2025-04-02 Nr. AB-5743-4-54-3-00008-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1790-415/2025

Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00008-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. E., jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. E. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė skirti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliečiui M. E., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), sulaikymą VSAT trims mėnesiams iki 2025 m. gegužės 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras teikime nurodė, kad 2025 m. vasario 21 d. 02:35 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje Kauno oro uosto pasienio kontrolės posto pareigūnams buvo pristatytas Užsienietis, kuris su savimi neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Ta pačią dieną, t. y. 2025 m. vasario 21 d. 02:35 val. Užsienietis sulaikytas iki 48 val. Pagal asmens bylos duomenis, pateiktus Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS), nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 24S90264, kuriuo įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį iki 2024 m. balandžio 9 d.

Sprendimas priimtas, nes Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, ir yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šio sprendimo Užsienietis neįvykdė. Iš MIGRIS duomenų nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu bei šiuo metu sprendžiama dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (Užsienietis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.), ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl darytina išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Užsienietis neįvykdė Migracijos departamento sprendimo dėl grąžinimo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje.

Taigi, egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 2–5 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad jis nori pasilikti Lietuvos Respublikoje, prašyti prieglobsčio, prašė taikyti švelnesnę priemonę. Užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdyje prašė taikyti Užsieniečiu švelnesnę Įstatyme numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. vasario 22 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį VSAT trims mėnesiams iki 2025 m. gegužės 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 24S90264, kuriuo įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį iki 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimas priimtas, nes Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai pasibaigus vizos galiojimo laikui ir yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šio sprendimo Užsienietis neįvykdė. 2025 m. vasario 21 d. 15:00 val. Užsienietis pristatytas į Centrą. Užsienietis VSAT pareigūnams nepateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, bei šiuo metu sprendžiama dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (jis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.), tokių duomenų nepateikė ir teismo posėdyje, neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad Užsienietis neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsienietis jau kartą neįvykdė Migracijos departamento sprendimo dėl grąžinimo, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje.

8. Įvertinęs visumą byloje esančių aplinkybių, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 2–5 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismas Zarasų rūmų 2025 m. vasario 22 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, bet netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Apie tai, jog Migracijos departamentas 2024 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S30922 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus), jis nežinojo, nes jam šis sprendimas nebuvo paskelbtas ir įteiktas. Su sprendimu Nr. 24S30922 Užsienietis buvo supažindintas tik 2024 m. balandžio 2 d. Dėl to jis neturėjo galimybės jo apskųsti. Migracijos departamento Kontrolės skyriaus pranešimo dėl 2024 m. sausio 26 d. priimto sprendimo Nr. 24S30922 Užsienietis negavo į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), nes buvo pametęs savo mobilųjį telefoną, kuriame buvo tiesioginė prieiga prie jam priklausančio elektroninio pašto, o, įsigijus naują telefoną ir pabandžius įeiti į savo minėtą elektroninį paštą, paaiškėjo, kad jis yra užblokuotas, visos pastangos jį atkurti buvo nesėkmingos. Šis elektroninis paštas yra užblokuotas iki šiol, todėl, jei ir buvo siunčiami į šį elektroninį paštą kokie nors pranešimai, Užsienietis jų negavo. Užsienietis 2025 m. vasario 21 d. 15:00 val. buvo pristatytas į Centrą. Užsienietis VSAT pareigūnams nepateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso, kadangi pasas per klaidą pasiliko pas jo draugą. Vėliau pasas Užsieniečiui buvo perduotas ir jis pateikė savo pasą Centro pareigūnams. Taigi Užsienietis savo asmens duomenų ir asmenybės neslepia, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.

10.2. Užsienietis šiai dienai neturi jokių įsipareigojimų muitinei ir nesumokėtų jam skirtų baudų. Visas jam žinomas baudas jis stengėsi apmokėti ir turi tai pateisinamus dokumentus. Tai, kad jam paskirtos baudos buvo apmokėtos tik iš dalies, įvyko dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, kadangi Užsienietis negalėjo perskaityti turimų administracinių pažeidimų protokolų ir nutarimų, pasitikėjo „Maxima“ terminalo, per kurį buvo apmokamos baudos, darbuotoja ir buvo įsistiklinęs, kad darbuotojos pasakytos mokėti baudų sumos yra visiško atsiskaitymo už baudas sumos. Apie tai, kad buvo apmokėta pagal atskirus dokumentus tik baudų dalis, jis nežinojo, sužinojęs nedelsiant įsiskolinimą sumokėjo.

10.3. Priešingai nei teigiama teikime ir skundžiamame teismo sprendime, Užsienietis turi šeimyninių ryšių su G. S., kuri nuo 2023 m. gruodžio 6 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Su Užsieniečiu jie kelis metus kartu gyvena, veda bendrą ūkį, G. S. dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Užsienietis ir G. S. (duomenys neskelbtini) sudarė religinę santuoką pagal musulmonų-sunitų papročius (santuokos protokolo kopija pridedama), tačiau Lietuvos Respublikoje šios santuokos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti negali, nes nei Užsienietis, nei jo žmona G. S. neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, G. S. yra nėščia, nėščiosios kortelėje vaiko tėvu nurodė – M. E., tai patvirtina Užsieniečio stiprius šeimyninius ryšius su asmeniu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje (medicininė pažyma ir nėščiosios kortelės kopija pridedama). Nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. Užsienietis nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka sutartą nuomos mokestį ir įsiskolinimų neturi (nuomos sutartis ir buto šeimininkės I. Č. paaiškinimas pridedami).

10.4. Užsienietis, nėra paieškomas, nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, todėl jo sulaikymas yra per griežta, neproporcinga ir neadekvati priemonė. Motyvas, kad Užsienietis gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje, yra nepagrįstas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad jis turi nėščią žmoną G. S., kuri teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

10.5. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas; duomenų, kad Užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, byloje nėra.

10.6. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nuomojamą butą Kaune), turi lėšų save išlaikyti ir apmokėti nuomojamą butą, tikslinga jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, nesusijusią su judėjimo laisvės apribojimu, atsižvelgiant į Užsieniečio galimybę gyventi jo nurodytame nuomojamajame bute Kaune.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Užsienietis išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvoje, tačiau po teismo posėdžio, pakviestas atlikti pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, persigalvojo teikti prieglobsčio prašymą. Tokį prašymą Užsienietis pateikė tik 2025 m. kovo 17 d., kurį Migracijos departamentas 2025 m. kovo 20 d. sprendimu priėmė nagrinėti iš esmės.

12.2. Užsienietis 2024 m. balandžio 2 d., iš jo paties žodžių, sužinojęs apie sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, nepageidavo ir neprašė VSAT pareigūnų atspausdinti jam šį sprendimą tikslu apskųsti. Taip pat nėra reikšmingas ir faktas apie elektroninio pašto užblokavimą, kadangi dar 2024 m. balandžio 2 d. užsieniečio apklausos lapo papildomose žymose jis pats nurodė savo telefono numerį ir el. paštą (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, jog tuo metu jis turėjo galimybę naudotis minėtu el. paštu ir kreiptis dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 26 d. sprendimo gavimo arba nuvykti tiesiogiai į Migracijos departamento padalinį ir gauti minėtą sprendimą į rankas. Užsienietis nepateikė duomenų apie tai, kad nuvyko į Migracijos departamentą, tačiau jam buvo atsisakyta šį dokumentą išduoti.

12.3. Užsienietis anksčiau taip pat buvo pažeidęs migracinius įstatymus ir tvarką, VSAT 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos iki 2022 m. gruodžio 27 d. Tačiau ir tuomet jis savanoriškai neišvyko, todėl 2022 m. gruodžio 30 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., o 2024 m. sausio 17 d. išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Jis taip pat nesilaikė ir Slovakijos Respublikos išduoto leidimo laikinai gyventi sąlygų, nes neišvyko iš Šengeno valstybių teritorijos iki šis dokumentas baigė galioti 2022 m. spalio 7 d., gyveno neteisėtai, iki kol 2022 m. gruodžio 20 d. buvo sulaikytas. Užsienietis taip pat nesilaikė Vokietijos Federacinės Respublikos „C“ tipo vizos išdavimo sąlygų, kadangi neišvyko iki vizos galiojimo pabaigos, t. y. iki 2024 m. kovo 30 d., ir nesikreipė dėl vizos galiojimo pratęsimo, o liko gyventi Šengeno valstybių teritorijoje neteisėtai, iki kol 2024 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas.

12.4. 2024 m. balandžio 2 d. užsieniečio apklausos lape Užsienietis nenurodė pareigūnams duomenų apie šeimą (sutuoktinis, vaikai) ar turimus šeimyninius ryšius Lietuvoje. 2025 m. vasario 21 d. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis nepateikė VSAT pareigūnams įrodymų apie turimą nuolatinę gyvenamąją vietą ar esamus šeimyninius ryšius Lietuvoje, taip pat įrašų apie tai nerasta ir MIGRIS, todėl nebuvo pagrindo teismo posėdžio metu pateikti kitokius duomenis. Atsakydamas į klausimą dėl turimos gyvenamosios vietos Lietuvoje, Užsienietis nurodė, kad gyvena svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, tikslaus adreso nepamena. Patikrinus šį adresą 2024 m. balandžio 29 d. VSAT pareigūnai Užsieniečio nerado. Taigi, Užsienietis prieš 9 mėn. dar negyveno su minėta (duomenys neskelbtini) piliete, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad jie jau kelis metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.

12.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neturi lėšų save išlaikyti ir gyvenamosios vietos (asmuo nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų), todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Be to, Užsienietis, būdamas neteisėtai Lietuvoje nuo 2024 m. kovo 31 d., negali dirbti.

12.6. Įstatymo numatyti tikslai (t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl jam taikomas sulaikymas nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė. Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, neteisėtai kirsdamas Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas. Taigi, Užsienietis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų ir tikėtina, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Centro teikimas tenkintas – Užsienietis sulaikytas VSAT trims mėnesiams iki 2025 m. gegužės 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

15. Nuo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis pasikeitė – Migracijos departamentas 2025 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 25S74972 priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, taigi šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

16. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 113 str. 4 d.).

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

20. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nesutinka su jam parinkta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemone – sulaikymu, ir laiko ją per griežta, todėl prašo, kad jam būtų pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

21. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta; Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas; Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 24S90264 įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) iki 2024 m. balandžio 9 d., nes Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai pasibaigus vizos galiojimo laikui ir yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, šio sprendimo Užsienietis neįvykdė bei nėra duomenų, kad šį sprendimą Užsienietis būtų apskundęs; Užsieniečio pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje nėra aiškus; Užsieniečio pateikta informacija apie turimus šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kelia abejonių, kadangi, kaip Užsienietis paaiškino, jo religinė santuoka su G. S., kuri nuo 2023 m. gruodžio 6 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal musulmonų-sunitų papročius sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi, religinė santuoka sudaryta tuo metu, kai Užsienietis buvo sulaikytas; byloje nėra kitų duomenų apie Užsieniečio turimus šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika; Užsieniečio pateikta 2024 m. rugpjūčio 27 d. patalpų (buto) nuomos sutartis savaime neįrodo, kad Užsienietis nurodytame bute iš tiesų gyvena, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad sutartis sudaryta 2024 m. rugpjūčio 27 d., tačiau Užsienietis ją pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, o nuomotojos I. Č. 2025 m. vasario 28 d. paaiškinimas, jog Užsienietis įsiskolinimo pagal nuomos sutartį neturi, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, pvz., mokėjimų dokumentais, juo labiau, kad Užsieniečio pragyvenimo Lietuvoje šaltinis apskritai nėra aiškus ir legaliai neatskleistas.

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui pritaikyta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė – sulaikymas, yra per griežta, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, būtų proporcinga ir pakankama Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti.

24. Dėl nurodytų argumentų Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

25. Užsienietis pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui, atstovavimo teisme. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 2 d. Swedbank mokėjimo nurodymu advokatei buvo sumokėta 400 Eur, 2025 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvitu – 250 Eur, o 2025 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 400 Eur suma sumokėta pavedimu.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri, nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, spręstina, kad ši suma nėra proporcinga Užsieniečio atstovo (advokato) suteiktoms teisinėms paslaugoms. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija Užsieniečio prašymą tenkina iš dalies ir jam iš Centro priteisia 100 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio M. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. E. vietoje sulaikymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. E. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro priteisti 100 Eur (šimtą eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis