2021-04-14 Nr. CB-3572-2-55-3-00991-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1816

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00991-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. kovo 30 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Strateginiai projektai“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strateginiai projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centaurus Investment Group“ dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl priėmimo–perdavimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais bei piniginių reikalavimų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai turėjo pareigą tinkamai nustatyti ir apibrėžti tiek papildomų darbų vertinimo taisykles, tiek vienašalių aktų pagrįstumo vertinimo taisykles; nesant nurodytų aiškinimų, teismai iš esmės netinkamai vertino statybos teisinius santykius, jų aiškinimą, ir tuo pagrindu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai, vertindami ieškovo pateiktas sąskaitas, nevertino tarp šalių susiklosčiusios dalykinės praktikos, elgesio sutarties vykdymo metu, sutarties tikslo bei šalių papročių. Taigi, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios rangovo teisės į atliktų statybos papildomų darbų atlyginimą, nesant atskiro susitarimo, nes (i) šalių tarpusavio praktikoje papildomai darbai nebuvo užsakomi žodžiu ir apmokami, (ii) būtinumas pasireiškė atsakovo ekonomine papildomų darbų nauda, (iii) papildomi darbai buvo patvirtinti vienašaliu nenuginčytu aktu, (iv) papildomi darbai buvo patvirtinti Techninės priežiūros vadovo, to neįvertinus buvo padaryti aiškūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)6.659, 6.694 straipsnių bei CPK 178, 185 straipsnių pažeidimai.

Teismai padarė akivaizdų CK 6.665 straipsnio pažeidimą, kadangi laikė nekokybiškai atliktais darbus, kurie buvo priimti, taip pat kurie nebuvo priimti ir pripažinti neatliktais, taip pat du kartus iš ieškovo priteista suma už statybinių šiukšlių išvežimą; darbų trūkumai buvo panaudoti prieš ieškovą tik bylą nagrinėjant teismui, o ieškovas net nutraukiant sutartį nenurodė darbų defektų, todėl tokie defektai, kurie atsirado ne dėl ieškovo kaltės, o buvo nepadaryti dėl atsakovo inicijuoto sutarties nutraukimo, negalėjo būti naudojami prieš ieškovą.

Ieškovui sustabdžius darbus dėl atsakovo nemokumo, buvo ne visur uždengta skarda ant stogų, todėl dėl oro sąlygų (lietaus) galėjo būti šiek tiek apgadintas jau atliktas, priimtas ir aktuotas sienų padengimas dekoratyviniu tinku pagal Sutartį Nr.2. Tai nebuvo tiesiogiai nuo rangovo priklausantis pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos dėl vienašalio sutarties nutraukimo, ir tai, kad tarp šalių buvo tęsiami statybos darbai ir užsakomi papildomi statybos darbai jau po sutartyse numatytų darbų pabaigos terminų, taip pat tai, kad po sutartyse numatyto darbų pabaigos termino atsakovas (užsakovas) mokėjimo ieškovui, tai, kad užsakovas nuolat vėlavo mokėti pagal pateiktas sąskaitas faktūras bei ne laiku pateikė dokumentaciją, buvo pagrindas laikyti, kad atsakovas neteisėtai, remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, šias sutartis vienašališkai nutraukė.

Laikant, kad atsakovas neteisėtai nutraukė statybos sutartis, bauda (nutraukimo padariniai) negalėjo būti taikoma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Strateginiai projektai“ žyminį mokestį sumokėjusiam M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 26 d. Luminor banke, dokumento Nr. 45.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas