2022-11-10 Nr. AB-27183-4-49-3-00322-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4020-520/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00322-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini)piliečiui B. A., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį B. A. (toliau – ir Užsienietis).

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 1 d., apie 05.15 val., VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje pareigūnai sulaikė 11 asmenų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs B. A., kuris su savimi neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 24 d. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis.

3. Centras nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36279 Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis pateikė skundą dėl šio Migracijos departamento sprendimo.

Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, šį skundą atmetė (2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 6K-1804). Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. kovo 14 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, t. y. sutrumpino draudimo Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, nurodė įvesti į C SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimo dalis, o kitą skundo dalį atmetė.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S260 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti Užsienietį nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2078-654/2022 atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą.

VSAT 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Užsienietis apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Centras taip pat nurodė, kad Užsienietis, 2022 m. rugpjūčio 22 d. bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Kalvarijos sav., Salaperaugio kaime patikrinimo metu VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnui pateikė kitam asmeniui priklausančius dokumentus. Užsienietis buvo sulaikytas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 40 parų arešto bausmė. Atlikęs bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. spalio 5 d. Užsienietis tą pačią dieną buvo sulaikytas (48 val.) VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnų ir pristatytas į Centrą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su minėto asmens tapatybės nustatymu ir jo išsiuntimu iš Lietuvos į kilmės šalį.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis negalėjo be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, nuteistas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, sprendė, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis bus išsiųstas į kilmės šalį, teismas nurodė, kad jis gali pasislėpti, vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose, 2 dalyje, todėl yra formalus pagrindas sulaikyti užsienietį.

7. Atsižvelgdamas į paties Užsieniečio teisme nurodytas jo ketinimo išvykti iš Lietuvos aplinkybes, į jo paaiškinimus, kad labai gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, ir įvertinęs aplinkybę, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje taikant judėjimo laisvės apribojimus yra jau gana ilgą laiką, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d., teismas sprendė, kad griežčiausios judėjimo laisvės apribojimo priemonės –sulaikymo taikymas minėtam asmeniui būtų neadekvačiai per griežta priemonė ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to teismas sprendė, jog tam, kad būtų užtikrintas Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas, pakanka taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje teikime prašomam terminui, t. y. iki 2023 m. sausio 6 d.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis teigia, kad nėra teisės aktuose numatytų pagrindų taikyti jam savo turiniu tapačią sulaikymui priemonę, jam taikyta priemonė yra neadekvati ir per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui. Užsienietis pabrėžia, kad jau ilgą laiką Lietuvoje jam yra taikomi judėjimo laisvės ribojimai, jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas baudžiamojoje byloje, jis atliko paskirtą bausmę, todėl tolesniu laisvės ribojimu jis yra baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Užsienietis nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų gailisi, bendradarbiavo su institucijomis, teikė dokumentus, patvirtinančius tapatybę, todėl jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog dėl jo elgesio kiltų realus ir didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui ar valstybės vidaus ar išorės saugumui. Užsieniečio vertinimu, Įstatyme numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti taikant jam švelnesnę ir mažiau jo teises varžančią priemonę.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Centras nurodo, kad remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog Užsienietis linkęs pažeisti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktus, nebendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, sprendžiant jo grąžinimo į kilmės šalį klausimą. Centro vertinimu, Užsieniečio veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį, todėl teismo pritaikyti judėjimo laisvės apribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui.

13. Atsižvelgdamas į Užsieniečio elgesį, Centras daro išvadą, kad Lietuva nėra ir nebuvo jo galutinis kelionės tikslas, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo, jis gali bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Centras pažymi, kad nepriklausomai nuo galimybės laisvai judėti Užsieniečiui yra teikiamos visos socialinės paslaugos, galimybė sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl grįžimo dokumentų išdavimo, tačiau ambasada atsakymo nėra pateikusi, todėl šiuo metu nėra nustatyta konkreti išsiuntimo data.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas ‒ pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su minėto asmens tapatybės nustatymu ir jo išsiuntimu iš Lietuvos į kilmės šalį, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas pritaikė Užsieniečiui šią alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodydamas, kad nėra duomenų, jog Užsieniečio, kuris nėra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.), nurodydamas, jog jam ilgą laiką taikomi judėjimo ribojimai, o tai yra neadekvati ir per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui priemonė. Užsieniečio teigimu, Įstatyme numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti taikant jam švelnesnę ir mažiau jo teises varžančią priemonę.

17. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymėtina, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

19. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

20. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas Užsieniečiui minėtą alternatyvią sulaikymui priemonę, rėmėsi tuo, jog jis yra nelegalus migrantas, jam judėjimo ribojimai taikomi nuo 2021 m. liepos 1 d., jis yra atlikęs paskirtą arešto bausmę. Iš sprendimo turinio matyti, kad buvo įvertintos ir aplinkybės, jog Užsienietis be leidimo atvyko į Lietuvos Respubliką, buvo nuteistas ir jo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai; jis turi būti išsiųstas į kilmės šalį, todėl jis gali vengti išsiuntimo.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Užsieniečiui nagrinėjamu atveju turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant judėjimo ribojimus, nes Užsieniečiui jau ilgą laiką taikomi judėjimo ribojimai (nuo 2021 m. liepos 1 d.), byloje nėra jokių duomenų, kad greitu laiku bus įvykdytas jo išsiuntimas į kilmės šalį, nenustatyta konkreti jo išsiuntimo data.

22. Iš Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36279 matyti, jog Užsienietis bendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę ir priimant šį sprendimą buvo nustatyta jo tapatybė. Byloje nebuvo pateikti duomenys, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisako teikti informaciją ar pagalbą. Užsienietis yra atlikęs jam paskirtą arešto bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 5 d. baudžiamąjį įsakymą.

23. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių buvo faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, kad Užsieniečiui turi būti taikomi tokį ilgą judėjimo ribojimai.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas Užsieniečiui negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietį į jo kilmės valstybę įvykdymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės 2022 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė