fd2b1808-cdb6-4d09-a0eb-76c2cbb9b11d · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-768/2017             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23310-2016-4             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)                                                     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 29 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistojo G.

S. gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,nuteistojo M. Å . gynėjai advokatei Žavintai Jurgelėnienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. S., M. Å . ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo T. P. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo: G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 55 MGL (2071,30 Eur) bauda;

M. Å . nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 45 MGL (1694,70 Eur) bauda. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo T. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistųjų G. S. ir M. Å . solidariai priteista 70 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Priteista iÅ¡ nuteistųjų G. S. ir M. Å . po 600 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo T. P. naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

G. S. ir M. Å . nuteisti už tai, kad jie 2016 m. gegužės 13 d., 17.50 val., vieÅ¡oje vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, G. S. aplenkus nukentėjusiojo T. P. vairuojamÄ krautuvÄ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė jį, įžūliu elgesiu, priėjęs prie krautuvo ir atidaręs jo dureles, griebė T. P. iÅ¡ rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini) ir jį mesdamas ant žemės sudaužė, nuo galvos nutraukęs T. P. akinius, juos sulaužė, po to, sugriebęs nukentėjusiajam už kojos bei peties, iÅ¡traukė jį iÅ¡ krautuvo ir, tęsdami chuliganiÅ¡kus veiksmus, M.

Å . laikant nukentėjusiajam T. P. rankas už nugaros, taip atimant galimybę prieÅ¡intis, G. S. ne mažiau kaip keturis kartus smogė T. P. į žastus, kairį petį ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame petyje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam T. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Apeliaciniame skunde G. S. tvirtina, kad nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį visiÅ¡kai nepagrįstai, kadangi Å¡io nusikaltimo nepadarė.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kadangi neiÅ¡tyrė ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei jo nekaltumÄ patvirtinančių aplinkybių, o įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, vadovavosi tik jo tariamÄ kaltę patvirtinančiais įrodymais. Cituodamas skundžiamÄ nuosprendį, kaltinimÄ , pagal kurį yra nuteistas, BK 284 straipsnį, savo parodymus, taip pat remdamasis teismų praktika bylose dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų mano, kad jo veiksmai nukentėjusiajam jokios žalos nepadarė.

Priešingai, nurodo, kad būtent jis buvo užpultas nukentėjusiojo, o M. Š. bandė jam padėti apsiginti. Teigia, kad jis negalėjo numatyti, kad nukentėjusysis sugalvos jį nuspirti nuo laiptelio, iššoks iš kabinos, suduos jam smūgius ir jie susikibs, o M. Š. jį gins, prilaikydamas T. P. už rankos, todėl jei ir susikibo su T. P., tai tik todėl, kad tai buvo jo gynybinis atsakas į jo smurtinius veiksmus prieš jį. Nurodo, kad visuomenės rimties ar tvarkos nesutrikdė, kadangi byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Cituodamas liudytojos E. L. parodymus mano, kad vien tai, kad kažkokiu tai atstumu nuo įvykio vietos kelyje į (duomenys neskelbtini) kaimÄ Ä—jo mergina, neduoda pagrindo teigti, kad jis jÄ matė, kad turėjo numatyti, kad kažkas galėtų ir turėtų kažkur eiti ir kad tam asmeniui gali bÅ«ti sutrikdyta rimtis. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja E. L. parodė, kad jos regėjimas apskritai blogas, 3-4 metrų atstumu esančių nuteistųjų, atpažinti negalėtų, akinių neturi ir neneÅ¡ioja, todėl kelia klausimÄ , kÄ apskritai Å¡i liudytoja galėjo matyti.

Akcentuoja, kad teismas Å¡iuo aspektu nieko nepasisakė, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytoja matė patį įvykį, nors pagal bylos duomenis suduoti smÅ«giai (į pilvÄ , Å¡onus) fiksuoti nėra, be to, jis su M. Å . niekaip negalėjo iÅ¡lipti ir eiti vienu metu, dar daugiau, tarp įvykio vietos ir liudytojos buvo nemažas atstumas, į akis jai spigino besileidžianti saulė, jai matomumÄ , beje, užstojo ir priekyje nukentėjusiojo automobilio stovėjęs jo krovinis automobilis. Kelia abejonės liudytojos parodymų patikimumas dar ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ingai nei tolimesnių apklausų metu, liudytoja iÅ¡ esmės negalėjo nurodyti jokių reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių, ji nebuvo ir iÅ¡sigandusi, tai patvirtina jos kÅ«no kalba apklausos metu – Å¡ypsena, juokas ir kt.

Apelianto vertinimu, liudytojos J. S. parodymai nėra melagingi ar kritiški, ir nors teismo posėdžio metui ji negalėjo paaiškinti tam tikrų aplinkybių, susijusių su E. L. pasitikimu, tačiau parodė, kad įvykio aplinkybes pamena gerai, nukentėjusysis jos neprašė liudyti. Atkreipia dėmesį, kad jos parodymai iš esmės skyrėsi, tačiau teismas dėl jų nieko nepasisakė.Cituodamas nukentėjusiojo T. P. parodymus tvirtina, kaip galima suprasti, kad nukentėjusysis nutyli apie savo panaudotus smurtinio pobūdžio veiksmus apelianto atžvilgiu.

Papildomai nurodo, kad nukentėjusysis turėjo kitus akinius, nei tie, kurie buvo pateikti į bylÄ , nesutinka su jų verte, be to, jis naudojosi ir kitos spalvos telefono aparatu, nei nurodyta byloje, be to, liudytoja E. L. parodė, kad matė nesudaužytÄ nukentėjusiojo telefonÄ , nes T. P. įsivedė jos telefono numerį. Nesutinka, kad jam buvo padarytas nuostolis dėl telefono remonto. Tvirtina, kad nukentėjusysis nurodo aplinkybes tokias, kokios jam yra palankios.Cituodamas specialisto iÅ¡vadÄ , specialisto parodymus teisme nurodo, kad sužalojimai veido ir galvos srityje padaryti nebuvo, nors per 6 dienų laikotarpį kraujosruvos po akimi, prakirsta lÅ«pa galėjo ir sugyti, tačiau teismas apie tai nepasisako.

Medicinos specialistai nurodė, kad nežino tokių gydymo bÅ«dų, kuriuos nurodė nukentėjusysis (soda, rusiÅ¡ku tepalu, pirtimi), dėl ko mėlynės galėjo iÅ¡nykti. Mano, kad nukentėjusysis iÅ¡sigalvoja tariamų smÅ«gių vietÄ , lokalizacijÄ , gydymÄ su tikslu ji apÅ¡meižti, todėl teismas jo parodymus apskritai turėtų vertinti kritiÅ¡kai. Juolab, kad nei pats nukentėjusysis, nei liudytojai S. P., L. P. tiksliai negalėjo įvardinti padarytų sužalojimų.Nesutinka, su teismo iÅ¡vada, kad nors liudytojai G.

S., E. S., E. S., J. M., S. U. patvirtino, kad ant jo veido ir kÅ«no matė sužalojimus, tačiau Å¡ių parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys, mano, kad yra neteisinga, kad jo Å¡eimos narių, draugų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių vien tik todėl, kad jis nenorėdamas kreiptis į medikus ir policijÄ , neturi specialisto iÅ¡vados. Tuo tarpu nukentėjusiojo Å¡eimos narių parodymais teismas neabejojo, vertino, kad nukentėjusiojo liudytojų parodymai teisingesni nei jo Å¡eimos narių parodymai.Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad M.

Š. neprašė nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti kokius tai nors nusikalstamus veiksmus, su juo iš anksto nesitarė, konkliudentiniais veiksmais tokios valios neišreiškė. Jokio bendrininkavimo su M. Š. nebuvo ir negalėjo būti dar ir dėl to, kad pats jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu taip pat neatliko. M. Š. pats savo valia nusprendė atlikti veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu ir tik todėl, kadangi norėjo apginti nuo nukentėjusiojo. Mano, kad šiuo atveju byloje nenustatyti bendrininkavimo požymiai – susitarimas veikti bendrai, tyčia.Taip pat tvirtina, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys nepagrįstas, kita vertus, jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl mano, kad civiliniu ieškiniu prašomos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti negali būti priteistos, taip pat kaip ir 600 Eur atstovavimo išlaidos.Apeliaciniu skundu M.

Š. prašo jį išteisinti ir civilinį ieškinį atmesti arba palikti jį nenagrinėtu, kadangi mano, jog apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas ir neteisingas, priimtas aiškinat ir taikant teisės aktų nuostatas, klaidingai interpretuojant faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai vertino susiklosčiusias aplinkybes bei tinkamai jų neanalizavo, nepasisakė dėl jo veiksmų. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, kad konfliktas įvyko tarp G. S. ir nukentėjusiojo, jis prie jų atsirado jiems jau nesant transporto priemonėse, jis nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiajam.

Atkreipia dėmesį į nuoseklius jo parodymus viso proceso metu, kad jis siekė atsitraukti nukentėjusįjį nuo G. S.. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad jis nukentėjusįjį laikė turėdamas tikslÄ atimti jo galimybę prieÅ¡intis ar sudaryti sÄ lygas G. S. smurtauti T. P. atžvilgiu. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir pats T. P., iÅ¡ jo duotų paaiÅ¡kinimų negalima konstatuoti apeliantÄ veikus tyčia turint kitokį tikslÄ nei siekį iÅ¡skirti konflikto dalyvius.

Nurodo, kad jis negali bÅ«ti atsakingas už nukentėjusiojo veiksmus G. S. atžvilgiu arba pastarojo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo ir argumentuotai nepasisakė apie tai, kodėl jo veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o ne kaip siekis iÅ¡skirti konfliktuojančius asmenis. Kritikuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡oji tvarka ir rimtis apskritai buvo sutrikdyti, kadangi jo nuomone, įvykio niekas nematė ir teismo iÅ¡vada, kad įvykį matė nusisukusi ir už 100-150 metrų einanti keliu nepilnametė E. L. yra neteisinga ir nepagrįsta.

Cituodamas liudytojos E. L. parodymus tvirtina, kad juos reikia vertinti kritiškai ir nurodo šiuo apsektu analogiškus skundo argumentus kaip ir nuteistasis G. S., tai yra, kad ji blogai mato, negalėjo jų atpažinti 3 metrų atstumu, įvykio aplinkybes atsimena geriau praėjus vis daugiau laiko nei iš karto po įvykio. Akcentuoja, kad įvykis vyko už 100-150 metrų atstumu nuo nusisukusios einančios E. L., kuri tuo metu dar ir klausė muzikos su ausinėmis, todėl mano, kad ji nei asmenų, nei kas ten vyko negalėjo matyti.

Å iuo atveju mano, kad jos parodymai buvo suformuoti nukentėjusiojo, o vėliau ir jÄ apklaususių tyrėjų menamų klausimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaip nurodė pati E. L., privažiavęs po įvykio T. P. jos paklausė ar ji matė kaip jį mušė, ir, ar galės tai paliudyti. Jeigu E. L. regėjimas yra toks blogas, kaip paaiÅ¡kėjo 2017-06-28 teismo posėdžio metu, tai po Å¡io T. P. menamo klausimoji ji suprato, kad vyko muÅ¡tynės ir, kad T. P. sumušė. Kadangi E. L. pokalbis su T.

P. truko iki keliolikos minučių, nes per tÄ laikÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) globos namų, kurie yra už 1 km, pasak E. L. atėjo J. S. ir net atėjusi ji laukė netoliese savo draugės, kol ji pakalbės su T. P.. Kaip girdėti 2016-05-19 ir 2016-09-05 E. L. apklausos garso ir vaizdo įraÅ¡e, tyrėja visÄ laikÄ jai užduoda menančius klausimus iÅ¡ kurių ji sužinojo visas įvykio aplinkybes ir paskesnės apklausos jau vyko visiÅ¡kai kitaip – E. L. vis daugiau galėjo papasakoti apie įvykį, kurio galimai ji iÅ¡ viso nelabai matė dėl savo regėjimo sutrikimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. L. pirmoje apklausoje (2016-05-19) iÅ¡ viso nieko negalėjo papasakoti apie įvykį, negirdėjo kas kÄ kalbėjo. Jos duoti parodymai buvo trumpi ir neiÅ¡samÅ«s. 2016-09-05 papildomos apklausos metu, E. L. nurodė tik tiek, jog matė muÅ¡tynes ir buvo iÅ¡sigandusi. Be to, E. L. parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie net neatitinka paties nukentėjusiojo T. P. ir kaltinamųjų duotiems parodymams, kurie buvo tokie patys nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kad ji parodė, jog T.

P. iš traktoriaus ištraukė du asmenys, nors visi trys (M. Š., G. S. ir nukentėjusysis T. P.) tvirtino, kad visų pirma prie krautuvo atėjo vienas G. S., o tik vėliau, kai prasidėjo grumtynės - atėjo kitas asmuo - M. Š.. Be to, iš visų E. L. apklausų akivaizdu, kad ji painioja visus įvykio dalyvius, jų nesugeba atskirti, juos painioja tarpusavyje. 2016-05-19 apklausos metu, kurios šios dalies apklausos nėra garso ir vaizdo įrašo, E. L. nurodė, jog du išlipę asmenys iš mikroautobusiuko galėjo būti apie 40 metų asmenys.

Vienas iÅ¡ asmenų galėjo bÅ«ti balta maikute. Tačiau balta arba Å¡viesiai melsva nublukusia maikute buvo apsirengęs nukentėjusysis T. P.. Tuo tarpu G. S. buvo su (duomenys neskelbtini) apranga – ilgomis rankovėmis geltonos spalvos Å¡varku. M. Å . – tamsiai pilkos į žalumÄ (duomenys neskelbtini) Å¡varku. Tai visiÅ¡kai skirtingos spalvos ir jų supainioti gerai įvykį mačiusį asmeniui, nėra įmanoma. Be to, E. L. ėjo nusisukusi nuo įvykio vietos. Taip pat diena buvo saulėta, vakaras, tai jai atsisukus į įvykio vietÄ , saulė Å¡vietė jai tiesiai į akis, kadangi ji kaip tik leidosi vakarų pusėje.

Taigi, E. L. ne tik, kad dėl savo prasto regėjimo ne viskÄ galėjo matyti, bet ji buvo gana toli nuo įvykio ir dar atsisukusi į įvykį buvo akinama saulės. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog liudytojos teiginiai apie tai, kad apeliantas traukė asmenį iÅ¡ traktoriaus ir/ar laikė jį - nėra patikimi ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėtina, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Remdamasis teismų praktika bylose dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, bÅ«tinosios ginties, nurodo, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį, jis taip pat nesiekė smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu ar sudaryti galimybes tai daryti kitiems asmenims, o siekė iÅ¡skirti konfliktuojančius asmenis, tai yra, kad nukentėjusysis nesmÅ«giuotų G.

S., kadangi matė, kad jog pastarasis smūgiavo G. S.. Tvirtina, kad jo veiksmai – asmens laikymas ir atitraukimas siekiant išskirti konfliktuojančius asmenis – nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pavojingais, t. y. tokie veiksmai nėra peržengę pavojingumo laipsnio būtino baudžiamajai atsakomybei kilti. Kita vertus, nurodo, kad jei vis tik teismas laikytų, kad apelianto veiksmuose, laikant T. P. už rankų, kad jis negalėtų suduoti daugiau smūgių G. S. ir dėl to galėjusių suspaudimo rankų pirštais pasėkoje, įžvelgus nusikalstamos veikos požymių – tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip būtinoji gintis.

Nurodo, kad matydamas T. P. muÅ¡amÄ G. S. suvokė, kad jaunesnis ir fiziÅ¡kai už jį stipresnis T. P. gali padaryti žalos, taigi tokius T. P. veiksmus suvokė kaip pavojingÄ , akivaizdų ir realų kėsinimÄ si į G. S. sveikatÄ , todėl gindamas G. S. nuo T. P. smÅ«gių ir siekdamas nutraukti kilusį konfliktÄ â€“ paimdamas T. P. už rankos, suspausdamas tik tam, kad jis nusiramintų ir netęstų toliau savo veiksmų – nesmÅ«giuotų G. S., siekė tik apginti savo darbdavį, o kai tik T.

P. nurimo, iÅ¡ karto paleido jo rankÄ . Nurodo, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, kadangi: nėra duomenų, kad 2016-05-13 buvo sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka; apelianto siekis iÅ¡skirti konfliktuojančius asmenis, ginti G. S. negali bÅ«ti vertinama kaip pavojinga veika, jo veiksmai neperžengė baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tino pavojingumo lygio; nėra duomenų, kad apelianto veiksmai turėjo kokių nors neigiamų padarinių visuomenei, kadangi aplinkiniai nepasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti; apeliantas negali teisine prasme atsakyti už kitų asmenų poelgius, jis bendrininkų grupėje nesmurtavo T.

P. atžvilgiu ir nebuvo susitaręs to daryti; nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sÄ myÅ¡is, nutrauktas jiems skirtas renginys; konfliktas vyko tarp T. P. ir G. S., buvo trumpalaikis (truko apie 1 min.); daugiau paÅ¡alinių asmenų nebuvo, konfliktas įvyko nuoÅ¡aliame kaimo kelyje, sodyba, kuri yra Å¡alia įvykio vietos, yra apaugusi dideliais medžiais ir iÅ¡ jos nieko nesimato, kas vyksta kelyje, kitoje pusėje yra tik tuÅ¡ti laukai.

Toliau nuo įvykio vietos esanti sodyba taip pat yra apaugusi medžiais, todėl iÅ¡ jos taip pat nieko nesimato. TÄ patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas D. M.; konflikto paskatos nebuvo chuliganiÅ¡kos, jį lėmė asmeninės priežastys, t. y. G. S. siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti ar vairuotojas nėra neblaivus, o vėliau – ir ginčas dėl situacijos kelyje, apeliantas nebuvo Å¡io konflikto dalyviu; abi konfliktuojančios pusės – G. S. ir T. P. atliko fizinius veiksmus vienas kito atžvilgiu, t. y. nors sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas tik nukentėjusiajam T.

P., tačiau kÅ«no sužalojimai buvo padaryti ir G. S.. Pažymėtina, kad jis jokių smÅ«gių T. P. iÅ¡ viso nesudavė, tÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis T. P.; konflikto dalyviai savo veiksmais neturėjo tikslo pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nes jie nematė, jog juos stebi paÅ¡alinis žmogus; aplinkinių asmenų (E. L.) neigiamos reakcijos nesukėlė; byloje nėra duomenų, jog vienintelė to įvykio paÅ¡alinė dalyvė – liudytoja E. L. – dėl Å¡io įvykio buvo Å¡okiruota, pasijuto Å¡iurkščiai pažeminta, jautėsi nesaugi, bijojo dėl savo sveikatos ar gyvybės ar apskritai matė susiklosčiusiÄ situacijÄ .Taip pat mano, kad skirta 45 MGL dydžio bauda yra per didelė.

Teigia, kad Å¡ioje situacijoje tikslingiausia bÅ«tų buvę skirti ne baudÄ , o vieÅ¡uosius darbus apskritai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, darbo pobÅ«dį, gaunamas pajamas, į tai, kad turi Å¡eimÄ ir mažamečių vaikų, į tai, kad anksčiau nebuvo teistas, yra charakterizuojamas tik teigiamai, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, mokosi, yra baigęs papildomus kursus ir siekia tobulėti. Be to, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkaudamas, kadangi jokio susitarimo veikti kartu nebuvo.

Galiausia nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė po 600 Eur, kurie buvo sumokėti advokato (advokato padėjėjo) statuso neturinčiam asmeniui, todėl remiantis įstatymu teismas Å¡ių iÅ¡laidų priteisti negali, nes Å¡i nuosprendžio dalis yra neteisėta ir prieÅ¡taraujanti BPK nuostatoms. Taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė T. P. 1000 Eur neturtinę žalÄ , kadangi pagal formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei pagal padarytus sužalojimus nukentėjusiajam T.

P., pagal pasekmes, tokio dydžio neturtinė žala yra ženkliai per didelė ir laikytina nukentėjusiojo pasipinigavimu.Apeliaciniu skundu T. P. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį:

1) dalyje dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems skiriant jiems baudas, didesnes nei numatytas baudos vidurkis;

2) dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti iÅ¡ nuteistųjų solidariai 549,48 Eur už statistinių duomenų programos (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ bei 1800 Eur už ekspertinio darbo paruoÅ¡imÄ turtinės žalos atlyginimui jo naudai. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistųjų solidariai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui jo naudai. Taip pat priteisti 1700 Eur atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir Utenos rajono apylinkės teisme iÅ¡laidoms atlyginti, 200 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ jo naudai.

Cituodamas BK 61 straipsnį, teigia, kad ir G. S. ir M. Å . paskirtos per Å¡velnios bausmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatytos tik sunkinančios aplinkybės. Be to, ir G. S., ir M. Å ., pasinaudodami savo teisėmis, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu klaidino tyrėjus bei teismÄ , siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ ir tuo apsunkindami bylos tyrimÄ ir jos nagrinėjimÄ teisme.

Mano, kad už G. S. ir M. Å . inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ turėtų bÅ«ti skirtos baudos, ne mažesnės nei 250 MGL. Teigia, kad teismas nepagrįstai civiliniu ieÅ¡kiniu priteisė tik dalį turtinės žalos atlyginimÄ , t. y. nepriteisė iÅ¡ nuteistųjų 549,48 Eur už statistinių duomenų programos (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ bei 1800 Eur už ekspertinio darbo ruoÅ¡imÄ . Nurodo, kad medžiagÄ ekspertiniam darbui pradėjo rinkti 2015 m. gruodžio mėnesį, o ne 2014 m. gruodžio mėnesį, kaip tai konstatavo teismas.

Su (duomenys neskelbtini) Universiteto dėstytoju V. J. 2016 m. vasario–kovo mėnesiais sutarė, kad bendrai raÅ¡ys bendrÄ akademinį ekspertinį straipsnį. Å is straipsnis buvo svarbus galimo stojimo į (duomenys neskelbtini) studijas, rengiant šį straipsnį įsigijo statistinių duomenų programÄ , kad galėtų atlikti tikslesnius skaičiavimus ir pateikti patikimesnes prognozes. Programa kainavo 549,48 Eur. Straipsnį turėjo pateikti iki 2016-05-22. (duomenys neskelbtini) Universiteto dėstytojas V.

J. patarė iÅ¡naudoti (duomenys neskelbtini) esančias galimybes ir susitikti su čia atvyksiančiais ekspertais iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Buvo atkreiptas jo dėmesys į J. L. analitinio centro (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovės N. Z. paskaitÄ , kuri vyko 2016-05-17 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) Universiteto (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo, kurio metu jis nukentėjo, negalėjo dalyvauti Å¡ioje paskaitoje ir nespėjo. Programa (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta tik Å¡io akademinio ekspertinio darbo raÅ¡ymui.

Dėl apeliantų padaryto nusikaltimo jis Å¡io darbo pabaigti negalėjo. Jo pabaigti negalės ir ateityje, nes pasikeitė situacija dėl Å¡io darbo aktualios temos. RaÅ¡ydamas šį straipsnį įdėjo labai daug pastangų ir laiko, dėl ko patyrė 1800 Eur žalÄ . Mano, kad ekspertinio darbo nesuraÅ¡ymas laiku yra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su G. S. ir M. Å . padaryta nusikalstama veika, nes dėl jų neteisėtų veiksmų įsigyta programa tapo bevertė ir ekspertinio darbo pabaigti negalėjo, laiku nepridavė.Taip pat nurodo, kad dėl apeliantų neteisėtų veiksmų jo sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl mano, kad jam buvo padaryta ne 1000 Eur neturtinė žala, tačiau 2000 Eur, kuriÄ ir praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ apeliantų.Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atstovavimo sumÄ ir už atstovavimÄ baudžiamojoje byloje jam iÅ¡ G.

S. ir M. Å . priteisė 1200 Eur, nors jis už atstovavimÄ teisininkui A. B. sumokėjo 1700 Eur. Nurodo, kad byla sudėtinga, todėl atsižvelgus į jam suteiktų paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ir paslaugų įkainius, jam turėjo bÅ«ti priteista visa 1700 Eur suma už suteiktas atstovavimo paslaugas.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. P. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundÄ atmesti.

Prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti.

Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimai bylose Nr. 16034/90, Van de Hurk v.

Netherlands; Nr. 20772/92, Helle v. Finland).Dėl G. S. ir M. Å . veikos kvalifikavimoTeismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra visi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme surinkti ir užfiksuoti duomenys – svarbu, jog jie bÅ«tų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais ir kad juos bÅ«tų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje jau yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vie­ta yra to­kia vie­ta, ku­rio­je nusikalstamos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu yra ar tu­ri tei­sę lankytis ki­ti asme­nys. ĮžūlÅ«s veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandaliÅ¡ki veiksmai pasireikÅ¡ti vieÅ¡ojoje vietoje gali tiek tada, kai aplink yra žmonių (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkiniams), tiek tada, kai aplink žmonių nėra (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkai). Pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimo vieÅ¡ojoje vietoje kito asmens atžvilgiu atveju nebÅ«tina, kad kiltų kitos pasekmės (aplinkiniams žmonėms bÅ«tų sukeltas iÅ¡gÄ stis ar kiltų sumaiÅ¡tis, aplinkiniai pasijustų Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, bÅ«tų nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, bÅ«tų padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ar pan.) – jau pats fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡ojoje vietoje kito asmens atžvilgiu savaime sutrikdo visuomenės (konkrečiau jos nario, t. y. nukentėjusiojo) rimtį.

Vie­Å¡o­ji tvar­ka ga­li bÅ«­ti pa­Å¾ei­džia­ma tie­sio­giai ar­ba per po­vei­kį papildomiems ob­jek­tams – žmo­gaus sveika­tai ar­ba turtui.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad abu nuteistieji 2016 m. gegužės 13 d., 17.50 val., vieÅ¡oje vietoje, nuteistajam G. S. automobiliu aplenkus nukentėjusiojo T. P. vairuotÄ transporto priemonę pastarÄ jį sustabdė, priėjęs prie nukentėjusiojo nuteistasis G. S. sugadino nukentėjusiojo turtÄ (mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , akinius) ir bendrais veiksmais tęsdami chuliganiÅ¡kus veiksmus, nuteistajam M.

Å . laikant nukentėjusiojo rankas, nuteistasis G. S. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T. P. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantus kaltais dėl kaltinime nurodytų jiems inkriminuotų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Å¡iais įrodymais: nukentėjusiojo T. P., liudytojų E. L., J.

S., S. P., I. P., D. M., V. S., A. P., A. G. parodymais, specialisto iÅ¡vada ir jo parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, o ir apeliaciniuose skunduose nuteistieji nepateikė jokių daugiau ar mažiau pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad minėti proceso dalyviai bÅ«tų susipykę su jais ir bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti juos kaltinant padarius nusikaltimÄ . Minėtų proceso dalyvių parodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todėl netikėti tokiais minėtų proceso dalyvių parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatytos jiems inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, iÅ¡ esmės teigiama, jog jų kaltė dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neįrodyta.

Tačiau iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ pagal nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų G. S. ir M. Å . kaltės, kurios, prieÅ¡ingai abiejų apeliantų subjektyviam manymui, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ .

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ . Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada yra teisinga, o tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai nustatytus faktus subjektyviai vertina kitaip nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nenurodė jokių naujų, skundžiamame nuosprendyje dar neįvertintų esminių aplinkybių, turinčių įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistųjų kaltei, kurias apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti iÅ¡ naujo.

Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių ir tai leido pirmosios instancijos teismui tinkamai iÅ¡spręsti nuteistųjų veikos kvalifikavimo klausimÄ . Todėl G. S. ir M. Å ., nuteistiems pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir juos iÅ¡teisinti iÅ¡ pastarojo nusikaltimo nėra jokio pagrindo.Kaip nepagrįsti atmestini nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktÄ .

Abu nuteistieji neneigia to, kad aplenkęs nukentėjusiojo vairuotÄ transporto priemonę, nuteistasis G. S. sustabdė savo vairuotÄ automobilį ir tokiu bÅ«du sustabdęs nukentėjusiojo vairuotÄ transporto priemonę iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir ėmė aiÅ¡kintis su juo. Tiek pati įvykio situacija (priverstinis kitos transporto priemonės sustabdymas, iÅ¡lipimas iÅ¡ savo automobilio ir priėjimas prie kitos transporto priemonės vairuotojo, aiÅ¡kinimasis su juo), tiek byloje esantys nuteistÄ jį G.

S. charakterizuojantys duomenys (jis apibÅ«dintas kaip agresyvus ir pakankamai įžūlus vairuotojas, sunkiai valdantis savo emocijas) paneigia abiejų nuteistųjų teiginius apie tai, kad konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis ir atvirkščiai – patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ konflikto eigÄ , t. y. kad bÅ«tent nuteistasis G. S. pradėjo konfliktÄ , elgėsi agresyviai ir, kartu su nuteistuoju M. Å ., prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtÄ .Taip pat nepagrįstai savo apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji teigia, kad jų veikoje nėra bendrininkavimo požymių.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Å ioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡ anksto iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis G. S. iÅ¡ pradžių vienas smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam aktyviai prieÅ¡inantis, pastarojo veiksmus apribojo nuteistasis M.

Å ., suimdamas nukentėjusįjį už rankų. Nėra jokių abejonių, kad abu nuteistieji suvokė kiekvienas savo veiksmų esmę – kad nuteistasis M. Å . savo veiksmais apribos nukentėjusiojo galimybę prieÅ¡intis ir taip sudarys visas sÄ lygas nuteistajam G. S. vieÅ¡oje vietoje sužaloti nukentėjusįjį, kas, be nuteistojo M. Å . veiksmų, nuteistajam G. S. nesisekė. Taigi, iÅ¡ aukščiau aptartų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog abu nuteistieji neabejotinai suvokė dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato prisidedantys prie bendro nusikalstamos veikos tikslo – nukentėjusiojo sužalojimo vieÅ¡oje vietoje vartojant prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , ir kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi vienas kito veiksmams.

Todėl inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ abu nuteistieji neabejotinai padarė veikdami bendrininkų grupėje.Paminėtų įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas leidžia apeliacinius skundus nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje ir iÅ¡teisinti nuteistuosius nėra jokio pagrindo.Dėl bausmiųBK 284 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos kelių rÅ«Å¡ių bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio; jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Susipažinus su apeliaciniais skundais, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas nuteistųjų atsakomybę pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis iÅ¡ esmės įvertino tinkamai. Skirdamas bausmes apeliantams pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas vienas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas), į jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir jÄ lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes (nuteistasis G.

S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, neregistruotas priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose, ūkininkauja, charakterizuojamas teigiamai; nuteistasis M. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, neregistruotas priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina mažamečius vaikus). Naujų duomenų, kurie turėtų esminės įtakos nuteistųjų atsakomybės individualizavimui ir kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliantai savo skunduose nenurodė.

Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, nuteistųjų asmenybes ir kitus svarbius duomenis matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių skyrimÄ reglamentuojančių teisės normų, kiekvienam nuteistajam pagrįstai parinko vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių – baudas, kurios savo dydžiu yra žymiai Å¡velnesnės už BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi redakcija) numatytÄ tokios bausmės vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių vykdymas padės sulaikyti nuteistuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos, jos atitinka nuteistųjų asmenybes, jų padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei prieÅ¡ingai, nei mano apeliantai, nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios, todėl keisti bausmes nuteistiesiems apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.Dėl civilinio ieÅ¡kinioBPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. IÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T.

P. savo ieÅ¡kiniu ir apeliaciniu skundu prašė priteisti iÅ¡ nuteistųjų solidariai turtinę žalÄ â€“ 549,48 Eur už statistinių duomenų programos (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ ir 1800 Eur už (duomenys neskelbtini) darbo paruoÅ¡imÄ ; 2000 Eur neturtinės žalos; 1700 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti; 200 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas sumažino dalį savo reikalavimų ir prašė už programinę įrangÄ priteisti 300 Eur ir 1200 Eur už ekspertinio darbo paruoÅ¡imÄ .Nors nukentėjusysis tvirtina, kad jis turtinę žalÄ , susijusiÄ su programinės įrangos atnaujinimu ir ekspertinio darbo nesuraÅ¡ymu laiku, patyrė dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, kad programinės įrangos atnaujinimas ir ekspertinio darbo nesuraÅ¡ymas laiku tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su nusikalstama veika.

Nuteistųjų G. S. ir M. Å . nusikalstama veika buvo nukreipta ne į nukentėjusiojo turimÄ programinę įrangÄ ir pradėtÄ raÅ¡yti ekspertinį darbÄ , o į kitus objektus. Minėta nusikalstama veika nesugadino ir nesunaikino nei nukentėjusiojo įsigytos programinės įrangos, nei (duomenys neskelbtini) darbo, jis neprarado galimybės disponuoti Å¡iuo turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daugumos informacinių technologijų viena iÅ¡ tinkamos eksploatacijos sÄ lygų yra nuolatinis tokios technologijos atnaujinimas ar jos keitimas naujesne technologija, todėl tai, kad norint eksploatuoti nukentėjusiojo įgytÄ programinę įrangÄ , jÄ reikės atnaujinti, savaime negali bÅ«ti pripažįstama dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos patirta žala.

Nukentėjusysis savo turtinės žalos dėl ekspertinio darbo nesuraÅ¡ymo laiku iÅ¡ viso nepagrindė jokiais dokumentais. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis nebuvo sužalotas taip, kad jis negalėtų galvoti, skaičiuoti, apibendrinti surinktÄ informacijÄ , daryti iÅ¡vadas ir visa tai iÅ¡dėstyti (duomenys neskelbtini) darbe, dėl patirtų sužalojimų jis nebuvo gydomas stacionare. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbÄ raÅ¡yti pradėjo dar 2014 metais, o civiliniame ieÅ¡kinyje pateikti duomenys rodo, kad šį darbÄ (straipsnį) jis turėjo parengti iki 2016 m. gegužės 22 d.

Taip pat pirmosios instancijos teisme jis pripažino, kad viskÄ palieka paskutinei minutei, o apeliacinės instancijos teisme, po įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams, jis patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) darbo jis nesurašė ir programinės įrangos neatnaujino. Visi Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog paskutinės 9 dienos (nuo aptariamo įvykio iki numatytos (duomenys neskelbtini) darbo parengimo datos) nebuvo tiek reikÅ¡mingos, lyginant su laikotarpiu, praėjusiu nuo (duomenys neskelbtini) rengimo pradžios (2014 metų) iki aptariamo įvykio, o (duomenys neskelbtini) darbo laiku jis neparengė ne dėl nusikalstamos veikos, bet dėl kitų priežasčių.

Todėl pripažinti, kad turtinę žalÄ , susijusiÄ su programinės įrangos atnaujinimu ir (duomenys neskelbtini) darbo nesuraÅ¡ymu laiku, nukentėjusysis patyrė dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos bei priteisti jÄ iÅ¡ nuteistųjų, nėra jokio pagrindo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje – sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Dėl Å¡ioje byloje tirto ir nagrinėto įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T.

P. neabejotinai kentė fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo apribotos jo galimybės bendrauti, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė pažeminimÄ ir patyrė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas dėl to pareiÅ¡kė 2000 eurų civilinį ieÅ¡kinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tokį savo civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas palaikė pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo T.

P. sužalojimo pasekmės iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tik ribotÄ laikÄ , jie nebuvo nepataisomi ir neužilgo po nusikalstamos veikos sužalojimai sugijo, konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų jo patirto sužalojimo liekamųjų reiÅ¡kinių pirmosios instancijos teisme jis iÅ¡ esmės nenurodė. Be to, formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panaÅ¡ios (asmenys nuteisti už nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas iki 1000 eurų (pavyzdžiui, bylos Nr. 2K-152-693/2016, Nr. 2K-507-788/2015, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-394-699/2015 ir kt.).Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamos veikos pasekmes, nuteistųjų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, pagrįstai nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo T.

P. ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje sumažino nuo 2000 eurų iki 1000 eurų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra.BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. neabejotinai patyrė išlaidas, susijusias su jo teisėtų interesų gynimu, dėl ko jis turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir jo turėtos atstovavimo išlaidos turi būti atlygintos. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis iš viso patyrė 2200 eurų išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme (3 t., 43–46 b. l.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, kad advokatės A. Å . atstovavimas byloje nėra užfiksuotas, todėl nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistųjų minėtai advokatei sumokėtus 500 eurų teisingai buvo atmestas. Kitam atstovui – A. B. – už teisinę pagalbÄ nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. P. sumokėjo 1700 eurų. Ä®vertinęs bylos sudėtingumÄ , nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo A.

B. Å¡ioje byloje suteiktų paslaugų apimtį, ypatingai tai, kad už atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas atstovui A. B. sumokėjo 600 eurų, bet minėtame apylinkės teisme pirmojo posėdžio metu atstovas A. B. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teismui (posėdis iÅ¡ viso truko apie 35 minutes) ir byla Å¡iame teisme iÅ¡ esmės nebuvo nagrinėjama, o už atstovavimÄ kitame apylinkės teisme nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas atstovui A.

B. papildomai sumokėjo 500 eurų, taip pat įvertinęs nuteistųjų turtinę padėtį, iÅ¡ jų priteistas sumas ir kitas svarbias aplinkybes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos – 1700 eurų, yra per didelės ir jos nėra proporcingos atstovo A. B. įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį ir civilinį ieÅ¡kovÄ Å¡iame procese. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje sumažino iki 1200 eurų.

Teismas savo sprendimÄ Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai argumentavo ir savo motyvus aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, o apeliacinio skundo motyvai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡ioje dalyje nepaneigia. Todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo T. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais taip pat nėra jokio pagrindo.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentÄ , patvirtinantį, jog jis patyrė 200 eurų iÅ¡laidas, susijusias su apeliacinio skundo paruoÅ¡imu (4 t., 28 b. l.).

Tačiau įvertinus tai, kad jo apeliacinis skundas atmetamas, priteisti jam iÅ¡ nuteistųjų minėtas iÅ¡laidas nėra jokio pagrindo.Kiti pirmiau neaptarti apeliacinių skundų argumentai, subjektyvÅ«s pasvarstymai ir prielaidos nėra esminės, jos nusikalstamų veikų kvalifikavimui, bausmių už jas paskyrimui ir civiliniam ieÅ¡kiniui esminės įtakos neturi, todėl atsižvelgti į jas ir remiantis jomis keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. P., nuteistųjų G. S. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas              Donatas JatužisTeisėjai              Danutė Švitinienė             Evaldas Vanagas