fd25ddee-dd0a-4da8-b132-0661a67609c7 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-22-319/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32379-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugpjūčio 25 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Rimas Å virinas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. C. (V. C.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. sausio 28 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 30 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. kovo 12 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 8 d. priėmė nutarimÄ Nr. 357-136 netaikyti V.

C. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomendavo nuteistajam dalyvauti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, programoje (asmens byla, I dalis, b. l. 41). Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Jis laisvėje nedirbo, taip pat nedirba ir bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis dalyvavo „Įžanginės grupės“ veikloje, tačiau jos nebaigė. Jis nevykdo finansinių įsipareigojimų, turi narkotinių medžiagų vartojimo problemÄ , tačiau jos nesureikÅ¡mina, pasitiki savimi ir mano, jog Å¡i problema neatsinaujins. IÅ¡lieka nemažai kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 74 balais, nuo pirminio vertinimo rizika nepasikeitė.

Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistasis V. C., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, 2020 m. liepos 16 d. pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra arba atmesti jo praÅ¡ymÄ , iki kol nebus matyti, jog jis taisosi ir jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja.

Nurodė, kad tik atvykęs į Alytaus pataisos namus jis kreipėsi su praÅ¡ymu dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo pataisos namuose trÅ«kumo. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Buvo pateikęs ne vienÄ praÅ¡ymÄ lankyti anoniminių narkomanų grupę, bet dėl karantino Å¡ios grupės lankyti negalėjo. Taip pat dėl karantino nebaigė ir pradėtos lankyti „Įžanginės grupės“. Laisvėje jis nedirbo, bet buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

Jis baigė suvirintojo kursus, turėjo neįgalumÄ , tačiau Å¡iuo metu yra sveikas ir gali dirbti. Narkotinių medžiagų nevartoja jau penkerius metus, dalyvavo metadono programoje ir gydymÄ tęsia. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Laivėje jis gyveno su motina, kuriai dėl sveikatos bÅ«klės paskirta nuolatinė priežiÅ«ra, jai sunku savimi pasirÅ«pinti, į Å¡iÄ aplinkybę Komisija neatsižvelgė (b. l. 1). Nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo papildė savo skundÄ dėl Komisijos nutarimo, nurodydamas, kad jis įvykdė Komisijos rekomendacijas, lankė ir baigė asmenų, kuriuos rengia paleidimui iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, programÄ , lanko anoniminių narkomanų bÅ«relį ir tuo sumažino savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Laisvėje jis gyvena su motina bute be patogumų, motinai labai sunku, ypač dabar, kuomet jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ir ji negali savimi pasirÅ«pinti. PraÅ¡o atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes, Å¡eimos problemÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra (b. l. 4). Skundas atmetamas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumÄ (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, elgesio problemų sprendimÄ , nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo V. C. lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma, vienas Komisijos narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir net keturi nariai pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam. Å iame kontekste pažymima, kad nuteistasis skunde praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija nenagrinėjo klausimo dėl intensyvios priežiÅ«ros taikymo galimybės nuteistajam, todėl Å¡ioje lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo stadijoje, kai jau nagrinėjamas jo skundas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra taikymo.

Nuteistasis V. C. atlikęs įstatymo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatytÄ bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, tai sudaro formalųjį pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o bÅ«tent be formalaus pagrindo bÅ«tina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant.

Nuteistojo V. C. nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutine – 74 balai pagal OASys, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį. Tačiau teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė ir sutinka su Komisijos padaryta iÅ¡vada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iÅ¡ nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 74 balų net 49 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, tačiau nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo rizika nepakito, nerodo esminių jo elgesio pokyčių ir nepatvirtina akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nuteistasis atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau iÅ¡lieka net penki kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Ä®vertinus nuteistojo V. C. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mÄ stymo pasikeitimÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo iÅ¡skirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir neskatintas už pavyzdingÄ elgesį, tai rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo iÅ¡skirtinai pavyzdingas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimo problemÄ , jis gydėsi priklausomybių nuo psichikÄ veikiančių medžiagų centre, Alytaus pataisos namuose dalyvauja metadono programoje. Nuteistasis pripažįsta priklausomybę nuo narkotikų, tačiau teigia, kad jau penkerius metus narkotikų nevartoja, pasitiki savimi ir mano, jog Å¡i problema neatsinaujins. Tačiau piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu, taigi akivaizdu, jog narkotinių medžiagų vartojimas iÅ¡lieka aktualia problema.

SvarbÅ«s kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra nuteistojo darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų Å¡altinį. Komisija, priimdama sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertino tai, kad nuteistasis laisvėje nedirbo, taip pat nedirba ir bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde teigia, kad jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl įdarbinimo, bet tokia galimybė jam nebuvo sudaryta dėl darbo pataisos namuose trÅ«kumo.

Å iÄ aplinkybę patvirtina socialinio tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nuteistasis, atvykęs į Alytaus pataisos namus, kreipėsi dėl darbo. Taigi nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dirbti bausmės atlikimo metu, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Visgi vertinant nuteistojo darbinę motyvacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo pragyveno iÅ¡ Užimtumo tarnybos mokamos paÅ¡alpos ir motinos pensijos, teigia, jog laisvėje oficialiai dirbęs tik apie du metus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms spręsti apie teigiamÄ nuteistojo darbinę motyvacijÄ nėra jokio pagrindo. NepakankamÄ nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ rodo ir nuteistojo atsainus požiÅ«ris į finansinių įsipareigojimų vykdymÄ . Alytaus pataisos namuose gauti vykdomieji raÅ¡tai dėl 596,38 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, nuteistasis teigia, jog turi ir daugiau ieÅ¡kinių, iÅ¡ viso apie 1 000 Eur sumai, ir duomenų, jog nors dalį Å¡ių ieÅ¡kinių nuteistasis atlygino, nėra. Toks nuteistojo požiÅ«ris į finansinių įsipareigojimų vykdymÄ jį charakterizuoja neigiamai.

Be kita ko, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumÄ , lėšų pragyvenimui trÅ«kumÄ , tuo tarpu finansinis stabilumas yra vienas iÅ¡ sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių. Nuteistasis skunde akcentavo, kad Komisija, priimdama jam nepalankų sprendimÄ , neįvertino aplinkybės, jog laisvėje jo pagalba reikalinga motinai, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo gyveno su savo motina A.

C., gimusia (duomenys neskelbtini), taigi jau tuomet turėjo pareigÄ rÅ«pintis garbaus amžiaus motina ir teikti jai bÅ«tinÄ pagalbÄ , tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė ir nesulaikė. Tai, kad jis laisvėje ketina rÅ«pintis savo motina, jį teigiamai charakterizuoja, tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minta sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ . Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 dalį nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 dalį nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019).

Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis V. C. anksčiau teistas septynis kartus, jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir du kartus jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. Praeityje jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas bei suteikta malonė, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis vėl nusikalto.

Å iuo metu bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo (BK 135 straipsnio 1 dalis) padarymÄ ir jo ankstesni teistumai yra kriminogeninis veiksnys. Å ios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir nustatytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti priklausomų asmenų „Įžanginėje grupėje“, dalyvauja metadono programoje, drausminių nuobaudų neturi.

Tačiau teismo nustatytų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Taigi teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V.

C. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. C. iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. C. (V. C.) skundÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėjas Rimas Å virinas