fd19d54f-c0b7-4771-be7a-e4189d59fa25 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-667-644/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00065-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 6.8.;

74.  (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 6 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui P. S. , jo atstovei advokatės padėjėjai A. V. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G.

L. – G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. S. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė panaikinti: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2012-10-31 sprendimÄ Nr. P(10.10)S-66629 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-01-04 sprendimÄ Nr. (6.5)1-50 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti pareiÅ¡kėjui kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas.

P. S. bei jo atstovė skundu (b.l. 5-9) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012-10-02 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto skyriaus 2-Ä jį pensijų skyrių (Toliau – VSDFV Kauno skyrius) dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo. 2012-10-31 atsakymu Nr. (10.10)S-66629 VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo atstovė 2012-11-20 skundu minėtÄ sprendimÄ apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV), tačiau Å¡i institucija 2013-01-04 sprendimu Nr. (6.5)1-50 paliko galioti skundžiamÄ VSDFV Kauno skyriaus sprendimÄ .

Pagal Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXII skyrių „Bendrosios profesijos“ teisę į kompensacijÄ turi suvirintojai, atliekantys suvirinimo darbus dujomis arba elektra. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1988-07-01 dirbo suvirintojo elektra darbÄ , todėl jis turi teisę į minėtÄ kompensacijÄ . P. S. niekuomet nedirbo armatÅ«rininko darbo, neturėjo tam reikiamos kvalifikacijos, tačiau jo pareigybės, vadovaujantis darbovietėje susiklosčiusia praktika, buvo įraÅ¡ytos, kaip suvirintojo - armatÅ«rininko.

Darbo knygelėje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas įgijo suvirintojo - armatÅ«rininko specialybę, tačiau pažymėjime Nr. 17185-3 jam suteikta suvirintojo elektra ir dujomis kvalifikacija. Kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti yra reikÅ¡mingas ne tik profesijos pavadinimas, bet ir darbo aplinka (darbo vieta ir pobÅ«dis). Vertinant, ar asmuo dirbo ypatingomis sÄ lygomis, bÅ«tina vertinti tuo metu faktiÅ¡kai egzistavusiÄ situacijÄ . Nepaisant dvigubos specialybės įraÅ¡ytos į darbo knygelę, pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai visÄ ginčo laikotarpį ir visÄ darbo dienÄ dirbo suvirintojo darbÄ uždaroje neventiliuojamojoje patalpoje Formavimo – armatÅ«ros-betono ceche, virindavo rankiniu aparatu, kartais tekdavo virinti ir taÅ¡kiniu kontaktiniu bÅ«du, kita darbo dienos dalis buvo skirta pasiruoÅ¡ti virinimui, susidėti detales, armatÅ«rÄ , tuo pačiu metu ceche virindavo 5-6 žmonės, suvirinimas vykdavo nenutrÅ«kstamai, apsaugos priemonės buvo tik skydelis ir pirÅ¡tinės. Tai, kad P. S. dirbo tik suvirintojo darbÄ , o darbdavys jo darbÄ pripažino kaip darbÄ ypatingomis sÄ lygomis, patvirtina ir jam skirtos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos bei iÅ¡duodamas pienas, kaip neigiamÄ poveikį neutralizuojantis produktas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepimuose į skundÄ , taip pat teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 28-30,41-43). Nurodė, kad Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡o Nr. 2 (Toliau – SÄ raÅ¡as 2) XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ yra nurodyta suvirintojo elektra arba dujomis pareigybė. P. S. pateiktoje darbo knygelėje yra įraÅ¡as, kad 1976-06-01 jis priimtas į Kauno statybinių konstrukcijų gamyklÄ , Formavimo - armatÅ«ros -betono cechÄ , 3 kategorijos armatÅ«rininko - suvirintojo pareigoms, 1982-06-11 P. S. suteikta 4 suvirintojo - armatÅ«rininko kategorija, o 1988-07-01 suteikta 4 elektrosuvirintojo rankiniu bÅ«du kategorija.

Pagal buvusio TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto ir VCSPS sekretoriato, kuriems buvo suteikta teisė aiÅ¡kinti SÄ rašų taikymÄ , 1976-04-02 iÅ¡aiÅ¡kinimo Nr. 518 7 punktÄ , laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo sugretintus darbus, iÅ¡ kurių vienas SÄ raÅ¡uose neįvardintas (armatÅ«rininko), o kitas įvardintas (suvirintojo), į staÅ¾Ä kompensacijai apskaičiuoti neįskaitomi. Todėl VSDFV Kauno skyrius neįskaitė į staÅ¾Ä kompensacijai skirti laikotarpio nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30, kuomet pareiÅ¡kėjas dirbo Kauno statybinių konstrukcijų gamykloje armatÅ«rininku - suvirintoju.

Pagal pateiktus dokumentus į staÅ¾Ä ypatingomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjui įskaitytas tik darbo Kauno statybinių konstrukcijų gamykloje elektrosuvirintojo rankiniu bÅ«du pareigose laikotarpis nuo 1988-07-01 iki 1989-03-28 - viso 8 mėnesiai ir 28 dienos. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , stažas ypatingomis darbo sÄ lygomis asmeniui gali bÅ«ti įskaitomas tik tokiu atveju, jei asmuo visÄ darbo dienÄ dirbo SÄ raÅ¡uose nurodytose pareigose. Å iuo atveju nepateikta dokumentų, įrodančių, kad P. S. laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 dirbo suvirintoju elektra ar dujomis visÄ darbo dienÄ .

Darbininkams profesijų pavadinimai buvo suteikiami pagal Vieningus darbininkų darbų ir profesijų kvalifikacijos žinynus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam pareigybės pavadinimas suteiktas pagal darbovietėje susiklosčiusiÄ praktikÄ , nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo pateiktas pažymėjimas Nr. 17185-3, kuriame nurodyta, kad jis suvirintojo elektra ir dujomis kvalifikacijÄ Ä¯gijo tik 1981-10-29, paneigia jo teiginį, jog suvirintoju elektra jis dirbo jau nuo 1976-06-01. Remiantis „SÄ raÅ¡o gamybų, cechų, profesijų ir pareigų kenksmingomis darbo sÄ lygomis, darbas kuriose suteikia teisę į papildomas atostogas ir sutrumpintÄ darbo dienÄ taikymo instrukcijos“ (patvirtinta buv.

TSRS Ministrų Tarybos darbo ir darbo užmokesčio komiteto 1975 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 273/P-20) 12 ir 13 punktų nuostatomis, papildomos atostogos už darbÄ kenksmingomis darbo sÄ lygomis buvo suteikiamos ir tiems darbininkams, kurie ne visÄ darbo dienÄ dirbo darbus, įvardytus SÄ raÅ¡e Nr.

2. Skundas tenkintinas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog P. S. 2012-10-02 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-Ä jį pensijų skyrių (Toliau tekste – VSDFV Kauno skyrius) dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo (b.l. 32-38). VSDFV Kauno skyrius 2012-10-31 sprendimu Nr. (10.10)S-66629 „Dėl atsisakymo skirti P. S. kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas“ buvo nuspręsta neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas, nes pareiÅ¡kėjas pateiktuose dokumentuose įrodė tik 8 mėnesių ir 28 dienų darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmę 1988-07-01 iki 1989-03-28, dirbtÄ Kauno Statybinių konstrukcijų gamykloje elektrosuvirintojo rankiniu bÅ«du pareigose (b.l. 31).

PareiÅ¡kėjo įgaliota atstovė 2012-11-20 šį atsakovo sprendimÄ apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Toliau tekste – VSDFV) (b.l. 46-48), kuri 2013-01-04 sprendimu Nr. (6.5)I-50 Å¡io skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-31 sprendimÄ Nr. (10.10)S-66629 (b.l. 13). Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas mokėjimas numatytas naujos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr. X-209, įsigaliojęs nuo 2005 m. liepos 1 d.) redakcijos 67 straipsnyje bei Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintame Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡e (Toliau tekste - ApraÅ¡as).

Aptariamo įstatymo taikymo prasme darbu ypatingomis sÄ lygomis laikytinas darbas asmenų, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.) dirbo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame (patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173) gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus sÄ raÅ¡e Nr.

2. Å io įstatymo prasme darbams ypatingomis sÄ lygomis taip pat priskiriami atitinkami darbai, numatyti kituose iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojusiuose sÄ raÅ¡uose (Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sÄ raÅ¡as, Civilinės aviacijos inžinerijos – technikos darbuotojų pareigų sÄ raÅ¡as; Tolimosios Å iaurės rajonų ir Tolimosios Å iaurės vietovių sÄ raÅ¡as; Tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sÄ raÅ¡as; Gamybos ir profesijų sÄ raÅ¡as). Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar iÅ¡tarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d.

– kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė iÅ¡moka už ypatingas darbo sÄ lygas ir kurie dirbo Å¡iame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sÄ lygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensijÄ tokiems asmenims suteikiama bendra Å¡io įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų iÅ¡ankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus sÄ raÅ¡e Nr. 2:

1) vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sÄ raÅ¡Ä Nr. 1, kompensacija iÅ¡mokama už 10 metų;

2) vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sÄ raÅ¡Ä Nr. 2, kompensacija iÅ¡mokama už 5 metus. Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl VSDF teritorinės įstaigos sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas, motyvuojant tuo, jog laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 pareiÅ¡kėjo dirbtas darbas armatÅ«rininku – suvirintoju Kauno Statybinių konstrukcijų gamykloje nepateko į TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamyklų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡o Nr. 2 (Toliau tekste - SÄ raÅ¡as Nr.

2) XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ nurodytus darbus, be to, laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo sugretintus darbus iÅ¡ kurių vienas neįvardintas, o kitas įvardintas SÄ raÅ¡uose, į staÅ¾Ä kompensacijai apskaičiuoti neįskaitomi. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis iÅ¡dirbo ypatingomis darbo sÄ lygomis apie 13 metų, t.y. reikiamÄ laikotarpį, su kuriuo teisės aktai sieja darbuotojų teises į papildomas socialinio aprÅ«pinimo lengvatas. Tokiu bÅ«du, sprendžiant Å¡i ginÄÄ svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo dirbtas darbas (jo pobÅ«dis ir sÄ lygos), profesija ir pareigos buvo priskirtos darbui ypatingomis sÄ lygomis.

ApraÅ¡o 14 punkte nurodyti duomenys, kurie laikomi įrodymais, reikalingais nustatant kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas. Tai yra darbo knygelės, darbo stažo pažymėjimai; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukÅ¡tesniųjų įstaigų pažymėjimai; valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba Å¡iuose įstaigose saugomų dokumentų nuoraÅ¡ai ar iÅ¡raÅ¡ai; darbo ypatingomis sÄ lygomis pobÅ«dį patvirtinančios pažymos, pažymėjimai, iÅ¡duoti darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų remiantis turimais dokumentais.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į atsakovÄ , pateikė savo darbo knygelės, asmens kortelės nuoraÅ¡us, archyvo pažymas bei paaiÅ¡kinimÄ (b.l. 18-24, 32-37). Å ie dokumentai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 1976-06-01 (Ä®sakymo Nr.1651k, 1976-05-31) priimtas į Kauno statybinių konstrukcijų gamyklÄ , Formavimo - armatÅ«ros - betono cechÄ , 3 kategorijos armatÅ«rininko - suvirintojo pareigas, 1982-06-11 (Ä®sakymo Nr. 69-k, 1982-06-11) P. S. suteikta 4 suvirintojo - armatÅ«rininko kategorija, o 1988-07-01 (Ä®sakymo Nr. 90, 1988-07-07) suteikta 4 elektrosuvirintojo rankiniu bÅ«du kategorija.

SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ nurodyta suvirintojo elektra arba suvirintojo dujomis pareigybės. Nors P. S. darbo knygelėje esantys įraÅ¡ai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 dirbo armatÅ«rininko - suvirintojo darbÄ (b.l. 18-24), o tokia profesija nėra įvardinta SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“, tačiau, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 -270/2007, 2009-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1477-09 ir pan.), siekiant nustatyti, ar asmuo dirbo ypatingomis sÄ lygomis, turi bÅ«ti vertinama ne darbo knygelėje įraÅ¡yta pareigybė, o faktiÅ¡kai egzistavusi situacija ir faktiÅ¡kai dirbtas darbas, t.y. darbuotojo darbo aplinka (darbo vieta, pobÅ«dis).

Byloje esančiame P. S. 2012-10-18 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad virino elektros lanku bei kontaktiniu – taÅ¡kiniu bÅ«du (b.l. 33). Teismo posėdžio metu P. S. ir apklausti liudytojai patvirtino, kad P. S. ginčo laikotarpiu Kauno Statybinių konstrukcijų gamykloje, Formavimo - armatÅ«ros -betono ceche atliko tik suvirintojo elektra darbÄ . Taip pat liudytojai paaiÅ¡kino, kad 85 proc. per pamainÄ pareiÅ¡kėjas virindavo rankiniu prietaisu - elektrolankine, likusiÄ darbo dienos laiko dalį – susidėliodavo detales, „susikarpydavo“ armatÅ«rÄ , pasiruoÅ¡davo virinimui.

P. S. virindavo prekinę armatÅ«rÄ , iÅ¡ kurios gamindavo gaminius statyboms, kartu su pareiÅ¡kėju ceche dirbo apie 11 žmonių, nebuvo ventiliacijos, vienu metu virindavo 5-6 darbuotojai, ceche tvyrojo tirÅ¡ti dÅ«mai, patalpoje virinimo darbai vykdavo nepertraukiamai, apsaugos priemonės buvo mažareikÅ¡mės – tik skydelis ir pirÅ¡tinės, dėl kenksmingų sÄ lygų darbuotojai gaudavo pienÄ ir papildomų 12 dienų atostogų. Be to, liudytojai nurodė, kad, pareiÅ¡kėjo darbo pobÅ«dis laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1989-03-28 nesikeitė (b.l. 101,102).

Å ių įrodymų pagrindu, kolegija sprendžia, kad faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas 85 procentus darbo dienos dirbo suvirinimo elektra rankiniu bÅ«du darbus, likusi darbo dienos dalis buvo skirta pasiruoÅ¡imui virinimo darbams atlikti, taigi pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu faktiÅ¡kai atliko virinimo elektra darbus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai SÄ raÅ¡e Nr. 2 nurodyta pareigybė ir asmens faktiÅ¡kai užimta pareigybė skiriasi tik tuo, jog pastaroji be nurodytų SÄ raÅ¡e apimdavo ir papildomų darbinių funkcijų, asmens dirbtas laikas įskaitytinas į staÅ¾Ä ypatingomis darbo sÄ lygomis (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A502-480/2010, Nr. P146–204/2010), tačiau toks sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai asmenį visÄ darbo dienÄ veikia tie patys kenksmingi faktoriai, tiek atliekant pagrindines, tiek ir papildomas darbo funkcijas.

Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo bei liudytojų parodymai (b.l. 101,102) patvirtina, kad P. S. suvirintojo darbÄ dirbo 85 procentus pamainos laiko, likusi darbo dienos laiko dalis buvo skirta pasiruoÅ¡ti virinimui, tačiau patalpoje, kurioje dirbo pareiÅ¡kėjas virinimo darbai vyko nepertraukiamai, vienu metu virino 5- 6 suvirintojai, ventiliacijos patalpoje nebuvo, patalpoje tvyrojo dÅ«mai, apsaugos priemonės buvo menkos (skydelis ir pirÅ¡tinės). Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad visÄ darbo dienÄ pareiÅ¡kėjÄ veikė tie patys neigiami – kenksmingi faktoriai, tiek atliekant jam pagrindines (suvirintojo), tiek ir papildomas (pasiruoÅ¡imo virinti, armatÅ«ros „karpymo“) funkcijas.

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodekso 77 str. (1972 m. redakcija) buvo reglamentuota, kad darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama ne mažiau kaip 15 darbo dienų. Byloje pateiktos P. S. asmens kortelės Nr. 434 duomenimis. P. S. buvo suteikiamos papildomos kasmetinių atostogų dienos: 1980-1982 metais buvo suteikiamos 24 darbo dienų kasmetinės atostogos, 1983 m, - 24+1 darbo dienos, 1984-1986 m. – 24+3 darbo dienos, 1987-1988 m. - 24+1 darbo dienos (b.l.37). Tai, kad buvo suteikiamos papildomos kasmetinių atostogų dienos už darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis patvirtinto ir liudytojai teismo posėdžio metu (b.l. 101,102).

Spręstina, kad, nors pareiÅ¡kėjo darbo knygelėje nėra įraÅ¡o, jog buvo dirbta ypatingomis sÄ lygomis, tačiau atostogos jam buvo skaičiuojamos, kaip dirbančiam ypatingomis darbo sÄ lygomis. Tokia atostogų skaičiavimo tvarka duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad darbdavys pripažino pareiÅ¡kėjo darbÄ kaip darbÄ ypatingomis sÄ lygomis. Pažymėtina, kad pagal P. S. darbo knygelės (b.l. 34-36) ir asmens kortelės (b.l.37,54-58) duomenis net ir nuo 1988-07-01 iki 1989-03-28, pareiÅ¡kėjo pareigas pervardinus į elektrosuvirintojo, jo atostogų ir darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka nepasikeitė, todėl Å¡i aplinkybė dar kartÄ Ä¯rodo faktÄ , kad darbdavys P. S. darbÄ iki 1988-07-01 pripažino, kaip darbÄ ypatingomis darbo sÄ lygomis.

Pagal TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir VisasÄ junginės Centrinės Profesinių SÄ jungų Tarybos Sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. iÅ¡aiÅ¡kinimo Nr. 5/8 „Dėl TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų, darbas kuriose suteikia teisę gauti valstybinę pensijÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir lengvatinio dydžio, sÄ rašų taikymo“ (toliau – ir IÅ¡aiÅ¡kinimas Nr. 5/8) 7 punktÄ laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo sugretintus darbus iÅ¡ kurių vienas neįvardintas SÄ raÅ¡uose, o kitas įvardintas, į staÅ¾Ä kompensacijai apskaičiuoti neįskaitomi.

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr.A552-88/2013), numatančia, jog tuometinio TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto IÅ¡aiÅ¡kinime Nr. 5/8 nėra iÅ¡reikÅ¡ta tiesioginio teisėkÅ«ros subjekto valia, teisėjų kolegijos vertinimu, jo taikymas nėra privalomas ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju. Sprendžiant, ar laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjas dirbo armatÅ«rininku – suvirintoju Kauno Statybinių konstrukcijų gamyklos, Formavimo – armatÅ«ros-betono ceche, turėtų bÅ«ti įtrauktas į darbo ypatingomis sÄ lygomis staÅ¾Ä , atsižvelgtina į teismo nustatytas aplinkybes, t.y.

į tai, jog pareiÅ¡kėjo darbo pobÅ«dis nesikeitė nuo įdarbinimo pradžios 1976-06-01 iki 1989-03-28 d., pareiÅ¡kėjas 85 proc. darbo dienos laiko dirbo suvirinimo darbus, likusiÄ darbo dienos dalį užėmė pasiruoÅ¡imo virinimui darbai toje pačioje patalpoje, be to, esant neginčijamiems įrodymams, jog jį tokiu pačiu intensyvumu veikė tokie patys kenksmingi faktoriai tiek pagrindinio darbo (virinant), tiek papildomo darbo (pasiruoÅ¡imo virinti, armatÅ«ros „karpymo“) metu (b.l. 101,102), spręstina, kad pareiÅ¡kėjÄ , kaip armatÅ«rininkÄ â€“ suvirintojÄ , tokiu pačiu intensyvumu veikė tokie patys kenksmingi faktoriai, kaip ir elektrosuvirintojÄ , todėl laikotarpis, kuomet pareiÅ¡kėjas dirbo armatÅ«rininko – suvirintojo pareigose (nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30) turėtų bÅ«ti įskaitytas į darbo ypatingomis sÄ lygomis staÅ¾Ä .

Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. S. 12 metų, 9 mėnesius ir 27 dienas faktiÅ¡kai dirbo suvirintojo elektra darbÄ , Å¡i profesija įtraukta į SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXII skyrių „Bendrosios profesijos“, todėl jis turi teisę į kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (Pensijų įstatymo 67 str. 2 d.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundas tenkintinas, VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-31 sprendimas Nr. (10.10)S-66629 ir VSDFV 2013 -01-04 sprendimas Nr. (6.5)I-50 (Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalis) panaikintini ir atsakovas įpareigotinas įskaityti pareiÅ¡kėjui P. S. darbo ypatingomis sÄ lygomis Kauno statybinių konstrukcijų gamykloje, Formavimo – armatÅ«ros-betono ceche, armatÅ«rininku - suvirintoju laikÄ nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-10-31 sprendimÄ Nr. (10.10)S-66629. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-01-04 sprendimÄ Nr. (6.5)I-50. Ä®pareigoti atsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių įskaityti pareiÅ¡kėjui P. S. darbo ypatingomis sÄ lygomis Kauno statybinių konstrukcijų gamykloje, Formavimo – armatÅ«ros-betono ceche, armatÅ«rininku - suvirintoju laikÄ nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti ir iÅ¡mokėti P. S. kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                   Audrius Grauželis                                                                                                                                Algis Markevičius                                                                                                                           Jolanta Medvedevienė