fd2a307a-adf3-46f8-8d75-ee80d7313f1d · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-128-970/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40717-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.5.1; 2.1.8; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujant prokurorei Romutei Å vaikauskaitei,

nukentėjusiajai D. D., jÄ lydinčiam asmeniui (dukrai) R. A.,

kaltinamajam P. G.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

P. G., turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V35-623 (Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V35-1031 redakcija) „Dėl gyvÅ«nų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių” 7.3 punkte (užtikrinti, kad vieÅ¡oje vietoje jų vedami, neÅ¡ami ar kitaip naudojami gyvÅ«nai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvÅ«nams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų valstybės ar savivaldybių turtui), 64 punkte (Å¡unys bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpintas tiek, kad Å¡uo negalėtų pasiekti žmonių ar gyvÅ«nų ir nekeltų jiems grėsmės.<...>), bÅ«damas miÅ¡rÅ«no veislės (vokiečių aviganio miÅ¡rÅ«no) Å¡uns, kuris jam buvo paliktas priežiÅ«rai, laikytoju, su Å¡unimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad Å¡uo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko 2022 m. birželio 17 d. apie 17.50 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) jo vedžiojamas miÅ¡rÅ«no veislės Å¡uo, užpuolė ir įkando nukentėjusiajai D. D., buvusiai savo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , sklype, padarydamas nukentėjusiajai D. D. kastines žaizdas deÅ¡inės Å¡launies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje, sukėlusias nukentėjusiajai D. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nukentėjusiajai D. D. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu bÅ«du dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ D. D..

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad įvykio metu kartu su seserimi R. G. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus įsigijo vokiečių aviganių veislės Å¡unį, kurį laikė bute. Å unį prižiÅ«rėdavo sesuo, tačiau, kai sesers nebÅ«davo namuose Å¡unį prižiÅ«rėdavo ir vedžiodavo jis. Kelios dienos prieÅ¡ įvykį, tiksliai datos neatsimena, sesuo iÅ¡vyko ir paliko jam prižiÅ«rėti Å¡unį, kurį jis vedžiojo rytais ir vakarais, žinojo, kad Å¡uo turi bÅ«ti vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu. 2022 m. birželio 17 d., apie 17-18 val., tiksliai laiko neatsimena, iÅ¡vedė pavedžioti Å¡unį. Å unį vedžiojo Neravų kaime, keliu, kuris yra prie nukentėjusiosios namų, su pavadėliu, be antsnukio, aplinkui žmonių nematė, todėl Å¡uns pavadėlį atlaisvino iki 6 m. Vedžiodamas Å¡unį ėjo Å¡alia nukentėjusiosios daržo, nukentėjusiosios darže nematė, tačiau Å¡uo pamatęs nukentėjusiÄ jÄ jÄ užpuolė, pargriovė ant žemės ir pradėjo kandžioti, kur konkrečiai Å¡uo įkando nukentėjusiajai nematė. Sutramdęs Å¡unį nuvedė jį į namus. Kokius sužalojimus Å¡uo padarė nukentėjusiajai nežino, tačiau pripažįsta, jog dėl Å¡uns užpuolimo nukentėjusioji patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Pamatęs pas nukentėjusiÄ jÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus ir greitosios medicinos pagalbÄ , nuėjo pas policijos pareigÅ«nus, kuriems paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Policijos pareigÅ«nai nustatė jam virÅ¡ 2 promilių girtumÄ . Pripažįsta, kad pažeidė gyvÅ«nų laikymo taisykles, dėl ko buvo sužalota nukentėjusioji, dėl to labai gailisi, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, tačiau nesutinka atlyginti jai padarytos žalos, nes neturi pinigų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ dėl neatsargumo įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu iÅ¡tirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Nukentėjusioji D. D., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodė, kad 2022 m. birželio 17 d. apie 18 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) , valdoje ravėjo neaptvertÄ darÅ¾Ä . Ravint darÅ¾Ä pajuto, kad jÄ puola didelis vilkinis Å¡uo, kuris Å¡okdamas jÄ pargriovė. Pargriovęs ant žemės, Å¡uo pradėjo kandžioti jai į kojas, pilvÄ . Å uo, sugriebęs dantimis už deÅ¡inės kojos Å¡launies-kelio srities, jÄ gulinčiÄ keletÄ minučių tÄ sė į Å¡alis ir iÅ¡plėšė dalį odos su mėsa. Å uo buvo su pavadėliu, kurį rankose laikė neblaivus kaltinamasis. Kai Å¡uo dantimis buvo įsikibęs jai į kojÄ , Å¡unį vedęs kaltinamasis bandė Å¡unį nuo jos atitraukti, tačiau jam tai padaryti nepavyko, nes buvo neblaivus. Praėjus kuriam laikui kaltinamajam Å¡unį pavyko atplėšti ir taip buvo iÅ¡plėštas delno dydžio odos ir audinių gabalas, kuris liko kabėti ant odos ir maskatavosi, kaip skuduras, iÅ¡ kojos žaizdos stipriai bėgo kraujas. Kaltinamasis atplėšęs Å¡unį paliko jÄ gulėti lauke ir jos nepaklausęs ar reikalinga kokia nors pagalba, abejingai nuėjo. Stipriai sužalota, kraujuojanti, Å¡oko bÅ«senoje, paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir paprašė pagalbos. Po skambučio pas jÄ Ä¯ namus atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai jai suteikė pirminę pagalbÄ ir pristatė tolimesniam gydymui į Druskininkų miesto ligoninę, kur buvo atlikta operacija. IÅ¡ Druskininkų ligoninės buvo iÅ¡raÅ¡yta 2022 m. liepos 3 d., savo lėšomis 2022 m. liepos 4 d. nuvyko į Kauno klinikas, kur buvo atliktos dvi operacijos. IÅ¡ Kauno klinikų iÅ¡raÅ¡yta 2022 m. liepos 22 d., nuo tos dienos iki 2022 m. rugsėjo 19 d. padarytus sužalojimus gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Dėl patirtų sužalojimo patyrė tiek turinę, tiek neturtinę žalÄ , todėl reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 143-147).

Liudytoja J. K., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina, kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. 2022 m. birželio 17 d. apie 18 val. jai paskambino motina ir paprašė greičiau atvažiuoti, nes jai įkando Å¡uo. Kažkur per 10 min. atvyko pas motinÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) , įeidama į namÄ matė lauke pritaÅ¡kytÄ kraujÄ . Name mama sėdėjo koridoriuje ant kėdės, jos deÅ¡inės kojos kelyje buvo plėštinė žaizda, oda su pavirÅ¡iniais audiniais kabojo, žaizda smarkiai kraujavo. Mama buvo susisiekusi su Bendrojo pagalbos centro specialiste, kuri telefonu teikė informacijÄ kaip elgtis ir kokiÄ pagalbÄ suteikti, kad mama neprarastų sÄ monės. Atvykus greitosios pagalbos medikams, motina buvo perduota jų priežiÅ«rai. Kartu su medikais atvykus policijos pareigÅ«nams atėjo kaltinamasis, kurį policijos pareigÅ«nai nusivedė į tarnybinį automobilį, nustatė jam girtumÄ ir kaltinamasis išėjo į namus. Motina buvo pristatyta į ligoninę, kur jai buvo atlikta operacija. Seselei papraÅ¡ius iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡uo yra vakcinuotas, nuvyko pas kaltinamÄ jį, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, Å¡uo buvo agresyvus, bandė iÅ¡bėgti pro duris, kaltinamasis sunkiai suvaldė Å¡unį ir nurodyti, ar Å¡uo vakcinuotas, negalėjo (2 t., b. l. 7-10).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, V. B., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodė, kad 2022 m. birželio 17 d., dirbant kartu su pareigÅ«nais E. L. ir R. D., apie 17.50 val., gavo iÅ¡ budėtojo praneÅ¡imÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) . Nuvykus minėtu adresu namuose buvo nukentėjusioji D. D., kuriÄ apžiÅ«rėjo medicinos darbuotojai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai bÅ«nant neaptvertame darže, atbėgęs Å¡uo įkando jai į deÅ¡inės pusės kelį, iÅ¡kando dalį odos ir taip jÄ sužalojo, matė, kaip minėtÄ Å¡unį vedžiojo kaimynas P. Netrukus į įvykio vietÄ atėjo kaltinamasis, kuris prisipažino, kad jo vedžiojamas vilkinis Å¡uo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai. Ä®vykio vietoje kaltinamajam buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, nukentėjusiÄ jÄ medikai, suteikę pirmÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡vežė į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiÅ«rai (1 t., b. l. 170-173).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigÅ«nas R. D., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimÄ , davė parodymus analogiÅ¡kus liudytojo V. B. parodymams (1 t., b. l. 176-178).

Liudyta R. G., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodė, kad jai priklauso Å¡uo vardu „Aras“, kurio veislė yra miÅ¡rÅ«nas. Å uo yra panaÅ¡us į vokiečių aviganį, tačiau Å¡uns kilmę įrodančių dokumentų neturi. Apie tai, kad 2022 m. birželio 17 d. jai priklausantis Å¡uo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai sužinojo iÅ¡ brolio P. G., kuriam laikinai buvo palikusi laikyti Å¡unį. Numatyti, jog Å¡uo įkas nukentėjusiajai bei užkirsti tam kelio negalėjo, nes negalėjo numatyti, kad brolis su Å¡unimi elgsis neatsargiai bei neužtikrins, jog Å¡uo nesukeltų grėsmes žmonių sveikatai (1 t., b. l. 182-184).

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (1 t., b. l. 68) bei Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡e ir garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 128-131) užfiksuota, kad 2022 m. birželio 17 d. 17.49 val. nukentėjusioji D. D. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog darže prie namų, esančių (duomenys neskelbtini) , jai į kojÄ , kelį įkando svetimas Å¡uo, nulupta oda, kraujuoja, Å¡uns Å¡eimininkas su Å¡unimi nuėjo į laukus.

IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti dviejų policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų daryti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kaip 2022 m. birželio 17 d. 17.59 val. policijos pareigÅ«nai atvyksta į įvykio vietÄ , kurioje yra atvykęs greitosios pagalbos automobilis su medikais. Namuose sėdi nukentėjusioji pakėlusi deÅ¡inę kojÄ , kurioje ties keliu matoma žaizda, du medikai suteikia pirmÄ jÄ pagalbÄ . 18.01 val. prie policijos pareigÅ«no V. B. priėjo kaltinamasis, kuris nurodė, kad Å¡uns nepaleido, buvo su pavadėliu. Policijos pareigÅ«nas E. L. nusivedė kaltinamÄ jį prie tarnybinio automobilio, kur alkotesteriu kaltinamajam nustatė 2,99 promilių neblaivumÄ (1 t., b. l. 124-127).

IÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo matyti, kad nukentėjusioji D. D. 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į policijÄ praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto 2022 m. birželio 17 d. apie 18 val., jÄ užpuolus P. G. vedžiojamam Å¡uniui (1 t., b. l. 14-16).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusioji D. D. adresu (duomenys neskelbtini) , parodė vietÄ neaptvertame darže, esančiame prie Neravų gatvės kelio, kur jÄ užpuolė ir sužalojo Å¡uo (1 t., b. l. 158-167).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2022 m. birželio 17 d. 17.51 val. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba atvykti adresu (duomenys neskelbtini) , dėl nukentėjusiosios D. D. sužalojimo, apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ , jai preliminariai diagnozuotas Å¡uns įkandimas (1 t., b. l. 139-140).

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3009/2022 (01) matyti, kad nukentėjusiajai D. D. nustatytos kastinės žaizdos deÅ¡inės Å¡launies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje padarytos trauminiais poveikiais kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina Å¡uns dantimis, galimai nurodytu laiku (2022 m. birželio 17 d.), ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 20-24).

SavanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iÅ¡ liudytojos R. G. paimti dokumentai: Å¡uns sveikatos pasas, pasiutligės epizootinio tyrimo aktas Nr. 22PS-91, pažyma apie gyvÅ«no augintinio ženklinimÄ elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP) Nr. 981020011366350 (1 t., b. l. 186-188), kuriuos apžiÅ«rėjus nustatyta, jog Å¡uns veislė yra miÅ¡rÅ«nas (Mix vokiečių aviganis), Å¡uo vardu „Aras“, Å¡uns savininkė R. G. (1 t., b. l. 190-199), po apžiÅ«ros dokumentai grÄ Å¾inti savininkei R. G. (2 t., b. l. 1).

Šuns apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad šuo yra ilgaplaukis, buko plataus snukio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalios kaktos, ovalių akių, trumpo kaklo, storos uodegos (1 t., b. l. 97-101).

Administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu (1 t., b. l. 31-34) bei nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ (1 t., b. l. 94-96) patvirtina, kad kaltinamasis P. G. 2022 m. rugsėjo 5 d. administraciniu nurodymu buvo nubaustas pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje 75 Eur bauda, už tai, kad 2022 m. birželio 17 d. 17.50 val. jo vedžiojamas Å¡uo puolė ir apkandžiojo neaptvertoje savo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , buvusiÄ ir daržus ravinčiÄ D. D., 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena kaltinamojo P. G. atžvilgiu nutraukta dėl Å¡io įvykio P. G. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį BK straipsnį bÅ«tina nustatyti: 1) kad bÅ«tent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-648/2023).

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios D. D. ir liudytojų J. K., V. B., R. D., R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų daryti vaizdo įraÅ¡ai, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, Å¡uns apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada Nr. G 3009/2022 (01) – įvertinus jų visetÄ , patvirtina, kad kaltinamasis P. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ D.

D.. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V35-623 (Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V35-1031 redakcija) patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės, 1 t., b. l. 106-118) 7.3 punktÄ gyvÅ«nų laikytojas privalo užtikrinti, kad vieÅ¡oje vietoje jų vedami, neÅ¡ami ar kitaip naudojami gyvÅ«nai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvÅ«nams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų valstybės ar savivaldybių turtui.

Å unys bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpintas tiek, kad Å¡uo negalėtų pasiekti žmonių ar gyvÅ«nų ir nekeltų jiems grėsmės (Taisyklių 64 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis P. G., bÅ«damas miÅ¡rÅ«no veislės (vokiečių aviganio miÅ¡rÅ«no) Å¡uns, kuris jam buvo paliktas priežiÅ«rai, laikytoju, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Taisyklių 7.3 ir 64 punktuose numatytų reikalavimų, vieÅ¡oje vietoje vedžiojo miÅ¡rÅ«no veislės Å¡unį laikydamas už pavadėlio jo nesutrumpinęs ir neužtikrino, kad Å¡uo negalėtų pasiekti žmonių ir nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko Å¡uo užpuolė ir įkando savo namų valdos sklype buvusiai nukentėjusiajai ir jai padarė kastines žaizdas deÅ¡inės Å¡launies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje, sukėlusias nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis viešoje vietoje, keliu, esančiu prie neaptverto namų valdos sklypo, vedžiodamas mišrūno veislės šunį nesutrumpinęs pavadėlio ir be antsnukio, nors ir nenumatė, kad tokiu būdu vedžiojant šunį gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau būdamas atsakingas, atsargus ir apdairus, žinodamas, kad namų valdoje, kurio sklypas yra neaptvertas, gyvena nukentėjusioji, kuri bet kada gali būti savo namų valdoje, taip pat ir nepatvertame darže, privalėjo ir galėjo tai numatyti.

Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo P. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau kaltinamasis teismo posėdyje teigė, kad jo apsvaigimas įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Visgi, teismas, įvertinęs kaltinamajam iÅ¡ karto po įvykio nustatyto neblaivumo laipsnį – 2,99 promilių, padaryto nusikaltimo mechanizmÄ , t. y. jog kaltinamasis ne iÅ¡ karto sureagavo į Å¡uns veiksmus, o tik jau Å¡uniui pargriovus ir kandžiojant nukentėjusiÄ jÄ , nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis bandė atitraukti Å¡unį, tačiau dėl neblaivumo jam tai padaryti iÅ¡ karto nepavyko, liudytojos J. K. parodymus, jog po įvykio nuvykus pas kaltinamÄ jį į namus, Å¡uo elgėsi agresyviai, o kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus sunkiai jį suvaldė, sprendžia, kad kaltinamojo apsvaigimas aiÅ¡kiai susilpnino jo gebėjimÄ reaguoti į situacijÄ bei tinkamai ir laiku suvaldyti Å¡uns agresijÄ , o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tuo pagrindu, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

P. G. padarė vienÄ neatsargų (dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo) nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas (2 t., b. l. 58-59), per 5 metus du kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 40-43), yra neįgalus (jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) (2 t., b. l. 66), turto neturi (2 t., b. l. 64-65, 67), nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies nukentėjusiajai bei civilinei ieÅ¡kovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai neatlygino, duomenų, jog turėtų psichikos bei priklausomybės ligų, nėra, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumÄ , kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pragyvena iÅ¡ gaunamų socialinių iÅ¡mokų, vadovaujantis BK 55 straipsniu, kaltinamajam skirtina BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siÅ«loma bausmė – laisvės apribojimas, kurios trukmė atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, elgesį po įvykio, nustatytina artima sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), skiriant kaltinamajam BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose numatytus įpareigojimus.

Byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis P. G. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , tuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių ir kiti klausimai

Nukentėjusioji D. D. byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti jai padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 15-16). Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikaltimo ji patyrė 1 000,00 Eur turtinę žalÄ ir 30 000,00 Eur neturtinę žalÄ . Kaltinamasis P. G. nesutinka, jog iÅ¡ jo bÅ«tų priteista žala, nes neturi galimybių jos atlyginti, be to, mano, kad nukentėjusiosios praÅ¡omų priteisti žalų dydžiai yra per dideli.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikalstamos veikos požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Å i nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvÅ«nų savininko ar kito asmens, kurio prižiÅ«rimas buvo gyvÅ«nas, civilinę atsakomybę už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ (Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1311-390/2013). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vedžiojo Å¡unį buvusį jo priežiÅ«roje kai Å¡uo dėl jo nusikalstamo nerÅ«pestingumo užpuolė ir sukandžiojo nukentėjusiÄ jÄ , tuo metu kaltinamasis buvo teisėtas naminio gyvÅ«no (Å¡uns), kuriuo nukentėjusiajai buvo padaryta žala valdytojas, todėl jam atsiranda atsakomybė už Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ .

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė 1 000,00 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro suplėšyti rÅ«bai, sugedęs mobiliojo ryÅ¡io telefonas, iÅ¡laidos už specialisto iÅ¡vadÄ , papildomus medicininius tvarsčius, vaistus bei kurÄ už vykimÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 55-56). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nukentėjusioji teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad užpuolus Å¡uniui buvo nepataisomai suplėšyti jos tuo metu dėvėti rÅ«bai, sugadintas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, dėl ko pirko naujÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , ji turėjo kelionės iÅ¡laidas į gydymo įstaigÄ bei pas specialistÄ , pirko vaistus, kuriuos perka iki Å¡iol. Kiek iÅ¡leido pinigų už vaistus nežino, nes vėliau jokių kvitų nesaugojo, o visus turimus kvitus už pirktus vaistus pateikė į bylÄ . Bylos medžiaga bei nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nukentėjusioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo gydoma nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 28-29), į gydymo įstaigÄ atlikti operacijos Kaune bei iÅ¡ jos į namus nukentėjusioji buvo vežama dukrai priklausančiu lengvuoju automobiliu, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nukentėjusioji patyrė kelionės iÅ¡laidas.

Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad kvitų už kurÄ tomis dienomis, kuomet vyko ir buvo parvežta iÅ¡ ligoninės pateikti negali, kadangi jų neturi, todėl į bylÄ pateikė 2022 m. birželio 29 d. kvitÄ 49,63 Eur sumai (piltas dyzelis), 2022 m. liepos 8 d. kvitÄ 39,83 Eur sumai (piltas dyzelis) ir 2022 m. liepos 17 d. kvitÄ 50,59 Eur sumai (piltas dyzelis), kuomet jos į ligoninę vyko lankyti artimieji (2 t., b. l. 153). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus kvitus, atstumÄ nuo Druskininkų iki Kauno, nukentėjusiosios duotus parodymus, jog ji buvo vežama automobiliu, kuris naudoja benzinÄ , sprendžia, jog nuvykti į KaunÄ bei grįžti atgal į Druskininkus pagrįsta ir teisinga suma bÅ«tų 35,00 Eur, todėl pripažįsta jog nukentėjusioji dėl jos nuvežimo į gydymo įstaigÄ Kaune operacijai atlikti bei parvežimÄ Ä¯ namus patyrė 70,00 Eur kelionės iÅ¡laidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo nuvykusi į Vilnių pas specialistÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (1 t., b. l. 20-24). Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad į Vilnių pas specialistÄ vyko autobusu, taip pat mokėjo virÅ¡ 23,00 Eur už specialisto iÅ¡vadÄ . Ä® bylÄ pateikti keleivio bilietai patvirtina, kad nukentėjusioji už nuvykimÄ Ä¯ Vilnių pas specialistÄ bei grįžimÄ Ä¯ namus autobusu patyrė 5,14 Eur kelionės iÅ¡laidų (2 t., b. l. 153), vieÅ¡ai skelbiami gyvų ekspertinių tyrimo įkainiai, patvirtina, kad nukentėjusioji už jos apžiÅ«rÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ sumokėjo 23,30 Eur.

Taip pat į bylÄ pateikti kvitai patvirtina, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų pirko įvairius vaistus, drėgnas servetėles, tepalus, vitaminus, dėl ko patyrė 134,68 Eur iÅ¡laidų (2 t., b. l. 153). Be to, nukentėjusioji nurodo, kad užpuolus Å¡uniui buvo suplėšytos jos kelnės, kurias vertina 20,00 Eur, bei palaidinė, kuriÄ vertina 15,00 Eur, po Å¡uns sukandžiojimo mobiliojo ryÅ¡io telefonu norėjo iÅ¡sikvieti pagalbos, tačiau dėl patirto Å¡oko, jį iÅ¡metė į vandenį, dėl ko po pokalbio su Bendruoju pagalbos centru telefonas nebeveikė, telefono įsigijimo dokumentų neturi, kokia jo vertė tiksliai nežino, nebeveikus telefonui už 29,99 Eur nusipirko naujÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

Teismas sprendžia, kad Å¡ios nukentėjusios nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos. Akivaizdu, kad užpuolus Å¡uniui, jam parvertus nukentėjusiÄ jÄ darže ant žemės bei kandus per rÅ«bus buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios drabužiai, o kaltinamajam palikus nukentėjusiÄ jÄ sužeistÄ , vienÄ , nukentėjusioji, bandydama paskambinti ir iÅ¡sikviesti pagalbÄ , dėl patirto Å¡oko įmetė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ vandenį, dėl ko telefonas buvo sugadintas. Nors nukentėjusioji nepateikė įrodymų apie sugadintų rÅ«bų bei mobiliojo ryÅ¡io telefono įsigijimÄ bei nurodė, kad tokių dokumentų neturi, tačiau teismo vertinimu nukentėjusiosios nurodyta sugadintų rÅ«bų vertė atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, nėra per didelė, o nukentėjusiosios pateiktas 2022 m. birželio 19 d. kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji dėl sugadinto telefono turėjo 29,99 Eur iÅ¡laidas, nes praėjus vos dvejoms dienoms po įvykio pirko naujÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (2 t., b. l. 153).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nukentėjusiosios į bylÄ pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog nukentėjusioji iÅ¡ dalies įrodė praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, t. y. 298,11 Eur (70,00 Eur + 5,14 Eur + 23,30 Eur + 134,68 Eur + 20,00 Eur + 15,00 Eur + 29,99 Eur), tuo pagrindu iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai iÅ¡ viso priteistinas 298,11 Eur turtinės žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.267 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti 30 000,00 Eur neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal teismų praktikÄ , be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvendinai paprastai bÅ«na ypatingai stiprÅ«s ir skausmingi. Visgi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). Pagal teismų praktikÄ asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant Å¡iai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Šiuo atveju neturinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 139 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiosios D. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Specialisto išvadoje Nr. G 3009/2022(01) konstatuota, kad nukentėjusiajai padarytos kastinės žaizdos dešinės šlaunies srityje, pilvo kairėje su kraujosruva bei kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 57-61). Iš VšĮ Druskininkų ligoninės epikrizės (1 t., b. l. 25-26), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 28-29) bei nuotraukų (2 t., b. l. 131-132) matyti, kad nukentėjusioji dėl kastinių žaizdų 2022 m. birželio 17 d. skubiai hospitalizuota į chirurgijos skyrių, jai operuota dešinė koja, atlikta žaizdos sanacija su antiseptikais, žaizda drenuota, susiūta pasluoksniui, po operacijos vyko perrišimai, vystėsi atplėšto lopo nekrozė, pilvo sienos žaizda gijo, tačiau poodiniame sluoksnyje dėl įkandimo susiformavo hematoma, dėl lopo negyvybingumo nukentėjusioji nukreipta į Kauno klinikas operacijai.

Nukentėjusiajai Kauno klinikose 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 12 d. atliktos deÅ¡inės kojos operacijos, Kauno klinikose ji buvo gydoma iki 2022 m. liepos 22 d., paleidus iÅ¡ ligoninės jai dar dvi savaites buvo bÅ«tina deÅ¡inę kojÄ tvarstyti steriliais tvarsčiais, tepti kremais, pilvo hemotomos vietÄ kas 2-3 savaites punktuoti stora adata ir Å¡virkÅ¡tu aspiruoti susikaupusį senÄ kraujÄ , esant skausmui vartoti analgetikus. ApžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ 2022 m. rugsėjo 7 d. nustatyta, kad po atliktų operacijų nukentėjusiajai žaizda po truputį gijo, pilvo sienoje dar buvo hematoma 11 cm dydžio, ji tapo jautri, nervinga, blogai pradėjo miegoti dėl skausmo, prabunda nuo koÅ¡marų, visko bijo, sunkiai vaikÅ¡to, greitai pavargsta (1 t., b. l. 27).

Teismo vertinimu, esant nukentėjusiajai nustatytiems sužalojimams, nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimÄ , nes jai tris kartus buvo operuota deÅ¡inė koja, persodinta oda, ji gan ilgÄ laikÄ buvo gydoma ligoninėje, vėliau turėjo gydytis ambulatoriÅ¡kai, jai kas 2-3 savaites bÅ«tina aspiruoti susikaupusį senÄ kraujÄ pilve. Dėl įvykusio įvykio nukentėjusioji tapo jautri ir nervinga, iki Å¡iol jaučia baimę bei blogai miega.

Akivaizdu, kad tokia trauma, ypatingai atsižvelgiant į ganėtinai ilgÄ gydymosi procesÄ , nukentėjusiajai sukėlė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ dėl sveikatos bÅ«klės ateityje. Kaltinamasis P. G. yra iÅ¡ dalies darbingas, Å¡iuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo taryboje, turto neturi, jo teigimu pragyvena iÅ¡ 202,00 Eur gaunamų socialinių iÅ¡mokų. Ä®vertinus veikos pavojingumÄ (nusikaltimas žmogaus sveikatai), byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, sunkumÄ (tokie sužalojimai nukentėjusiosios amžiaus asmeniui (nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai buvo 85 m.) yra pavojingi, juolab, kai traumos gydymui buvo reikalingos net trys operacijos), nukentėjusiajai taikytÄ gydymÄ ir jo trukmę, nukentėjusiosios patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo kaltės rūšį (neatsargumas), jo turtinę padėtį bei elgesį po įvykio (paliko sukandžiotÄ nukentėjusiÄ jÄ vienÄ darže, nesistengė suteikti jai pirmos medicininės pagalbos, nesidomėjo jos sveikatos bÅ«kle), į tai, kad nukentėjusiajai iÅ¡ esmės gydymas nėra baigtas (operuotos kojos siÅ«lės nesugijusios, pÅ«liuoja, pilve susidariusi hematoma neiÅ¡nykusi), nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ir Å¡iuo metu kenčia skausmus, dėl to vartoja vaistus, formuojamÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-495/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-493/2021, 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-574-634/2021, Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-300/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-908/2023 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiosios bei žalÄ padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ iki 3 500,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021), kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo (CK 6.250 straipsnis).

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinė ieÅ¡kovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens 3 974,39 Eur žalÄ dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41-42). IÅ¡ pateikto civilinio ieÅ¡kinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai D. D. dėl padaryto sužalojimo nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. vieÅ¡ojoje įstaigoje Druskininkų ligoninėje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo suteiktas gydymas, gydymo iÅ¡laidas sudarė 3 974,39 Eur, jos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b. l. 43-49). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo civilinei ieÅ¡kovei priteistinos 3 974,39 Eur gydymo iÅ¡laidos bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko gydymo iÅ¡laidų atlyginimo (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.283 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su vaizdo ir garso įrašais, paketas Nr. 1, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, P. G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. G. nukentėjusiajai D. D. 298,11 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 11 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ P. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 974,39 Eur (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt keturių eurų 39 ct) gydymo iÅ¡laidas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 974,39 Eur sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskÄ su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti P. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų įpareigojimų, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja Džiuginta Plukienė

Â