fd1c5e4e-b4f5-4636-ae08-fb407297dfab · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-964-730/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06993-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų S. D. ir J.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ ieÅ¡kinį atsakovams S. D. ir J. D. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2378,50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Be ieškovės sutikimo, ieškovės žemės dalyje, atsakovų 2021 m. liepos 9 d. nurodymu ir jiems dalyvaujant buvo atlikti žemės sklypo paviršinio grunto kasimo darbai panaudojant traktorių „Bobcat“ ir vikšrinį ekskavatorių. Atlikus šiuos darbus ieškovei buvo padaryta turtinė žala, tai yra sugadintas ieškovės žemės sklypo landšaftas, savavališkai nukasta dalis grunto, pakeista vandens telkinio (kūdros) kranto linija, sugadinta žemės paklotė, taip pat buvo pašalinti ir galimai perkelti žemės sklypus toje vietoje skiriantys 2021 m. liepos 4 d. specialisto sužymėti riboženkliai ir pastatyta neteisėta tvora.

Teigia, kad Å¡iuo atveju turtinė žala kilo atsakovams atlikus neteisėtus veiksmus, ieÅ¡kovė buvo priversta patirti nuostolius dėl žemės sklypo sutvarkymo ir grÄ Å¾inimo į buvusiÄ padėtį. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl to kreipėsi į specialiÄ Ä¯monę, kuri nustatė, kiek kainuos darbai, kuriuos yra bÅ«tina atlikti, kad bÅ«tų paÅ¡alinti atsakovų neteisėtų veiksmų padariniai. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 1 996,50 Eur nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padarinių Å¡alinimo, 242 Eur nuostolių dėl antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo ir 140 Eur nuostolių dėl pakartotinio ribų paženklinimo vietoje (iÅ¡ viso 2 378,50 Eur).

2. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį atmesti. Teigia, kad ieÅ¡kinyje nurodytas tvenkinys yra iÅ¡kastas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė leido atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovės sklypu, tam tikrus ieÅ¡kovės žemės sklypo dalies priežiÅ«ros darbus. Å ie darbai buvo vykdomi ilgiau nei vienerius metus ir tik ieÅ¡kovei atsisakius sudaryti žemės sklypo dalies pardavimo atsakovei sandorį, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad atsakovė neteisėtai atliko ieÅ¡kovės sklypo dalies tvarkymo darbus.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovei ne tik nebuvo padaryta žala, bet buvo atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo pagerinimo darbai, todėl atsakovams negali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nėra patyrusi jokių iÅ¡laidų, todėl patirtos žalos faktas neįrodytas. Atsakovė nurodė, kad labiau tikėtina yra tai, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra kerÅ¡tas dėl to, kad atsakovė atsisakė įsigyti ieÅ¡kovės ginčo žemės sklypo dalį pakeistomis pardavimo sÄ lygomis, o ne realus ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybos bÅ«das.

3. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ . Nurodė, kad sutikimo darbams jos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jokia forma nebuvo davusi. Jei atsakovė mano, kad pagerino ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , tai nereiÅ¡kia, kad taip ir yra. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad atsakovai, be ieÅ¡kovės sutikimo atlikdami neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės žemės sklype pažeidė ieÅ¡kovės teisę savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti minėtÄ sklypÄ ir juo disponuoti. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovų veiksmus vertina kaip ginčo sklypo dalies pavirÅ¡iaus sužalojimÄ , kas laikytina turtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

IeÅ¡kovė pastebėjo, kad į jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas patenka kÅ«dros kranto linija, kuri buvo pastumta nukasant į kÅ«drÄ dalį ieÅ¡kovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) grunto. Dėl to ieÅ¡kovei teko iÅ¡ naujo atstatinėti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (atstatant savavaliÅ¡kai paÅ¡alintus riboženklius) ir dėl to patirti nuostolių. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė S. D. niekada neatsisakė pirkti dalies ieÅ¡kovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , ji visada reikalavo Å¡iÄ dalį parduoti, tačiau ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota to daryti.

4. Atsakovas J. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei žalos fakto, nei konkretaus žalos dydžio. Teigia, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų neturėjo jokio pagrįsto ir logiÅ¡ko suinteresuotumo gadinti daiktÄ , kurį atsakovė S. D. ketino įsigyti. Ginčo sklypo dalis yra prieÅ¡ais tvenkinį, prieÅ¡ais S. D. priklausančiÄ sodybÄ , todėl S. D. buvo ir yra suinteresuota, kad Å¡i sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis bÅ«tų sutvarkyta ir vizualiai atrodytų iÅ¡vaizdžiai (patraukliai).

Atsakovas taip pat pastebėjo, kad tokius pat darbus, kurie ieÅ¡kinyje nurodyti kaip žala, ieÅ¡kovė pati intensyviai vykdo sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buvo atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, esančios Å¡alia tvenkinio, tvarkymo (lyginimo) darbai ir Å¡ie darbai buvo vykdomi su ieÅ¡kovės atstovų sutikimu. Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo atlikti ne tik minėti tvarkymo darbai, bet ir į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ buvo atvežtas papildomas juodžemis. Atsakovas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad visi riboženkliai yra, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 2136,50 Eur žalos atlyginimo, priteisė ieškovei iš atsakovės S. D. 2748 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei iš atsakovo J. D. 2 748 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės S. D. valstybei 8,63 Eur teismo (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų atlyginimui, priteisė iš atsakovo J.

D. valstybei 8,63 Eur teismo (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų atlyginimui.

6. Dėl atsakovų neteisėto veikimo teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl fakto, jog ieÅ¡kovės žemės sklype 2021 m. liepos mėnesį atsakovų iniciatyva buvo atliekami darbai, o kyla klausimas ar buvo Å¡iems darbams suteiktas leidimas. Teismas remdamasis Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiaga nustatė, kad Å¡alių santykiai buvo konfliktiÅ¡ki ir jau 2021 m. birželio mėnesį, nepavykus sutarti dėl žemės sklypo pardavimo, Å¡alių santykiai nutrÅ«ko. Be to, ieÅ¡kovės direktorius 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į policijÄ dėl atsakovų veiksmų – galimo turto prievartavimo, į policijÄ taip pat 2021 m. liepos 9 d. (atliekant darbus) kreipėsi ir ieÅ¡kovės darbuotoja, matydama atsakovų atliekamus darbus.

Teismas atsižvelgęs į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, į tai, jog atsakovams atliekant darbus į policijÄ kreipėsi ieÅ¡kovės darbuotoja, nusprendė, kad Å¡iuo atveju atsakovai neįrodė, jog buvo duotas sutikimas darbams atlikti, atsakovų atlikti veiksmai be ieÅ¡kovės sutikimo yra neteisėti veiksmai, ko pasėkoje buvo pažeista Konstitucinė nuosavybės neliečiamumo teisė.

7. Dėl žalos fakto ir jos dydžio teismas nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog buvo nukastas virÅ¡utinis dirvos sluoksnis ieÅ¡kovų sklype. Liudytoja nurodė, kad nukastas sluoksnis buvo nustumtas į tvenkinį, padidinant pakrantės plotÄ . Dirvos vertimo į tvenkinį faktÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog jie pagerino ieÅ¡kovės turtÄ , kadangi Å¡alių santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, o ir be to, jie neturėjo spręsti koks kraÅ¡tovaizdis turi bÅ«ti ieÅ¡kovės sklype.

Dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė žalÄ pagrindžiančius įrodymus. Byloje taip pat yra pateiktas ekspertinis aktas, kuris nepaneigia ieÅ¡kovės nurodytos žalos dydžio. Pažymi, jog ekspertas sklypo nebuvo apžiÅ«rėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį, kuris susideda iÅ¡ 1 996,50 Eur žalos Å¡alinimo iÅ¡laidų, 140 Eur pakartotinio sklypo ženklinimo iÅ¡laidų, 242 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo parengimo iÅ¡laidų.

8. Dėl priežastinio ryÅ¡io ir kaltės teismas nurodė, kad asmuo laikomas kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgdamas į faktines aplinkybes sprendė, kad jei atsakovai bÅ«tų elgęsi kaip protingi ir apdairÅ«s asmenys, bÅ«tų galėję savo neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ . Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalÄ atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu.

Teismas pažymėjo, kad priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, atsakovai byloje iÅ¡ esmės neginčijo, o preziumuojamos kaltės nepaneigė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Dėl apeliantų neteisėtų veiksmų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydindamas apeliantų neteisėtų veiksmus turėjo identifikuoti ir įvardinti konkrečius atliktus žemės darbus (kasimas, lyginimas, planiravimas ir t.t.), nurodyti kokie byloje esantys įrodymai patvirtina tokių veiksmų (žemės darbų) atlikimÄ . Teigia, kad teismas iÅ¡ esmės rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais, todėl rėmėsi neleistinais įrodymais, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl pavirÅ¡inio grunto paÅ¡alinimo.

Nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų kiek derlingojo dirvožemio sluoksnio (cm) buvo nukasta. Pažymi, jog jau 2016 metais buvo atliekami darbai, o teismas sprendimÄ priėmė vertindamas tik atsižvelgdamas į kraÅ¡tovaizdžio iÅ¡vaizdos (grožio) pakeitimÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovė turėjo pateikti geologinių, geodezinių tyrimų iÅ¡vadas, sprendžiant klausimÄ kiek buvo pakenkta dirvožemiui. Pažymi, jog ieÅ¡kovė buvo davusi sutikimÄ jau 2016 metais papildyti sklypÄ dirvožemiu, kÄ padarė apeliantai savo sÄ skaita.

Mano, jog ieÅ¡kovės interesai nebuvo pažeisti. 9.2. Dėl žalos ir jos dydžio nurodo, kad pirmiausia sklypui nepadaryta jokia žala, kadangi sklypas yra apaugęs žole, jame nereikia atlikti jokių darbų. Teigia, kad teismas nepagrįstai prioritetÄ suteikė ieÅ¡kovės įrodymams pagrindžiantį žalos dydį, kadangi žala apskaičiuota tik vizualiai apžiÅ«rėjus objektÄ , neatlikus jokių matavimų, be to, teismas tinkamai neatsižvelgė į eksperto iÅ¡vadas. Teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino reikalavimÄ pakartotinio sklypo ribų ženklinimo, kadangi sklypas buvo paženklintas penkias dienas prieÅ¡ darbų atlikimÄ .

Mano, jog teismas taip pat nepagrįstai antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo iÅ¡laidas prilygino patirtai žalai, kadangi protokole nėra jokių duomenų apie faktinių aplinkybių konstatavimo metu vykdytus tyrimus, matavimus ir/ar skaičiavimus, jame yra fiksuota tik esama faktinė situacija 9.3. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos yra neprotingo dydžio, o ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose nurodytas advokato darbo laiko sÄ naudų skaičius nėra proporcingas bylos sudėtingumui.

Teigia, kad ieÅ¡kinio parengimui buvo sugaiÅ¡ta 18 valandų, kuris yra 7 lapų dydžio, dubliko parengimui buvo sugaiÅ¡ta 10 valandų, kuris yra 8 lapų dydžio ir kuriame yra įkomponuota nuotraukų. Mano, kad ieÅ¡kovės atstovo pateiktoje ataskaitoje nurodytas valandų kiekis neatitinka faktinės situacijos, yra dirbtinai padidintas dengiant kitas suteiktas paslaugas, todėl teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nesudėtinga, byloje nebuvo teikiami sudėtingi turinio prasme procesiniai dokumentai bei raÅ¡ytiniai įrodymai, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ sudaro tik 2.378,50 Eur suma.

10. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus regionio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 10.1. Dėl neteisėtų veiksmų nurodo, kad apeliantai neginčija, jog naudodamiesi vikÅ¡riniu ekskavatoriumi savavaliÅ¡kai nukasė dalį ieÅ¡kovės žemės sklypo pakeičiant pakrantės linijÄ , sugadinant žemės paklotę ir paÅ¡alinant esančius riboženklius.

Teigia, kad byloje esamų įrodymų visuma (raÅ¡ytiniai įrodymai, nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai) pagrindžia neteisėtus apeliantų veiksmus ir prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai teismas nesivadovavo tik sklypo nuotraukų vizualių įvertinimu. Mano, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad neteisėtus veiksmus atliko apeliantai ir konkrečiai nurodė kokie veiksmai buvo atlikti. Pažymi, kad byloje pateiktos foto fiksacijos antstoliui leido daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog yra nukastas virÅ¡utinis dirvožemio sluoksnis. 10.2.

Dėl žalos ir jos dydžio nurodo, kad riboženkliai buvo pašalinti apeliantams atliekant darbus. Pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantai, žala skaičiuotina retrospektyviai, kadangi apeliantai atlikdami darbus riboženklius pašalino, o ir be to, riboženklių atstatymo kaštai byloje taip pat buvo įrodyti konkrečiais rašytiniais įrodymais. Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidų nurodo, kad šios išlaidos buvo ieškovės nuostoliai, nurodo, jog teismo išvada, kad minėtu protokolu ieškovė įrodinėjo jos žemės sklypui padarytos žalos aplinkybę yra pagrįsta.

Šios išlaidos laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais. 10.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į rekomendacinius dydžius, atsižvelgė į tai, jog ieškovės išlaidos yra pusantro karto mažesnės nei maksimalūs rekomenduojami dydžiai. Teigia, kad atsakovai nesutikdami su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu jas ginčija tik savo nesutikimu, todėl tokie motyvai turi būti atmesti. Pažymi, jog atsakovų patirtos išlaidos iš esmės yra panašaus dydžio, taikytas vienodas advokato valandinis įkainis.

Mano, jog apeliantų argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 13. Apeliantai pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju apeliantai atlikdami darbus ieÅ¡kovės žemės sklype sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei. Teigia, kad ieÅ¡kovės sklypo bÅ«klė buvo pagerinta, o teismas nenustatė konkrečių neteisėtų apeliantų veiksmų, be to, teismas tinkamai nenustatė ir žalos dydžio, byloje nebuvo atlikti geologiniai, geodeziniai tyrimai, sprendžiant klausimÄ , kiek buvo pakenkta dirvožemiui.

Ieškovė su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, jog žala buvo padaryta apeliantų neteisėtais veiksmais – ieškovės sklype nesant ieškovės sutikimui atliekant sklypo tvarkymo darbus.

14. Atsižvelgiant į į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas) daroma iÅ¡vada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

15. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Å alių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Å alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formÄ ar dydį (CK 6.252 straipsnio 1 ir 2 dalys).

16. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo tikisi iÅ¡likti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grÄ Å¾inti asmenį į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų likęs, jei nebÅ«tų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

17. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo nėra – Å¡alių žemės sklypai yra gretimi. 2021 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovės žemės sklype apeliantų iniciatyva buvo vykdomi darbai, kurie pakeitė sklypo kraÅ¡tovaizdį. Byloje esančios foto fiksacijos patvirtina, kad ieÅ¡kovės žemės sklype, pasitelkiant vikÅ¡rinę technikÄ buvo atliekami kasimo – sklypo formavimo darbai. Ä®vertinus byloje pateiktus antstolio V. M. pateiktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus nustatyta, jog 2021 m. liepos 5 d. konstatuojant faktines aplinkybes ieÅ¡kovės žemės sklype buvo natÅ«raliai auganti žolė, sklypas buvo tvarkingas ir prižiÅ«rėtas, taip pat įkalti metaliniai strypai, kurie atskiria sklypų ribas.

Remiantis 2021 m. liepos 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog ieškovės sklypo kraštovaizdis atlikus žemės kasimo darbus yra pasikeitęs – matyti nukastas dirvožemis, išlygintas sklypas, sunaikinta veja. Antstolis taip pat konstatavo aplinkybę, jog geodeziniai ženklai, skiriantys sklypų ribas yra įkasti, iki pusės ištraukti arba pašalinti (ištraukti).

18. Nors apeliantai teigia, kad ieÅ¡kovė sutiko, jog ginčo darbai bÅ«tų atliekami, tačiau pirma – jokio raÅ¡ytinio sutikimo darbus ar kito įrodymo, patvirtinančio tokio susitarimo faktÄ byloje nėra (CPK 178 straipsnis), antra – įvertinus byloje esančius įrodymus – Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , matyti, kad Å¡alių santykiai iki 2021 m. liepos mėn. jau buvo konfliktiÅ¡ki, ieÅ¡kovės vadovas 2021 m. liepos 2 d. jau kreipėsi į policijÄ dėl apeliantų veiksmų, trečia - liudytoja O.

P. (ieÅ¡kovės darbuotoja) nurodė, kad prašė apeliantų, jų pasamdytų darbuotojų, stabdyti darbus, tai yra buvo statybvietėje darbų atlikimo metu, tačiau darbai nebuvo sustabdyti, o ieÅ¡kovės darbuotoja pasiÅ¡alino dėl agresyvių veiksmų jos atžvilgiu (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.55 val.– 2.00 val.). Å ios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės sutikimo atlikti darbus apeliantai nebuvo gavę, o ir be to, esant O.

P. – ieškovės darbuotojos reikalavimui stabdyti darbus, atliekamų darbų apeliantai nestabdė.

19. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai darbus atliko ieÅ¡kovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, nesant ieÅ¡kovės sutikimo, į tai, jog ieÅ¡kovės darbuotoja nesutiko su darbu atlikimu praÅ¡ydama juos stabdyti jau faktiÅ¡kai atliekant darbus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantų veiksmai buvo neteisėti, fundamentaliai pažeidžiantys nuosavybės neliečiamumo principÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Å iuo atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes nėra abejonių, kad apeliantai neturėdami ieÅ¡kovės sutikimo, atlikdami aktyvius neteisėtus veiksmus – neteisėtai patekdami į ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį, naudodami vikÅ¡rinę technikÄ savavaliÅ¡kai ir savo nuožiÅ«ra atliko vizualiai reikÅ¡mingus darbus - pakeitė ieÅ¡kovės žemės sklypo kraÅ¡tovaizdį, be kita ko, ignoruodami ir liudytojos O. P. praÅ¡ymÄ stabdyti darbų atlikimÄ .

20. Apeliantai teigia, kad nors darbai buvo atliekami, tačiau ieÅ¡kovė žalos nepatyrė, tai yra sklypo bÅ«klė buvo pagerinta, tačiau su Å¡iuo argumentu negalima sutikti. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų.

21. Nors apeliantai įrodinėja, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė žalos nėra patyrusi, kadangi jų vertinimu sklypo bÅ«klė pagerėjo, tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad pirma – apeliantai apskritai neturėjo teisės patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , antra - žemės sklypo tvarkymo darbus atliko apeliantai be ieÅ¡kovės sutikimo, bet kokie veiksmai ieÅ¡kovės sklype buvo neteisėti, ignoruotas ir ieÅ¡kovės darbuotojos praÅ¡ymas dėl darbų stabdymo, trečia – apeliantų atlikti veiksmai, kurie jų subjektyviu vertinimu laikytini ieÅ¡kovės turto pagerinimu buvo atlikti tik pačių apeliantų nuožiÅ«ra, tai yra, neatsižvelgiant ir ignoruojant ieÅ¡kovės interesus, jog tariamas pagerinimas ieÅ¡kovei galbÅ«t apskritai buvo nereikalingas, ketvirta – ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalÄ , siekiant atkurti iki tol buvusiÄ padėtį žemės sklype, paÅ¡alinant apeliantų atliktų darbų padarinius (CK 6.251 straipsnis).

Byloje pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, komercinis pasiÅ«lymas vejos atstatymui, foto fiksacijos, patvirtina, kad po atliktų darbų buvo nukastas gruntas, sunaikinta veja, nukasamas dirvožemis buvo metamas iÅ¡ vikÅ¡rinės technikos į Å¡alia esantį vandens telkinį, keičiant ir vandens telkinio kranto linijÄ .

22. IeÅ¡kovė, įrodinėdama, jog patyrė 2136,50 Eur žalÄ , nurodė, kad Å¡i suma susideda iÅ¡ atliktinų darbų ieÅ¡kovės sklype (1996,50 Eur), pakartotinio sklypo ženklinimo (140 Eur), antstolio pagalbos iÅ¡laidos (242 Eur). IeÅ¡kovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės ‚Techokas“ komercinį pasiÅ«lymÄ , kurį įvertinus nustatyta, jog Å¡iuo atveju siekiant paÅ¡alinti apeliantų atliktų neteisėtų veiksmų padarinius 4,5 arui ploto sklypui yra bÅ«tina įsigyti grunto (400 Eur), juodžemio (480 Eur), vejos užsodinimui (450 Eur). Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukta ir vikÅ¡rinio traktoriaus nuoma, atvežimas ir kitos paslaugos.

23. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju tinkamai nenustatė žalos dydžio, byloje nebuvo atlikti bÅ«tini geologiniai, geodeziniai tyrimai, lieka neaiÅ¡ku kiek buvo pakenkta dirvožemiui, tačiau su Å¡iais argumentais sutikti negalima. Pirmiausia pažymėtina, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti 2136,50 Eur žalÄ praÅ¡o priteisti žalÄ ne padaryta dirvožemiui (jį užterÅ¡iant ir pan.), o siekiant atkurti iki tol buvusiÄ padėtį sutvarkant savavaliÅ¡kų darbų padarinius (užsodinant sklypÄ nauja veja, atkuriant dirvožemio sluoksnį ir buvusį estetinį vaizdÄ ).

Pažymėtina, kad byloje pateiktos foto fiksacijos patvirtina, kad atliekant darbus ieÅ¡kovės veja buvo sugadinta visiÅ¡kai, tai yra toje vietoje kur buvo veja, Å¡iuo matyti tik smėlis (gruntas), kuris yra iÅ¡važinėtas pasitelkiant vikÅ¡rinę technikÄ , be to, pateiktose foto fiksacijose taip pat užfiksuota kaip vikÅ¡rinė technika „Bobcat“ iÅ¡pila dirvožemį į Å¡alia esantį vandens telkinį taip keičiant vandens telkinio kranto linijÄ .

24. Å iuo atveju įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė pateikė sÄ matÄ , kurioje numatyti kokie tikslÅ«s darbai yra bÅ«tini iki tol buvusios padėties atkÅ«rimui, į tai, jog sÄ matÄ parengusiai uždarajai akcinei bendrovei „Techokas“ yra suteiktas kvalifikacijos atestatas statinių ir žemės rangos darbų atlikimui (Nr. DOK-4727), į tai, jog apeliantai nepraÅ¡o skirti teismo ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, į tai, kad apeliantų pateiktoje ir jų užsakymu parengtoje ekspertinėje nuomonėje iÅ¡ esmės pateikta tik foto fiksacijų, o ne ginčo sklype atliktų darbų analizė (Nr. DOK-7953), į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su apeliantų neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė pateikė pakankamus raÅ¡ytinius įrodymus žalos dydžio pagrindimui, jÄ Ä¯rodė, praÅ¡oma priteisti žala nėra prieÅ¡taraujanti kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, yra protingo dydžio, todėl apeliantų argumentai apie tariamÄ Ä¯rodymų nepakankamumÄ , netinkamÄ jų įvertinimÄ pirmosios instancijos teisme, laikytini nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir vertinimÄ .

25. Apeliantai taip pat nesutinka, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteisiamos riboženklių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, teigia, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ ne dėl 2021 m. liepos 4 d. pastatytų riboženklių iÅ¡laidų kompensavimo, o dėl bÅ«simų iÅ¡laidų riboženkliams, kurie galimai buvo paÅ¡alinti 2021 m. liepos 9 d., atstatymo. Pirmiausia byloje nustatyta, kad apeliantai atlikdami savavaliÅ¡kus darbus pakeitė apeliantei priklausančio žemės sklypo (pakrantės) linijÄ , kas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad dalis riboženklių buvo panaikinti, antra – antstolio V.

M. 2021 m. liepos 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas faktas, jog dalis geodezinių ženklų yra paÅ¡alinti (iÅ¡traukti). Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju dėl apeliantų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė turės atkurti riboženklius, dėl ko patirs papildomų iÅ¡laidų, pažymėtina, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, o nesumokėtos lėšos, kurios bÅ«tų numatytos (apskaičiuotos) tam tikriems mokėjimams, gali bÅ«ti vertinamos kaip sÄ naudos ar kaÅ¡tai.

Jie irgi gali būti priteisiami kaip žala, kadangi CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

26. Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimo išlaidų 242 Eur sumai apeliantai nurodo, kad šios išlaidos nepagrįstai laikytinos ieškovės patirta žala ir priteistos iš apeliantų ieškovei. Teigia, kad antstolis parengęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus neatliko jokių matavimų, skaičiavimų, juose iš esmės konstatuota tik faktinė situacija, todėl šios išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip ieškovės patirtos žalos dalis.

Su Å¡iais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimo iÅ¡laidų (242 Eur sumai), Å¡ias iÅ¡laidas priteisė ne kaip ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , o paskirstė kaip bylinėjimosi iÅ¡laidas (sprendimo 29 ir 33 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡iuo atveju atsižvelgiant į tai, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra pateikti kartu su ieÅ¡kiniu, į tai, jog minėtuose protokoluose užfiksuotos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl savavaliÅ¡kai atliktų darbų ieÅ¡kovės sklype, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas vertino kaip ieÅ¡kovės patirtus tiesioginius nuostolius prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl žalos atlyginimo, kurie pagrįstai paskirstyti kartu su bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

27. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teigia, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos yra neprotingo dydžio, virÅ¡ija priteistÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose nurodytas advokato darbo laiko sÄ naudų skaičius nėra proporcingas bylos sudėtingumui, neatitinka faktinės situacijos, yra dirbtinai padidintas dengiant kitas suteiktas paslaugas. IeÅ¡kovė su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomenduojamų dydžių, ieÅ¡kovė byloje teikė ieÅ¡kinį, dublikÄ , keturis praÅ¡ymus dėl ko patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

29. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

30. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje ieškovės pateiktų procesinių dokumentų apimtį, į tai, kad teisinės paslaugas suteikė profesionalus atstovas – advokatas, į tai, jog teisinės paslaugos buvo pastovios ir kompleksiškos, reikalavo specialių žinių, į tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų advokatui priteistinų darbo užmokesčio dydžių (nutarties 28-29 punktai), įvertinus jog byla buvo nagrinėjama beveik vienerius metus, byloje įvyko trys teismo posėdžiai, spręstina, jog apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodyti apeliacinio argumentai, dėl deliktinės atsakomybės nustatymo ir taikymo, žalos dydžio, bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo yra grindžiami izoliuotu ir vienpusiÅ¡ku faktinių aplinkybių interpretavimu, teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Dėl procesinės bylos baigties 32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

33. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 34.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantams patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog patyrė 3600 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, jas praÅ¡o priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantų (Nr. DOK-15684).

35. Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Visi skaičiavimai atliekami remiantis Å¡iomis Rekomendacijomis nurodant – maksimalus rekomenduojamas už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ užmokestis.

36. Sprendžiant klausimÄ dėl advokatui priteistino užmokesčio taikomi koeficientai, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Koeficientas už maksimalų priteistinÄ užmokestį teikiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1.3 (Rekomendacijų 8.11 punktas). Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad sÄ skaita už suteiktas teisines paslaugas, tai yra rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengta 2022 m. liepos 8 d. ir apmokėta 2022 m. liepos 12 d.. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju imamas 2022 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokestis be individualių įmonių, kuris yra 1729,9 Eur. Taikant numatytÄ koeficientÄ (1.3) galimas maksimalus dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Å¡iuo atveju yra 2248,87 Eur.

37. Pažymėtina ir tai, kad aktualios redakcijos Rekomendacijos nebenumato galimybės nustatytus maksimalius dydžius virÅ¡yti. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ (Rekomendacijų 2 punktas), teisėjų kolegija nutaria priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantų 2248,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis, tai yra po 1124,44 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Balta sodyba“ iÅ¡ apeliantų S. D. ir J. D. po 1124,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė