fd231fd4-ceca-4545-add0-cdf5d44b987a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-729/2014                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 126.5(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaučerių bankas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas skundas pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimÄ uždarosios akcinės bendrovės „Visoda“ bankroto byloje Nr. B2-1308-259/2014, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „Vaučerių bankas“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti BUAB „Visoda“ 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus:

1. Nepritarti administratoriaus pasiūlymui dėl varžytinėse neparduoto nekilnojamojo turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo;

2. Patvirtinti BUAB „Visoda“ nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank“, AB įkeisto trumpalaikio turto pardavimo kainÄ bendrai 108 490 Lt (tame tarpe PVM) sumai. Trumpalaikį turtÄ 2 mėnesius pardavinėti komplekse be varžytinių apie jo pardavimÄ skelbiant vieÅ¡ai.;

3. Dėl per 2 mėnesius neparduoto trumpalaikio turto Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ Ä¯ jo darbotvarkę įtraukiant klausimÄ dėl trumpalaikio turto pardavimo tvarkos nustatymo, pateikiant alternatyvų pasiÅ«lymÄ grupuojant dalimis. Nurodė, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto pardavimo: negyvenamųjų patalpų –automobilių remonto dirbtuvių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo aikÅ¡telės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomos teisės, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

UAB „Vaučerių bankas“ Kauno apygardos teisme buvo pareiÅ¡kęs netiesioginį ieÅ¡kinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kuria įsigytas nurodytas nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančia. Nurodyto ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1616-230/2013 taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudė BUAB „Visoda“ bankroto administratoriui parduoti ar kitaip perleisti negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ automobilių remonto dirbtuves, (duomenys neskelbtini), bei 1/100 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikÅ¡telės, (duomenys neskelbtini), ar perduoti šį turtÄ bankrutuojančios UAB „Visoda“ kreditoriams.

Nors pareiÅ¡kėjo netiesioginis ieÅ¡kinys 2013 m. liepos 19 d. sprendimu buvo atmestas, tačiau UAB „Vaučerių bankas“ dėl aukščiau nurodyto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundÄ . Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkime negalėjo bÅ«ti sprendžiami jokie klausimai, susiję su BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto pardavimu. Taip pat kreditoriams nustatyta tvarka nebuvo pateiktas „Swedbank“, AB siÅ«lomas nutarimo projektas antruoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai su Å¡iuo nutarimo projektu nebuvo supažindinti.

Nors kreditorius UAB „Vaučerių bankas“ dėl Å¡aukiamo kreditorių susirinkimo informuotas praneÅ¡imu, kuriame buvo nurodyta Å¡aukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė, tačiau balsavimo raÅ¡tu biuletenyje nebuvo nurodytas aptariamo nutarimo projektas. Susirinkime nedalyvavusių kreditorių atžvilgiu buvo priimtas netikėtas (siurprizinis) kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl to buvo pažeistos Å¡ių kreditorių teisės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Teismas konstatavo, kad BUAB „Visoda“ 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime dalyvavo BUAB „Visoda“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 12 930 177,54 Lt, o tai sudaro 96,21 procentus visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl varžytinėse neparduoto nekilnojamojo turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, nebuvo priimtas, nes prieš jį balsavo 95,76 procentai visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėju, kad kreditorių susirinkime minėtas klausimas negalėjo bÅ«ti svarstomas ir atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones neuždraudė kreditorių susirinkimuose svarstyti uždrausto perleisti bankroto administratoriui turto klausimus. Sprendė, kad turto galimo pardavimo klausimo svarstymo procedÅ«ra, atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai nutarimo perleisti ar perduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ nepriėmė, pareiÅ¡kėjo teisių ar turtinių interesų nepažeidė.

Nagrinėdamas skundÄ antruoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl neparduoto trumpalaikio turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, priimto nutarimo, teismas nustatė, kad apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ ir apie susirinkimo darbotvarkę visiems kreditoriams bankroto administratorius pranešė nustatyta tvarka – 2013 m. gruodžio 2 d. registruotu paÅ¡tu ir paskelbė dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“. Pasak teismo, pareiÅ¡kėjui buvo žinoma, kad kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl BUAB „Visoda“ nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank“, AB įkeisto trumpalaikio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie susirinkimo darbotvarkę, nei balsavime raÅ¡tu, nei tiesiogiai susirinkime nedalyvavo, todėl savo pasirinkimu, nebalsavo ir už alternatyvų „Swedbank“, AB pasiÅ«lytÄ nutarimo projektÄ . Pažymėjo, kad jokio iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie balsu pareikÅ¡tas nuomones ar alternatyvius pasiÅ«lymus, jų pateikimÄ , turinį, Ä®BÄ® normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas bÅ«ti informuotas apie kitų kreditorių raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę, turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamÄ informacijÄ ir pareikÅ¡ti savo pozicijÄ balsuodamas.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad skundo argumentai dėl pareiÅ¡kėjo teisų pažeidimo vertintini kaip spekuliatyvÅ«s, grindžiami ne siekiu apginti realiai pažeistÄ teisę, bet užvilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimÄ , o tuo pačiu ir bankroto procedÅ«rÄ . Teismas atsižvelgė ir faktines aplinkybes, kad UAB „Vaučerių bankas“ kreditorinis reikalavimas sudaro tik 0,64 procentus visų BUAB „Visoda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dalį, bei į tai, jog skundžiamu nutarimu turtÄ nutarta parduoti už didžiausiÄ iÅ¡ pasiÅ«lytų kainų, tad toks nutarimas iÅ¡ esmės teisingas ir kreditoriams ekonomiÅ¡kai naudingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėjas UAB „Vaučerių bankas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – skundÄ dėl 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nagrinėjo skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 253 straipsnyje numatyta, kad posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus kai CPK numato kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-438/2011; 2-1887/2010).2. Galiojant 2013 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1616-230/2013 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkime negalėjo bÅ«ti sprendžiami jokie klausimai, susiję su areÅ¡tuoto turto pardavimu. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė kreditorių susirinkime svarstyti klausimus, susijusius su BUAB „Visoda“ turto pardavimu.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jokio iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie alternatyvius pasiÅ«lymus, jų pateikimÄ , turinį Ä®BÄ® normos nenumato. Kadangi Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo nuomonę raÅ¡tu, todėl jie turi bÅ«ti informuojami apie visus nutarimų projektus. Antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo projektÄ bankroto administratoriui pateikė „Swedbank“, AB, kiti kreditoriai su Å¡iuo nutarimo projektu nebuvo supažindinti.

Dėl to buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės žinoti apie visus kreditorių susirinkime priimamus nutarimus ir dėl jų balsuoti. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir teismų praktika, todėl teismas nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos.4. Teismas, nurodęs, kad pareiÅ¡kėjo kreditorinis reikalavimas tesudaro 0,64 procentus visų BUAB „Visoda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl negalėjęs lemti priimtų nutarimų turinio, paneigė smulkesnių kreditorių teisę iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl svarstytinų nutarimų.

Vien tai, kad nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis buvo priimtas nepažeidžiant nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos.             Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas sistemingai nedalyvauja ir nebalsuoja BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkimuose, taip pat nepareiÅ¡kė savo nuomonės bei nedalyvavo ir ginčijamame kreditorių susirinkime.             2.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta dėl tos priežasties, kad apelianto skundas iÅ¡nagrinėtas ne žodinio, bet raÅ¡ytinio proceso tvarka. Kadangi teismas teisingai iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ , todėl net tuo atveju, jei priimant nutartį buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų, skundžiama nutartis negalėtų bÅ«ti panaikinta. Nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pirmosios instancijos teismo nutartys buvo panaikintos dėl to, kad apie posėdį nebuvo praneÅ¡ta byloje dalyvavusiems asmenims.

Šioje byloje apeliantas tokio klausimo nekelia.             3. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Kadangi kreditoriai balsų dauguma nepritarė administratoriaus pasiūlymui, todėl skundas dėl šio nutarimo neturėjo prasmės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditoriai negalėjo net svarstyti BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto pardavimo klausimo. Nutartimi nebuvo uždrausta svarstyti šio turto pardavimo, perleidimo ar kitokio realizavimo klausimo, kuris būtų įgyvendintas nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms.             4.

Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu. Kreditoriai balsų dauguma pritarė „Swedbank“, AB pasiÅ«lymui Å¡iam bankui įkeisto trumpalaikio turto pardavimo klausimu. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo pateikti du nutarimų projektai: administratoriaus ir banko. Pasirinktas variantas, kuris buvo ekonomiÅ¡kai naudingesnis kreditoriams.             5. Apeliantas alternatyvaus pasiÅ«lymo antruoju darbotvarkės klausimu nepasiÅ«lė ir kreditorių susirinkime nedalyvavo.             Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime palaikė trečiojo asmens „Swedbank“, AB iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus (Ä®BÄ® 23 str.). Vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismÄ , t. y. pateikti teismui skundÄ dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimoApeliantas skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumÄ pirmiausia grindžia procesinių teisės normų pažeidimu, t. y., kad teismas nutartį, kuria iÅ¡nagrinėjo apelianto pareikÅ¡tÄ skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priėmė raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto nuomone.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.).

Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®BÄ®, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialiojo įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad Ä®BÄ® nėra imperatyviai įtvirtinta, kad skundai dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų bÅ«tų nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Apeliantas bÅ«tinumÄ pareiÅ¡kimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų peržiÅ«rėjimo nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-438/2011 bei Nr. 2-1887/2010.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paminėtose bylose pirmosios instancijos teismo nutartys panaikintos dėl to, jog, nagrinėjant bylas raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžius nebuvo praneÅ¡ta dalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, apie raÅ¡ytinio proceso laikÄ ir vietÄ dalyvaujantys byloje asmenys nebeinformuojami praneÅ¡imais, o nei Å¡iuo metu galiojančios Ä®BÄ®, nei CPK normos nenustato, kad apie klausimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo nagrinėjimÄ dalyvaujantiems byloje asmenims turi bÅ«ti praneÅ¡ta praneÅ¡imais ar kita tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012).

Taip pat nurodytoje nutartyje buvo pabrėžta, kad teismas neturėjo pareigos įteikti apeliantui praneÅ¡imÄ apie raÅ¡ytinio posėdžio, kuriame bus sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas, laikÄ ir vietÄ CPK 117 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, o procesinę teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam apeliantas įgyvendino teikdamas dėl teismo nutarties kreditorių susirinkimo teisėtumo klausimu atskirÄ jį skundÄ .             Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, negalima daryti iÅ¡vados, jog, iÅ¡nagrinėjus skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo raÅ¡ytinio proceso tvarka, buvo pažeistos procesinės teisės normos ir apelianto teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Dėl pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumoPirmuoju darbotvarkės klausimu 2013 m. gruodžio 17 d. įvykusiame BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkime buvo svarstomas varžytinėse neparduoto nekilnojamojo turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos klausimas. Apelianto teigimu, klausimas dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo kreditorių susirinkime negalėjo bÅ«ti svarstomas, nes Å¡iam turtui Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal apelianto pareikÅ¡tÄ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Visų pirma, pažymėtina, kad kreditoriai balsų dauguma nutarė nepritarti administratoriaus pasiÅ«lymui dėl varžytynėse neparduoto turto, todėl Å¡is kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidė apelianto teisių ar teisėtų interesų.Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi nebuvo uždrausta bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose svarstyti uždrausto perleisti turto pardavimo klausimus.

Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei kreditorių susirinkime būtų buvę pritarta administratoriaus pasiūlymui pirmuoju darbotvarkės klausimu, BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto nebūtų galima realizuoti galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tad net ir tokiu atveju apelianto teisės ar teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti. Dėl antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumoAntruoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo svarstoma dėl neparduoto trumpalaikio turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo.

Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta pritarti „Swedbank“, AB pateiktam nutarimo projektui ir parduoti turtÄ didesne kaina, nei pagal administratoriaus pateiktÄ nutarimo projektÄ .Apeliantas šį priimtÄ nutarimÄ ginčija tuo pagrindu, kad buvo pažeista kreditorių informavimo bei nutarimų priėmimo tvarka, t. y. kreditoriai nebuvo supažindinti su „Swedbank“, AB pateiktu nutarimo projektu, o pats nutarimas priimtas kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ balsais.Nors byloje nėra duomenų, kokio turinio praneÅ¡imai bei balsavimui raÅ¡tu biuleteniai buvo pateikti kreditoriams, tačiau pats apeliantas neginčija, jog jam buvo praneÅ¡ta apie bÅ«simÄ kreditorių susirinkimÄ bei jo metu svarstytinus klausimus.

Taigi apeliantui buvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo metu bus svarstomas neparduoto trumpalaikio turto pardavimo klausimas.Kreditorius „Swedbank“, AB, kurio reikalavimas sudaro 95,31 procentÄ visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pateikė alternatyvų pasiÅ«lymÄ bankroto administratoriaus pasiÅ«lytam nutarimo projektui. Å is nutarimo projektas buvo priimtas 95,59 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių balsų dauguma. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, apie šį alternatyvų nutarimo projektÄ kiti kreditoriai nebuvo iÅ¡ anksto informuoti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta iÅ¡vada, kad Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalis numato kreditoriams teisę raÅ¡tu pareikÅ¡ti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieÅ¡) dėl kiekvieno svarstomo klausimo ar bÅ«simo nutarimo. Kreditorius „Swedbank“, AB Å¡ia teise pasinaudojo, pateikdamas siÅ«lymÄ dėl kitokio nei administratoriaus siÅ«lomas nutarimo projektas antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu. Tuo tarpu, apeliantas, žinodamas apie tai, kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkime, ir bÅ«damas suinteresuotas Å¡iuo darbotvarkės klausimu priimtinu nutarimu, susirinkime nedalyvavo, dėl nutarimo projekto nebalsavo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog raÅ¡tu kreditorių pareikÅ¡tos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi bÅ«ti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie balsu pareikÅ¡tas nuomones ar alternatyvius pasiÅ«lymus, jų pateikimÄ , turinį Ä®BÄ® normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas bÅ«ti informuotas apie kitų kreditorių raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiÅ«lymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamÄ informacijÄ ir pareikÅ¡ti savo pozicijÄ atitinkamai balsuodamas.

Todėl apelianto argumentas, kad buvo pažeistos kreditorių teisės žinoti apie visus kreditorių susirinkime priimamus nutarimus ir dėl jų balsuoti išreiškiant savo nuomonę, yra nepagrįstas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas, nepasinaudojęs šiomis kreditoriaus teisėmis, turi prisiimti tokio pasirinkimo pasekmes. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl apelianto, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo vertintini esant deklaratyviais.Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Vaučerių bankas“ kreditorinis reikalavimas tesudaro 0,64 procentus visų BUAB „Visoda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir negalėjo nulemti kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turinio ir esmės. Pasak apelianto, šiuo teismo argumentu buvo paneigta smulkesniųjų kreditorių teisė išreikšti nuomonę dėl svarstytinų klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nebalsuodamas ir nedalyvaudamas kreditorių susirinkime, pats apribojo teisę iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Tuo pačiu, tai, kad nutarimo priėmimÄ nulėmė iÅ¡ esmės vieno didžiausio kreditoriaus balsas, nereiÅ¡kia, kad Å¡is nutarimas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (Ä®BÄ® 24 stra. 1 d.).

Bankroto byloje „Swedbank“, AB banko patvirtintų finansinių reikalavimų dydis leidžia jam vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti nutarimus kreditorių susirinkime. Ä®statyme atskirai neaptariama situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas kreditorius, kurio balsais ir priimamas nutarimas. Vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimÄ , net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiÅ¡kia Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo.

Nors apeliantas ir teigia, kad, priimant nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu, buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie nutarimų priėmimo procedÅ«riniai pažeidimai yra pagrindas nutarimus panaikinti, o tik tokie, kurie galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2013).

Šioje byloje nebuvo nustatyta ginčijamo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių įtakoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Alė Bukavinienė