fd2ab3cf-a3c1-413b-b3ae-da708e35dd71 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-825-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 16.6; 55.1.3; 57.1.1; 57.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, 2017 m. gegužės 30 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«do keitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«do keitimo“, kuriuo nepritarta praÅ¡ymui dėl žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo;

2) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo G. Å . 2016 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo bÅ«do keitimo;

3) priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ (toliau – ir DNSB „Birutės alėja“) skunde nurodo, kad DNSB „Birutės alėja“ yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. PareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Palangos miesto savival­dybės administracijÄ , praÅ¡ydama pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2).

Atsakovė 2016 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tu Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-4549 dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir sta­tybos inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), nurodydama, kad Žemės sklypui galioja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 226 1.5 punktu, kurio pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad žemės naudojimo pobÅ«dis keičiamas iÅ¡ Å«kinės komercinės paskirties į gyvenamÄ jÄ mažaaukÅ¡tę, o aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡oma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ â€“ žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti), todėl prašė informuoti, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui galima pakeisti naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ daugiabučių gyvena­mųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

PaaiÅ¡kina, jog Inspekcija, įvertinusi teisinį reglamentavimÄ , 2016 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu Nr. (6.5)-2D-18635 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turi priimti sprendimÄ dėl Žemės sklypui nustatytos paskirties ir teritorijos naudojimo bÅ«do pakeitimo. Tačiau nepaisant to, atsakovė skundžiamu sprendimu nusprendė nepritarti Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimui, kadangi nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui. Taip pat Inspekcijos vyriausioji specialistė į pareiÅ¡kėjos paklausimÄ 2017 m. vasario 21 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė, kad jai nesuprantama, kodėl dar reikia atlikti kažkokius skaičiavimus, nes Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis.

Pažymi, jog vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡u (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei Teritorijų planavimo įstatymu, žemės naudojimo bÅ«dÄ keisti galima dviem atvejais: kai toje teritorijoje yra parengtas detalusis ar specialusis planas arba žemės valdos projektas, numatantis tokiÄ galimybę; arba, kai žemės sklypui, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, minėtų dokumentų nėra parengta, tačiau tai leidžia daryti savivaldybės lygmens bendrasis ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas.

Pažymi, jog pirmuoju atveju, žemės naudojimo bÅ«dÄ turėtų pakeisti ta institucija, kuri patvirtino teritorijų planavimo dokumentÄ (deta­lųjį ar specialųjį planÄ ) ar žemės valdos projektÄ , ir, jei žemės naudojimo bÅ«das nebuvo pakeistas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , toks praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti teikia­mas tai institucijai, kuri patvirtino teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ . Antruoju atveju, žemės naudojimo bÅ«dÄ turėtų pakeisti savivaldybės administracijos direktorius.

Nurodo, jog Žemės sklypas patenka į teritorijÄ , suplanuotÄ Detaliuoju planu, kurio sprendiniai numato, kad žemės naudojimo pobÅ«dis keičiamas iÅ¡ Å«kinės komercinės paskirties į gyvenamÄ jÄ mažaaukÅ¡tę, o aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡oma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ â€“ žemės paskirtis kitiems atvejams keičia­ma į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nebenumato žemės naudojimo pobÅ«džių, tačiau aiÅ¡kiai nurodo, kad žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, Å¡eimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais yra pri­skiriami kitos paskirties žemei, kurios naudojimo bÅ«das yra „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“.

Teigia, jog akivaizdu, kad Detaliuoju planu buvo numatyta esančio poilsio pastato paskirtį pakeisti į daugiabutį, o jam eksploatuoti – žemės naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Tokiu bÅ«du, Žemės sklypo žemės naudojimo bÅ«dÄ turėjo pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nes Detalųjį planÄ tvirtino Palangos miesto savivaldybė. Pažymi, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbani­zuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Å i elgesio taisyklė numato, kad Žemės sklypo valdytojai turi teisę ir pareigÄ vadovautis Detaliojo plano sprendiniais, o ne Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypo naudojimo bÅ«das gali bÅ«ti keičiamas tik pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Nurodo, jog skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad negali pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«do, kadangi nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, tačiau Å¡io teiginio atsakovė nepagrindė jokia teisės norma ir nemotyvavo kaip tai susiję su Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimu.

Tvirtina, jog atsakovė, atsisakydama vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu ir pagal jo sprendinius pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , pažeidė ApraÅ¡o 9 punktÄ , Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio nuostatas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ atstovas advokatas Karolis Gerbauskas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta nepritarti Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimui, kadangi pareiÅ¡kėja nepagrindė, kad pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo bÅ«das – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Nurodo, kad pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ , Žemės sklypas patenka į P10 rajonÄ , kuriame rekomenduojama teritorijų struktÅ«ra: nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai vieÅ¡o naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktÅ«ra (socialinė, kurorto ir kita). Pažymi, jog pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad jos reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrÄ jį planÄ . Nurodo, jei gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, tai jokios naujos daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra negalimos, nes tai prieÅ¡tarautų Palangos miesto bendrajam planui.

Pabrėžia, kad joks žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas ar su juo susijęs sprendimas negali prieÅ¡tarauti bendrajam planui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-565 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo nepritarta praÅ¡ymui dėl žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus SprendimÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo G.

Å . 2016 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo bÅ«do keitimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ (minėta, toliau – ir DNSB „Birutės alėja“) yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai.

Pastatas yra valstybiniame Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. PareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Palangos miesto savival­dybės administracijÄ , praÅ¡ydama pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2).

Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu nusprendė nepritarti Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimui, argumentuodama tuo, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui. Pažymėjo, jog pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ , Žemės sklypas patenka į P10 rajonÄ , kuriame rekomenduojama teritorijų struktÅ«ra – nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai vieÅ¡o naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktÅ«ra (socialinė, kurorto ir kita).

Pareiškėja tvirtina, kad Sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir neaiškus, todėl prašo jį panaikinti. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (pvz., Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai).

Pagal KonstitucijÄ valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Å iame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigÅ«nus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiÅ¡kėjais ar vykdytojais.

Valstybės institucijos, pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (virÅ¡ijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Kitaip tariant, vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo bÅ«ti tikslÅ«s, suprantami, nedviprasmiÅ¡ki, jų motyvų iÅ¡dėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.).

Analizuojant skundžiamÄ Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-565 akivaizdu, kad jame nėra pateikti paaiÅ¡kinimai bei nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas (iÅ¡skyrus nuorodÄ Ä¯ Palangos miesto bendrÄ jį planÄ ). Nors atsakovė Sprendime nurodė, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, tačiau iÅ¡ esmės nenurodė konkrečių motyvų, dėl kurių Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimas prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Å . (Palangos miesto savivaldybės tarybos Ūkio komiteto pirmininkas) paaiÅ¡kino, kad analizuojant ginčo situacijÄ dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo, jiems buvo neaiÅ¡ku, ar pakeitus Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ gyvenamųjų namų statybÄ , toks keitimas neprieÅ¡taraus Palangos miesto bendrajam planui. BÅ«tent, ar nebus virÅ¡ytas 40 procentų užstatymas, kuris toje teritorijoje pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ numatytas gyvenamajai teritorijai.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų (paskaičiavimų), kad jos reikalavimas atitinka Palangos miesto bendrÄ jį planÄ . Ä®vertinus liudytojo paaiÅ¡kinimÄ , pažymėtina, jog nepaisant to, kad Palangos miesto savivaldybei ir buvo neaiÅ¡ku, ar Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimas neprieÅ¡taraus Palangos miesto bendrajam planui, tačiau Sprendime nebuvo nurodytas teisės aktas, kuris pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigotų atlikti ir pateikti skaičiavimus apie tai, ar nebus virÅ¡ytas 40 procentų užstatymas, kuris toje teritorijoje pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ numatytas gyvenamajai teritorijai.

Vadinasi, atsakovė Sprendime nepagrįstai nurodė, jog nepagrįstas nagrinėjamo rajono atitikimas Palangos miesto bendrajam planui. Akcentuotina ir tai, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tu Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-4549 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir sta­tybos inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Inspekcija), nurodydama, kad Žemės sklypui galioja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (minėta, toliau – ir Detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 226 1.5 punktu, kurio pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad žemės naudojimo pobÅ«dis keičiamas iÅ¡ Å«kinės komercinės paskirties į gyvenamÄ jÄ mažaaukÅ¡tę, o aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡oma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ â€“ žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti), todėl prašė informuoti, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, administracijos direktoriaus sprendimu Žemės sklypui galima pakeisti naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ daugiabučių gyvena­mųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Inspekcija, atsakydama į Palangos miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl tarnybinės pagalbos, 2016 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu Nr. (6.5)-2D-18635 nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusios Detaliojo plano rengimo metu) 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Å io įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka jie gali bÅ«ti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detalusis planas yra galiojantis, todėl vadovaujantis Å¡io įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turi priimti sprendimÄ dėl Detaliuoju planu nustatytos Žemės sklypo paskirties ir teritorijos naudojimo bÅ«do pakeitimo.

Pažymėtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijai nepritarus Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimui, pareiÅ¡kėja kreipėsi į InspekcijÄ , praÅ¡ydama informuoti apie Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo galimybę ir tvarkÄ . Inspekcijos vyriausioji specialistė 2017 m. vasario 21 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė, kad Žemės sklypui buvo parengtas Detalusis planas, nustatyti reglamentai, bÅ«das ir t.t., todėl užtektų, kad savivaldybės direktorius priimtų sprendimÄ dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo.

Nurodo nesuprantanti, kodėl dar reikia atlikti kažkokius skaičiavimus, nes Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl pasiÅ«lė raÅ¡tu kreiptis į InspekcijÄ dėl oficialios jų iÅ¡vados gavimo. PareiÅ¡kėja 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į InspekcijÄ dėl oficialios jų iÅ¡vados gavimo. Inspekcija 2017 m. kovo 24 d. raÅ¡te Nr. (6.5)-2D-3931 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6)D3-Å -2121r-565 nepritarti Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimui neturi teisinio pagrindo, kadangi Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimas yra numatytas galiojančio Detaliojo plano sprendiniuose.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog net Inspekcijai nustačius ir nurodžius, kad Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir Palangos miesto savivaldybė turi pritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, tačiau atsakovė atsisakė pritarti Žemės naudojimo būdo pakeitimui. Atkreiptinas dėmesys, jog Sprendimo motyvai buvo nesuprantami ir Inspekcijos vyriausiajai specialistei V. M., kuri 2017 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovė arba nesuprato ko pareiškėjai reikia, ar kitos to sprendimo priežastys.

T. y., akivaizdu, kad Sprendimu turinys yra neaiÅ¡kus ne tik pareiÅ¡kėjai, tačiau ir kitiems specialistams, atliekantiems teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ . Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-565 turi esminių trÅ«kumų, dėl kurių akivaizdžiai neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Panaikinus SprendimÄ , tenkinamas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas bei atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigojama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo G. Å . 2016 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo bÅ«do keitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindžia 2017 m. gegužės 30 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog faktiÅ¡kai gautas advokato Henriko Mackevičiaus honoraras yra 800 Eur, o advokato Karolio Gerbausko – 100 Eur.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. balandžio 7 d. sÄ skaitas už teisines paslaugas bei 2017 m. kovo 15 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymus, kuriais advokatams už teisines paslaugas sumokėta 900 Eur bei 2017 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustatyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjÄ daugiabučių namų savininkų bendrijÄ â€žBirutės alėja“ 2017 m. kovo 7 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatai Henrikas Mackevičius ir Karolis Gerbauskas. 2017 m. kovo 9 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ bei 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja advokatui Henrikui Mackevičiui už skundo parengimÄ sumokėjo 800 Eur.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį, taikomas 2,5 koeficientas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. trečiÄ jį ketvirtį sudarė 793,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma už 2017 m. kovo 9 d. skundo parengimÄ yra 1 983,25 Eur. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 800 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Kita vertus, pažymėtina, jog teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Å¡ios kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų klausimų naujumÄ ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas).

Pažymėtina, jog Å¡i byla nebuvo sudėtinga, kadangi atsakovės Sprendimas panaikintas dėl to, jog jis akivaizdžiai neatitiko VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte iÅ¡dėstytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai už skundo parengimÄ priteistina iÅ¡ atsakovės 400 Eur. Byloje pateikta 2017 m. balandžio 7 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ bei 2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja advokatui Karoliui Gerbauskui už atstovavimÄ 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje sumokėjo 100 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).

Rekomendacijų 10 punktas numato, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. posėdis truko 44 minutes (prasidėjo 13.04 val., baigėsi 13.48 val.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtÄ jį ketvirtį sudarė 822,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimÄ yra 82,28 Eur (0,1 x 822,80 Eur x 1 val.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 100 Eur suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį, todėl ji mažinama iki 82,28 Eur. Byloje pateikti 2017 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, Å¡i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovės. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteisiama 504,78 Eur (400 Eur už skundo parengimÄ + 82,28 Eur už atstovavimÄ 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje +22,50 Eur žyminio mokesčio suma).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundÄ tenkinti. Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr. (8.6.)-D3-Å -2121r-565 „Dėl žemės sklypo Birutės g. 24, Palangoje, naudojimo bÅ«do keitimo“, kuriuo nepritarta praÅ¡ymui dėl žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo.

Ä®pareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo G. Å . 2016 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo bÅ«do keitimo. PareiÅ¡kėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Birutės alėja“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 125196077) priteisti 504,78 Eur (penkis Å¡imtus keturis eurus ir 78 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Remigijus Arminas Dalia Gumuliauskienė Vida Stonkuvienė