2017-09-06 Nr. AB-16180-3-64-3-00243-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-52-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00243-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista.

II. Pareiškėjas V. L. 2017 m. birželio 26 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. S-555-415/2017 atsisakė priimti V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

III. Pareiškėjas V. L. 2017 m. liepos 11 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašyme paaiškina, kad yra nemokus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybės nusipirkti nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, o į pataisos namų biblioteką yra leidžiamas tik kartą per savaitę 0,5 val. trukmei, todėl objektyviai negalėjo teisingai užsirašyti ir išanalizuoti atitinkamų teisės aktų straipsnių. Be to, V. L. teigia neteisingai supratęs terminą, nurodytą 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje, ir nuo šios datos skaičiavęs vieną mėnesį skundui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šiuo atveju nagrinėjamas 2017 m. liepos 11 d. paštu išsiųstas ir 2017 m. liepos 17 d. teisme gautas pareiškėjo pašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Byloje nustatyta, kad apeliaciniu skundu pareiškėjas siekia apskųsti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, paskelbtą 2017 m. balandžio 19 d. Vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2017 m. gegužės 19 d. Apeliantas pripažįsta, kad minėtą terminą praleido, t. y. skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. liepos 11 d.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, 2017 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-22-520/2017). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti turinys leidžia teigti, kad teise į apeliaciją jis nepasinaudojo laiku dėl tariamo suklydimo, t. y. apeliacinio skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo, tačiau faktiniai bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Ištyrus Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-918-289/2017 medžiagą nustatyta, kad siekiamo apskųsti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta kitą dieną po šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo – 2017 m. balandžio 20 d. (b. l. 169). Pareiškėjas neginčija, kad minėtą korespondenciją gavo. Taip pat V. L. neneigia, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendime buvo tinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka, t. y. kad apeliacinis skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo momento. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjo nurodoma 2017 m. gegužės 29 d. nutartis išties yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. lydraštis, kuriuo administracinio ginčo šalims įteikti jau įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo egzemplioriai (b. l. 170).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo pareiškėjas surašė ir pirmą kartą teismui išsiuntė tik 2017 m. birželio 26 d., o nagrinėjamą prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir tą patį apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. liepos 11 d., pripažintina, jog apeliacinio skundo padavimo terminą V. L. praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies prasme. Pabrėžtina, jog įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, taip pat ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai teisminės gynybos siekiantį asmenį įpareigoja elgtis racionaliai bei operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-48-502/2017). Be kita ko matyti, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nėra pagrįstas detalia tam tikro teisinio reguliavimo analize, yra nedidelės apimties, jame apsiribota bendromis nuorodomis į teisės normas, kuriomis savo sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl negalima sutikti su pareiškėjo paaiškinimais, kad apeliacinio skundo parengimas pareikalavo ypatingai didelių darbo laiko sąnaudų ir specialių žinių.

Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustačius aplinkybių, patvirtinančių, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmetamas ir apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė