fd181531-bc6d-433b-9982-ba6cec63ca28 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-462/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32960-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Donatui Lengvinui, nuteistojo A.

Ž. gynėjui advokatui Vaclovui RuÅ¡kiui, civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Augustinui VaičiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Laimono Straukos ir civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Augustino VaičiÅ«no apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-03-18 nuosprendžio, kuriuo A.

Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. A. Ž. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam dvejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Iš dalies patenkintas N. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir priteista 1 535,22 Eur iš AB ,,Lietuvos draudimas“. Iš dalies patenkintas L. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir priteista 1 535,22 Eur iš AB ,,Lietuvos draudimas“. Iš dalies patenkintas V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir priteista 3 482,72 Eur iš AB ,,Lietuvos draudimas“. Iš dalies patenkintas D. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir priteista 2 255,68 Eur iš AB ,,Lietuvos draudimas“.

Patenkintas N. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patenkintas V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 2 000 Eur ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patenkintas L. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkintas D. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš A. Ž. priteista nukentėjusiesiems N. S., V. S., L. S. po 250 Eur, D. M.– 447,34 Eur proceso išlaidų. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. A. Ž. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2017-07-01, apie 08.08 val., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 217 km, Mickų k., Klaipėdos r., keturių eismo juostų kelyje, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo po dvi eismo juostas, A.

Ž., vairuodamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį ,,Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, ne mažesniu kaip 80 km/val. greičiu, virÅ¡ydamas Å¡iame kelio ruože didžiausiÄ leistinÄ važiavimo greitį – ,,70“, turėdamas pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir objektyviÄ galimybę pastebėti pirmoje eismo juostoje stovintį su įjungtais avariniais žibintais automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio ,,Audi A4“ galÄ , dėl to automobilis nuvažiavo į deÅ¡inės pusės griovį.

Eismo įvykio metu automobilio ,,Audi A4“ vairuotoja V. S. dėl patirtų sužalojimų žuvo, keleiviui V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas L. Strauka nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-03-18 nuosprendžiu, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, iÅ¡teisinti.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iÅ¡ naujo atlikti visų įrodymų tyrimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas Å¡aliÅ¡kai atliko įrodymų tyrimÄ , nevisiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos, dėl to padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo suformuluotos įrodymų vertinimui nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas taikytinos taisyklės bei pažymima, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. 2.2. Baudžiamojoje byloje nepateikta nė viena objektyvi ekspertizė, kad nuteistasis atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktai, lėmę eismo įvykį, pasibaigusį žmogaus mirtimi.

Kaltinimas nuteistajam grindžiamas tik dviejų liudytojų – L. G. ir V. S. (V. S.) parodymais, kurie neva parodė, kad matė, kaip žuvusiosios vairuojama transporto priemonė stovėjo pirmoje juostoje su įjungtais avariniais žibintais. Tačiau šie liudytojų parodymai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančiu 2018-12-11 ekspertizės aktu Nr. 11-2383(18), kuriame konstatuota, jog dešinės pusės galinio žibinto posūkio (avarinių) šviesų lemputė techniškai tvarkinga. Nustatyti, ar ji švietė smūgio metu į automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį, negalima.

Smūgio metu į automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kairės pusės priekinio žibinto posūkio (avarinių) šviesų lemputė nešvietė. Šio žibinto posūkio (avarinių) šviesų lizde jokios lemputės nėra. Dešinės pusės priekinio žibinto posūkio (avarinių) šviesų lemputė techniškai tvarkinga. Nustatyti, ar ji švietė smūgio metu į automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį, negalima.

Kairės pusės šoninio žibinto posūkio (avarinių) šviesų lemputė techniškai tvarkinga. Nustatyti, ar ji švietė smūgio metu į automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį, negalima. Dešinės pusės šoninio žibinto posūkio (avarinių) šviesų lemputė techniškai tvarkinga. Nustatyti, ar ji švietė smūgio metu į automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį, negalima.

Ekspertizės akte nurodoma, kad deÅ¡inės pusės galinio žibinto posÅ«kio (avarinių Å¡viesų) lemputės bei abiejų Å¡oninių posÅ«kio (avarinių Å¡viesų) lempučių siÅ«leliai nežymiai deformuoti, tačiau lemputės techniÅ¡kai tvarkingos ir gali dar ilgai veikti. Nustatyti, ar minėtų lempučių siÅ«leliai deformuoti bÅ«tent smÅ«gio metu į automobilio „Audi A4“ galinę dalį, negalima, kadangi tokios mažos siÅ«lelių deformacijos gali atsirasti dėl kelio nelygumų sukeltų vibracijų eksploatuojant automobilį įprastomis sÄ lygomis.

Pažymėta, jog priekinio kairės pusės žibinto lizde posÅ«kio (avarinių) Å¡viesų lemputės nėra. Darant prielaidÄ , kad po eismo įvykio iÅ¡ Å¡io žibinto lemputė nebuvo paÅ¡alinta, t. y. eismo įvykio metu žibinto lizde jos nebuvo, smÅ«gio metu į automobilio „Audi A4“ galinę dalį Å¡io žibinto posÅ«kio (avarinė) Å¡viesa neÅ¡vietė. Pasak nuteistojo gynėjo, dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, jog liudytojai, teigdami, kad žuvusiosios automobilis stovėjo su įjungtomis avarinėmis Å¡viesomis, klaidino teismÄ , nes kairės priekinės lemputės žuvusiosios vairuojamoje transporto priemonėje iÅ¡ viso nebuvo. 2.3.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė antstolės Vidos Daugirdienės atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuotos objektyvios aplinkybės akivaizdžiai paneigia nurodytų liudytojų iÅ¡dėstytas aplinkybes - pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , liudytojai galėjo matyti tik patį susidÅ«rimo momentÄ , nes liudytojai iÅ¡ viso negalėjo pasakyti, iÅ¡ kur atsirado nuteistojo A. Ž. vairuojama transporto priemonė. 2.4. Bylos nagrinėjimo metu teismui gynyba teikė filmuotÄ medžiagÄ , kuri atlikta 2018-07-25, esant žymiai geresnėms oro sÄ lygoms, nei buvo 2017-07-01, iÅ¡ Å¡ios medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje apklausti liudytojai galėjo pastebėti žuvusiosios automobilį iÅ¡ ne tolesnio kaip 50–100 metrų atstumo, t. y. likus 1–2 sekundėms iki susidÅ«rimo, o žybčiojančias avarines Å¡viesas (jei jos buvo įjungtos) buvo galima pastebėti tik visiÅ¡kai priartėjus prie žuvusiosios transporto priemonės, t. y. filmuota medžiaga paneigia liudytojų parodymus, kad jie neva matė žuvusiosios transporto priemonę su įjungtomis avarinėmis Å¡viesomis, stovinčiÄ jau 500–900 metrų atstumu.

Taip pat iÅ¡ filmuotos medžiagos yra galima daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonėje, kuriÄ vairavo liudytojas V. S., buvę asmenys negalėjo objektyviai nustatyti, ar žuvusiosios transporto priemonė tik stovėjo, o ne darė manevrÄ , nedideliu greičiu iÅ¡ kelkraščio iÅ¡važiuodama į pirmÄ eismo juostÄ . 2.5. IÅ¡ judančioje transporto priemonėje darytos filmuotos medžiagos negalima objektyviai pasakyti, kad žuvusiosios transporto priemonė stovėjo pirmoje juostoje priekiniu deÅ¡iniu ratu kirtusi Å¡oninę kelio linijÄ , o ne iÅ¡važinėjo iÅ¡ kelkraščio į pirmÄ eismo juostÄ .

Tačiau teismas atsisakė priimti šį įrodymÄ , kuris galėjo bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais baudžiamojoje byloje. 2.6. Siekiant patikrinti liudytojų, kurių parodymais yra grindžiamas kaltinimas, gebėjimÄ pamatyti stovinčiÄ ar nedideliu greičiu judančiÄ transporto priemonę, kurioje įjungtos avarinės Å¡viesos, gynyba prašė atlikti BPK 197 straipsnyje numatytÄ proceso veiksmÄ â€“ eksperimentÄ . 2.7. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimÄ (pažeidimus) ir kad bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (apeliaciniame skunde padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nagrinėjamu atveju žmogus žuvo). Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimÄ , turi bÅ«ti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikÅ¡mės eismo įvykiui.

Tačiau, net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sÄ lygas bei situacijas, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. Neturėdamas pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai dėl visų Å¡ių požymių įrodytumo, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio, net jeigu ir eismo įvykio metu kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. 2.8.

