2024-08-28 Nr. AB-12229-3-61-3-01201-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-308-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01201-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Retailas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) išreikalauti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nurodytų 67 prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti Bendrovėje, procedūrinius prašymų priėmimo nagrinėti, nagrinėjimo sustabdymo, asmenų informavimo, bei procedūrų atnaujinimo sprendimus;

2) pripažinti apribojimą Bendrovei teikti tarpininkavimo raštus bei anksčiau pateiktų tarpininkavimo raštų atšaukimą prieš Bendrovės valią neteisėtais Migracijos departamento veiksmais;

3) pripažinti neteisėtais veiksmais Migracijos departamento neatsakymą į Bendrovės 2024 m. vasario 8 d. paklausimą per nustatytą terminą bei formalų 2024 m. kovo 22 d. atsakymą Nr. 10K-3467, kuriuo nepateikiama prašoma informacija;

4) pripažinti Migracijos departamento neišnagrinėjimą 67 pareiškėjų prašymų per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą valstybės institucijai nustatytos pareigos neteisėtu neatlikimu, o prašymų nagrinėjimo stabdymus – neteisėtais veiksmais.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, padarė išvadą, jog skundo reikalavimais pareiškėjas prašo teismo pripažinti neteisėtus veiksmus bei tam tikrus faktus, todėl keliamas teisminis ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Akcentavęs administracinių bylų priskirtinumo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.; 18 str. 1 d.) bei teismų praktiką dėl to, jog reikalavimas, kuriuo siekiama konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, teismas nusprendė, jog tokio pobūdžio ginčas, koks šiuo atveju keliamas pareiškėjo skundu, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad dėl ginčo esmės jis savo teises gali ginti įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme, t. y. gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą ir perduoti jį nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto (Migracijos departamento) veiksmų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 str.). Pareiškėjo skunde nėra reikalavimo, kuriuo būtų prašoma pripažinti ar nustatyti kokį nors faktą, o skunde prašoma išspręsti kilusius administracinius ginčus – nutraukti viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą nepažeidinėti teisės aktų ir pareiškėjo teisių, nutraukti vilkinimą ir vykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė keliamą ginčą civiliniams teisiniams santykiams (CK 1.1 str.). Pareiškėjas akcentuoja, jog VAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato keturias administracinių paslaugų kategorijas, o pareiškėjas skundą pateikė, nes Migracijos departamentas nepriima teikiamų pareiškėjos tarpininkavimo raštų (3 p.); neatsako į pateiktą prašymą nustatytais terminais ir prašomos informacijos nepateikimo (2 p.); vilkina priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (1 p.), t. y. dėl neteisėtų veiksmų ir vilkinimo trijų kategorijų administracinėse paslaugose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nusprendęs, jog skunde pareikštais reikalavimais pareiškėjas prašo teismo pripažinti Migracijos departamento veiksmus neteisėtais, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo dalyku negali būti juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimas, todėl skunde keliamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ginčo teisinio santykio pobūdį nepagrįstai viešojo administravimo subjekto teikiamas administracines paslaugas vertindamas kaip civilinius teisinius santykius, neatsižvelgė į skundo bei su juo pateiktų dokumentų turinį.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra viena pagrindinių asmens teisių, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik laikantis įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų bei reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-502/2024). Todėl teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar konkrečiu atveju nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (1 p.).

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Taigi teisė ir pareiga suformuluoti skundo, pagal kurį iškeltą bylą išnagrinėjęs administracinis teismas priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, pagrindą ir dalyką, pagal kuriuos apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-525-1047/2023).

Pagal ABTĮ 88 straipsnį išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą (1 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (4 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) (5 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui paduotame skunde pareiškė tris materialiuosius reikalavimus (teisėjų kolegijos vertinimu, skundo pirmasis reikalavimas yra laikytinas procesiniu prašymu išreikalauti įrodymus (ABTĮ 56 str. 5 d.; 67 str. 1 d. 4 p.):

1) pripažinti apribojimą Bendrovei teikti tarpininkavimo raštus bei anksčiau pateiktų tarpininkavimo raštų atšaukimą prieš Bendrovės valią neteisėtais Migracijos departamento veiksmais;

2) pripažinti neteisėtais veiksmais Migracijos departamento neatsakymą į Bendrovės 2024 m. vasario 8 d. paklausimą per nustatytą terminą bei formalų 2024 m. kovo 22 d. atsakymą Nr. 10K-3467, kuriuo nepateikiama prašoma informacija;

3) pripažinti Migracijos departamento neišnagrinėjimą 67 pareiškėjų prašymų per Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą valstybės institucijai nustatytos pareigos neteisėtu neatlikimu, o prašymų nagrinėjimo stabdymus – neteisėtais veiksmais.

Taigi pareiškėjas skunde pareikštais reikalavimais expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) prašo teismo pripažinti neteisėtais atskirus viešojo administravimo subjekto (Migracijos departamento) veiksmus.

Vertindama šių reikalavimų priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas tam tikrus aktus (veiksmus) pripažinti neteisėtais yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju skundo reikalavimu. Argumentai, kad tam tikras aktas (veiksmas) yra neteisėtas, paprastai gali būti tik kitų materialiųjų reikalavimų, pavyzdžiui, panaikinti tą aktą arba priteisti žalos atlyginimą, pagrindu. Akto (veiksmo) pripažinimas neteisėtu paprastai pats savaime neturi įtakos tokio akto galiojimui (jo nepanaikina) ir, priklausomai nuo kilusio ginčo pobūdžio, nesukuria pareigos šį aktą priėmusiam subjektui iš naujo atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (skundą) (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-545-525/2022).

Taip pat pažymėtina, jog pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką reikalavimas, kuriuo siekiama konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015).

Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų (prašymų, pareiškimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų (pavyzdžiui – dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų pripažinimo neteisėtais) konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1213-520/2024).

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju kreipdamasis į teismą pareiškėjas teismui paduotame skunde pareiškė reikalavimus, kuriais prašė konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes, t. y. konstatuoti atskirų Migracijos departamento veiksmų neteisėtumo faktą. Tačiau įvertinusi šioje nutartyje pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei ABTĮ 88 straipsnio nuostatos reikšmę sprendžiant reikalavimo priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog šie pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, nes priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti teismui nebūtų galimybės priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų teismo sprendimo rūšių bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti pareiškėjo galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-202-520/2024).

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis šiuo atveju paduotame skunde ginčija neteisėtus Migracijos departamento veiksmus teikiant administracines paslaugas ir jis turi VAĮ 14 straipsnyje įtvirtintą teisę paduoti skundą dėl šių viešojo administravimo subjekto veiksmų pripažinimo neteisėtais, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ne kvestionuojant jo subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl ginčo veiksmų, bet pripažįstant, jog pareiškėjo siekiamas teisinis rezultatas administraciniame teisme negali būti pasiektas tokiu būdu, kokiu pareiškėjas prašo skunde pareikštais reikalavimais, t. y. sprendžiant dėl Migracijos departamento veiksmų pripažinimo neteisėtais. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl skundo procesinio teisinio pobūdžio trūkumo – administracinio proceso teisės prasme nekorektiškai suformuluotų materialiųjų reikalavimų. Todėl pareiškėjo keliamo ginčo objekto (atskirų Migracijos departamento veiksmų teisinis vertinimas) teisėtumo kontrolė pagal pareiškėjo paduotą skundą administraciniame teisme yra negalima.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad skunde pareikštais reikalavimais jis siekia nutraukti Migracijos departamento neteisėtus veiksmus ir įpareigoti šį departamentą nepažeidinėti teisės aktų ir pareiškėjo teisių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip pripažinta šios nutarties motyvuose, pareiškėjas skunde pareiškė tris materialiuosius reikalavimus dėl Migracijos departamento veiksmų pripažinimo neteisėtais, tačiau šiuo atveju pareiškėjui paduotame skunde nepareiškus atitinkamo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus (ABTĮ 88 str. 2 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šių nepareikštų reikalavimų priėmimo klausimo.

Teisėjų kolegija vertinimu, kartu šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, jog atskirajame skunde pareiškėjo kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo civilinio teisinio pobūdžio nėra reikšmingos sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nes šioje byloje sprendžiamas tik konkrečių, pareiškėjo skunde pareikštų, reikalavimų priskirtinumo administraciniam teismui klausimas, pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą pirmiausia atsisakius priimti dėl to, jog atitinkami reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo paduotas skundas su jame pareikštais reikalavimais yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo skundo reikalavimus bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegija abejoti teismo padarytomis išvadomis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė