2016-05-11 Nr. AB-10465-3-62-3-00550-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-529-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00550-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.4; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. (T. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo T. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, pasirašytą įgalioto atstovo advokato Aleksander Višnevski, atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, kuriame jis prašė: 1) panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. B-ĮV-344 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ dalį dėl nekilnojamojo turto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kompensacijos, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, dydžio; 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl kompensacijos, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, pastatą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo, pagal byloje nustatytą vidutinę rinkos vertę.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato Aleksander Višnevski, pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, paduoti; 2) iš dalies panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, dalį, kuria nustatyta už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais – 360 100,00 Lt, iš kurių 261 400,00 Lt (75 706,67 Eur) už pastatą – alaus barą bendrabutį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 98 700,00 Lt (28 585,50 Eur) už pagrindinį pastatą – dirbtuves 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) skirti byloje teismo ekspertizę dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo: a) pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), b) pastato-alaus baro bendrabučio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir c) pagrindinio pastato dirbtuvių 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu nutarė priimti patikslintą skundą ir pagal jį nagrinėti bylą, o dėl prašymo atnaujinti terminą pasisakyti galutiniame sprendime.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato Aleksander Višnevski, 2016 m. vasario 4 d. pateikė teismui raštu prašymą skirti ekspertizę dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, suformulavęs konkrečius klausimus ekspertui.

Taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Aleksander Višnevski teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę ginčo pastatų vertės nustatymui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, ir tai, jog yra priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014, ginčijant atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, dėl kurio taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti apskundimo terminą, manė, jog galutiniame sprendime pasisakius dėl termino atnaujinimo, galimai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstoms ekspertizės išlaidoms vienai iš šalių, todėl nutarė praleisto atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 apskundimo termino atnaujinimo klausimą išspręsti prieš priimant sprendimą dėl ekspertizės skyrimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl praleisto 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ apskundimo termino atnaujinimo atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė jog sprendimo apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas, kadangi pareiškėjas anksčiau negalėjo apsispręsti, numatyti, kokia bus pastatų vertė nuosavybės teisių atkūrimo momentu. Pareiškėjo manymu, pastatų vertė komplekse yra žymiai didesnė negu vertinant kiekvieno pastato vertę atskirai. Nuosavybė į pastatus buvo atkuriama etapais, todėl susidarė situacija, kad kiekvienas pastatas buvo vertinamas atskirai. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo priimti sprendimai buvo panaikinti teismų, atsakovas priėminėjo sprendimus pažeisdamas įstatymus. Tokiu būdu pareiškėjas neturėjo galimybės realizuoti savo teisės ir išreikšti nuomonę dėl visų pastatų vertės bendrai. Pareiškėjo manymu, neatnaujinus termino, būtų pažeista jo teisė į teisingą kompensavimą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad būtų atnaujintas sprendimo apskundimo terminas, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę skųsti ginčijamą sprendimą dėl jame nurodytos pastatų vertės, tačiau to nepadarė.

Teismas, spręsdamas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 apskundimo termino klausimą, atsižvelgė į administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 priimtą sprendimą, kuriame teismas nustatė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. balandžio 17 d. Turto vertės nustatymo ataskaitomis (kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. B-ĮV-492), nurodė, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su turto verte, neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl turto vertės, kadangi nebuvo gavęs visų trijų pastatų vertinimo ataskaitos, nesuprato, kas buvo vertinta ir įkainota, kada tai buvo padaryta, kodėl skiriasi vertės nustatymo laikas. Pareiškėjas teigė neturėjęs galimybės išreikšti savo nuomonės posėdyje, kuriame buvo svarstomas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Pareiškėjas nesutiko su tokiu turto įvertinimu, nes jis, jo manymu, buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesant nei pareiškėjo T. S., nei jo atstovų rašytinio sutikimo. Įsakymo 2013 m. vasario 5 d. projekte „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikus nekilnojamąjį turtą“ nurodyta, kad sprendimo projekte pastato - pagrindinio pastato – dirbtuvių, nustatyta rinkos vertė yra 180 500 Lt, todėl pareiškėjui buvo visiškai neaišku, kokiu pagrindu 2013 m. gegužės 14 d. ginčijamame įsakyme turto vertė nuo 180 500 Lt sumažėjo iki 98 700 Lt, kaip pagrindą nurodant 2013 m. balandžio 17 d. išvadą dėl turto vertės. Administracinės bylos Nr. I-586-644/2014 sprendime teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Turto vertinimo ataskaitomis, neginčijo nustatytų pastatų vertės, o iš esmės atsisakė jas vertinti, kol nebus įvertintas trečias ginčo pastatas (dėl ko šis motyvas yra nepagrįstas teismas pasisakė toje pačioje administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjui nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą dėl įvertinto turto vertės, jos dydžio neginčijant, atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. balandžio 17 d. Turto vertės nustatymo ataskaitomis, todėl naikinti ginčijamą 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. B-ĮV-492 pareiškėjo nurodytais motyvais nebuvo jokio pagrindo.

Akivaizdu, kad pareiškėjas, administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 skųsdamas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo visas galimybes kvestionuoti ir esamame sprendime nustatytas pastatų vertes, tačiau minėta teise nepasinaudojo, pasirinkdamas nurodytą savo teisių gynimo būdą. Teismas pareiškėjo atstovo nurodytus apskundimo termino atnaujinimo motyvus vertino kaip nepagrįstus, kadangi tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas su pastatų verte buvo supažindinti laiku ir tinkamai, ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimai iš esmės yra išspręsti administracinės bylos Nr. I-586-644-644/2014 sprendime, kur teismas įvertino pareiškėjo pasyvumą priimant ginčijamus sprendimus įvardijęs, jog pareiškėjas turėjo visas sąlygas kvestionuoti nustatytas pastatų vertes, tačiau šia galimybe pasinaudoti sąmoningai vengė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog terminas turi būti atnaujintinas, kadangi tris pastatus vertinant kaip kompleksą, jo vertė butų didesnė, nei trijų atskirai įvertintų pastatų suminė vertė yra nepagrįsti. Alvitos dvarą, kaip pastatų kompleksą, sudaro didesnis skaičius pastatų nei trys pastatai, su kurių verte pareiškėjas nesutinka, be to, pareiškėjui buvo atkurtos teisės į dvaro dalį, o ne į visą Alvitos dvarą, kaip vientisą kompleksą. Pareiškėjo atstovo įvardyti motyvai šiuo atžvilgiu teismo vertinti kaip subjektyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė priežasčių, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą dėl atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ teisėtumo pareiškėjo nurodytais pagrindais per įstatymo nustatytą terminą.

Taigi, konstatuota, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, ekstraordinarių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis ginčijamo sprendimo apskundimo termino atnaujinimo priežastimis. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ apskundimo terminą netenkintas.

III. Pareiškėjas T. S., atstovaujamas advokato Aleksander Višnevski, elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, paduoti.

Pažymi, kad tai yra vienintelė galimybė pareiškėjui apginti jo pažeistas teises, o neatnaujinus termino skundui paduoti, iš pareiškėjo bus atimta jo fundamentalioji teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Nurodo, kad atsakovas 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, I t., b. l. 17) nutarė: atkurti piliečio T. S. nuosavybės teises į jo senelio D. M. turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą: a) pastatą – alaus barą bendrabutį (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas pažymėtas plane 1M2/p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1906, bendras plotas 536,38 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini), ir b) pagrindinį pastatą dirbtuves 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, 891,59 kv. m. dalį iš 1 831,56 kv. m. bendro ploto (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1908), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo būdas – už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais – 360 100,00 Lt, iš kurių 261 400,00 Lt už pastatą – alaus barą bendrabutį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2012 m. lapkričio 15 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. VN-12/11-739), ir 98 700,00 Lt už pagrindinį pastatą – dirbtuves 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2013 m. balandžio 17 d. išvada dėl turto vertės).

Pažymi, jog pareiškėjas per savo atstovą V. J. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad dėl turto vertės ir kompensacijos už turtą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, jis pareikš poziciją tik kai bus atkurtos nuosavybės teisės į tris pagrindinius pastatus, kurie yra tarpusavyje susiję (ką taip pat patvirtina sprendimas administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014). Atsakovui priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tris pagrindinius komplekso pastatus, pareiškėjas nesutiko su atsakovo nustatyta turto verte ir kompensacija už tris pastatus, nes turto, į kurį pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė, vertė yra žymiai didesnė.

Pareiškėjo vertinimu, visiems žinoma aplinkybė, jog nekilnojamojo turto rinka apskritai yra nuolat kintanti priklausomai tiek nuo lokalių, tiek nuo globalių veiksnių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-748-603/2015). Taip pat, atkreiptinas teismo dėmesys, jog pareiškėjui nuosavybė į aukščiau nurodytą turtą buvo atkurta tam tikrais etapais, atsakovui pažeidžiant įstatymą, neatkuriant nuosavybės ir tik po teismo proceso atkuriant nuosavybę į atskirus pastatus. Net ir teismui priėmus sprendimus, atsakovas vengė juos vykdyti, todėl susidarė situacija, kad atkūrus pareiškėjui teisę į aukščiau nurodytą turtą, jo vertė buvo nustatoma neteisingai, keičiantis rinkos sąlygoms ir vertėms. Be to, pareiškėjas visą laiką reiškė nuomonę, kad atkūrus nuosavybę į visus tris pastatus vienu kartu, pastatų vertė būtų žymiai didesnė, dėl to nustatyta vertė skiriasi nuo realios šio turto vertės ir yra neteisinga. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. Nr. I-586-644/2014, pareiškėjas nurodė motyvus ir argumentus, dėl ko atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, todėl atmestini teismo argumentai, neva pareiškėjas sąmoningai nepasinaudojo savo teise apskųsti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio išorinių faktorių, atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. B-ĮV-492, nustatyta pastatų, į kuriuos pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, vertė neatitinka nekilnojamojo turto rinkos vertės atkūrimo momentu, tačiau pareiškėjas negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės nustatyti turto vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kad kompensacija už šiuos pastatus nustatyta 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, ir iki 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. B-ĮV-344 „Dėl Nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą” priėmimo nebuvo aišku, kokia bus nustatyta visų trijų pastatų vertė, atsakovas iki šiol nėra priėmęs sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visus D. M. priklausiusius pastatus, pareiškėjas iki 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. B-ĮV-344 priėmimo negalėjo įvertinti kompensacijos už tarpusavyje susijusius pastatus dydžio ir kreiptis dėl nustatytos vertės nuginčijimo, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, dėl 2013 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ nustatytos pastatų vertės.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, žinodamas, jog pažeidžia pareiškėjo teises į nuosavybės atkūrimą, manipuliavo verčių nustatymu ir laukė kol bus atkurtos teisės į visus 3 pastatus, t. y. sąmoningai delsė atkurti pareiškėjui teises į paskutinį pastatą. Todėl pareiškėjas negalėjo laiku ir tinkamai realizuoti savo teisės ginčyti nustatytas pastatų vertes. Tam, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje būtų priimtas teisingas teismo sprendimas, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei neprieštarautų nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, byloje yra būtina nustatyti tikslią nekilnojamojo turto, į kurį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertę. Tam yra būtina pareiškėjui atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl praleisto atsakovo sprendimo apskundimo termino atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-32-554/2012 pareiškėjo T. S. skundą patenkino iš dalies. Panaikino 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (09) (2.14) SD-2271 „Dėl nuosavybės teisių“. Įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012 m. liepos 27 d.) priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini): Spirito varyklą – Bravorą, Tvartą – Dirbtuves, Gyvenamąjį namą, (tvartą – sandėlį) (administracinė byla Nr. Ik-32-554/2012, II t., b. l. 113-120).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ nusprendė: atkurti piliečio T. S. nuosavybės teises į jo senelio D. M. turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą: a) pastatą – alaus barą bendrabutį (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas pažymėtas plane 1M2/p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1906, bendras plotas 536,38 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini), ir b) pagrindinį pastatą dirbtuves 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, 891,59 kv. m. dalį iš 1 831,56 kv. m. bendro ploto (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1908), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo būdas – už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais – 360 100,00 Lt, iš kurių 261 400,00 Lt už pastatą – alaus barą bendrabutį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2012 m. lapkričio 15 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. VN-12/11-739), ir 98 700,00 Lt už pagrindinį pastatą – dirbtuves 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2013 m. balandžio 17 d. išvada dėl turto vertės). Taip pat atsakovas nusprendė neatkurti piliečio T. S. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – pastatą gyvenamąjį namą (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas pažymėtas plane 1A3/p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1960, bendras plotas 860,20 kv. m.) esantį (duomenys neskelbtini), kadangi įstatymas numato galimybę atkurti nuosavybės teises tik į išlikusį nekilnojamąjį turtą (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, I t., b. l. 32-33).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“; 2) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises T. S. į jo seneliui D. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, valstybei išperkant ir už turtą T. S. atlyginant pagal įstatymą: a) Spirito varyklą – Bravorą, (alaus barą – bendrabutį), esantį (duomenys neskelbtini), statybos metai 1906, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 1m2/P (alaus baras-bendrabutis) ir 1m1/P, ilgis 25,12 m., plotis 25,75 m; šiuo metu priklausantį trečiajam asmeniui L. Č.; b) Tvartą – dirbtuves, (pagrindinį pastatą – dirbtuves), esantį (duomenys neskelbtini), statybos metai 1908, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 1P1/p, ilgis 95,05 m., plotis 13,41 m., šiuo metu pastatas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui AB „Alvito žemdirbys“; c) Gyvenamąjį namą, (pastatą – gyvenamąjį namą), esantį (duomenys neskelbtini), statybos metai tiksliai nežinomi, įvedimo eksploatacijai data 1960 m. 02 mėn., Kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą indeksu 1 A3/p, kurio ilgis yra 43,65 m., plotis 11,68 m. (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, I t., b. l. 4-12).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 pareiškėjo T. S. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ dalį, dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą. Įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises T. S., į jo seneliui D. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybei išperkant ir už turtą T. S. atlyginant pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, II t., b. l. 13-23).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. kovo 24 d. priėmė įsakymą Nr. B-ĮV-344 „Dėl Nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą”, kuriuo nutarė, atkurti piliečio T. S. nuosavybės teises į jo senelio D. M. turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo būdas: už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais – 83 990,00 Eur (290 000,00 Lt) (pagrindas 2014 m. gruodžio 10 d. pastato – gyvenamojo namo rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 342/2381 (Vilk):14) (patikslinto skundo 1 priedas).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje paduotu pirminiu skundu prašo: 1) panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. B-ĮV-344 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ dalį dėl nekilnojamojo turto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kompensacijos, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, dydžio; 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl kompensacijos, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, pastatą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo, pagal byloje nustatytą vidutinę rinkos vertę.

Patikslintu skundu pareiškėjas prašo 1) atnaujinti terminą skundui dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, paduoti; 2) iš dalies panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, dalį, kuria nustatyta už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais – 360 100,00 Lt, iš kurių 261 400,00 Lt (75 706,67 Eur) už pastatą – alaus barą bendrabutį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 98 700,00 Lt (28 585,50 Eur) už pagrindinį pastatą – dirbtuves 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) skirti byloje teismo ekspertizę dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo: a) pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), b) pastato-alaus baro bendrabučio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir c) pagrindinio pastato dirbtuvių 1P1/p su rūsiu R ir priestatu 1p1/p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo paduoti. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad pareiškėjas, administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 skųsdamas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. B-ĮV-492 teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo visas galimybes kvestionuoti ir esamame sprendime nustatytas pastatų vertes, tačiau minėta teise nepasinaudojo, pasirinkdamas nurodytą savo teisių gynimo būdą (laukė, kol atsakovas priims sprendimus dėl nuosavybės teisių į visą nekilnojamąjį turtą atkūrimo). Teismas pareiškėjo atstovo nurodytus apskundimo termino atnaujinimo motyvus vertino kaip nepagrįstus, kadangi tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas su pastatų verte buvo supažindinti laiku ir tinkamai, ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimai iš esmės yra išspręsti administracinės bylos Nr. I-586-644-644/2014 sprendime.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš nurodytų faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-586-644-644/2014 jau buvo padavęs skundą dėl atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Pareiškėjas savo skunde, be kita ko, pateikė ir argumentus dėl minėtu atsakovo įsakymu nustatytų kompensacijos dydžio ir turto vertės (iš esmės dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų, dėl kurių buvo priimtas šis įsakymas: 1) pastato – alaus baro bendrabučio ir 2) pagrindinio pastato dirbtuvių). Pareiškėjas teigė, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su turto verte, neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl turto vertės, kadangi nebuvo gavęs visų trijų pastatų vertinimo ataskaitos, be to, nėra aišku kas buvo vertinta ir įkainuota, kada tai buvo padaryta, kodėl skiriasi vertės nustatymo laikas, pareiškėjas neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės, dalyvauti posėdyje, kuriame buvo svarstomas nuosavybė teisių atkūrimo klausimas. Pareiškėjas nesutiko su tokiu turto įvertinimu, nes jis atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, rašytinis sutikimas nei iš pareiškėjo, nei iš jo atstovų nebuvo gautas. 2013 m. vasario 5 d. įsakymo projekte „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikus nekilnojamąjį turtą“ nurodyta, kad sprendimo projekte pastato – pagrindinio pastato – dirbtuvių, nustatyta rinkos vertė yra 180 500 Lt, todėl yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu 2013 m. gegužės 14 d. ginčijamame įsakyme turto vertė nuo 180 500 Lt sumažėja iki 98 700 Lt, kaip pagrindą nurodant 2013 m. balandžio 17 d. išvadą dėl turto vertės. Su 2013 m. balandžio 17 d. išvada dėl vertės nustatymo nebuvo supažindintas nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, II t., b. l. 4-12).

Kauno apygardos administracinis teismas, 2014 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 pareiškėjo T. S. skundą patenkinęs iš dalies, panaikino tik tą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ dalį, kuria buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, II t., b. l. 13-23).

Vadinasi, Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014 pasisakė dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ dalies, kurioje buvo nustatytas kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, t. y. pastato – alaus baro bendrabučio ir pagrindinio pastato dirbtuvių, dydžio. Teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014, be kita ko, pasisakė ir dėl turto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, atitikimo teisės aktų reikalavimams, nurodydamas, jog kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje darbuotojų, turinčių turto vertinimo pažymėjimą, nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, Savivaldybės administracija 2012 m. spalio 24 d. sudarė su UAB „Census optimus“ turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartį.

Valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertinimą atliko kvalifikuota turto vertintoja D. G., surašydama 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. balandžio 17 d. Turto vertės nustatymo ataskaitas (administracinė byla Nr. I-586-644/2014, I t., b. l. 96-116, 117-137). Teismas vertino, kad pareiškėjui grąžintino turto vertė nustatyta laikantis šių įstatyminių reikalavimų, ir turto vertinimo ataskaitoms, kuriomis rėmėsi atsakovas, taikytina Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Pareiškėjo argumentai dėl nesutikimo su 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. balandžio 17 d. turto vertės nustatymo ataskaitomis teismo laikyti visiškai nepagrįstais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija pasisakė, kad pareiškėjas (jo atstovas V. J.) apie komisijos posėdį žinojo, sprendimo projektą, taip pat ir 2013 m. balandžio 17 d. turto vertintojo išvados dėl turto vertės kopiją buvo gavęs iki 2013 m. gegužės 10 d. (2012 m. lapkričio 15 d. turto vertės nustatymo ataskaitą pareiškėjas gavo dar anksčiau – 2013 m. sausio 3 d.), todėl laikė, kad turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl turto vertės. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su turto vertinimo ataskaitomis, neginčijo nustatytų pastatų vertės, o iš esmės atsisakė jas vertinti, kol nebus įvertintas trečias ginčo pastatas (dėl ko šis motyvas yra nepagrįstas teismas jau pasisakė).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą dėl įvertinto turto vertės, jos dydžio neginčijant, atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. balandžio 17 d. turto vertės nustatymo ataskaitomis, todėl naikinti ginčijamą įsakymą pareiškėjo nurodytais motyvais, taip pat nėra jokio pagrindo.

Taigi, kaip matyti, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ taip pat ir jo dalių, kuriose nustatytas kompensacijos už valstybės išperkamą turtą (du nekilnojamojo turto objektus, dėl kurių buvo priimtas šis įsakymas: 1) pastatą – alaus barą bendrabutį ir 2) pagrindinį pastatą dirbtuves) dydis, teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo įvertintas įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-644/2014. Taip pat įvertinti ir pareiškėjo argumentai dėl šių pastatų vertės. Dėl trečiojo pastato – gyvenamojo namo, į kurį nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos atsakovo 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. B-ĮV-344 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, kompensacijos dydžio pareiškėjas padavė skundą nagrinėjamoje byloje ir šis skundas yra priimtas, dėl jo vyksta nagrinėjamos administracinės bylos procesas.

Atsižvelgus į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl termino skundui dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ paduoti atnaujinimo. Kaip matyti, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau buvo išnagrinėtas ir pakartotinai skundas dėl šio įsakymo negali būti paduotas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas galėjo tik atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl šio Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ apskundimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 19 d. posėdžio metu nutarta priimti pareiškėjo patikslintą skundą ir pagal jį nagrinėti bylą, o dėl prašymo atnaujinti terminą pasisakyti galutiniame sprendime. Tokiu būdu, patikslinto pareiškėjo skundo, kuriame, be kita ko, buvo pareikštas ir prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, paduoti, priėmimo klausimas jau buvo išspręstas protokoline pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl atskirai pasisakyti dėl prašymo atnaujinti terminą jau nebebuvo teisinio pagrindo. Teismas toliau turėtų nagrinėti administracinę bylą pagal patikslintą skundą, tačiau galutiniame sprendime, nustatęs, kad dėl kai kurių skundo reikalavimų jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl šių skundo reikalavimų (skundo dalyje) turėtų nutraukti bylą (ABTĮ 101 str. 2 p.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto atsakovo sprendimo apskundimo termino atnaujinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. S. (T. S.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė