fd1c3f62-fdfd-4a3a-aedc-69ae5fc2f61d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-23860-1099/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18335-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. M. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja K. M. pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. nutarimÄ Nr. 13.12-34, kuriuo yra paliktas galioti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės R. T. nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kuriuo atmestas 2020 m. kovo 26 d. K. M. skundas, ir patenkinti skundÄ dėl grubių M. Z. rÅ«pintojo pareigų pažeidimo rÅ«pintinės G. J. atžvilgiu ir G. J. sudarytų sandorių rÅ«pintojo M. Z. naudai nuginčijimo inicijavimo.

2. PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad skundžiamame nutarime yra nurodoma, jog prokurorė, atlikdama tyrimÄ , rinko duomenis iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, Gyventojų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, taip pat buvo pateikti M. Z., dėl kurio sudarytų sandorių yra praÅ¡oma reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, ginant asmens teises, paaiÅ¡kinimai, ir buvo vertinama kita medžiaga. Nutarime taip pat yra konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie G. J. rÅ«pintojo M. Z. netinkamai atliekamas rÅ«pintojo pareigas, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl veiksnaus asmens rÅ«pintojo nuÅ¡alinimo nuo rÅ«pintojo pareigų. PareiÅ¡kėja su Å¡iame nutarime padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka.

3. PareiÅ¡kėja nurodo, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3869-344/2018, tenkino pareiÅ¡kėjos G. J. pareiÅ¡kimÄ ir nustatė jai rÅ«pybÄ , paskiriant rÅ«pintoju M. Z.. Pažymi, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-41-636/2018, buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu teismo ekspertai G. J. nustatė psichikos sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negali iÅ¡ dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtiniuose santykiuose.

Anot pareiÅ¡kėjos, dar 2017 m. gruodžio mėn., kai ekspertai konstatavo, kad G. J. jau nebegalėjo suprasti ir iÅ¡ dalies valdyti savo veiksmų, 2017 m. gruodžio 8 d. skubos tvarka su M. Z. ir E. Z. buvo sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 1-5878, kurios pagrindu iÅ¡ dalies savo veiksmų negalinti valdyti G. J. perleido ½ dalį jai priklausančio turto – žemės sklypo, jame esančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); tÄ pačiÄ dienÄ G. J. sudarė dar vienÄ sandorį – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5873, kurios pagrindu M.

Z. ir E. Z. buvo perleistas G. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos teigimu, vėliau, kai ekspertai buvo konstatavę tik dalinį G. J. veiksnumÄ , 2019 m. spalio 24 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-3539 pagrindu M. Z. ir E. Z. buvo perleista likusi ½ dalis G. J. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Anot pareiÅ¡kėjos, Å¡iais sandoriais buvo pažeisti G. J. interesai, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 4 dalį globėjas, rÅ«pintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rÅ«pintoju, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rÅ«pintojui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rÅ«pintinio interesus.

4. PareiÅ¡kėja nurodo, kad pagal skundÄ tyrusius prokurorus visi pareiÅ¡kėjos keliami klausimai nėra reikÅ¡mingi, kadangi G. J. nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka neveiksnia. 5. 2020 m. liepos 23 d. teisme gauti pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose pareiÅ¡kėja dėsto aplinkybes dėl bendravimo su jos motina G. J. ir jos rÅ«pintoju M. Z., bei apraÅ¡o pastarojo, anot pareiÅ¡kėjos, neleistinus veiksmus jos ir jos motinos atžvilgiu.

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

7. Nurodo, kad iÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimo turinio matyti, jog prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės sprendimo priėmimui tyrimÄ , įvertino nustatytų aplinkybių visetÄ bei, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ , priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

8. Anot suinteresuoto asmens, aukÅ¡tesnysis prokuroras, iÅ¡reikalavęs pirminio skundo nagrinėjimo medžiagÄ ir patikrinęs jÄ , susipažinęs su skundo bei skundžiamo nutarimo argumentais, pripažino nutarimÄ pagrįstu ir teisėtu iÅ¡ esmės tais pačiais, prokurorės tinkamai konstatuotais motyvais, ir savo nutarimÄ taip pat argumentavo ir pagrindė tinkamai bei pakankamai. Teigia, kad tiek pirminiame prokurorės nutarime, tiek ir teismui skundžiamame Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro nutarime iÅ¡samiai ir pagrįstai iÅ¡dėstyti daromas iÅ¡vadas pagrindžiantys įrodymai; procesinių dokumentų ir skundų nagrinėjimo medžiagos turinys patvirtina, kad prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, taigi jokių procesinių skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindų nekonstatuota.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja skunde neįrodė, jog prokurorai netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neiÅ¡samų tyrimÄ , netinkamai vertino teisės aktų normas ir priimdami skundžiamus nutarimus, pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnį.

