2020-06-10 Nr. AB-12637-3-61-3-01951-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4038-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01951-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad yra FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja. Skundžiamu Įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už tai, kad ji dėl savo aplaidumo nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, t. y. ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17 ir Nr. 02-2-00255-17 pareiškėja neatliko jokių veiksmų ir šiuos tyrimus vilkino, o ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-2-00003-17, Nr. 02-6-00054-16 ir Nr. 10-9-000139-12 netinkamai atliko savo pareigą – tyrimas atliktas neplaningai, apsiribojant pavieniais tyrimo veiksmais, nepakankamai intensyviai. Nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėja teigė, kad nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, objektyviai neįvertinus visų faktinių aplinkybių dėl ikiteisminių tyrimų ir tarnybinių pavedimų bei užduočių vykdymo, nenustačius visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių.

3. Pareiškėja paaiškino, kad jos darbo krūvis tiriamu laikotarpiu buvo ypatingai didelis, t. y. didesnis nei kitų pareigūnų, tiriamu laikotarpiu ji dirbo tik 133 darbo dienas, taigi fiziškai per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. padarė tiek, kiek buvo įmanoma padaryti. Be minėtų ikiteisminių tyrimų pareiškėja turėjo atlikti ir kitus darbus, kurie taip pat reikalauja nemažai laiko ir yra svarbūs. Savo paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad atliko visus būtinus veiksmus, kuriuos buvo įmanoma spėti atlikti, atsižvelgiant į dirbtų valandų skaičių bei į tuo metu vykdytas kitas užduotis ir veiklas. Pareiškėjos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo sudaryti veiksmų planai. Veiksmai buvo atliekami, siekiant surinkti ir užfiksuoti visus duomenis, kurie gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje kaltiems asmenims nustatyti ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Įrodymų rinkimas buvo pratęsiamas ir galutiniai sprendimai nebuvo priimami, siekiant nepažeisti išsamaus proceso principo, todėl pareiškėjai nesuprantama, ką ji pažeidė. Visuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo atlikti ne tik procesiniai veiksmai, bet ir kiti darbai (susipažinimas su bylos medžiaga, gautos informacijos po kiekvieno procesinio veiksmo analizė, pasiruošimas veiksmų atlikimui, bendravimas su tyrimams vadovaujančiais prokurorais bei viršininkais dėl klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, techninis bylų dokumentų tvarkymas). Paaiškinimuose pateikti darbo laiko, skirto konkretiems veiksmams ikiteisminiuose tyrimuose atlikti, paskaičiavimai pagrįsti asmenine praktika ir ilgalaike patirtimi, todėl pareiškėjai nesuprantama, kodėl tokius duomenis reikėjo pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai argumentuoti. Pareiškėja nurodė, kad ji visu tikrintu laikotarpiu dar dirbo pagal 6 užsienio valstybių teisinės pagalbos prašymus bei Europos tyrimo orderius (Išvadoje paminėti tik 4), kai kurie iš jų buvo didelės apimties, užėmė nemenkas darbo laiko sąnaudas. Atsakovo išvada, kad pareiškėjos darbo krūvis atitiko statistinį tyrėjo darbo vidurkį, tikėtina, paremtas dokumentu, kuriame apskritai nėra tokios informacijos.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad per visą laikotarpį ji turėjo skirti ypatingą dėmesį ikiteisminiam tyrimui Nr. 10-9-00139-12, kuris yra sudėtingas ir didelės apimties, todėl jos kaltės dėl inkriminuojamų pažeidimų šiuo atveju nėra. Dėl teisėtų viršininko ir prokuroro nurodymų nevykdymo pareiškėja paaiškino, kad prokuroro M. G. nurodymą ji įvykdė iki 2017 m. gruodžio 13 d., šį laiką suderino telefonu, o viršininko E. L. pateiktas nurodymas, nors buvo nekonkretus, tačiau buvo įvykdytas laiku. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konkretizuota, kokių veiksmų pareiškėja neatliko dėl praleistų terminų. Pareiškėjos teigimu, atsakovas skirdamas tarnybinę nuobaudą nenustatė tarnybinio nusižengimo objektyviosios puses – pareiškėja tarnybines pareigas atliko tinkamai, pakankamai intensyviai, atsižvelgiant į kitų užduočių ir pavedimų apimtį, ikiteisminiai tyrimai buvo vykdomi atliekant visus veiksmus, būtinus visapusiškai ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas. Nebuvo nustatyta ir pareiškėjos kaltė. Be to, dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo įrodyta pareiškėjos kaltė.

5. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skunde pateikti teiginiai dėl neobjektyviai atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl subjektyvaus vertinimo ir formalaus tarnybinio patikrinimo išvados surašymo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Juos paneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėja per faktiškai dirbtą laiką (nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (rugpjūčio mėn. buvo atostogose) ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17 ir Nr. 02-2-00255-17 jokių proceso veiksmų neatliko ir tyrimus vilkino, o ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-2-00003-17, Nr. 02-6-00054-16 ir Nr. 10-9-000139-12 netinkamai atliko savo pareigą – tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai.

7. Atsakovas pabrėžė, kad susipažino su ikiteisminių tyrimų medžiaga ir konstatavo, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00022-17 nuo 2017 m. gegužės 19 d., kai jis buvo pavestas atlikti pareiškėjai, iki 2017 m. gruodžio 18 d., kai Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir NVTS) viršininkas E. L. patikrino ikiteisminį tyrimą ir surašė tarnybinį pranešimą, tyrėja atliko tik vieną veiksmą – 2017 m. gruodžio 8 d. surinko duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis iš registrų. Daugiau jokių proceso veiksmų neatliko. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00255-17 nuo 2017 m. gegužės 5 d., kai jis buvo pavestas atlikti pareiškėjai, iki 2017 m. gruodžio 5 d. tyrėja neatliko nė vieno proceso veiksmo. Pareiškėja visus proceso veiksmus (apklausė liudytojus, išsiuntė reikalavimus ir surašė protokolus) atliko tik tada, kai viršininkas E. L. tarnybiniu el. paštu nurodė atlikti visus būtinus suplanuotus tyrimo veiksmus, o ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras M. G. Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) sukūrė 2017 m. spalio 31 d. užduotį pateikti detalų pranešimą apie tyrimo eigą iki 2017 m. lapkričio 19 d., o vėliau ir 2017 m. gruodžio 1 d. išsiuntė tarnybiniu el. paštu priminimą, kad neįvykdytas jo duotas nurodymas. Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00003-17 tyrėja per 6 mėnesius iš viso atliko tik 7 proceso veiksmus, tai lėmė, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gruodžio mėn. nebuvo surinkti tyrimui reikšmingi dokumentai ir nepaskirta užduotis atlikti objektų tyrimą. Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-16 buvo atlikti tik pavieniai veiksmai. Ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 pareiškėja atliko 5 proceso veiksmus, juos pradėjo atlikinėti tik rugsėjo mėn.

8. Pasak atsakovo, pareiškėjos darbų krūvis atitiko FNTT statistinį tyrėjo darbo vidurkį, o jos darbų intensyvumas nebuvo didelis. Pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, kuri pagal tarnybinio pavaldumo principą yra pavaldi tiesioginiam viršininkui ir privalo vykdyti vadovo teisėtus nurodymus, Vilniaus apygardos valdybos NVTS viršininko E. L. duotus nurodymus ignoravo ir jų nevykdė. Taip pat pareiškėja nevykdė prokuroro M. G. sukurtos 2017 m. spalio 31 d. IBPS užduoties pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą.

9. Atsakovas papildomai paaiškino, jog išanalizavo visą ikiteisminių tyrimų, kurie buvo pavesti pareiškėjai, medžiagą, tiek popierinį variantą, tiek IBPS esančius duomenis. Bylos buvo paimtos iš pareiškėjos ir atiduotos kitiems pareigūnams, kurie atliko tyrimo veiksmus. Buvo atsižvelgta ne tik į visų pareiškėjos nurodytų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, bet įvertintas ir jų atlikimo tikslingumas bei savalaikiškumas. Dalį pareiškėjos veiksmų prilygino proceso veiksmui, o kitos dalies taip nevertino. Pareiškėja suintensyvino darbą tik 2017 m. rudenį–žiemą po to, kai viršininkai ar prokuroras ėmė rašyti raštu. Pareiškėja turėjo visas galimybes veikti, kaip to reikalauja teisės aktai (t. y. ir vykdyti ikiteisminius darbus, ir kitus pavedimus).

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir VAV NVTS) viršininkas E. L. 2017 m. gruodžio 18 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 04/10-1-1-11096 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) dėl galimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimo, atsisakymo vykdyti teisėtus vadovų nurodymus ir kitų teisės aktų pažeidimų; FNTT direktorius 2017 m. gruodžio 18 d. pavedimu pagal minėtą Tarnybinį pranešimą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas; 2018 m. sausio 4 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-5-156 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog galbūt ji padarė tarnybinį nusižengimą; pareiškėja 2018 m. sausio 12 d. pateikė paaiškinimą „Dėl gauto 2018 m. sausio 4 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-5-156“.

12. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-5-4163 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad R. B., būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama VAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigas ir privalėdama teisės aktų nustatytais reikalavimais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, atliekant ikiteisminį tyrimą, netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas. Nustatyta, kad pagal savo kompetenciją ji nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir tokios veikos aplinkybės bei nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, turėdama įstatymo įtvirtintą pareigą vykdyti visus prokuroro nurodymus, jų nevykdė; be to, privalėdama tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir, pagal tarnybinio pavaldumo principą būdama pavaldi savo tiesioginiam vadovui, vykdyti jų teisėtus žodinius ir rašytinius nurodymus, neįvykdė tiesioginių vadovų duotų nurodymų dėl jos žinioje esančių atliekamų ikiteisminių tyrimų.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 176 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (išdėstyta nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 14, 14.1, 14.2, 14.8 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d.

įsakymu Nr. 1V-67/1-31 patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 ir 33 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 10 punkto, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V patvirtinto Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, FNTT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. V-75 patvirtinto FNTT atliekamų ikiteisminio tyrimų terminų kontrolės tvarkos aprašo 7 ir 8 punkto reikalavimus, FNTT direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtinto VAV NVTS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.8 punktų reikalavimus. Konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, siūloma ją patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jai tarnybinę nuobaudą; FNTT direktorius 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

13. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnyje nurodytos nuobaudos pareigūnui skiriamos, tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

14. Teismas apžvelgė BPK 1–2, 18, 172 ir 176 nuostatas, akcentuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigą pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Teismas nurodė Rekomendacijų 14 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 4 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio, Etikos kodekso nuostatas.

15. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas atlikdama ikiteisminius tyrimus. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo patikrinta kiekviena ikiteisminio tyrimo medžiaga (tiek popierinė, tiek esanti IBPS), nes tą įrodė detalus E. L. tarnybinis pranešimas ir Išvada, 2017 m. gruodžio 8 d. E. L. elektroninis laiškas, kuriuo pareiškėjos buvo prašoma atnešti viršininkui visus jos žinioje esančius ikiteisminius tyrimus, liudytojo D. B. parodymai. Atsakovas detaliai analizavo visus ginčo ikiteisminiuose tyrimuose atliktus pareiškėjos veiksmus. Teismas nesutiko, kad pareiškėjos nurodytų veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose, atsakovas neanalizavo ir neįvertino, nes FNTT nuosekliai ir detaliai teikė paaiškinimus į bylą – atsiliepime, apeliaciniame skunde, 2020 m. sausio 20 d. paaiškinimuose, kuriuose detaliai analizuojamas kiekvienas pareiškėjos nurodytas ir ikiteisminiuose tyrimuose atliktas veiksmas.

16. Vertindamas pareiškėjos argumentus, jog IBPS duomenimis remtis negalima, nes jie netikslūs, teismas pažymėjo, jog nėra ginčo, kad pagal teisės aktus į IBPS sistemą įtraukiami ne visi proceso veiksmai. Tačiau teismas pabrėžė, kad bylos įrodymai patvirtino, kad FNTT išsamiai išanalizavo viską – ir IBPS, ir popierines ikiteisminių tyrimų medžiagas.

17. Nors pareiškėja nesutiko su atsakovo pateiktu jos veiksmų vertinimu, tačiau teismas pritarė atsakovo pozicijai pareiškėjos veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose vertinti iš esmės pagal turinį – t. y. kiek jie buvo reikšmingi / reikalingi / svarbūs / tikslingi / logiški / savalaikiai / svarūs atliekant ikiteisminius tyrimus, kiek jie lėmė / prisidėjo prie nusikalstamų veikų ištyrimo. Pavyzdžiui, pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešimą pareiškėjui, informacijos iš centrinių duomenų bazių surinkimą, šaukimų išsiuntimą ir pan. veiksmus atsakovas ir teismas vertino kaip techninius – jie būtini atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau jie šabloniški, nereikalaujantys didelių laiko sąnaudų, techniniai, paruošiamieji. Atlikus tik tokius techninius veiksmus, negalima daryti išvados, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas tinkamai, nevilkinamas. Teismas pabrėžė, kad kai kurie veiksmai procese turi prasmę ir reikšmę tik loginėje ir nuoseklioje sekoje su kitais – pavyzdžiui, tyrimo plano sudarymas ir koregavimas yra labai reikšmingas veiksmas, jeigu tas planas kokybiškas ir jeigu po to jis vykdomas; priešingu atveju negalima teigti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas tinkamai ir nevilkinamas.

18. Teismas išanalizavo kiekviename ikiteisminiame tyrime atliktus pareiškėjos veiksmus. Buvo nustatyta, kad pareiškėja ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00022-17 nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. išsiuntė pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešimą pareiškėjui, sudarė, koregavo tyrimo planą, analizavo informaciją iš centrinių duomenų bazių. Teismas sprendė, jog atsakovas teisingai nustatė, kad iš esmės pareiškėja jokių proceso veiksmų neatliko: atlikti veiksmai arba techniniai / paruošiamieji (pranešimų išsiuntimas), arba be tolesnių veiksmų nereikšmingi (duomenų iš centrinių duomenų bazių analizė, tyrimo plano sudarymas, koregavimas). Teismas pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 12 d. prokurorė priėmė sprendimą apklausti liudytojus – tą nurodė pareiškėja, tą analizavo atsakovas, tačiau šie veiksmai atlikti tik 2017 m. gruodžio 12 d. Teismas patikslino atsakovo tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes – datą ir atliktų veiksmų vertinimą: pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00022-17 jokių reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui proceso veiksmų neatliko ir tyrimą vilkino.

19. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00255-17 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėja apklausė 2 liudytojus, išsiuntė 3 reikalavimus pateikti dokumentus, išsiuntė 2 šaukimus, 2017 m. gruodžio 8 d. surašė reikalaujamų dokumentų protokolą dėl dokumentų pateikimo, savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, 2017 m. gruodžio 11 d. apklausė liudytoją, 2017 m. gruodžio 12 d. apklausė du liudytojus (šiuos veiksmus pareiškėja nurodė savo paaiškinimuose (2 t., b. l. 5), tą patvirtino ir Tarnybinis pranešimas. Vertindamas pareiškėjos teiginius, jog ji sudarė, koregavo tyrimo planą, iš Centrinės duomenų bazės rinko ir analizavo duomenis apie įmones, asmenis, prokuroro prašymu surašė pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, teismas pažymėjo, jog tyrimo planas nebuvo patvirtintas nei tiesioginio, nei valdybos viršininko, nei prokuroro, o tarnybinio patikrinimo išvadoje plano nesuderinimas buvo vertinamas kaip mažareikšmiškumas. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti atlikti darbai iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo techninio, paruošiamojo pobūdžio arba tokie, kurie turi prasmę ir reikšmę tik tuomet, jei po to atliekamas konkretus šią veiklą įprasminantis veiksmas (apklausa ir pan.). Be to, net tokie darbai turėjo trūkumų, kurie nors ir nebuvo pripažinti tarnybiniu pažeidimu, tačiau buvo svarbūs, vertinant pareiškėjos darbo kokybę. Apibendrindamas teismas nurodė, jog nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00255-17 pareiškėja jokių reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui proceso veiksmų neatliko ir tyrimą vilkino.

20. Teismas įvertinęs ir atsakovo, ir pareiškėjos nurodytus atliktus veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00003-17 (atsakovas nustatė, jog pareiškėja 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. spalio 18 d. pratęsė ikiteisminio tyrimo terminus, 2017 m. liepos 28 d. apklausė liudytoją, 2017 m. liepos 28 d. surašė pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, 2017 m. liepos 28 d. išsiuntė reikalavimą pateikti dokumentus ir surašė reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, 2017 m. spalio 17 d. prokuroras priėmė nutarimą apklausti liudytojus, 2017 m. gruodžio 7 d. išsiuntė reikalavimą pateikti laisvosios rašysenos pavyzdžius, 2017 m. gruodžio 13 d. surašė reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, 2017 m. gruodžio 13 apklausė liudytoją; pareiškėja nurodė, jog šiame ikiteisminiame tyrime išsiuntė šaukimus, iš centrinės duomenų bazės rinko ir analizavo duomenis, surašė 4 pranešimus apie tyrimo eigą, sudarė, koregavo tyrimo planą), teismas pažymėjo, kad tyrimo planas buvo suderintas su tiesioginiu vadovu, bet nesuderintas su prokuroru. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tai buvo vertinama kaip mažareikšmiškumas (plano nesuderinimas), tačiau teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00003-17 pareiškėja netinkamai atliko savo pareigą – tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai. Tokią išvadą teismas padarė palyginęs reikšmingų procesinių veiksmų skaičių ir terminą, per kurį jie buvo atlikti, ilgas pertraukas tarp atliekamų reikšmingų procesinių veiksmų.

21. Išvardindamas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-16 atsakovo nurodytus pareiškėjos atliktus veiksmus ir veiksmus, kuriuos nurodė atlikusi pareiškėja (atsakovas nustatė, kad 2017 m. gegužės 31 d. prokuroras priėmė nutarimą apklausti 2 specialiuosius liudytojus, pareiškėja 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. gruodžio 7 d. tai pačiai specialiajai liudytojai siuntė šaukimus atvykti į apklausą, 2017 m. birželio 1 d. atspausdino duomenis iš duomenų bazės, 2017 m. birželio 5 d. išsiuntė reikalavimą pateikti rašysenos pavyzdžius, 2017 m. birželio 12 dieną išsiuntė reikalavimą pateikti eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, 2017 m. birželio 22 d. teismas priėmė nutartį dėl poėmių bankuose, 2017 m. liepos 17 d. apklaustas specialusis liudytojas, 2017 m. liepos 17 d. paėmė rašysenos pavyzdžių, 2017 m. liepos 20 d. paėmė rašysenos pavyzdžių, 2017 m. rugsėjo 12 d., 13 d., 19 d., 2017 m. spalio 4 d., lapkričio 3 surašyti poėmio iš bankų protokolai, 2017 m. lapkričio 14 d. paskirta užduotis specialistams dėl rašysenos identifikavimo, 2017 m. lapkričio 20 išsiųsta užduotis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui; pareiškėja nurodė, kad minėtame ikiteisminiame tyrime dar surašė 4 tarnybinius pranešimus, 2 kartus byla buvo išsiųsta į prokuratūrą, siuntė šaukimus asmenims, rinko, analizavo duomenis iš centrinių duomenų bazių ir kitų registrų, surašė 4 pranešimus apie ikiteisminio tyrimo eigą, sudarė, koregavo tyrimo planą), bei nurodęs, kad šio ikiteisminio tyrimo planas su prokuroru suderintas tik 2017 m. lapkričio 15 d. (Išvadoje vertinamas kaip mažareikšmiškumas), teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-16 pareiškėja tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai.

Tokią išvadą teismas padarė palyginęs reikšmingų procesinių veiksmų skaičių ir terminą, per kurį jie buvo atlikti, ilgas pertraukas tarp atliekamų reikšmingų procesinių veiksmų, ilgą nurodymų vykdymą (teismo nutartis atlikti poėmį 2017 m. birželio 22 d., poėmiai atlikti 2017 m. rugsėjį), ilgą vieno veiksmo atlikimą (ilga trukmė nuo rašysenos pavyzdžių paėmimo iki užduoties paskyrimo). Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog poėmio datą derino su bankais, buvo atostogų metas, nepateisino tokio ilgo veiksmų atlikimo termino.

22. Vertindamas pareiškėjos darbą ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12, kuris buvo pavestas kaip prioritetinis, teismas nustatė, jog šiame tyrime pareiškėja 2017 m. rugsėjo 18 d. apklausė specialųjį liudytoją, jį papildomai paklausė 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. spalio 11 d. surašė protokolus, 2017 m. lapkričio 27–28 d. išsiuntė pranešimus pareiškėjams dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėja nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo medžiagą ji gavo tik 2017 m. birželio 19 d., kai byla grįžo iš prokuratūros. Pareiškėja nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas iki tol 5 metus, didelės apimties (4 500 lapų), todėl pareiškėja turėjo susipažinti su jo turiniu, prokuroro nurodymu atrinko bylos dokumentus, darė jų kopijas, patvirtino ir pateikė pareiškėjui, surašė pranešimą apie tyrimo eigą, sudarė tyrimo veiksmų planą, bylą aptarė prokuratūroje susirinkime 2017 m. rugsėjo 6 d., surašė tarnybinį pranešimą, išsiuntė šaukimus, rinko ir analizavo duomenis iš centrinių duomenų bazių, siuntė bylą į teismą, į prokuratūrą, techniškai tvarkė bylos dokumentus, numeravo lapus, darė bylos apyrašus, išsiuntė 5 pranešimus apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Byloje nebuvo ginčo, kad 2017 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, tačiau 2018 m. vasario 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas.

23. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus įrodymus patikslino, kad nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12, kuris pareiškėjai buvo įvardintas kaip prioritetinis, pareiškėja netinkamai atliko savo pareigą – tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai. Šią išvadą teismas grinė tuo, jog pareiškėja žinojo apie šio ikiteisminio tyrimo reikšmę (prioritetinis), palyginęs reikšmingų procesinių veiksmų skaičių ir terminą, per kurį jie buvo atlikti, įvertinęs datą, kada pareiškėja ėmėsi atlikti reikšmingus procesinius veiksmus – apklausas (tik rugsėjo mėnesį po susirinkimo prokuratūroje). Teismas pabrėžė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. susirinkime pareiškėja buvo paaiškinusi, kad šiuo metu atlieka suplanuotus darbus kitose bylose, bet skirs kiek įmanoma daugiau dėmesio šiai bylai ir atliks jai nurodytus veiksmus. Teismas darė išvadą, jog pati pareiškėja sutiko, kad šiame ikiteisminiame tyrime ji atliko mažai veiksmų, dirbo kitose bylose. Teismas pažymėjo, jog bylą nagrinėjant teisme pareiškėja teigė, kad dirbo prioritetiniame tyrime, jam skyrė pagrindinį dėmesį, o kituose tyrimuose dirbo mažiau. Tačiau šiuos argumentus teismas vertino kritiškai, nes prioritetiniame ikiteisminiame tyrime nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (pareiškėjos atostogų) atlikti tik techninius, parengiamuosius veiksmus (susipažinimas su byla, dokumentų atrinkimas, kopijų darymas, jų perdavimas asmeniui, pakvitavimo išrašymas ir t.t.) negalėjo būti laikoma tinkamu pareigų atlikimu ir ikiteisminio tyrimo nevilkinimu, o po pareiškėjos atostogų ikiteisminiame tyrime veiksmai buvo atliekami taip pat vangiai, nors organizuojami susirinkimai, duodami nurodymai.

24. Apibendrindamas teismas patikslino FNTT nustatytus pareiškėjos padarytų pažeidimų laikotarpius ir nurodė, kad buvo įvertintas visas pareiškėjos darbas (ikiteisminiai tyrimai, įvairūs veiksmai juose, teisinės pagalbos prašymai ir t.t.), tačiau iš esmės atsižvelgiama ir vertinama pareiškėjos darbo turinys, esmė, kokybė, t. y. ar ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas, ar formaliai. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad pareiškėja atliko neteisėtą veiką, nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir tokios veikos aplinkybės bei nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Teismas konstatavo, kad šiais veiksmais pareiškėja R. B. pažeidė BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 176 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 14, 14.1, 14.2 punktų reikalavimus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 4 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, Etikos kodekso 6.1, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.8 punktų reikalavimus.

25. Vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, kad pareiškėja, turėdama įstatymo įtvirtintą pareigą vykdyti visus prokuroro nurodymus, jų nevykdė, teismas akcentavo BPK 172 straipsnyje, Rekomendacijų 14 punkte, Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, jog, be kita ko, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 31 d. prokuroras M. G. davė nurodymą pareiškėjai pateikti detalų pranešimą apie tyrimo eigą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00255-17 iki 2017 m. lapkričio 19 d. Teismas vertino kritiškai pareiškėjos teiginius, jog šį nurodymą ji įvykdė 2017 m. gruodžio 13 d., nes suderino vėlesnę datą su prokuroru. Teismo vertinimu, pareiškėja neįvykdė prokuroro nurodymo laiku (iki 2017 m. lapkričio 19 d. ), o aplinkybę, kad pareiškėja vėlavo, patvirtino prokuroro 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiškas. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja atliko neteisėtą veiką – nevykdė teisėtų prokuroro nurodymų laiku. Taip pareiškėja pažeidė BVK 172 straipsnio 2 dalį, Rekomendacijų 14.8 punktą, Aprašo 32, 33 punktus.

26. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl tiesioginio vadovo nurodymų vykdymo, teismas nustatė, jog 2017 m. lapkričio 9 d. tiesioginis pareiškėjos vadovas E. L. elektroniniu laišku davė nurodymą pareiškėjai visus tyrimo veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17, Nr. 02-2-00255-17, Nr. 02-2-00003-17, Nr. 02-6-00054-16 ir Nr. 10-9-000139-12, kurių atlikimo terminai yra pasibaigę, atlikti iki 2017 m. gruodžio 8 d., o jų neatlikus, pateikti paaiškinimą, kodėl jie nebuvo atlikti; 2017 m. lapkričio 15 d. tiesioginis pareiškėjos vadovas E. L. elektroniniu laišku pareiškėjai pranešė, kad nurodytų ikiteisminių tyrimų tyrimo veiksmų datų pakeitimas neatleidžia nuo jų įvykdymo iki 2017 m. gruodžio 8 d. ir nurodė, kad nedelsiant visi tyrimų planai turi būti suderinti su tiesioginiu viršininku ir patvirtinti tyrimą kontroliuojančio prokuroro.

27. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus, kad pareiškėja buvo tikrinama prevenciškai (ar iš esmės vyksta ikiteisminis tyrimas) ir pareiškėjos teiginį, kad jokių terminų ji nepraleido, todėl įvykdė viršininko nurodymą, teismas sprendė, jog pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo duotų nurodymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nieko neatsakė viršininkui į jo nurodymus, nieko nepaaiškino. Antra, vadovo nurodymas aiškintinas ne formaliai, o turinio prasme. Kai kurie planuose nustatyti tyrimo veiksmai negali būti įgyvendinti iš karto, jiems turi būti ruošiamasi. Pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų viršininkui, ką ji veikia konkrečiai įvardintuose ikiteisminiuose tyrimuose, kokie terminai artėja, kaip ruošiamasi įvykdyti numatytus proceso veiksmus nustatytais terminais. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad proceso veiksmų atlikimo kontrolė gali būti prevencinė – t. y. tikrinama, ar laiku bus įvykdyti artimiausiu metu turintys sueiti terminai, be to, ir prokuroro M. G. savo 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške buvo akcentuojama, kad tyrimas realiai būtų atliekamas. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjai buvo duoti nurodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12 (visiškai išanalizuoti bylos medžiagą, gauti atsakymus į teisinės pagalbos prašymus iš Naujosios Zelandijos, Seišelių Respublikos, atlikti jų vertimus, išanalizuoti juos, papildomai apklausti pareiškėją, specialiuosius liudytojus, esant būtinumui atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus), tačiau pareiškėja viršininkui nepaaiškino, kokius nurodymus įvykdė, ko neįvykdė ir kodėl.

28. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja atliko neteisėtą veiką – nevykdė teisėtų viršininko nurodymų laiku. Taip pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 10 dalį.

29. Teismas, akcentuodamas teismų praktikoje suformuotą išaiškinimą, turi būti nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog dėl tarnybinio nusižengimo, kuris jai inkriminuojamas, nėra jos kaltės. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad dėl savo darbo krūvio negalėjo daugiau dirbti prie ginčo ikiteisminių tyrimų, pateiktus darbo laiko apskaičiavimus, teiginius, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjos darbo laiko apskaičiavimo metodikos.

30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pripažino, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-000139-12 jai buvo įvardintas kaip prioritetinis, tačiau ji negalėjo nurodyti, kokius veiksmus šiame tyrime atliko 2017 m. liepos mėnesį. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos darbo tempą 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, pripažino, kad pareiškėja tokiu tempu galėjo dirbti kitais savo darbo mėnesiais, liudininkas D. B. paaiškino, kad pareiškėjos darbo krūvis nebuvo išskirtinis palyginus su kitais pareigūnais, tačiau pareiškėjos darbo rezultatai iš esmės skyrėsi nuo kitų maždaug tokiu krūviu dirbančių pareigūnų. Teismas atmetė pareiškėjos darbo laiko skaičiavimus, nes jie labai netikslūs ir formalūs, padaryti neatsižvelgiant į analizuotos medžiagos turinį. Teismo vertinimu, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje, paaiškinimuose teismui detaliai išanalizavo pareiškėjos darbus – ir pagal konkrečius ikiteisminius tyrimus, ir pagal mėnesius, savo poziciją motyvavo. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl jos užimtumo dirbant su pagalbos prašymais, nes juos ji faktiškai vykdė ne vasaros laikotarpiu, o 2017 m. spalio–2018 m. sausio mėnesiais. Teismas darė išvadą, kad 2017 m. vasarą, išskyrus atostogas, pareiškėjos darbo krūvis vykdant teisinės pagalbos prašymus negalėjo trukdyti jai vykdyti ikiteisminių tyrimų, kuriuos vykdyti yra pagrindinė pareiškėjos pareiga. Teismas aplinkybę, kad kai kurie ginčo ikiteisminiai tyrimai iki šiol neužbaigti, laikė teisiškai nereikšminga, vertinant pareiškėjos kaltę. Pareiškėjai nebuvo inkriminuojamas ikiteisminių tyrimų neužbaigimas. Pareiškėja kaltinama tuo, kad nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir tokios veikos aplinkybės bei nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

31. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų buvo tyčia: pareiškėja suprato savo pareigas, atliekant ikiteisminius tyrimus ir sąmoningai jų nevykdė, pareiškėja suprato prokuroro ir viršininko nurodymus, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Jokių kaltę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos pasekmės kilo, t. y. ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami pagal teisės aktų reikalavimus, nusikalstama veika nebuvo ištirta per įmanomai trumpiausią laiką, prokurorui M. G. nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai organizuoti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos viršininkui E. L. nebuvo sudaryta galimybė tinkamai vykdyti jo pareigas.

32. Konstatavęs, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys, teismas, įvertinęs, ar paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas darė išvadą, jog paskirta nuobauda yra ji yra adekvati. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbo trūkumų gausa lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą, o pažeidimo pobūdis – ikiteisminio tyrimo vilkinimas – yra itin sunkus pažeidimas, sukeliantis rimtas teisines pasekmes. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos kaltės forma (tyčia) ir pažeidimų trukmė taip pat lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos parinkimą.

33. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog atsakovas detaliai nurodė konkrečias teisės normas, kurias pareiškėja pažeidė, pažeidimą pagrindė detaliomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje pateiktas išsamus visų pareiškėjos atliktų veiksmų sąrašas ir vertinimas. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui. Tarnybinio patikrinimo išvada yra detali, motyvuota ir pagrįsta, ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III. 34. Pareiškėja R. B. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti.

35. Teismas pritarė atsakovo pozicijai ir dėstė argumentus, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo patikrinta kiekviena ikiteisminio tyrimo medžiaga (tiek popierinė, tiek esanti IBPS) ir detaliai analizuoti visi ginčo ikiteisminiuose tyrimuose atlikti veiksmai, kad pastarieji ikiteisminiuose tyrimuose pagrįstai vertinti iš esmės pagal turinį – t. y. kiek jie buvo reikšmingi / reikalingi / svarbūs / tikslingi / logiški / savalaikiai / svarūs atliekant ikiteisminius tyrimus, kiek jie lėmė / prisidėjo prie nusikalstamų veikų ištyrimo, taip pat Teismas nurodė ir pats išanalizavęs kiekviename ikiteisminiame tyrime atliktus mano veiksmus.

36. Kad tarnybinio patikrinimo metu buvo tikrinta kiekviena ikiteisminio tyrimo medžiaga (tiek popierinė, tiek IBPS) ginčo nėra. Pareiškėja nuosekliai ir detaliai teikė paaiškinimus, duomenis, jog atsakovas kiekviename ikiteisminiame tyrime analizavo ne visus jos atliktus veiksmus, todėl tai prieštarauja teismo išvadai, kad FNTT nuosekliai išanalizavo pareiškėjos nurodytus ir ikiteisminiuose tyrimuose atliekamus veiksmus. Išvadoje, aptariant tuos tyrimus, yra nurodomi ne visi pareiškėjos paminėti atlikti veiksmai bei darbai, kuriuos ji nurodė teikdama paaiškinimą. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja tai konkretizavo, 2018 m. lapkričio 20 d. byloje teikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus dėl ikiteisminiuose tyrimuose atliktų, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nevertintų veiksmų.

37. Pareiškėjos įsitikinimu, neteisinga tiek atsakovo, tiek teismo pozicija, jog vertinant jos darbą per tiriamąjį laikotarpį, dalis jo yra įvardinama kaip veiksmai, bet didžioji dalis atmetama ir nevertinama kaip laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Požiūris, jog veiksmai ikiteisminiuose tyrimuose vertintini tik pagal turinį, kas yra dėstoma sprendime, yra kriterijus, subjektyviai atmetantis didelę dalį pareiškėjos darbo, nors jis ikiteisminiuose tyrimuose buvo padarytas. Visi veiksmai, ir labiau techniniai, ir analitinio pobūdžio darbai yra reikšmingi, kad būtų atskleista nusikalstama veika. Teismo pateikiamas ikiteisminio tyrimo veiksmų grupavimas ir rūšiavimas, kuo remiantis argumentuojamas galutinis sprendimas, niekaip nėra teisiškai apibrėžtas ar kitaip objektyviai pagrįstas.

38. Visi pareiškėjos tiriamuoju laikotarpiu ikiteisminiuose tyrimuose atlikti veiksmai neva nereikšmingi, tačiau nebuvo nustatyta, jog kažkurie iš pareiškėjos atliktų veiksmų nebuvo reikalingi ir galėjo būti neatlikti. Taigi tiek atsakovas, tiek ir teismas nevertino objektyviai visų veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose ginčo laikotarpiu, o atliktas darbas buvo rūšiuojamas pagal subjektyvius kriterijus, tokiu būdu didžiąją jo dalį nepagrįstai neigiant.

39. Teismas apie kaip nereikšmingus įvertintus veiksmus (aptariant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00022-17) nurodo tokius, kurie reikalingi tolimesniam ikiteisminio tyrimo atlikimui, ir tokia analizė yra atliekama dar prieš pradedant atlikinėti daugelį kitų procesinių veiksmų. Tačiau šį veiksmą vertinti kaip nereikšmingą tik todėl, kad kiti proceso veiksmai buvo suplanuoti ir turėjo būti atliekami ateityje, bet dar nebuvo atlikti, nėra jokio pagrindo. Minėtas ikiteisminis tyrimas, kaip ir ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00255-17, turėjo būti užbaigtas 2017 m. gruodžio 18 d. ir jų atlikimas suplanuotas į priekį.

40. Aptariant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00255-17, taip pat nurodoma, kad pareiškėjos nurodyti atlikti darbai iki 2017 m. gruodžio 7 d. yra arba techninio, paruošiamojo pobūdžio arba tokie, kurie turi prasmę ir reikšmę, jei po to atliekamas konkretus šią veiką įprasminantis veiksmas (apklausa ir pan.). Tačiau buvo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00255-17 pareiškėja apklausė 2 liudytojus. Taigi, pagal teismo dėstomą aiškinimą, jos atliktas veiksmas – duomenų surinkimas ir analizė – šiuo atveju jau negalėtų būti vertinamas kaip nereikšmingas ir nesvarbus, tačiau vis tiek vertinama priešingai.

41. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00022-17 patikslino atsakovo tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes – datą ir atliktų veiksmų vertinimą: pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00022-17 jokių reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui proceso veiksmų neatliko ir tyrimą vilkino. Atsakovo dokumentuose yra nurodoma, kad šis ikiteisminis tyrimas pareiškėjai buvo pavestas 2017 m. gegužės 19 d., o pareiškėja buvo nurodžiusi, kad jį buvo pavesta atlikti 2017 m. gegužės 5 d. Todėl nesuprantama, kodėl teismas veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00022-17 vertino nuo 2017 m. gegužės 9 d.

42. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu dėl ikiteisminių tyrimų Nr. 02-6-00003-17 ir Nr. 02-6-00054-16, nes teismas kaip ir atsakovas nevertino viso jos darbo. Pareiškėja teismui paaiškino, kodėl ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-16 poėmio protokolai dėl dokumentų paėmimo iš bankų buvo surašyti tik 2017 m. rugsėjo 12, 13, 19 dienomis, 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. lapkričio 3 d., nors teismo nutartys dėl poėmio buvo gautos dar 2017 m. birželio 22 d. Tuo metu, kai buvo priimta teismo nutartis atlikti poėmį, pareiškėja atostogavo, o grįžusi į tarnybą (2017 m. birželio 23 d.) ypatingą dėmesį sutelkė į 2017 m. birželio 19 d. gautą ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-000139-12 medžiagos (daugiau kaip 4 500 lapų) peržiūrą, nes pastaroji byla buvo išskirta kaip prioritetinė, taip pat turėjo atlikti kitus darbus. 2017 m. liepos 12–13 d. bankai raštu buvo informuoti, jog vykdant 2017 m. birželio 22 d. teismo nutartį bus vykdomi poėmiai (tai patvirtina administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2017 m. liepos 12–13 d. lydraščiai bankams). Likusiu liepos mėnesio metu to padaryti nebuvo galimybės, rugpjūtį pareiškėja atostogavo, o rugsėjo mėnesį, nors turėjo dirbti su minėta prioritetine byla bei atlikti kitus darbus, pradėjo vykdyti poėmius iš bankų. Teismas sprendime akcentuoja tik atostogas, tačiau poėmių atlikimo galimybes lėmė ir tai, jog vasaros laikotarpiu bankų darbuotojai taip pat atostogavo, todėl laikas buvo derinamas, atsižvelgiant ir į jų galimybes. Apie kiekvieno poėmio atlikimo faktą ir laiką buvo žinoma mano tiesioginiam viršininkui – VAV NVTS viršininkui E. L., kuris jokių pastabų ir pretenzijų tuo metu išreiškęs nebuvo. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo ilga trukmė nuo rašysenos pavyzdžių paėmimo iki užduoties paskyrimo šiame ikiteisminiame tyrime. Visi užduoties paskyrimui reikiami rašysenos pavyzdžiai buvo surinkti 2017 m. lapkričio pradžioje, po ko lapkričio 14 d. buvo paskirta užduotis.

43. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12, kuris pareiškėjai buvo įvardintas kaip prioritetinis, pareiškėja netinkamai atliko savo pareigą – tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 buvo priimtas baudžiamąjį procesą užbaigiantis sprendimas, ir tai buvo padaryta anksčiau, nei buvo nustatytas galutinis terminas, tokie teiginiai nepagrįsti. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-000139-12 priėmė Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. V. K. 2017 m. lapkričio 17 d., t. y. anksčiau nei nurodyta šio ikiteisminio tyrimo aptarimo protokole. Prokurorė, o ne pareiškėja, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, priėmė tokį sprendimą. Tai reiškia, jog veiksmai, kurie ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12 tam momentui galėjo būti atlikti, buvo atlikti, ir jų pakako sprendimo priėmimui. Kokiu pagrindu 2018 m. vasario 9 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, pareiškėjos teigimu, nereikšmingas nagrinėjamai bylai. Viso tarnybinio patikrinimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. 10-9-000139-12 ginčo laikotarpiu skyrė prioritetinį dėmesį, todėl teismo priešingas vertinimas nepagrįstas (teismas interpretavo, kad šiame ikiteisminiame tyrime pareiškėja atliko mažai veiksmų).

44. Būtent susipažinimą su bylos medžiaga, planavimą, duomenų analizę, derindama jį su veiksmų atlikimu kituose ikiteisminiuose tyrimuose, TPP, kitų FNTT apygardų valdybų pavedimų vykdymu, pareiškėja darė 2017 m. liepos mėn. Be šio darbo, tolimesni veiksmai, kurie 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje įvykusio pasitarimo metu buvo aptarti ir sukonkretinti, nebūtų buvę galimi tinkamai atlikti, veiksmai per 2 mėnesius nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo atliekami pagal sudarytą tyrimo planą ir numatytus terminus. Todėl, išvada, jog šis tyrimas buvo atliktas neplaningai, apsiribojant pavieniais veiksmais ir nepakankamai intensyviai, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

45. Pareiškėja pakartoja skundo argumentus, kad, jos teigimu, prokuroro M. G. 2017 m. spalio 31 d. nurodymas pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00255-17 įvykdytas laiku. Faktas, jog 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai buvo atsiųstas el. laiškas „dėl tyrimų paspartinimo“, niekaip nepaneigia to, jog nurodymo įvykdymą vėlesniam laikui (2017 m. gruodžio 13 d. ) buvo suderinusi telefonu.

46. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad prokuroro sutikimas vėlesniam užduoties atlikimui buvo gautas. Teisės aktai nedraudžia prokuroro nustatytas užduotis ir pavedimus suderinus atlikti kitu laiku, kas konkrečiu atveju ir įvyko. Todėl šioje situacijoje BPK 172 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Rekomendacijų 14.8 punkto pažeidimų nėra.

47. Teismas, pareiškėjos elgesyje konstatuodamas ir Aprašo 32, 33 punktų pažeidimus, peržengė kaltinimų, dėl kurių skundžiamu Įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, ribas.

48. Teismas neteisingai sprendė, kad pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo duotų nurodymų. VAV NVTS viršininko E. L. 2017 m. lapkričio 9 d. el. laiške buvo nurodyta „visus tyrimo veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17, Nr. 02-2-00255-17, Nr. 02-2-00003-17, Nr. 02-6-00054-16 ir Nr. 10-9-000139-12, kurių atlikimo terminai yra pasibaigę, atlikti iki 2017 m. gruodžio 8 d., o jų neatlikus, pateikti paaiškinimą, kodėl jie nebuvo atlikti“. Šis nurodymas pirmiausia reikalavo veiksmų, o ne žodinio atsakymo. Iki nurodyto termino visi suplanuoti tyrimo veiksmai buvo atlikti, esant būtinybei, tyrimo planai buvo pakoreguoti, todėl nurodymas buvo įvykdytas. Pareiškėjos įsitikinimu, jos viršininkas neprašė paaiškinimų apie tai, ką ji veikia konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose, kokie terminai artėja, kaip ruošiuosi įvykdyti numatytus proceso veiksmus nustatytais terminais. Todėl, priešingai nei konstatavo teismas, tokių paaiškinimų nepateikimas negali būti laikomas viršininko nurodymų nevykdymu.

49. Teismas klaidingai interpretuoja ir informaciją, kad pareiškėjai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12 buvo duoti nurodymai „visiškai išanalizuoti bylos medžiagą, gauti atsakymus į teisinės pagalbos prašymus iš Naujosios Zelandijos, Seišelių Respublikos, atlikti jų vertimus, išanalizuoti juos, papildomai apklausti pareiškėją, specialiuosius liudytojus, esant būtinumui atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus“, nes tai pareiškėjos parengtame 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-000139-12 eigą surašyti būtini atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Byloje nebuvo keliami klausimai dėl to, kas prevencinę kontrolę turi teisę vykdyti, tačiau atliekant kontrolės veiksmus užduotys ir pavedimai turi būti formuluojami aiškiai ir be jokių turinio interpretacijų.

50. Teismas konstatavo pareiškėjos kaltę dėl tarnybinio nusižengimo ir atmetė argumentus, jog ikiteisminių tyrimų veiksmus tiriamuoju laikotarpiu ji atliko tokiu intensyvumu, koks buvo įmanomas, vertinant visų atliekamų užduočių ir pavedimų bei kitų veiksmų, vykdant funkcijas, mastą. Teismo motyvai šiuo klausimu nepagrįsti. Sprendimo teiginiai, kad pareiškėja nealėjo nurodyti, kokius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-000139-12 atliko 2017 m. liepos mėnesį, nelaikytini argumentu dėl jos kaltės patvirtinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaroji skirta už ikiteisminių tyrimų Nr. 02-6-00022-17 ir Nr. 02-2-00255-17 vilkinimą, nepakankamą ikiteisminių tyrimų Nr. 02-2-00003-17, Nr. 02-6-00054-16 ir Nr. 10-9-000139-12 atlikimo intensyvumą, už prokuroro ir tiesioginio viršininko nurodymų nevykdymą.

51. Teismas pareiškėjos darbą 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais laikė įrodymu, kad ji tokiu tempu galėjo dirbti kitais savo darbo mėnesiais ginčo laikotarpiu, tačiau nutraukus 2017 m. lapkričio viduryje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12, atsirado daugiau laiko, sumažėjo kitų darbų. Pareiškėjos įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, o ir liudytojas D. B. teismui žodžiu negalėjo nurodyti jokios objektyviai užfiksuotos informacijos apie tyrėjų bendrą darbo krūvį, įskaitant ir ginčo laikotarpiu visų vykdytus TPP ir kitų FNTT apygardų valdybų pavedimus. Teismui posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad D. B. surašytoje 2018 sausio 15 d. charakteristikoje yra pateikti melagingi duomenys, tačiau teismas niekaip to nevertino, netyrė.

52. Teismas atmetė darbo laiko skaičiavimus, kaip labai grubius, netikslius ir formalius ir neteisingai vertino pareiškėjos skaičiavimo principus, teigdamas, kad ji esą nurodžiusi, jog vienam puslapiui perskaityti skyrė mažiausiai po 2 minutes. Niekur taip pareiškėja nenurodė, o konkrečių duomenų, savo paskaičiavimų ar kitų įrodymų, paneigiančių pareiškėjos duomenis apie tai, kokiai veiklai kiek laiko ji skyrė, nei atsakovas, nei Teismas, nenurodė.

53. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad neva pareiškėja negalėjo dirbti ikiteisminiuose tyrimuose, nes vykdė teisinės pagalbos prašymus, nes ji taip nebuvo nurodžiusi. Pareiškėja ikiteisminių tyrimų atlikimą ginčo laikotarpiu derino su gana dideliu vykdomų TPP ir kitų FNTT apygardų valdybų pavedimų skaičiumi, kas turėjo reikšmingą įtaką mano bendram darbo krūviui.

54. Tai, kad TPP darbai buvo užbaigti 2017 m. spalio–2018 sausio mėn., nereiškia, jog su jais ir buvo dirbama tik šiuo laikotarpiu. Su jais buvo dirbama visą tiriamąjį laikotarpį (t. y. ir vasarą). Pavedimų iš kitų FNTT apygardų valdybų ir TPP vykdymui per tiriamąjį laikotarpį pareiškėja skyrė apie trečdalį viso savo darbo laiko. Šie aspektai atliekant tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjos darbo krūvį nebuvo vertinami, nors atsakovas tokias galimybes turėjo.

55. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos darbinio užimtumo ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-000020-17, Nr. 02-6-00056-17, bei kitų kolegų tiriamose bylose, dalyvaujant privalomoje įvairioje tarnybinėje, su ikiteisminiais tyrimais nesusijusioje, veikloje.

56. Teismas aplinkybę, kad kai kurie ginčo ikiteisminiai tyrimai iki šiol neužbaigti, laikė teisiškai nereikšminga vertinant pareiškėjos kaltę. Tai reiškia, kad pareiškėja kaltinama, jog dėl jos veiksmų per kuo trumpesnį laiką nebuvo užbaigti ikiteisminiai tyrimai. Pareiškėja pažymi, kad didžioji dalis ginčo ikiteisminių tyrimų iki šiol (daugiau nei po 2 metų) nėra užbaigti, todėl teigti, kad jos veiksmų intensyvumas 2017 m. gegužės – gruodžio mėn. lėmė tyrimų rezultatą, negalima.

57. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog tiriamoje situacijoje dėl pareiškėjos veiksmų kilo neigiamų pasekmių. Tuose tyrimuose, kur visų reikalingų veiksmų nebuvo spėta atlikti, įrodymų rinkimas buvo tęsiamas ir galutiniai sprendimai nebuvo priimami, siekiant nepažeisti BPK 1 ir 18 straipsnių nuostatose įtvirtinto išsamaus proceso principo. Tai pat savo veiksmais, vėlesne data pateikdama pranešimą apie tyrimo eigą, pareiškėja neatėmė galimybės prokurorui M. G. organizuoti bei vadovauti ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-2-00255-17, kaip ir savo veiksmais neatėmė savo viršininkui E. L. galimybės kontroliuoti jos, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, procesinę veiklą.

58. Apibendrindama pabrėžė, jog pareiškėjos atžvilgiu tarnybinis patikrinimas Tarnyboje buvo atliktas neobjektyviai ir nevisapusiškai, nebuvo atsižvelgta į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusi situacija buvo vertinta tendencingai, tarnybinio patikrinimo metu neanalizuoti ir nevertinti visi atlikti darbai ikiteisminiuose tyrimuose. Tik vėlesniuose dokumentuose, reaguodamas į nurodytus tarnybinio patikrinimo trūkumus, atsakovas jau bandė keisti savo poziciją, nurodydamas ir tuos veiksmus (darbus), kurių ankščiau nebuvo analizavęs. Tačiau tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis Išvada, kurioje nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. visi veiksmai, kurie buvo atlikti ginčo laikotarpiu ikiteisminiuose tyrimuose bei vykdant TPP ir kitų FNTT apygardų valdybų pavedimus. Teismas, priimdamas naujai atsakovo teikiamus aiškinimus, kurie nebuvo dėstomi Išvadoje, ir vertindamas juos kaip tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darė neteisėtas išvadas dėl tarnybinio patikrinimo išsamumo ir objektyvumo.

59. Atitinkamai teismas, neteisingai pats vertindamas faktines aplinkybes, pateikdamas turinio interpretacijas, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmuose yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Pastarųjų nenustačius, tarnybinės atsakomybės taikymas yra negalimas.

60. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

61. Teismas, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris buvo surašytas įvertinus visas aplinkybes, yra išsamus ir pagrįstas teismo proceso metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendimas motyvuotas, todėl naikinti jį pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

62. Tarnyba, nesutikdama su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, nurodo, kad jie neatitinka tikrovės, o administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Tiek tarnybinio patikrinimo, tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu pareiškėjos paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir detalūs, kaip ji teigia skunde, be to, jie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodomais. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas, siekdamas nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, be kita ko, išsiaiškinti, ką pareiškėja atliko konkrečiuose tyrimuose per tikrinamą laikotarpį. Į teismo formuluojamus klausimus, kokius pareiškėja darbus ir veiksmus bylose atliko, kada juos atliko ir ko išvadoje neaprašė atsakovas. Pareiškėja, teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus, detaliai atsakyti negalėjo. Jos paaiškinimai buvo labai abstraktūs, kad ji bylose dirbo, tačiau konkrečių veiksmų, kuriuos ji neva atliko ir kada juos atliko, nurodyti negalėjo, nurodydavo iš esmės tik tuos pačius veiksmus, kuriuos atsakovas ir vertino tarnybinio patikrinimo metu. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas ir bylos medžiaga.

63. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (buvo patikrinti visi tuo metu pareiškėjos žinioje buvę ikiteisminiai tyrimai – tiek popierinė medžiaga, tiek IBPS esanti medžiaga, paskaičiuoti ir įvertinti pareiškėjos veiksmai tyrimuose (didžiąja dalimi tai buvo techninio pobūdžio veiksmai: medžiagos iš duomenų bazių rinkimas, šaukimų išsiuntimas, pranešimų prokurorams pateikimas, reikalavimų pateikimas, formalių planų sudarymas, kurių dalis nebuvo patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, kelios apklausos ir apžiūros), buvo įvertintas minėtų veiksmų pobūdis, sudėtingumas, reikšmė nusikalstamos veikos ištyrimui, atlikimo trukmė, kokybė. Minėti pareiškėjos atlikti darbai bylose ir jos pasirinktas elgesio modelis leidžia daryti priešingą išvadą, negu savo skunduose tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodo pareiškėja.

64. Atsakovas tiek Išvadoje, tiek teismui teikdamas ir paaiškinimus ir atsakymus į klausimus, labai nuosekliai ir konkrečiai nurodė, kokie pareiškėjos veiksmai jai dirbant bylose, vykdant pavedimus, vykdant kitus tiesioginių vadovų ir prokurorų nurodymus buvo atlikti, kokią turėjo reikšmę, kaip jie buvo įvertinti ir kokius pažeidimus padarė pareiškėja, juos atlikdama. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, išvada yra teisėta ir pagrįsta, surašyta įvertinus visas aplinkybes, yra išsami ir pagrįsta tarnybinio patikrinimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka teisinį reglamentavimą, todėl naikinti Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. TE-135 pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

65. Dokumentai, kuriuos mini pareiškėja ir kuriuos įvardija kaip nevertintus įrodymus, tarnybinio patikrinimo metu atsakovui buvo žinomi ir įvertinti atliekant tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neprivalo būti aprašyti visi absoliučiai lapai arba dokumentai, esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje, jeigu jie nedaro esminės įtakos konstatuojant pažeidimą. Susipažinus su pareiškėjos minėtais dokumentais, matoma, kad didžioji dalis jų yra techninio (šabloniško) pobūdžio ir neturi jokios įtakos tiriamos nusikalstamos veikos ištyrimui: keli pareiškėjos surašyti pastraipos dydžio (iš esmės informacinio pobūdžio) tarnybiniai pranešimai, sąskaitų ir asmens duomenų išrašai iš duomenų bazių, kurių gavimas nereikalauja daug laiko ir pastangų, nes veiksmas atliekamas per kelias minutes (įvedamas įmonės kodas arba asmens kodas į programos paieškos lauką ir programa suformuoja išrašą), keli pranešimai prokurorui apie tyrimo eigą – techninio pobūdžio (šabloniški) veiksmai, kurie atliekami IBPS sistemoje suformuojant pranešimą apie atliktus byloje veiksmus.

66. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog reikalavimus dėl rašysenos pavyzdžių pateikimo ir banko dokumentų paruošimo (iš esmės šabloniški veiksmai) pareiškėja parengė ir išsiuntė praėjus beveik mėnesiui nuo teismo nutarčių priėmimo. Kiti pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriuos ji vertina kaip „įrodymus“, yra šaukimai proceso dalyviams, kuriuose nėra įteikimo žymų, lydraščiai dėl medžiagų persiuntimo prokurorams ir teismui, ikiteisminio tyrimo medžiagos apyrašas. Pareiškėjos minimų dokumentų kiekis ir darbo laikas, kurio reikėjo juos rengiant, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl minėtų darbų pareiškėja neturėjo galimybės arba galėjo nevykdyti kitų savo pareigų – tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir vykdyti prokuroro bei viršininko teisėtus nurodymus.

67. Dėl pareiškėjos galimybių pateikti tik dviejų ikiteisminių tyrimų dokumentus, nes kitų dokumentų jai neleido pateikti prokurorai, atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja bandė gauti kitų prokurorų leidimus, nėra įrodymų, kad ji kreipėsi į prokurorus. Be to, teismo posėdžio metu ji neprašė teismo, kad jis išreikalautų kitų ikiteisminių tyrimų dokumentus arba pačias ikiteisminio tyrimo medžiagas susipažinimui ir papildomų įrodymų gavimui. Šie argumentai nepagrindžia, jog pareiškėjos atliktuose kituose ikiteisminiuose tyrimuose buvo dokumentai ir jos veiksmai, kurių neįvertino atsakovas tarnybinio patikrinimo metu ir kurie turėtų lemiamą reikšmę sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą.

68. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo ikiteisminių tyrimų IBPS medžiaga, kuri, viena vertus, nėra tiksli ir realiai neparodo visų ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų, taip pat, kad didesnė dalis pateiktos IBPS informacijos buvo apie veiksmus, kurie ginčo ikiteisminiuose tyrimuose yra atlikti jau po tiriamojo laikotarpio (kitų pareigūnų (asmenų) arba pareiškėjos), atsakovas tvirtina, kad teismas įrodymus vertino tinkamai ir sprendimą priėmė vadovaudamasis visa administracinės bylos medžiaga, tiek atsakovo, tiek pareiškėjos paaiškinimais ir jų teikiamais įrodomais, visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė visą medžiagą, kurią galėjo pateikti, ir atsakovo medžiaga tiek iš IBPS, tiek popierinė, tiek surinkta tarnybinio patikrinimo metu iš esmės sutampa. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad IBPS duomenys yra netikslūs, nagrinėjamo ginčo kontekste yra nepagrįsti.

69. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ir atsakovas, ir teismas neobjektyviai vertino pareiškėjos darbą, nevertino atliktų veiksmų visumos, atsakovas pažymi, jog atlikdamas tarnybinį patikrinimą, vadovavosi ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjos tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais. Išvadoje buvo išvardinti teisės aktai, kuriais privalo vadovautis ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, ir pareiškėjos darbas buvo vertinamas ne pagal subjektyvius kriterijus, o vadovaujantis minėtais teisės aktais, atsižvelgiat į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Tarnybinio patikrinimo ir administracinės bylos medžiaga rodo, kad pareiškėja ikiteisminius tyrimus atliko labai formaliai, planai buvo sudaryti formaliai, tyrimuose atlikti iš esmės paruošiamieji, formalūs veiksmai, visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga rodo, kad pareiškėja atliko tyrimus formaliai ir nesiekė atskleisti nusikalstamų veikų, dirbo neintensyviai, kas lėmė ikiteisminių tyrimų vilkinimą ir jos tarnybą reglamentuojančių teisės aktų (BPK, Pareigybės aprašymo, Rekomendacijų ir kt.) pažeidimą.

70. Dėl pirmosios instancijos teismo atliktų patikslinimų (dėl ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00022-17 vertinto laikotarpio), kuriuos pareiškėja kvestionuoja apeliaciniame skunde, atsakovas nurodo, kad toks faktinės aplinkybės tikslinimas nesudaro pagrindo apeliantei teigti, kad teismas dėl to priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą. Išvadoje buvo nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. pareiškėja tyrimą vilkino, t. y. iš esmės 7 mėnesius tyrimas nebuvo vykdomas, neatliktas nei vienas proceso veiksmas. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. prokurorė priėmė sprendimą apklausti liudytojus, todėl vertinimo terminą nurodė iki 2017 m. gruodžio 11 d., tačiau toks aplinkybių koregavimas padaryto pažeidimo konstatavimui jokios įtakos nedaro, kadangi ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00022-17 vilkinimo faktas vis tiek išliko įrodytas. Pareiškėja tiksliai neįvardijo, ko konkrečiai nevertino teismas, kokie duomenys liko teismo neįvertinti.

71. Teismo sprendime nurodytas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00255-17 atliktų veiksmų vertinimas (patikslinant laikotarpį) taip pat neeliminuoja pareiškėjos padaryto pažeidimo – ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00255-17 vilkinimo.

72. Atsakovas akcentuoja, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17 ir Nr. 02-2-00255-17 Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (7 mėnesių laikotarpis) neatliko jokių proceso veiksmų, o tik 2017 m. gruodžio mėn., kada tiesioginis viršininkas E. L. ir ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras M. G. davė nurodymą suintensyvinti tyrimus, buvo pradėti atlikti proceso veiksmai, kurie buvo konkrečiai įvardinti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pažymėtina, kad vien šis faktas, kad minėtose dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose 7 mėnesius nebuvo atliekami jokie veiksmai, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti pareiškėjos tarnybinį nusižengimą ir skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

73. Atsakovo teigimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas ir atsakovas, nevertino viso jos darbo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00003-17, nes ir Išvadoje, ir teismo sprendime buvo aptarti ir įvertinti visi pareiškėjos veiksmai, kuriuos ji atliko ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00003-17, ir pateiktas teisingas įvertinimas, nurodoma, į kokius kriterijus teismas atsižvelgė. Atsakovo teigimu, ir Išvadoje, ir teismo sprendime buvo įvertinti pareiškėjos veiksmai ir ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-16. Dėl pareiškėjos teiginių, kad nebuvo įvertintas visas jos darbas, atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nenurodo, kokius reikalingus darbus ji atliko, pažymėjo, jog patikrinimo metu ir buvo tikrinamas visas pareiškėjos darbas visuose tuo metu jos žinioje buvusiuose ikiteisminiuose tyrimuose, tiek popierinėse medžiagose, tiek esančiose IBPS, buvo tikrinami visi pareiškėjos tuo metu gauti ir pavesti jai vykdyti pavedimai iš kitų Tarnybos padalinių, tarptautiniai pavedimai, buvo paimti paaiškinimai iš vadovų apie pareiškėjos tiriamojo laikotarpio turėtą darbo krūvį, apie tai, ar jai buvo duoti pavedimai atlikti tyrimo veiksmus kitų pareigūnų bylose.

74. Dėl pareiškėjos argumentų, kad nepagrįstai pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-000139-12 atlikimo ir proceso vilkinimo, teismas klaidingai interpretavo faktines aplinkybes dėl jos veiksmų ir teiginių atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-000139-12, teismas netinkamai vertino pareiškėjos teiginius apie užimtumą šiame ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, atsakovas nurodė, jog detaliai paaiškinti teismui, kokius būtent darbus pareiškėja atliko minėtame tyrime, negalėjo, teikė teismui abstrakčius paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-000139-12 medžiaga neatspindi pareiškėjos įdėto darbo, nepatvirtina, kad tyrėja iš tikrųjų siekė tinkamai atlikti tyrimą. Teiginiai, kad pareiškėja, grįžusi po atostogų, turėjo atlikti daug kitų darbų, irgi yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovas tarnybinio patikrinimo metu atsižvelgė į tai, kad pareiškėja atostogavo, ir vertino tai, kokius darbus ir kokį krūvį turėjo pareiškėja po atostogų ir nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios trukdė pareiškėjai tinkamai atlikti minėtą ikiteisminį tyrimą.

75. Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai, vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėja neįvykdė 2017 m. spalio 31 d. prokuroro M. G. IBPS sistemoje duoto nurodymo iki 2017 m. lapkričio 19 d. pateikti detalų pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00255-17 eigą. Atsakovo teigimu, netikslūs ir nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad viršininko E. L. nurodymai buvo neaiškūs, nekonkretūs ir pareiškėja juos įvykdė.

76. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su minėtu tiesioginio vadovo nurodymu, tinkamai įvertino bylos medžiagą, pareiškėjos veiksmus, savo sprendimą motyvavo, nurodė konkrečius teisės aktus, kuriuos pažeidė pareiškėja (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 10 d.), todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

77. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pateiktais argumentais, kad teismas, konstatuodamas pareiškėjos kaltę, netinkamai vertino pareiškėjos darbo intensyvumą, krūvį, neatsižvelgė į užimtumą vykdant tarnybines funkcijas. Tai, kad, pareiškėjos nuomone, jos subjektyvūs paaiškinimai per mažai yra aprašyti išvadoje ir teismo sprendime, nesudaro pagrindo teigti, kad jos padarytų pažeidimų sudėtis nustatyta netinkamai arba kad jos visai nėra. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aprašytas ir įvertintas pareigūnės dirbtas darbo laikas: įvertinta, kiek laiko pareiškėja faktiškai dirbo, kiek atostogavo, atskirai aprašyta, kiek proceso veiksmų ji atliko per kiekvieną mėnesį ir kokie tai buvo veiksmai.

78. Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas nevertino jos darbo ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00020-17, Nr. 02-6-00056-17 yra neatitinkantis tikrovės, kadangi jos veiksmai minėtuose tyrimuose buvo įvertinti ir išvadoje aptarti. Atsakovas dėl šių argumentų iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktuose 2020 m. sausio 20 d. paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 79. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

80. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai taikomą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas – pritaikyta pagrįstai, nes pareiškėja jai pavestuose atlikti dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose faktiškai iš esmės ikiteisminio tyrimo nevykdė, dalyje ikiteisminių tyrimų tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai, nevykdė teisėtų tiesioginio vadovo ir ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio prokuroro nurodymų. Pareiškėjos veikoje nustatęs visus būtinus tarnybinio nusižengimo elementus, atsižvelgęs į reikšmingus kriterijus, kuriuos būtina įvertinti parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, teismas konstatavo, jog atsakovo parinkta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra adekvati ir proporcinga pritaikyta tarnybinė atsakomybė už padarytą pažeidimą.

81. Pareiškėja su pirmosios instancijos išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas neatsižvelgė į jos teiktus paaiškinimus apie konkrečius veiksmus atitinkamuose ikiteisminiuose tyrimuose, nepagrįstai juos vertino kaip nereikšmingus, netinkamai įvertino su pareiškėjos užimtumu atliekant kitus darbus susijusias aplinkybes, nemotyvavo, kodėl atmetė pareiškėjos sugaišto darbo laiko konkretiems veiksmams nurodytą apskaičiavimą, nepagrįstai konstatavo pareiškėjos kaltę dėl neva padarytų pažeidimų, neatsižvelgė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo Išvadoje nevertino pareiškėjos visų faktiškai atliktų veiksmų kiekviename tyrime, o dėl jų plačiau pasisakė tik teikdamas paaiškinimus. Pareiškėjos teigimu, teismas pats vertindamas bylos medžiagą buvo nenuoseklus, ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai.

82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

84. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, gi vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

85. Byloje nustatyta, jog Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – atsakovui FNTT konstatavus, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama Vilniaus apygardos valdybos NVTS vyresniosios tyrėjos pareigas dėl aplaidumo, pasireiškiančio neveikimu, pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, per faktiškai dirbtą laiką (nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (rugpjūčio mėn. buvo atostogose)) ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17 ir Nr. 02-2-00255-17 jokių proceso veiksmų neatliko ir tyrimus vilkino, o ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-2-00003-17, Nr. 02-6-00054-16 ir Nr. 10-9-000139-12 netinkamai atliko savo pareigą – tyrimą atliko neplaningai, apsiribodama pavieniais tyrimo veiksmais ir nepakankamai intensyviai.

Tokiu būdu pareiškėja pažeidė BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 176 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 14.1 ir 14.2 punktus, Pareigybės aprašymo 7.1 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą; be to, R. B., turėdama įstatymo įtvirtintą pareigą vykdyti visus prokuroro nurodymus ir konkrečiai – 2017 m. spalio 31 d. prokuroro M. G. sukurtą IBPS nurodymą pateikti detalų pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00255-17 eigą iki 2017 m. lapkričio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. tarnybiniu elektroniniu paštu duotą prokuroro priminimą apie 2017 m. spalio 19 d. duoto privalomo nurodymo nevykdymą, nevykdė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių nurodymas nebuvo įvykdytas, ir šiais savo aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Rekomendacijų 14.8 punkto reikalavimus; be to, R.

B., privalėdama tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pagal tarnybinio pavaldumo principą būdama pavaldi savo tiesioginiam viršininkui bei privalėdama vykdyti jo teisėtus žodinius ir rašytinius nurodymus: VAV NVTS viršininko E. L. tarnybiniu elektroniniu paštu duotą 2017 m. lapkričio 9 d. teisėtą nurodymą atlikti iki 2017 m. gruodžio 8 d. suplanuotus tyrimo veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 02-6-00022-17, Nr. 02-2-00255-17, 02-6-00003-017, Nr. 02-6-00054-16, Nr. 10-9-00139-12, ir jų neatlikus pateikti paaiškinimus ir nurodyti priežastis dėl ko nebuvo atlikti tyrimo veiksmai; 2017 m. lapkričio 15 d. teisėtą nurodymą suderinti tyrimo veiksmų planus ikiteisminiuose tyrimuose su viršininku ir juos pateikti tvirtinti prokurorui, neįvykdė ir šiais savo aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Statuto 3 straipsnio 10 dalies, Tarnybos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatas, Etikos kodekso 6.1, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus ir Pareigybės aprašymo 7.8 punkto reikalavimus.

86. Iš pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo matyti, jog ji yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu.

87. Administracinių teismų praktikoje dėl šios kaltės formos yra išaiškinta, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

88. Ši jurisprudencija reiškia, kad teismas nagrinėdamas tokią bylą turi nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos tarnautojas (pareigūnas) neatliko, o tai nustatyti galima atlikus tarnautojo (pareigūno) veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) analizę, t. y., turi būti konkretizuota tarnautojui (pareigūnui) nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas su tais tarnautojo (pareigūno) faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas.

89. Teisėjų kolegija pažymi, jog Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio, 170–172 straipsnių normos nustato, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoti, jam vadovauti bei jį kontroliuoti privalo prokuroras. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per 3 mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

90. Rekomendacijų 14 punktas nustato, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas asmeniškai atsako už tai, kad proceso veiksmai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, ir pagal savo kompetenciją privalo: vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiškumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais (14.1 punktas); ikiteisminio tyrimo metu atlikti visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudoti visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (rašytinio ar žodinio prokuroro nurodymo nebuvimas neatleidžia ikiteisminio tyrimo pareigūno nuo šios pareigos) (14.2 punktas). Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.1 punkte yra pakartota BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, o Pareigybės aprašymo 7.8 punkte nustatyta, kad ji vykdo visus viršininko pavedimus (I t., b. l. 3, 10).

91. Apeliaciniame skunde pareiškėja, be kita ko, nurodo motyvus, kuriais nesutinka su tuo, kad ji vilkino du ikiteisminius tyrimus (Nr. 02-06-00022-17 ir Nr. 02-2-00255-17), t. y. teismas nepagrįstai kaip nereikšmingus vertino jos ikiteisminiuose tyrimuose atliktus veiksmus, neaišku, kodėl patikslino pareiškėjos darbo su ikiteisminiais tyrimais laikotarpius, tačiau nepateikia jokių objektyviomis laikytinų priežasčių, kodėl minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose ji veiksmus pradėjo atlikti tik 2017 m. gruodžio mėnesį, kai pareiškėjai buvo pavesta juos atlikti nuo 2017 m. gegužės pradžios. Pažymėtina, jog šių aplinkybių pareiškėja iš esmės neneigė nei pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose, nei apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai ir į BPK nustatytus ikiteisminio tyrimo terminus, ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šie ikiteisminiai tyrimai buvo vilkinami, o pareiškėjos argumentai šių išvadų nepaneigia.

92. Pareiškėjos tvirtinimas, jog jos darbo krūvis buvo didelis, ji turėjo dirbti su prioritetiniu ikiteisminiu tyrimu, be to, turėjo vykdyti kitus darbus – teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių, iš kitų Tarnybos padalinių gautus pavedimus, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai ir išsamiai įvertintas ir atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo metu, ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

93. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie neįprastą, išskirtinį pareiškėjos darbo krūvį lyginant su kitais analogiškas pareigas Tarnybos Vilniaus apygardos valdyboje einančiais tyrėjais. Faktiškai visuose ikiteisminiuose tyrimuose itin ilgą laiką nuo pavedimo juos atlikti pareiškėjai momento nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, arba per mėnesį atlikti vos keli. Šias faktines aplinkybes nustatė bei išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos veiksmus kiekviename ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjos išsamūs paaiškinimai apie jos atliktus veiksmus konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose (bylos medžiagos ir duomenų analizė, informacijos registruose rinkimas bei tikrinimas, pranešimų, šaukimų surašymas, išsiuntimas ir pan.), nepaneigė tarnybinio patikrinimo išvadų, jog efektyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo (arba jie buvo itin fragmentiški), o ikiteisminis tyrimas faktiškai nevyko arba buvo nepagrįstai delsiama suplanuotus ir būtinus veiksmus atlikti.

94. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja savalaikiai neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų, nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo atlikti suplanuotus tyrimo veiksmus konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose (kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nukėlė šių veiksmų atlikimo terminus), laiku nevykdė prokuroro M. G. sukurto IBPS nurodymo pateikti detalų pranešimą apie konkretaus ikiteisminio tyrimo eigą, yra pagrįsta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas pareiškėja nenurodo jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o pareiškėjos teiginiai, jog ji nesuprato tiesioginio viršininko nurodymo ar su prokuroru suderino kitą užduoties įvykdymo laiką vertintini kaip subjektyvūs ir paneigti byloje esančiais įrodymais. Vien aplinkybė, jog teismas pareiškėjos veiksmuose nustatė Aprašo 32 ir 33 punktų pažeidimą (šioje dalyje tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas), nesuponuoja, nei Įsakymo, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

95. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jo sprendimo motyvų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys