fd2c5b73-e8d6-4d06-831a-27f3d45fcb2d · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. PK-532-530/2013(teisminio proceso Nr. 1-05-3-00187-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.9.10. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Loretai Dosinienei, dalyvaujant nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) A. J., kaltinamajai R. J., jos gynėjai advokatei Reginai Å eperienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1990-04-07 Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, privataus kaltinimo tvarka kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. J. 2012 m. lapkričio 16 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. J. atvykus pasimatyti su dukra pagal teismo nutartį, atidariusi buto duris pasakiusi, kad su dukra pasimatyti neleis, ėmė agresyviai elgtis ir rankos delnu sudavė smÅ«gį A.

J. į deÅ¡inės pusės veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ .K. R. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad tÄ vakarÄ atvykus sutuoktiniui A. J., tarp jų kilo konfliktas, nes ji jo nenorėjo įsileisti, kadangi sirgo vaikas. Tačiau jis kartu su antstoliu brovėsi, o ji nenorėjo įleisti. Teigia, kad jam nesudavė. Vyksta skyrybų procesas, jie nesutaria dėl vaiko lankymo, yra nustatyta tvarka pagal teismo nutartį. Sutuoktinis atėjo teismo nutartimi nustatytu lankymo laiku - 18 val., bet ji neleido.

Ji nenori su juo vienu leisti vaikui matytis. Sakė nori vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo ir psichologo, nes vaikas jo bijo, spiegia. Ji vyrÄ atstÅ«mė kaire ranka ir neįleido, durys buvo tik pravertos. Jis stovėjo prieÅ¡ jÄ vienu laipteliu žemiau, ji kita ranka laikė durų rankenÄ . Apačioje buvo jos sugyventinis S. P., pas jį buvo atvažiavęs kolega, jis iÅ¡girdo ir atėjo, tada visi iÅ¡siskirstė. Vaiko tÄ dienÄ nedavė, nes vaikas sirgo, mergaitė buvo irzli. Buvo pas medikus, teisme pateikė visas pažymas, bet jai skyrė baudÄ .

Ji vyrÄ tik pastÅ«mė ranka, jokio fizinio skausmo jam nesukėlė. Su vyru negyvena 2 metai. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. PraÅ¡o bylÄ jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nusikaltimo nepadarė.Nors kaltinamoji R. J. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, kartu negyvena nuo 2012-06-05. R. nuteikinėja dukrÄ prieÅ¡ jį. Kadangi jis vaiko negalėjo lankyti sutuoktinės gyvenamojoje vietoje, teismas priėmė nutartį, leisti jam pasimatyti su dukra teismo nustatytu laiku.

Vaiko lankyti vyko su antstoliu 2012-11-16, 18 val.. PrieÅ¡ tai matė, kad iÅ¡ buto išėjo žmonos sugyventinis į laukÄ . Jis paskambino, R. atidarė duris, jam ji tuo metu pasirodė keista ir konfliktiÅ¡ka, su ja kalbėjo tik antstolis. Ji jo neleido į butÄ , staiga kaire ranka jam sudavė per veidÄ . ViskÄ matė antstolis. Ji ėmė laiptinėje rėkti, Å¡aukti, konfliktuoti, atbėgo jos sugyventinis, liepė jam su antstoliu iÅ¡eiti, vaiko pasimatymui negavo ir jie išėjo. Pažymėjo, kad tuo metu jis vaiko lankyti atėjo trečiÄ kartÄ .

Ji deÅ¡inėje rankoje laikė telefonÄ , sakė viskÄ Ä¯raÅ¡ys, tačiau pati koliojosi, rėkė, todėl neįrašė. Jam nuo sudavimo buvo patinęs ir paraudęs skruostas, bet mėlynės nebuvo, pas medikus nesikreipė. Buvo nuvykęs į policijÄ , po to gavo praneÅ¡imÄ , kad turi kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Tvirtina, kad ji jam trenkė per veidÄ ranka, o ne stÅ«mė, kaip ranka buvo užraÅ¡iusi pirmoji tyrėja. Kaltinamoji nestÅ«mė, o tiesiog ranka sudavė per veidÄ .

Jis buvo pažemintas prie kitų žmonių akivaizdoje, prie antstolio, buvo pažeminta jo savigarba, todėl jis reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. L. S. P. parodė, kad jis pusę metų gyvena kartu su kaltinamÄ ja. Teigia jog buvo įvykio vietoje ir matė, kaip A. J. agresyviai lindo į butÄ . Jis viskÄ matė, nes su kolega stovėjo prie paÅ¡to dėžučių ir jų butas buvo tiesiai laipteliais prieÅ¡ jų akis, tačiau kad kaltinamoji bÅ«tų sudavusi jam, nematė.

Mergaitė su tėvu nenori matytis, verkia, plėšosi. A. J. antstolis ramino, kad nerėkautų, jis brovėsi į vidų. R. jį pastÅ«mė, kad jis nelįstų į butÄ , nes jis laikėsi už staktos užsikabinęs, jį atstÅ«mė. L. R. S. parodė, kad jis dirba antstoliu. Praeitais metais pas jį kreipėsi pareiÅ¡kėjas A. J. su teismo nutartimi dėl pasimatymo su vaiku. R. J. buvo įpareigota vykdyti nutartį, bet vykdymas buvo labai prastas. 2012-11-16 nustatytu laiku atvažiavo į R. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jiems lipant laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , ji atidarė duris ir garsiai Å¡aukdama ant A. J., trenkė delnu jam į veidÄ . Po to atbėgo S. P. iÅ¡ apačios, prasidėjo konfliktas, ginčai, riksmai. Jis A. J. pasiÅ«lė iÅ¡vykti ir rekomendavo kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios R. J. veikos. Jis pats taip pat galėjo kreiptis į teismÄ dėl užgauliojimo, bet ta teise nepasinaudojo. Jis yra kreipęsis į teismÄ dėl R. J. nutarties nevykdymo dėl Å¡eÅ¡ių kartų, ji yra nubausta bauda. Dabar A.

J. teigimu, nutartis vykdoma normaliai. Patvirtino, kad R. J. delnu trenkė A. J. per veidÄ . Nuo smÅ«gio garsas laiptinėje buvo nemažas. PliaukÅ¡telėjimas buvo vienÄ kartÄ . Negali pasakyti, ar stumdėsi, jis bandė raminti. RaÅ¡ytine medžiaga:2012-11-16 pareiÅ¡kimu nustatyta, kad A. J. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ dėl to, jog R. J., vaiko lankymo metu 2012-11-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), nedavė vaiko, vadino pedofilu ir stumtelėjo, jokių realių sužalojimų nepatyrė.

Vėliau atėjęs žmonos sugyventinis S. P. žodžiu pagÄ sdino, kad dar parodys, jei čia pasirodys (policijos medžiagos 1 b. l. ). 2012-10-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad tarp A. J. ir R. J. vyksta skyrybų procesas, iki teismo sprendimo nustatytas laikinas bendravimas su nepilnamete dukra, V. J., gim. 2007-01-12, pagal kuriÄ A. J. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ jį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. paima dukrÄ iÅ¡ R. J. gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina dukrÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val..

Nutartį pavesta vykdyti A. J. pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta (policijos medžiagos 3-4 b. l.). 2012-11-23 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuriuo nustatyta, kad 2012-11-19 buvo registruotas A. J. pareiÅ¡kimas, kuriame pareiÅ¡kėjas kaltino R. J., vaiko lankymo metu 2012-11-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), nedavus jam vaiko, iÅ¡vadinus pedofilu ir stumtelėjus. 2012-11-21 A.

J. patikslino įvykio aplinkybes nurodydamas, kad įvykio metu, buto duris atidarė R. J. ir iÅ¡kart pareiÅ¡kė, kad mergaitės pasimatymui neduos. Pareikalavo vaiko psichologo, vaiko teisių atstovo. Ä®pykusi nesusivaldė ir trenkė vienÄ kartÄ kairės rankos delnu į deÅ¡inės pusės veido sritį (b. l. 7). Teismų informacinės sistemos duomenimis R. J. 2013-01-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo bausta už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymÄ (civ. byla Nr.2-1478-528/2013).Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R.

J. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu: rankos delnu sudavė smÅ«gį jam į deÅ¡inės pusės veido sritį, tuo sukeldama fizinį skausmÄ . Kaltinamoji savo kaltę neigia, tačiau pripažįsta, kad konfliktas vyko, teigdama, jog nukentėjusiajam veržiantis į butÄ ji jį pastÅ«mė, jam į veidÄ nesudavė. Nukentėjusysis A. J. teigė jog jam delnu sudavė per veidÄ kaltinamoji ir jis dėl to jautė fizinį skausmÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A.

J. parodymais, kurie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, be to jo parodymus patvirtina ir kiti neÅ¡aliÅ¡ki įrodymai: teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas antstolis R. S. patvirtino matęs, kaip R. J. rankos delnu sudavė A. J. į veidÄ . Taigi nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas matęs, kad ne stÅ«mė, kaip teigia kaltinamoji, o sudavė delnu, smÅ«gis buvo pakankamas, nes jo teigimu „garsas laiptinėje buvo neblogas“. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindžia ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados pateikta medžiaga, pagal kuriÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 22-At-01438-12 (policijos medžiagos 1 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , kančia. Nustatant fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas.

Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Apklaustas liudytoju R. S. patvirtino, jog kaltinamoji ilgÄ laikÄ neleido matytis nukentėjusiajam su dukra, visaip trukdė jam atlikti antstolio pareigÄ , dėl to jis kreipėsi į teismÄ , kad pastarÄ jÄ nubaustų. Kai įvykio dienÄ ji atidarė duris, sakė jog vaiko neleis matytis, trenkė A.

J. delnu per veidÄ . Tai parodo, jog kaltinamoji veikė tyčia, ji siekė sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam. Liudytojas R. S., kuris neturi suinteresuotumo bylos baigti teigė jog tik po smÅ«gio atbėgo S. P. ir užvirė dar didesni riksmai, Å¡auksmai. Teismas R. J. bendro gyvenimo draugo S. P. parodymus, vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti kaltinamajai iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji R. J. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, sukeldama jam fizinį skausmÄ , todėl jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 140 str. 1 d., už kÄ ji ir privalo atsakyti.

Kaltinamosios gynėjos iÅ¡sakyti teiginiai, kad kaltinimas nėra aiÅ¡kus, nukentėjęs praÅ¡o tik priteisti žalÄ , niekuo nepagrįsti, nes tiek skundas, tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas suformuluoti tinkamai, laikantis LR BPK 412 str. numatytų reikalavimų (b.l. 2-5). Nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5). IeÅ¡kinyje nurodo, kad dėl R. J. nusikalstamo elgesio, sudavus jam smÅ«gį į veidÄ , jam buvo sukeltas ne tik didelis fizinis skausmas, bet ir buvo pakenkta jo savigarba, kas neigimai atsiliepė jo psichologinei bÅ«senai.

SmÅ«gis buvo suduotas paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, dėl ko jis buvo pažemintas ir paniekintas. Dėl R. J. netinkamo elgesio tapo nervingesnis ir uždaresnis. Nors kaltinamoji sudavė vienÄ kartÄ per veidÄ , tačiau nukentėjusysis turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ . Tokia praktika suformuota kasacinėje byloje Nr. 2K-537/2008 iÅ¡ kurios matyti, jog net ir tuo atveju, kai ranka nukentėjusiajai buvo suduota tik kartÄ Ä¯ veidÄ ir jokių sunkesnių padarinių nekilo, neturtinė žala teismo buvo įvertinta pagrįstai.LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. J. panaudoto fizinio smurto, A. J. patyrė fizinį skausmÄ . A. J. turėdamas teisę ir pareigÄ bendrauti su savo nepilnamete dukra patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, trukdė užmigti, iÅ¡simiegoti, patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nes jo atžvilgiu buvo smurtauta kitų asmenų akivaizdoje.

PatirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 1000 litų. Ä®statymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad sukelti nepatogumai, skausmas nesukėlė jokių rimtų pasekmių nukentėjusiam, turtinė žala jo teigimu nebuvo padaryta, į tai, kad buvo suduotas tik vienas smÅ«gis, į medikus nesikreipė, todėl jo praÅ¡omos priteisti sumos dydis mažintinas.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 300 Lt iÅ¡ R. J. jo naudai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d. , 115str.1d.). K. R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).R.

J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , teisiama pirmÄ kartÄ (b. l. 25), bausta administracine tvarka, (b. l. 32), dėl priklausomybės ligų neregistruota (b. l. 27, 28), nedirba, augina mažametį vaikÄ .LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. yra registruota darbo biržoje, augina mažametį vaikÄ , netikslinga jai skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , nustatant artimÄ minimumui dydį, paskiriant įpareigojimÄ .Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str., n u s p r e n d ž i a : R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant jai įpareigojimÄ : laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Kardomosios priemonės R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti. A. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ R. J. priteisti 300 Lt (tris Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje atmesti.MedžiagÄ , pagal kuriÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 22-AT-01438-12 (registracijos Nr. 20-22-AP-3382), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovadai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Danutė Giačaitė