9. Suinteresuotas asmuo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

10. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad K. M. 2020 m. kovo 26 d. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su 2020 m. kovo 26 d. skundu (reg. Nr. AP-8601), kuriuo prašė imtis teisinių veiksmų ir priemonių, inicijuojant teismo procesÄ , kuriame M. Z. teismo nutartimi bÅ«tų nuÅ¡alintas nuo G. J. rÅ«pintojo pareigų; inicijuoti civilinę bylÄ dėl M. Z. sudarytų sandorių su G. J. nuginčijimo teisme. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ ir surinkusi sprendimui priimti reikalingus duomenis, 2020 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimÄ Nr. VI5-24 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kurį motyvavo tuo, kad vieÅ¡asis interesas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes G.

J., sudarydama sandorius dėl turto perleidimo, veikė savo valia, jos veiksnumas teismo nebuvo apribotas, CK 3.244 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjimu atveju netaikomas, tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie G. J. rūpintojo netinkamai atliekamas pareigas.

11. Anot suinteresuoto asmens, aukÅ¡tesnysis prokuroras, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 13.12.-34 paliko galioti minėtÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 24 d. nutarimÄ , nes konstatavo, kad K. M. skunde keliamos tik prielaidos dėl to, kad prokurorė neatliko iÅ¡samios, objektyvios ir neÅ¡aliÅ¡kos skundo analizės pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių bei G. J. teisių pažeidimo kontekste neatitinka tikrovės. Pažymi, kad kiti skundo motyvai taip pat grindžiami pareiÅ¡kėjos prielaidomis ir spėlionėmis, subjektyviu sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių bei atlikto tyrimo iÅ¡samumo vertinimu, o tai negali bÅ«ti pagrindu panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ prokurorės nutarimÄ .

12. Suinteresuotas asmuo teigia, kad skunde teismui pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais grindė savo pirminį skundÄ prokuratÅ«rai, nenurodydama nei vieno konkretaus veiksmo, kurio prokurorė, nagrinėdama jos skundÄ , neatliko ir kurį atlikus bÅ«tų pagrindas taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, bei konkrečių netirtų aplinkybių. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog prokurorai, nagrinėdami jos skundus, padarė kokių nors proceso normų pažeidimų, todėl teismui pateiktame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti aukÅ¡tesniojo prokuroro priimto nutarimo.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ skyrė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 31 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka informuoti jiems iÅ¡siunčiant 2020 m. birželio 26 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Skundas netenkintinas.

14. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

16. ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratÅ«ra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Vienas iÅ¡ pagrindų pradėti tyrimÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso yra asmens pareiÅ¡kimas (praÅ¡ymas, skundas) dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso (ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rÅ«Å¡ių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

18. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl prokuratÅ«ros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ .

Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020).

Taigi, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

19. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginÄÄ iÅ¡ esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡to reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ .

Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ .

20. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ginčo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 24 d. nutarimais bei pateikta pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pradiniu pareiÅ¡kėjos 2020 m. kovo 26 d. skundu buvo praÅ¡oma kreiptis į teismÄ dėl grubaus M. Z. rÅ«pintojo pareigų pažeidimo rÅ«pintinės G. J. atžvilgiu ir G. J. sudarytų sandorių rÅ«pintojo M. Z. naudai nuginčijimo.

21. IÅ¡ iÅ¡reikalautos medžiagos ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, gavusi pareiÅ¡kėjos pradinį praÅ¡ymÄ , patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis, bei nustatė, jog pareiÅ¡kėja į šį registrÄ nėra įtraukta. Taip pat prokurorė patikrino Nekilnojamojo turto registro apie G. J. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie G.

J. sudarytus sandorius; kreipėsi į M. Z., kad pastarasis pateiktų paaiÅ¡kinimÄ ; kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių apie M. Z. rÅ«pintojo pareigų atlikimÄ ; kreipėsi dėl duomenų pateikimo iÅ¡ gydymo įstaigų apie G. J. sveikatÄ ; iÅ¡sireikalavo civilinių bylų Nr. 2YT-41-636/2018 ir e2YT-3869-344/2018 dokumentų kopijas; perkėlė dalį duomenų iÅ¡ praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.5.)-38/2019, surinktos pagal K.

M. 2019 m. liepos 4 d. skundÄ dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų (reg. Nr. AP-18115): G. J. paaiÅ¡kinimo kopijÄ ; M. Z. paaiÅ¡kinimo kopijÄ ; D. P. (pareiÅ¡kėjos sesers) paaiÅ¡kinimo kopijÄ ; duomenų iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apie M. Z. rÅ«pintojo pareigų atlikimÄ kopijÄ ; duomenų iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie G. J. 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį kopijÄ ; 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. VI5-42 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones kopijÄ .

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra, iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, 2020 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimÄ Nr. VI5-24 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kurį motyvavo tuo, kad vieÅ¡asis interesas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes G. J., sudarydama sandorius dėl turto perleidimo, veikė savo valia, jos veiksnumas teismo nebuvo apribotas, CK 3.244 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjimu atveju netaikomas (nes G. J. ir M. Z. nebuvo sudarę pavedimo ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutarties), be to, tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie G.

J. rūpintojo netinkamai atliekamas pareigas.

22. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 13.12.-34 paliko galioti minėtÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 24 d. nutarimÄ , nes konstatavo, kad K. M. skunde keliamos tik prielaidos dėl to, jog prokurorė neatliko iÅ¡samios, objektyvios ir neÅ¡aliÅ¡kos skundo analizės pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių bei G. J. teisių pažeidimo kontekste neatitinka tikrovės.

23. AukÅ¡tesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimÄ dėl atsisakymo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, iÅ¡samiai analizavo, vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo; konstatavo, jog nenustačius, kad pareiÅ¡kėja yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo; taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, jog skunde keliamos prielaidos dėl to, kad prokurorė neatliko iÅ¡samios, objektyvios ir neÅ¡aliÅ¡kos pareiÅ¡kėjos skundo analizės pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių bei K. M. motinos G. J. teisių pažeidimo kontekste neatitinka tikrovės, o prielaidos dėl galimo prokurorės Å¡aliÅ¡kumo nepagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

24. Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

25. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pagrindinis pareiškėjos siekis, reiškiant prašymus/skundus prokuratūrai ir teismui, yra teismo procesinių sprendimų dėl jos motinos G. J. rūpintojo M. Z. paskyrimo panaikinimas ir G. J. sudarytų sandorių rūpintojo M. Z. naudai nuginčijimas.

26. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratÅ«ra analizavo teisinį reguliavimÄ , rinko tyrimui reikÅ¡mingus duomenis bei medžiagÄ , aiÅ¡kinosi faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratÅ«ra neiÅ¡samiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimÄ bei bÅ«tų neatsakiusi į tyrimui reikÅ¡mingus klausimus. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su prokuratÅ«ros atlikto tyrimo vertinimu nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjos skundas nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas, ar prokuratÅ«ra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedÅ«rinius pažeidimus.

Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiÅ¡kėjos skundas prokuratÅ«rai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobÅ«džio, skunduose konkrečiai nenurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikÅ¡mingų procedÅ«rų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias ProkuratÅ«ros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Kaip minėta, nors nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų, tačiau Å¡iuo atveju pritartina prokuratÅ«ros pozicijai, kad nesant duomenų (tokių duomenų nenustatė ir teismas), jog M.

Z. netinkamai atlieka rÅ«pintojo pareigas, prokuratÅ«ra negali imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, siekiant nuÅ¡alinti veiksnaus asmens rÅ«pintojÄ nuo jo pareigų ir nuginčyti G. J. sudarytus sandorius rÅ«pintojo M. Z. naudai, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo sritis.

27. Taigi, įvertinus bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad aukÅ¡tesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiÅ¡kėjos skundo bÅ«tų atliktas neiÅ¡samiai.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas dėl vieÅ¡ojo intereso priemonių taikymo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis).

29. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

30. PareiÅ¡kėja K. M. 2020 m. liepos 22 d. praÅ¡ymu prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau skundo netenkinus, jos pareiÅ¡kėjai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos K. M. skundo dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. birželio 4 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra, netenkinti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič