2019-07-12 Nr. AB-14305-3-61-3-00669-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-564-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00669-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (21)-14-267 dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo G. T. tarnybos stažą; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius bei interesus, nes juo atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, neįtraukė laikotarpio, kurio metu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį. VSAT 2001 m. gegužės 4 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos ir nuo 2001 m. gegužės 4 d. paskirtas VSAT Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiuoju specialistu. Jis į vidaus tarnybą buvo grąžintas 2006 m. balandžio 4 d. VSAT vado įsakymu ir nuo 2006 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas į VSAT Štabo Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta pareigūno valstybinė pensija į tarnybos stažą neįtraukiant laikotarpio nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, nes ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo darbdavys buvo VSAT, jis dirbo pagal darbo sutartį, darbo funkcijos ginčijamu laikotarpiu nebuvo pakeistos. Todėl pareiškėjo pareigos, kurias jis ėjo nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. turi būti priskirtos pareigūno pareigoms ir šis laikotarpis turi būti įtrauktas į vidaus tarnybos stažą.

3. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. VSAT vado 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. TE-332 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2015 m. sausio 5 d. Šiame įsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjo vidaus tarnybos stažas yra 15 metų 8 mėnesiai 27 dienos, t. y. į vidaus tarnybos stažą nebuvo įskaičiuotas laikotarpis nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas apie tai, jog ginčijamas laikotarpis nebuvo įskaičiuotas į vidaus tarnybos stažą žinojo 2015 m. sausio 5 d. Be to, 2006 m. liepos 7 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į VSAT dėl ginčijamo laikotarpio įtraukimo į vidaus tarnybos stažą, 2006 m. spalio 18 d. raštu Nr. 13-3369 jam buvo pateiktas atsakymas. Vadinasi, VSAT sprendimas, kad ginčijamas laikotarpis neįskaičiuotas į vidaus tarnybos stažą, pareiškėjui tapo žinomas 2006 m. spalio 18 d. (VSAT raštas Nr. 13-3369). Tuo tarpu ginčijamas VSAT 2017 m. sausio 25 d. raštas Nr. (21)-14-267 yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.

5. Pareiškėjas, eidamas pareigas ginčo laikotarpiu, neturėjo viešojo administravimo įgaliojimų jam nepavaldiems asmenims, ir tai leidžia konstatuoti, kad šias funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas neturėjo pagrindinio statutinės pareigybės požymio – viešojo administravimo įgaliojimų nepavaldiems asmenims. Be to, laikotarpio, kai pareigūnas ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms, įskaitymas į vidaus tarnybos stažą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) nereglamentuotas. Tokio reglamentavimo nėra ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1855 redakcija) 46 straipsnio redakcijoje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo G. T. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad iki 2001 m. gegužės 4 d. pareiškėjas ėjo Pasienio policijos departamento Statybos ir paslaugų tarnybos Transporto skyriaus vyresniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas. Ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d., pareiškėjas ėjo VSAT Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, o nuo 2006 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas į VSAT Štabo Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojo statusai iš esmės skiriasi. Valstybės tarnautojas turi papildomus įgaliojimus atlikti viešojo administravimo funkcijas, kurių neturi pagal darbo sutartį dirbantis asmuo. Be to, valstybės tarnautojui suteikiamos papildomos socialinės ir kitos garantijos, kurių neturi pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas. Valstybės tarnautojui skaičiuojamas tarnybos stažas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 42 str. 2 d.), pagal kurį gali būti nustatomas valstybės tarnautojui mokamas priedas, išeitinė išmoka, atostogos ir kitos garantijos. Nustačius, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu ėjo pareigas ne darbo sutarties pagrindu, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo eitos pareigos neatitinka Statuto 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų kriterijų, siekiant išdirbtą laiką įskaityti į vidaus tarnybos stažą. Todėl nustatęs, jog toks laikotarpis į vidaus tarnybos stažą negali būti įskaitomas, teismas nevertino ar pareiškėjas vykdė funkcijas, kurias vėliau atliko įgijęs pareigūno statusą, nes tokių aplinkybių nustatymas ginčo situacijai nebeaktualus.

9. Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio kontekste, pažymėjo, jog ginčijamame Sprendime nurodomas teisinis bei faktinis jo pagrindas, taip pat išaiškinama dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių svarstytas ir priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl tarnybos stažo perskaičiavimo, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo jį naikinti.

III. 10. Pareiškėjas G. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo laikotarpio įtraukimo į pareiškėjo tarnybos stažą, turėjo atsižvelgti į socialines garantijas reglamentuojančius teisės aktus, jei to nereglamentavo Įstatymas. Jeigu ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo tarnybos stažo skaičiavimas nebuvo reglamentuotas Įstatymo, tuomet turėjo egzistuoti kitas teisės aktas, kuris reglamentuotų socialinių garantijų, įskaitant ir pensijos, kurios dydis priklauso nuo ištarnauto stažo, suteikimą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atliko identiškas funkcijas tiek ginčijamu laikotarpiu, tiek prieš jį, tiek po jo, pareiškėjo supratimu ginčijamas laikotarpis turi būti įtraukas į pareiškėjo tarnybos stažą.

12. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką ir esamą teisinį reglamentavimą, norint, kad pareiškėjo darbo VSAT laikas būtų įskaitytas į vidaus tarnybos stažą, būtinos dvi sąlygos: 1) kad asmuo, siekiantis įskaityti stažą, būtų dirbęs VSAT darbo sutarties pagrindu; 2) kad asmuo, eidamas pareigas darbo sutarties pagrindu, būtų vykdęs funkcijas, kurias vėliau perėmė įgijęs pareigūno statusą. Pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, kurį siekia įskaityti į vidaus tarnybos stažą, ėjo pareigas ne darbo sutarties pagrindu, o pagal Įstatymą, t. y. buvo karjeros valstybės tarnautojas, todėl minėtas laikotarpis į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo.

15. Pareiškėjas pageidauja, kad į jo vidaus tarnybos stažą būtų įskaitytas laikas nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d., kuomet jis ėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

16. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų stažo skaičiavimo tvarką nustato Vidaus tarnybos statutas. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas akcentuoja tai, kad jis statutinio valstybės tarnautojo pareigas vykdė nuo 1996 m. balandžio 22 d. Pasienio policijos departamente (Intendantinės tarnybos Transporto skyriaus inžinieriaus, Techninės tarnybos saugaus eismo organizavimo vyresniojo specialisto, Techninės tarnybos vyresniojo specialisto, Statybos ir paslaugų tarnybos Transporto skyriaus vyresniojo specialisto pareigas), o 2001 m. gegužės 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu Nr. 51TE buvo paskirtas VSAT Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiuoju specialistu (viešojo administravimo valstybės tarnautoju), perkėlus iš Pasienio policijos departamento Statybos ir paslaugų tarnybos Transporto skyriaus vyresniojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų ir atleidus iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Tarnybos vado 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu grąžintas į vidaus tarnybą ir nuo 2006 m. balandžio 11 d. paskirtas į Tarnybos Štabo infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjo teigimu, nepriklausomai nuo to, kad ginčo laikotarpiu jo statusas buvo pakeistas, jis atliko identiškas funkcijas, ir dėl tos priežasties laikotarpis nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. turi būti įskaitytas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.

18. Iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 51 TE matyti, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“) 16.6 punktu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl VSAT prie LR VRM etatų tvirtinimo“.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 29 straipsniu, reorganizavo Pasienio policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2001 m. gegužės 1 dienos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 5 buvo patvirtintas šios Tarnybos centrinio aparato etatų sąrašas, iš kurio matyti, kad Infrastruktūros plėtros valdybos Techniniame skyriuje nustatytos 6 pareigybės: viršininko (komisaras, statutinis valstybės tarnautojas), vyriausiojo specialisto (komisaras, statutinis valstybės tarnautojas), du vyriausieji specialistai (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai), vyresnysis specialistas (komisaras inspektorius, statutinis valstybės tarnautojas) ir vyresnysis specialistas (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojas). Pareiškėjas 2001 m. gegužės 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu Nr. 51 TE ir buvo paskirtas į vyriausiojo specialisto, viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojo, pareigybę.

20. Iš byloje esančių 1997 m. liepos 1 d., 1998 m. gruodžio 22 d., 1999 m. rugsėjo 30 d. G. T. pareiginių instrukcijų, jam tarnaujant Pasienio policijos departamente, ir 2001 m. birželio 8 d., 2002 m. birželio 11 d., 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. kovo 31 d. VSAT vado įsakymais patvirtintų Techninio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių, kurias užėmė pareiškėjas, aprašymų matyti, kad tiek tarnaudamas statutiniu valstybės tarnautoju Pasienio policijos departamente, tiek ir eidamas viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojo pareigas Valstybės sienos apsaugos departamente, pareiškėjas vykdė iš esmės analogiškas funkcijas, pareigybei užimti buvo keliami analogiški reikalavimai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 38, be kita ko ir tarnybos vyresniesiems specialistams buvo suteikti įgalinimai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus. Tos pačios funkcijos pareiškėjui buvo priskirtos ir keliami specialieji reikalavimai taikyti ir 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. TE-153 G. T. grąžinus į vidaus tarnybą, jį paskyrus Štabo Infrastruktūros plėtros valdybos Techninio skyriaus vyriausiuoju specialistu. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, tačiau laikosi pozicijos, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 5 punktą (naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto, įsigaliojusios nuo 2016 m. sausio 1 d., 46 straipsnio 1 dalies 5 punktą) į vidaus tarnybos stažą papildomai gali būti įskaitomas darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė analogišką išvadą, nurodęs, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu ėjo pareigas ne darbo sutarties pagrindu, todėl laikotarpis, kuriuo jis ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į vidaus tarnybos stažą negali būti įskaitomas. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

21. Atsižvelgdama į pareiškėjo nuo pat 1996 m. balandžio 22 d. vykdytas funkcijas Pasienio policijos departamente (statutiniu valstybės tarnautoju) ir šių funkcijų nepasikeitimą laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d., kuomet po Pasienio policijos departamento reorganizavimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą jam buvo priskirta viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, o nuo 2006 m. balandžio 11 d. jis vėl paskirtas statutiniu valstybės tarnautoju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ir ginčo laikotarpiu užimtos pareigos atitiko pareigūno definiciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje (46 straipsnyje) įtvirtintomis nuostatomis įstatymų leidėjas teisę įskaityti papildomą laikotarpį į vidaus tarnybos stažą susiejo su asmens, vykdžiusio valstybės vardu jam pavestas funkcijas, įgalinimų pobūdžiu bei apimtimi, kurias paprastai turėjo pareigūnai ir kurių atliktos pareigos, praėjus atitinkamam laiko tarpui, buvo priskirtos pareigūno pareigoms, nors jos de facto buvo atliekamos ir iki tol. Negalima tokia situacija, kad statutiniu valstybės tarnautoju tarnavusio pareiškėjo vienoje vidaus tarnybos sistemoje (Pasienio policijos departamente), o šią reorganizavus vykdytos tos pačios pareiginės funkcijos kitoje (Valstybės sienos apsaugos tarnyboje), vien tik dėl jam suteiktos pareigybės pavadinimo ginčo laikotarpiu (iki jo grąžinimo į vidaus tarnybą, suteikus kitą pareigybę) nebūtų įskaitomos į vidaus tarnybos stažą, kai tokioje pačioje situacijoje asmeniui, dirbusiam pagal darbo sutartį, o vėliau jo vykdytas pareigas priskyrus pareigūno pareigoms, ankstesnis laikotarpis įskaitomas į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymų viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šiame statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami valstybės tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį statusą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką.

22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir sistemiškai aiškindama Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalį (46 straipsnio 1 dalį, jo 5 punktą ir 3 straipsnio 2 ir 8 dalis), daro išvadą, kad pareiškėjo tarnybos laikas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nuo 2001 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. turi būti įskaitytas į jo vidaus tarnybos stažą.

23. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė neteisingas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas byloje aktualiam ginčui spręsti, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo G. T. skundą tenkinti: panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (21)-14-267 ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiškėjo G. T. vidaus tarnybos stažą.

24. Pareiškėjas G. T. apeliaciniame skunde prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau pagal šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas nepateikė nei konkrečių, apskaičiavimais pagrįstų duomenų apie patirtas išlaidas, nei tai patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: G. T. skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (21)-14-267 ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiškėjo G. T. vidaus tarnybos stažą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė