas nurodė, kad gyvena Rusijoje, bet praÅ¡o taip pat ir kelionių iÅ¡ Suomijos iÅ¡laidų. Nurodytos iÅ¡laidos nepagrįstos, nes ieÅ¡kovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta Suomijoje deklaruota tik 2019 m. sausio 9 d. Iki nurodytos datos iÅ¡laidos kelionėms iÅ¡ Suomijos nepagrįstos. 21.13. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja atlyginti iÅ¡laidas maistui ir telefonui, nes nurodytų iÅ¡laidų bÅ«tų patyręs nepaisant to, vyko į teismo posėdžius iÅ¡ kitos valstybės ar ne. Individualios konsultacijos su advokatu ir iÅ¡laidos, patirtos vykstant į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybÄ , nepriskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, jos nepagrįstos. Nurodytas keliones buvo galima suderinti su kelionėmis į teismo posėdžius. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas Lietuvoje praleisdavo kelias dienas, nesitarė Tarnybai teikto dokumentų elektroniniu ar registruotu paÅ¡tu. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡laidų už susipažinimÄ su byla, nes jam atstovavo advokatai. 21.14. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja dienpinigių už 19 dienų. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas komandiruotėje dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 6 d.

KitÄ dienÄ iÅ¡ Lietuvos atvyko kitas vairuotojas ir pakeitė ieÅ¡kovÄ , o pastarasis grįžo į LietuvÄ . Tai padaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Dėl to dienpinigiai skaičiuotini už 16 dienų. 21.15. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, kad patyrė 30 Eur iÅ¡laidų už naudojimÄ si Belgijos keliais ir 50 Eur už automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo iÅ¡versti į rusų kalbÄ atsakovės pateiktus navigacijos duomenis. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs į teismÄ susipažinti su nurodytais dokumentais.

Be to, ieÅ¡kovui atstovavo advokatas, todėl teismas neprivalėjo versti ieÅ¡kovui bylos dokumentų. 21.16. Atsakovė nurodė, kad patyrė 2 221,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų (darbų aktus, sÄ skaitas, mokėjimo nurodymus). 21.17. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes procesinės palÅ«kanos reglamentuojamos CK.

Nagrinėjamoje byloje taikomas ne CK, bet DK. Jame nenustatytos procesinės palÅ«kanos. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija darbdaviui už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ , todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis netaikomos. 21.18. Atsakovė pabrėžė, kad pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas neįpareigojo iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės atsakomybės sÄ lygų neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties 64, 65 punktai). 21.19.

Teismas iÅ¡sprendė visus ieÅ¡kovo reikalavimus, taip pat ir reikalavimÄ dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. 21.20. IeÅ¡kovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo iÅ¡nagrinėti DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu. Atsakovė pervedė ieÅ¡kovui 2017 m. kovo 23 d. DGK priteistÄ 711,55 Eur sumÄ . Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas pratęsti uždelsto atsiskaitymo laikotarpį yra nepagrįstas. 21.21. Atsakovė nepateikė ieÅ¡kovo atsiskaitymo lapelių, nes jų neparengė, kadangi darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo remdamasi DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu. 21.22.

IeÅ¡kovas nurodė, kad liudytoja (buhalterė) davė melagingus parodymus, bet nepaaiÅ¡kino, kokie konkretÅ«s parodymai melagingi. 21.23. Viso proceso metu ieÅ¡kovas neprašė iÅ¡versti jam dokumentų į rusų kalbÄ . IeÅ¡kovui atstovavo advokatas, todėl nebuvo poreikio versti dokumentus. Teismas nepažeidė proceso teisės normų, neversdamas procesinių dokumentų į rusų kalbÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22.

Nagrinėjamoje byloje keliami kompensacijos už pavėluotÄ atsiskaitymÄ su iÅ¡ darbo atleistu darbuotoju, kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡laidų atlyginimo, neturtinės žalos iÅ¡ darbdavio priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimai.

23. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 24. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį (T. 1, b. l. 5, 6). Pagal jÄ atsakovė priėmė ieÅ¡kovÄ dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi ir Å¡altkalviu. Darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui ne mažiau kaip Vyriausybės nustatyta minimali alga, indeksuojama 1,3 karto, t. y. 494 Eur per mėnesį (23,52 Eur per dienÄ ) ir Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigius už reise iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

25. Atsakovė iÅ¡siuntė ieÅ¡kovÄ Ä¯ komandiruotę nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 16 d. (T. 1, b. l. 127). Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui 600 Eur komandiruotės iÅ¡laidoms (T. 1, b. l. 145, 146). Komandiruotės metu atsakovė pakeitė ieÅ¡kovÄ kitu vairuotoju (T. 1, b. l. 99). Pastarasis atvyko į VokietijÄ lengvuoju automobiliu, pakeitė ieÅ¡kovÄ , o Å¡is tuo pačiu lengvuoju automobiliu 2016 m. spalio 8, 9 d. grįžo į LietuvÄ . KitÄ dienÄ , t. y. 2016 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į Sankt PeterburgÄ , į darbo vietÄ neatvyko, nes iki 2016 m. spalio 28 d. sirgo.

26. Atsakovė 2016 m. spalio 24 d. įsakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. spalio 25 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų) (T. 1, b. l. 84). Sužinojusi, kad, kad ieÅ¡kovas buvo nedarbingas, atsakovė 2017 m. sausio 31 d. įsakymu pakeitė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ Ä¯ 2016 m. spalio 29 d. (T. 1, b. l. 11).

27. DGK 2017 m. sausio 31 d. sprendimu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 466,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (418,66 Eur darbo užmokestis už 17 darbo dienų ir 47,91 Eur kompensacija už 2,91 dienas nepanaudotų atostogų), 328 Eur dienpinigių už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (58 Eur x 16 d. – 600 Eur iÅ¡mokėtas avansas (reiso iÅ¡laidos) = 328 Eur), iÅ¡ viso – 794,57 Eur (466,57 + 328 = 794,57) (T. 1, b. l. 12–14). Atsakovė 2017 m. kovo 23 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 711 Eur (269,65 Eur darbo užmokesčio, 113,90 Eur pagal DGK sprendimÄ , 328 Eur dienpinigių) (T. 1, b. l. 163).

28. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kinio dalį, kuria ieÅ¡kovas prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paliko nepakeistÄ nurodytÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Dėl iÅ¡ darbo atleidžiamam darbuotojui mokėtino vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ (2002 m. DK 141 straipsnio 3 dalis) 29. Pagal 2002 m. DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kituose įstatymuose ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

30. Vadovaujantis 2002 m. DK 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

31. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 2 493,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti – po 23,52 Eur už kiekvienÄ uždelsimo dienÄ , skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. kovo 24 d., t. y. už 106 darbo dienas (T. 2, b. l. 34).

32. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2016 m. spalio 29 d. Atsakovė su ieÅ¡kovu iki galo atsiskaitė 2017 m. kovo 23 d., sumokėjusi 711 Eur. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis nebuvo minimalus. Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 patvirtinta 380 Eur minimalioji mėnesinė alga. Bylos Å¡alių 2016 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartyje nustatyta 494 Eur mėnesinė alga arba 23,52 Eur per dienÄ darbo užmokestis. Atsakovė teigia, kad nepagrįstai uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu 10 dienų, nes tik DGK 2017 m. kovo 13 d. sprendimu iÅ¡sprendė atsakovės reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad nemokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokesčio dalies, nes kreipėsi į DGK ir laukė, kol DGK iÅ¡nagrinės praÅ¡ymÄ priteisti žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta Rusijoje. Dėl to atsakovė baiminosi, kad ieÅ¡kovas, gavęs darbo užmokestį, dings, ir taps neįmanoma iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡koti padarytos žalos. Atsakovė sulaikė mokėjimÄ ieÅ¡kovui iki tol, kol bus iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2002 m.

DK 141 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji teisės norma, todėl darbdavys negali pateisinti delsimo iki galo atsiskaityti su iÅ¡ darbo atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Nagrinėjamos bylos Å¡alys nebuvo susitarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo. Ä®statymuose taip pat nenustatyta ilgesnio atsiskaitymo termino. IeÅ¡kovas buvo darbuotojas, o atsakovė – jo darbdavė. IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo. Taigi, esant darbo teisiniams santykiams, atleidžiant iÅ¡ darbo darbuotojÄ , jam priklausančių darbo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimas reglamentuotas DK įtvirtintose darbo teisės normose, o CK reglamentuotas prievolės įvykdymo sustabdymas, kaip civilinių teisių gynimo savigynos institutas, prieÅ¡ iÅ¡ darbo atleidžiamÄ darbuotojÄ negali bÅ«ti panaudotas (CK 1.139 straipsnis, 6.46 straipsnis).

Konstatuotina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti 2002 m. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti nedelsiant iÅ¡imtis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės uždelsimo iki galo atsiskaityti su iÅ¡ darbo atleistu ieÅ¡kovu terminÄ .

33. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde taip pat teigiama pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir neteisingai nustatė bylos aplinkybę, susijusiÄ su kelionės ataskaitos atsakovei nepateikimu. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teigė, kad perdavė atsakovei kelionės (reiso) ataskaitÄ , grįžęs iÅ¡ komandiruotės. Atsakovė nurodo prieÅ¡ingai, t. y. kad ieÅ¡kovas, grįžęs 2016 m. spalio 9 d. iÅ¡ komandiruotės, neperdavė kelionės ataskaitos ir joje patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų.

Nors bendrasis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, darbo bylose taikomas su iÅ¡lyga prioritetÄ teikiant darbuotojui, kaip silpnesniajai darbo teisinių santykių Å¡aliai, vis dėlto darbuotojas, gindamas savo teises, taip pat turi bÅ«ti aktyvus. CPK 414 straipsnyje įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens darbo byloje samprata neapima tų atvejų, kai darbuotojas, turintis ar privalantis turėti atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, nepateikia ar atsisako pateikti Å¡iuos įrodymus.

Taigi darbo bylose taip pat taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė. Pagal CPK 178 straipsnį, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad aplinkybę įrodyti turi ta Å¡alis, kuri teigia, jog tokia aplinkybė yra. Bylos Å¡alis, kuri neigia kitos Å¡alies nurodytÄ aplinkybę, paprastai neturi įrodymų apie tai, kad nėra tokios aplinkybės. Dėl to įrodyti aplinkybę turi tas, kas teigia jÄ esant, bet ne tas, kuris jÄ neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teigia, kad perdavė atsakovei (darbdavei) kelionės ataskaitÄ , grįžęs iÅ¡ komandiruotės, o atsakovė tai neigia, tvirtindama, jog ieÅ¡kovas neperdavė ataskaitos. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju aplinkybę, kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog perdavė atsakovei kelionės ataskaitÄ ir su kitus su kelione susijusius dokumentus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas nepateikė aptariamÄ aplinkybę įrodančių įrodymų. IeÅ¡kinyje nurodyti teiginiai ir paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje apie tai, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovei kelionės ataskaitÄ , yra nepakankami nurodytai faktinei aplinkybei įrodyti.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas neįrodė aptartos aplinkybės.

34. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pagal 2002 m. DK 141 straipsnio 3 dalį priteistinos kompensacijos dydį.

35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, formuojama aiÅ¡kinant teismo diskrecijos teisę mažinti už uždelsimÄ atsiskaityti su iÅ¡ darbo atleidžiamu darbuotoju priteistinÄ kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011).

Pažymėtina, kad, taikant 2002 m. DK 141 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį teisės pažeidimo ir sankcijos neadekvatumÄ , nebÅ«tų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sumažino pagal 2002 m. DK 141 straipsnio 3 dalį priteistinÄ kompensacijÄ dėl trumpos ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo teisinių santykių trukmės, dėl to, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos pateikti kelionės ataskaitÄ , taip pat dėl to, kad ieÅ¡kovas nepranešė atsakovei apie nedarbingumo laikotarpį, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų. Trumpa darbo santykių trukmė gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį, teismas atsižvelgia, spręsdamas, mažinti pagal 2002 m.

DK 141 straipsnio 3 dalį priteistinÄ kompensacijÄ ar ne. IeÅ¡kovas neteisingai teigia, kad nurodytas kriterijus diskriminuoja trumpai ir ilgai dirbančius darbuotojus. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo ir įvertino pirmiau iÅ¡samiai aplinkybes bei priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaitymÄ dydis mažintinas iki 1 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , sprendžia, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pagrįsta.

36. IeÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas dirbo naktį, iÅ¡eiginėmis dienomis ir virÅ¡valandinį darbÄ , taip pat teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovo patirtas reiso iÅ¡laidas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas naktį dirbo ne daugiau negu 3 val. (ieÅ¡kovo darbo laiko detalizacija, ieÅ¡kovo vairuotojo kortelės informacija) (T. 3, b. l. 21–23, 29, 155–159). IeÅ¡kovas 2016 m. spalio 6 d. važiavo iÅ¡ viso 6 val., o transporto priemonė buvo įjungta 17 val. (T. 3, b. l. 55).

NurodytÄ diena užfiksuotas 406,59 km nuvažiuotas atstumas (T. 3, b. l. 40). Automobilio navigacijos žemėlapio iÅ¡traukoje neužfiksuotas ieÅ¡kovo nuvažiuotas atstumas nurodytÄ naktį (T. 3, b. l. 43). Taigi, esant duomenų, kad 2016 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovas nakties metu vairavo ilgiau negu 3 valandas (3 val. 37 min.), už nurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti sumokėtas ne mažesnis kaip pusantro ieÅ¡kovo darbo užmokesčio (2002 m. DK 193 straipsnis). Pagal 20016 m. rugsėjo 20 d. ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo 23,52 Eur per dienÄ .

Už 2016 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovui priklausė 35,28 Eur darbo užmokestis (23,52 Eur x 1,5 = 35,28 Eur). Dėl to ieÅ¡kovui papildomai priteistina 11,76 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbÄ nakties metu (35,28 – 23,52 = 11,76).

37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kitomis dienomis nenustatyta, kad ieÅ¡kovas nakties metu dirbo ilgiau negu 3 valandas, todėl kitomis dienomis (ne 2016 m. spalio 6 d.) ieÅ¡kovo darbo laikas naktį nelaikytinas naktiniu darbu (2002 m. DK 154 straipsnio 1, 2 dalys). ReikÅ¡minga nagrinėjamos aplinkybė yra tai, kad atsakovė atsiuntė kitÄ vairuotojÄ , kuris pakeitė ieÅ¡kovÄ ir pastarasis 2016 m. spalio 8, 9 d. grįžo iÅ¡ komandiruotės iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, kad sumokėjo 50 Eur už naudojimÄ si keliais Belgijoje.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, t. y. kad visuotinai žinomas faktas, jog krovininiams automobiliams mokamas naudojimasis Belgijos keliais, Å¡iuo konkrečiu atveju nepakankama ieÅ¡kovo praÅ¡omoms 50 Eur iÅ¡laidoms priteisti, nes ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių konkretų iÅ¡laidų dydį. Tai, kad už naudojimÄ si Belgijos keliais renkamas mokestis, a priori nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas sumokėjo nurodytÄ mokestį. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. už stovėjimÄ Vokietijoje mokomoje aikÅ¡telėje sumokėjo 8 Eur, 2016 m. spalio 8 d. už naudojimÄ si Lenkijos keliais sumokėjo 4 Eur (T. 2, b. l. 136–139).

IeÅ¡kovas nepateikė didesnį nurodytų iÅ¡laidų dydį įrodančių įrodymų. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad 8 Eur užkardos kvitas įrodo, jog ieÅ¡kovas įvažiavo į mokamÄ stovėjimo aikÅ¡telę, bet neįrodo aikÅ¡telėje praleisto laiko, nepagrindžia to, jog ieÅ¡kovas už stovėjimÄ aikÅ¡telėje patyrė daugiau iÅ¡laidų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieÅ¡kovo darbo naktį, iÅ¡eiginėmis ir virÅ¡valandinio darbo faktų (iÅ¡ skyrus 2016 m. spalio 6 d.), taip pat nustatė teisingÄ reiso iÅ¡laidų dydį.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ 38. IeÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ .

39. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

40. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ , nes Å¡ios žalos patyrė dėl netinkamų darbo sÄ lygų, jam laiku nesumokėti pinigai, atsakovas buvo pareiÅ¡kęs nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl to ieÅ¡kovas nurodė, kad jam pablogėjo sveikata, paÅ«mėjo nugaros skausmai, jis buvo nedarbingas. IeÅ¡kovas prašė teismo įvertinti ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimus, pakenkimÄ sveikatai ir nustatyti neturtinės žalos dydį.

41. Teisėjų kolegija, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių reikalavo 3 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atmestas. Dabar ieÅ¡kovas praÅ¡o, kad teismas įvertintų ir nustatytų neturtinės žalos dydį. Pagal CPK 178 straipsnį, ieÅ¡kovas turi įrodyti tai, kad patyrė neturtinės žalos, kad jos patyrė bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovÄ vertė dirbti netinkamomis darbo sÄ lygomis ir kad bÅ«tent dėl to pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, jis bÅ«tų patyręs dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad neturtinės žalos padarymo fakto, taip pat patirtÄ Å¾alÄ ir atsakovės veiksmus siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247, 6.250 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 42. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patenkinta 11 proc. ieškinio reikalavimų.

44. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu ieškovas prašė teismo:

1) pripažinti, kad atsakovė neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 2016 m. spalio 24 d. įsakymu, priteisti 2 493,12 Eur už uždelsimÄ atsiskaityti, 64,84 Eur delspinigių, 718 Eur gyvenamojo ploto nuomos iÅ¡laidų, 212 Eur dienpinigių, 84 Eur reiso iÅ¡laidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už virÅ¡valandžius, darbÄ nakties metu, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 3 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti neteisėtÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, atmesta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų (neturtinis ieÅ¡kinio reikalavimas). Bendra turtinių ieÅ¡kinio reikalavimų suma yra 6 666,04 Eur (2 493,12 + 64,84 + 718 + 212 + 84 + 94,08 + 3 000 = 6 666,04). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 500 Eur neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, 12 Eur reiso iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 1 512 Eur.

Taigi patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis yra 11 proc. (1 512 Eur x 50 proc. : 6 666,04 Eur = 11 proc.). Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingÄ atmestų ir patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesikeičia patenkintų reikalavimų dalis, pridėjus taip pat ir 11,76 Eur ieÅ¡kovui priteistinÄ darbo užmokestį už darbÄ nakties metu.

46. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡laidų pagrįstumo. Iki 2018 m. spalio 29 d. už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė 523,01 Eur iÅ¡laidų (207,42 + 315,59 = 523,01) (T. 2, b. l. 19, 157). Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriuo nutraukta teikti ieÅ¡kovui antrinę teisinę pagalbÄ , nes ieÅ¡kovas nebendradarbiauja su tarnyba, neteikia jai duomenų apie pajamas ir turtÄ .

Taip pat nurodytu sprendimu ieÅ¡kovas įpareigotas per 30 dienų sumokėti 1 339,47 Eur iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (T. 7, b. l. 82–84). PaaiÅ¡kėjus nurodytai aplinkybei valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai 57,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (523,01 Eur x 11 proc. : 100 proc. = 57,53 Eur). Teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovo ir atsakovės praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenis apie ieÅ¡kovui teiktÄ teisinę pagalbÄ ir atlikti iÅ¡laidų patikrinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15, 18 straipsniai).

47. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė per maÅ¾Ä bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iÅ¡ viso patyrė 2 221,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 103,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsižvelgęs į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį ir į tai, kad 2019 m. sausio 16 d. nutartimi nutraukta bylos dalis dėl žalos atsakovei priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pagrįstai sumažino atsakovei priteistinų iÅ¡laidų dydį.

48. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta ieÅ¡kovui priteisti jo praÅ¡omas iÅ¡laidas, susijusias su atvykimu iÅ¡ užsienio į teismo posėdžius, į susitikimus su atstovais, nakvynes Vilniuje, maitinimo, ryÅ¡ių iÅ¡laidas, taip pat darbo užmokestį už tas dienas, kai ieÅ¡kovas negalėjo dirbti, nes turėjo vykdyti į teismo posėdžius. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.

Pirma, ieÅ¡kovas nepateikė tokio praÅ¡ymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos pirmosios instancijos teismui nagrinėjus bylÄ pirmÄ kartÄ (iki 2018 m. balandžio 5 d.). Antra, bylÄ antrÄ kartÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodyto pobÅ«džio iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriskyrė prie bÅ«tinų ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatai, ieÅ¡kovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas bÅ«tinu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir iÅ¡vadomis bei jų nekartoja.

49. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu argumentu dėl žyminio mokesčio iÅ¡ atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 186,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodytos iÅ¡laidos yra 181,65 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovas atleistas, ir 4,40 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų suma yra 1 512 Eur. Už nurodytÄ reikalavimÄ mokėtinas 45 Eur žyminis mokestis (1 512 Eur x 0,03 = 45 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjama byla yra ne elektroninė. Dėl to valstybei iÅ¡ atsakovės turėjo bÅ«ti priteistos 49,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (45 + 4,40 = 49,40).

50. Pažymėtina, kad, iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovui ir atsakovei priteistų sumų pobÅ«dis skirtingas, nes teismo sprendimu patenkinti materialieji ieÅ¡kovo reikalavimai, o atsakovės – procesinis praÅ¡ymas. Dėl to nėra pagrindo teismo sprendimu atlikti atsakovės praÅ¡omÄ bylos Å¡alims iÅ¡ viena kitos priteistų sumų įskaitymÄ .

51. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

52. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama, mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo naikinti.

53. Dėl visų Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliaciniai skundai pagrįsti iÅ¡ dalies, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, papildomai priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 11,76 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbÄ naktį, o valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 57,53 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat 49,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios iÅ¡laidos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. I. (A. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Transfriga“ (kodas 110027534) 11,76 Eur (vienuolika eurų 76 ct) darbo užmokesčio už darbÄ naktį. Priteisi valstybei iÅ¡ UAB „Transfriga“ (kodas 110027534) 49,40 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, įmokos kodas 5660).

Priteisi valstybei iÅ¡ UAB „Transfriga“ (į. k. 110027534) 57,53 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, įmokos kodas 5630). KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus