fd1c7e44-ecaa-40ef-acae-68dade013afb · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                            Civilinė byla Nr. 2A –703– 227/ 2015Ingrida Kirsnytė                                                                  Proceso Nr. 2-08-3-00527-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 44.1; 44.8; 73.2.6.1; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1466-902/2015 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui S. J., „If P&C Insurance AS“ dėl nuostolių atlyginimo,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:   IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2015 m. sausio 26 d. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“ 9043,01 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2012 m. sausio 8 d. dėl S. J., vairavusio transporto priemonę „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. S. J. buvo samdomas atsakovės ir minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl 9043,01 Eur (7486,44 GBP) apmokėjimo. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo reikalaujamÄ sumÄ (9043,01 Eur (7486, 44 GBP)).

Dėl to, kad transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos, remdamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovės Å¡ių nuostolių neatlygino.

    Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,Naideka“ 9043,01 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 271,00 Eur žyminį mokestį, 168, 56 Eur iÅ¡laidas už vertimus į lietuvių kalbÄ â€“ ieÅ¡kovo naudai bei 12,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

      Nustatė, kad 2012 m. sausio 8 d. Didžiojoje Britanijoje dėl S. J., vairavusio transporto priemonę „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims (38-47 b.l.). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurer‘s Bureu UK), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ apmokėti 9043, 01 Eur (7486, 44 GBP) (14-15 b. l.).

PraÅ¡omÄ sumÄ ieÅ¡kovas sumokėjo (66 b.l.). UAB „Naideka“ vilkikÄ â€žScania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu bei buvo naudotoja, eismo įvykio metu šį vilkikÄ vairavo atsakovės darbuotojas, todėl, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 4 straipsnio nuostatomis, atsakovė buvo atsakinga už vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymÄ .Nurodė, kad atsakovės UAB „Naideka“ aiÅ¡kinimu ji transporto priemonę „Scania R480LA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos kompanijoje „Rosgosstrakh“ Ltd bei savanoriÅ¡ku transporto priemonių draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ ir pateikė SavanoriÅ¡ko draudimo poliso su priedu nuoraÅ¡Ä (86-91 b. l.). Teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė eismo įvykio dienÄ (2012-01-08) nebuvo apdrausta TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas transporto priemonės „Scania R480LA“ , valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo galiojantis .Motyvavo tuo, kad pagal TPVCAPDÄ® nuostatas dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali bÅ«ti iÅ¡duodama žalioji kortelė, gali bÅ«ti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra Biuro narės. Pripažino, kad atsakovė, kuri yra juridinis asmuo ir kuriam keliami aukÅ¡tesni elgesio standartai, pasirinkdamas Rusijos draudimo bendrovės pasiÅ«lytÄ tariamÄ draudimo apsaugÄ , veikė savo rizika, turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDÄ® nuostatas atitinkančiÄ draudimo apsaugÄ bei aplinkybę, jog rusiÅ¡kos kortelės turėtojai laikomi neapsidraudusiais pagal TPVCAPDÄ®.

Pripažino, kad savanoriÅ¡ka transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis galioja kaip papildoma sutartis prie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Todėl atmetė ir kitÄ atsakovės teiginį, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ne atsakovei, o Transporto priemonių draudimu draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, kurioje buvo drausta transporto priemonė savanoriÅ¡ku (Casco).Nurodė, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamÄ iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ , kaip atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį.

Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo kilusioms abejonėms dėl žalos dydžio pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų, t.y. neįrodė, jog atlygintini mažesni nuostoliai nei jie nurodyti paskaičiavime (29 b.l.). Teismas vertino tai, jog eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje, kurioje yra aukÅ¡tesnis pragyvenimo lygis ir todėl nuostoliai paskaičiuoti kur kas didesni nei įvykis bÅ«tų Lietuvoje. IÅ¡ atsakovės priteisė 9043, 01 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio nuostatomis.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisė ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės pajamas (CPK 88, 93, 96 str.).Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. Pripažino, kad šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, reikalavimas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas 2014 m. balandžio 14 d. iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ (66 b. l.) ir taip įvykdė savo pagrindinę prievolę, todėl įgijo teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ atsakovei (TPVCAPDÄ® 23 str. 5 d., CK 6.280 str.) ir Å¡iam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2014 m. sausio 26 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.131 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė bylos esmės, t. y. nenustatė žalos atlyginimo datos nukentėjusiam asmeniui. Byloje nėra nustatyta, koks asmuo yra nukentėjęs, nenurodoma, kada Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo žalos atlyginimÄ nukentėjusiam asmeniui, nėra tai patvirtinančių duomenų.

Todėl byloje nenustatytas pagrindinės prievolės įvykdymo momentas, nuo kurio skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, kas yra pagrindas pripažinti, jog neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima bylos iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nors teismas nagrinėjo ginÄÄ , susijusį su draudimo teisiniais santykiais, tačiau nepagrįstai sprendė, kad turi bÅ«ti taikomas įstatymas, reglamentuojantis atsakomybę, kylančiÄ iÅ¡ delikto ir taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Reikalavimas atsirado iÅ¡ draudimo teisinių santykių ir Å¡iam reikalavimui taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kuris, kaip minėta, nenustatytas. Sprendimo nuostata, kad nukentėjusiuoju laikytinas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nepagrįsta. IeÅ¡kovas, 2014 m. balandžio 14 d. sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 9043,01 Eur sumÄ Å¾alai atlyginti, pasielgė neapdairiai, kadangi 2014 m. kovo 3 d. pretenzijos suraÅ¡ymo dienai jau buvo pasibaigęs terminas pretenzijai pareikÅ¡ti, kaip numatyta TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje.

BylÄ nagrinėjęs teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-438/2006, 3K-3-292/2014). Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 3 metų ieÅ¡kininės senaties pradžia regresiniam reikalavimui-2014-04-14, kuomet sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (CK 1.127 str.4 d).

Apeliantės nurodytos TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja pretenzijos Biurui pateikimo terminÄ , kuomet Biuras pats administruoja žalÄ bei moka iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į BiurÄ , bei Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurÄ , kuris, vadovaudamasis Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų nuostatomis, administravo žalÄ bei iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl jos ieÅ¡kovo atžvilgiu netaikomos.

Apeliantės nurodytose civilinėse bylose (LAT 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438 2006 bei LAT 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014) ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula, apeliantas neatriboja Biuro nuo draudiko.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ tretysis asmuo „If P&C Insurance AS“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, mano, kad draudikas į bylÄ Ä¯trauktas nepagrįstai, kadangi savanoriÅ¡ko draudimo sutartimi nėra draudžiama civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstai pareikštas atsakovei, o ne draudikui „If P&C Insurance AS“, apdraudusiam transporto priemonę savanorišku (Casco) transporto priemonių draudimu, nes draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.

Apeliantė skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinės prievolės įvykdymo momento bei nepagrįstai netaikė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, taikomo reikalavimui, atsirandančiam iÅ¡ draudimo teisinių santykių. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Pagal šį punktÄ Biuras moka iÅ¡mokÄ ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Europos SÄ jungos valstybe nare laikoma Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos SÄ jungos narė. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir Å¡ios aplinkybės apeliantė skunde neginčija, kad eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje metu (2012-01-08) atsakovei priklausanti transporto priemonė Scania R480LA“ , valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdaryta žala, nebuvo apdrausta TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas eismo įvykio metu negaliojo.TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus, tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymÄ , nuostolių atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ . Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų, jos dalyvių ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Didžiojoje Britanijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalÄ , nustatė eismo įvykio faktÄ , žalos dydį bei pateikė reikalavimÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokiam konkrečiam asmeniui ir kada Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ , nėra reikÅ¡minga sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ Å¡ioje byloje (regresinis reikalavimas).

TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja pretenzijos Biurui pateikimo terminÄ , kuomet Biuras pats administruoja žalÄ bei moka iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam. Å iuo atveju nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į BiurÄ , bet į Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurÄ , kuris, vadovaudamasis Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų nuostatomis, administravo žalÄ bei iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl ieÅ¡kovo regresiniam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nesietina su diena, kuomet Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam draudiminę iÅ¡mokÄ .TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, iÅ¡mokėjęs kitos Europos SÄ jungos (Europos Ekonominės Erdvės) valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamÄ sumÄ , turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymÄ asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , turi teisę regreso tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio įstatyminės pareigos sudaryti draudimo sutartį, Å¡iuo atveju iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingÄ už žalÄ asmenį.

Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir prievolę įvykdžiusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. VieÅ¡oji policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad atgręžtinis draudiko (Draudikų biuro) reikalavimas atsakingam už žalÄ asmeniui TPVCAPDÄ® 22 ir 23 straipsnių pagrindu yra regresas.

Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingÄ už žalÄ asmenį.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 2014 m. balandžio 14 d. iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ apeliantei (TPVCAPDÄ® 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Tai reiÅ¡kia, kad pagrindinė prievolė, kuriÄ Ä¯vykdžius atsirado Biuro regresinis reikalavimas, buvo bÅ«tent Biuro pareiga sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Pažymėtina, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Siekiant nustatyti, koks konkretus ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia bÅ«tina teisingai kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius ir nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. ar pagrindinis ieÅ¡kinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiÅ¡kinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Reikalavimas dėl iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, kurį draudikas reiÅ¡kia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDÄ® 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiÅ¡kia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui TPVCAPDÄ® 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis.

Tokiam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pirmÄ jÄ prievolę – sumokėti nacionalinio Didžiosios Britanijos draudikų biuro reikalaujamÄ eismo įvykio metų padarytų nuostolių atlyginimÄ Ä¯vykdė 2014 m. balandžio 14 d (b. l. 66), o į teismÄ su regresiniu reikalavimu kreipėsi 2015 m. sausio 26 d., t.y. nepraėjus trims metams nuo pirmosios prievolės įvykdymo, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepraleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino regresiniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto.

Biurui iÅ¡mokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl, prieÅ¡ingai apeliantui, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir atsakovės UAB „Naideka“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir kad turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Šis vienerių metų ieškininės senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, taikomas tik iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, ko šiuo atveju nėra. Apeliantės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės valdytojos, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo apdrausti transporto priemonės TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Dėl Å¡io pažeidimo Biurui Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga iÅ¡mokėti nukentėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ . Tai reiÅ¡kia, kad dėl to, jog apeliantė neįvykdė įstatymo reikalavimų apdrausti turimÄ transporto priemonę, kuri sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ tretiesiems asmenims, Biuras patyrė turtinę žalÄ (CK 6.246 str.), o iÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurio ieÅ¡kovas nepraleido.Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-438/2006, 3K-3-292/2014 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi apeliantės` kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėse bylose ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės ir atgręžtinius reikalavimus reiÅ¡kiantys subjektai yra netapatÅ«s, apeliantas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ susieja su draudiku.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).Å ioje byloje apeliantei Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi buvo atidėtas 271 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apeliantės UAB „Naideka“ priteistinas minėto dydžio žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,            n u t a r i a:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 271 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir pateikiant Panevėžio miesto apylinkės teismui sumokėjimÄ patvirtinančius duomenis.

 Teisėjai                                                                                       Margarita Dzelzienė                                                                                                          Ramunė Čeknienė                                                                                         Nijolė Danguolė Smetonienė