fd29b576-e389-4768-bb35-00ce62eb2305 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-1260-265/2014Teisėjas V. Alška              (Proceso Nr. 2-25-3-00865-2013-7)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl servitutų nustatymo (patikslinimo), trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė nustatyti žemės sklype (tarnaujantis daiktas (unikalus Nr. X), esantis X, Kretingos r.) pastato (unikalus Nr. X) bei kitų statinių (unikalus Nr. X) (vieÅ¡pataujantys daiktai) tinkamam naudojimui pagal paskirtį 0.0059 ha ploto statinių servitutÄ (kodas 205) pagal A.

Krusos įmonės parengtÄ 2012-11-22 žemės sklypo planÄ , tokiu bÅ«du patikslinant 2009-04-02 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3) nustatyto servituto plotÄ ir lokalizacijÄ . Nurodė, kad atsakovė A. S. ir Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, (unikalus Nr. X), esančio X, Kretingos r., bendraturčiai. Å iame žemės sklype ieÅ¡kovui nuosavybė teisėmis priklauso ½ dalis pastato, (unikalus Nr. X) ir ½ dalis kitų statinių (unikalus Nr.X, Å¡ulinys, tvora, stoginė). 2009-04-02 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3) Å¡iam žemės sklypui buvo nustatyti: kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), plotas 0.13 ha; statinių servitutai (tarnaujantis daiktas) plotas 0.01 ha; kelio servitutai (tarnaujantis daiktas) plotas 0.01 ha.

Atsakovė neleidžia naudotis ieÅ¡kovui jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, trukdo patekti prie jam priklausančių pastatų, taip apsunkindama ieÅ¡kovo galimybę tinkamai naudotis ginčo žemės sklype ieÅ¡kovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. IeÅ¡kovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių, kur jam buvo atsakyta, kad tiksli servituto vieta ir lokalizacija nėra nustatyta, ir tai bus padaryta atlikus sklypo kadastrinius matavimus. Tokia situacija sudaro daug sunkumų ieÅ¡kovui tinkamai naudotis savo nekilnojamais daiktais pagal paskirtį, dėl to buvo priverstas kreiptis į teismÄ .Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ , jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė ne tik nesutinka su pateikta servituto vietos lokalizacija ir patikslinimu, bet ir prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo naudojimuisi ginčo žemės sklypu.

Dėl to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl servituto nustatymo (patikslinimo).             Atsakovė su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , – ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ji nėra tinkama Å¡alis procese, kadangi žemės sklype, kuriame nustatytas servitutas, nėra konkrečiai nurodyta, kur jos, o kur valstybės sklypo dalis. Pasak atsakovės, servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, todėl atsakove turėtų bÅ«ti patraukta ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas be jokio teisinio pagrindo didina anksčiau nustatyto servituto planÄ , įvesdamas naujus servitutus, kuriems nėra jokios bÅ«tinybės. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų bÅ«tinybę didinti servituto dydžius. Taip pat atsakovė nurodo, kad servituto planas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų - planas nėra suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Taip pat atsakovė nurodo, jog ji nebuvo informuota apie atliekamus matavimus, matavimai buvo atlikti be jos žinios, dėl to negali bÅ«ti laikomi teisingais ir pagrįstais.

             IeÅ¡kovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylos aplinkybes ir įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus. Taip pat nurodė, jog patikslintas servituto turinys plotu yra mažesnis nei nustatytas administraciniu aktu ir atsakovės teisių nepažeidė.             Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Apeliacinis skundas atmestinas              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

             Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja Å¡alies tinkamumÄ procese, nurodo, jog atsakove turėjo bÅ«ti patraukta ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Pagal bendrÄ sias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieÅ¡kovui pagal materialines teises normas. Pagal ginčo teisinį pobÅ«dį teismas, matydamas, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigÄ atsakyti, pasiÅ«lo ieÅ¡kovui pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu.

IeÅ¡kovui nesutikus pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama, teismas nagrinėja ginÄÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatÄ suponuoja aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovÄ (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieÅ¡kovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu, nustato įstatymas, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimo teisę. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas savo teisę į servituto pakeitimÄ grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalies nuostata, jog vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ , jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Ä¯ teismÄ kreipusis vieÅ¡pataujančio daikto savininkui atsakovu turi bÅ«ti patrauktas tarnaujančio daikto savininkas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, žemės sklypas, kuriam nustatytas servitutas, priklauso atsakovei ir Lietuvos Respublikai, kuriÄ atstovauja trečiasis asmuo. Kadangi sklypas, kuriam nustatytas servitutas, dalys ir naudojimosi tvarka nenustatyta, apeliantė pagrįstai nurodo, kad atsakove turėjo bÅ«ti patraukta ir Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja trečiasis asmuo, tačiau Å¡is procesinės padėties neatitikimas nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu.

Esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, jog trečiasis asmuo iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ nagrinėjamu klausimu, sutiko su servituto nustatymu. Å i pozicija nesikeistų netgi pakeitus trečiojo asmens procesinę padėtį. Ä®vertinus aplinkybę, kad teismo sprendimas nėra susijęs su įpareigojimais, kuriuos turi įvykdyti Å¡alys, keisti Å¡alių procesinės padėties nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas vien tik Å¡iuo pagrindu panaikindamas teismo sprendimÄ pažeistų CPK 328 straipsnyje numatyta draudimÄ panaikinti teismo sprendimÄ vien tik formaliais pagrindais.             Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas be jokio teisinio pagrindo didina anksčiau nustatyto servituto planÄ , įvesdamas naujus servitutus, kuriems nėra jokios bÅ«tinybės. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apskrities 2009-04-02 sprendimo ir žemės sklypo plano, servitutų plotas sudaro 0,15 ha. Tuo tarpu nustačius servitutÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ jis yra netgi mažesnis nei nustatyta administraciniu aktu ir viso užima 0,065 ha. Ä® šį plotÄ Ä¯skaitoma teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, kurios yra analogiÅ¡koje vietoje kaip ir kelio servitutas. Dėl to konstatuoti, jog patikslintu planu buvo iÅ¡plėstos servituto ribos ir pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog servituto planas parengtas pažeidus teisės aktų reikalavimus, kadangi nėra suderintas su žemėtvarkos skyriumi bei ir su pačiu ieÅ¡kovu. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ pakeisti servituto turinį pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, bÅ«tų bÅ«tina jį suderinti, kaip nurodo atsakovė, su žemėtvarkos skyriumi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek keičiant servituto turinį, tiek nustatant servitutÄ teismo sprendimu, svarbu įvertinti, kad faktinis naudojimasis servitutu bÅ«tų realus.

Faktinis servituto egzistavimas reiÅ¡kia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas, arba yra paÅ¡alintos kliÅ«tys juo naudotis. Tik tokiu atveju servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra įmanoma ir teisiÅ¡kai pagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ A. Krusos įmonės 2012-11-22 parengtas servituto naudojimosi plano, jis yra realus ir įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiÅ¡kai nepagrįstu atsakovės argumentÄ , jog ieÅ¡kovas, teismui teikiamas servituto naudojimosi planÄ , turi jį suderinti su pačiu savimi.

Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog tokio plano teikimas susijęs su atsakovų interesais, kurių suvaržymo pagrįstumÄ Ä¯vertina bylÄ nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali sutikti ir su atsakovės argumentu, jog ji nebuvo informuota apie atliekamus matavimus, esÄ matavimai buvo atlikti be jos žinios, dėl to negali bÅ«ti laikomi teisingais ir pagrįstais. Pažymėtina, jog atsakovei neturint argumentuotų ir pagrįstų prieÅ¡taravimų dėl atliktų matavimų, o vien tik iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujant servituto turinio nustatymui, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog parengtas servituto planas yra neteisėtas vien dėl to, kad atsakovė nedalyvavo matavimuose.

             Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškinį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Jolanta Gailevičienė                                                                                                            Irma Čuchraj