Pirmosios instancijos teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ nutartį, atsisakė atlikti parodymų patikrinimÄ , nors tokio procesinio veiksmo atlikimas bÅ«tų leidęs patvirtinti arba paneigti baudžiamoje byloje apklaustų liudytojų parodymus. Viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas be motyvuotų nutarčių atsisakydavo priimti gynybos įrodymus, kai nukentėjusios pusės bet kokius praÅ¡ymus tenkindavo. 2.9. Žuvusiosios veiksmuose galbÅ«t buvo KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti) ir 141 punkto (sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama deÅ¡inėje kelio pusėje, kuo deÅ¡iniau kelkraÅ¡tyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraÅ¡tyje.

Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas, iÅ¡važiuodamas į (iÅ¡) kelkraÅ¡tį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams) pažeidimai. 2.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamoje byloje pirminių raÅ¡ytinių dokumentų -– įvykio vietÄ apžiÅ«rėjusių policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, kurie neginčijamai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nams vietoje aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes net nekilo abejonių, kad susidÅ«rimo metu žuvusiosios vairuojama transporto priemonė ne stovėjo, bet judėjo, nes buvo užfiksuota įjungta transporto priemonės pavarų svirtis, o pati transporto priemonė tuo metu dar nebuvo paÅ¡alinta iÅ¡ įvykio vietos ir transportuota į saugojimo aikÅ¡telę. 2.11.

Tokie policijos pareigÅ«nų užfiksuoti duomenys neprieÅ¡tarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos „Audi“ centro iÅ¡duotame raÅ¡te nurodytiems duomenims, jog automatinės pavarų dėžės svirtis gali bÅ«ti perjungiama nenuspaudus svirties jungiklio, jei automobilio greitis didesnis nei 5 km/val. ir yra jungiama iÅ¡ judėjimo į priekį padėčių (svirties padėtys „D“, „3“, „2“, „1“) ar važiavimo atbuline eiga padėties (svirties padėtis „R“) į neutraliÄ padėtį (svirties padėtis „N“); atvirkščias jungimas, tai yra iÅ¡ neutralios padėties (svirties padėtis „N“) į kažkuriÄ iÅ¡ judėjimo padėčių (svirties padėtys „D“, „3“, „2“, „1“ ar „R“) nenuspaudus jungiklio negalimas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. I. patvirtino, jog 12 metų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) „Audi“ centro vadovybės atstovas. Pažymėjo, jog kai automobilis važiuoja ir jo greitis yra didesnis nei 5 km/val. ir yra įjungta padėtis „D” ar „R“, tai svirties perjungimas galimas nenuspaudus svirties mygtuko. Jei svirtis yra padėtyje „N“, tada nenuspaudus mygtuko, perjungti svirties padėtį negalima. Jei bent viena judėjimui skirta pavara įjungta, kai automobilis važiuoja ir jo greitis yra didesnis nei 5 km/val., tai nenuspaudus mygtuko galima pavarų svirtį pakeisti į „N“ (neutraliÄ ).

Jei automobilis juda, pavarų svirtis neįsijungia į „P“ (parking), nes Å¡ioje pozicijoje mechaniÅ¡kai blokuojami ratai. Nurodė, jog nežino, ar nuo stipraus smÅ«gio eismo įvykio metu pavarų svirtis gali persijungti į kitÄ padėti, ar ant kelio liktų slydimo žymės, esant įjungtam „P“ (parking) režimui. 2.12. Pirmosios instancijos teismas selektyviai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir fragmentiÅ¡kai, atskirai vienus nuo kitų vertino byloje esančius duomenis, padarė bendro pobÅ«džio iÅ¡vadas ir jų nepagrindė įrodymų turinio analize arba netgi padarė iÅ¡vadas, prieÅ¡taraujančias įrodymų turiniui. 2.13.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , vadovavosi suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos pateikė veiklos nevykdanti Å«kinė bendrovė UAB „Juodasis Obeliskas“, tai taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

3. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-03-18 nuosprendžiu, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – nuteistÄ jį A. Ž. iÅ¡teisinti, civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Jei apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad A. Ž. nuteistas pagrįstai, apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamas alternatyvus praÅ¡ymas – sumažinti nukentėjusiesiems iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teigimu, bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ , siekiant nustatyti tikslų analizuojamo eismo įvykio kilimo mechanizmÄ , pagrindinę eismo įvykio kilimo sÄ lygÄ , eismo įvykio dalyvių veiksmus, susijusius su eismo įvykio kilimu priežastiniu ryÅ¡iu bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių nustatymui yra reikalingos specialios žinios. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl nuteistojo A. Ž. kaltės, kaip bÅ«tinosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos 3.1.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuteistasis, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį, važiavo pirma eismo juosta ne mažesniu nei 80 km/val. greičiu, turėdamas pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir objektyviÄ galimybę pastebėti pirmoje eismo juostoje stovintį su įjungtais avariniais žibintais automobilį „Audi“, elgdamasis neatsargiai, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio „Audi“ galÄ , dėl to pastarasis nuvažiavo į deÅ¡inės pusės griovį bei kilo Å¡ioje byloje aptariamos pasekmės. T. y. nuteistasis pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus.

Teigia, jog Å¡ios iÅ¡vados neatitinka objektyvių baudžiamosios bylos duomenų bei yra priimtos iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus visų pagrįstų bei nenuginčijamų iÅ¡vadų padarymui reikÅ¡mingų įrodymų. 3.2. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilis „Audi“ pajudėjęs iÅ¡ stovėjimo vietos staiga atsirado prieÅ¡ais jo automobilį. T. y. nuteistasis nurodė, kad byloje aptariamas eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio „Audi“ vairuotoja, pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė jam kelio ir tokiu bÅ«du sudarė jam neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

Žuvusioji pažeidė KET 101 punkto, numatančio, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Nors byloje yra Å¡iuos nuteistojo parodymus patvirtinantys objektyvÅ«s duomenys, pirmosios instancijos teismas jų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė, neįvertino BPK nustatyta tvarka, o tai sÄ lygojo nepagrįstų iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės, atitinkamai ir apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės padarymÄ . 3.3.

Bylos duomenys patvirtina, kad krovininio automobilio deÅ¡inė priekio pusė, bet ne visas priekis kontaktavo su automobilio „Audi“ galo kaire puse. Tai objektyviai patvirtina, kad analizuojamas eismo įvykis iÅ¡ tiesų galėjo kilti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobilio „Audi“ vairuotojai pradedant važiuoti iÅ¡ sustojimo vietos ir neduodant kelio pirma eismo juosta važiavusiam krovininiam automobiliui. Å iuos teiginius patvirtina ir byloje užfiksuoti duomenys apie „Audi“ vairuotojos nepatyrimÄ vairuoti (pvz., nukentėjusiųjų parodymai).

Patikimų duomenų, paneigiančių nuteistojo parodymus, byloje nėra. 3.4. Liudytojų V. S. ir L. G. parodymai nepatikimi. Šie liudytojai vieninteliai teigė, kad važiuodami link Klaipėdos, priešingoje kelio pusėje, t. y. iš priekio, automobilį „Audi“ jie pastebėjo iš maždaug 800–900 metrų. Teigė, jog matė, kad automobilis „Audi“ pirmoje eismo juostoje stovėjo su įjungtais avarinių šviesų žibintais. Tačiau šiuos liudytojų parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys, iš kurių matyti, kad:

a) matomumas iš vairuotojo pusės dienos metu įvykio vietoje buvo tik 500 metrų;

b) byloje aptariamo automobilio „Audi“ priekiniam kairės pusės žibinte, posÅ«kio (avarinių) Å¡viesų lizde, lemputės nėra, eismo įvykio metu kairės pusės priekinio žibinto posÅ«kio (avarinių) Å¡viesų lemputė neÅ¡vietė, o nustatyti, ar eismo įvykio metu Å¡vietė kitos Audi posÅ«kių (avarinių) Å¡viesų lemputės, negalima (2018-12-11 ekspertizės aktas Nr. 11-2383(18), b. t. 4, b. l. 124–126). Visa tai patvirtina, kad Å¡ių liudytojų parodymai ne tik vertintini kritiÅ¡kai, bet ir nepaneigia bei negali paneigti bÅ«tinybės tiksliai nustatyti analizuojamo eismo įvykio kilimo mechanizmÄ , kurio nustatymui reikalingos specialios žinios. 3.5.

Tikslus analizuojamo eismo įvykio kilimo mechanizmo nustatymas, reikalaujantis specialių žinių, yra itin reikÅ¡mingas tinkamam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. BÅ«tent turint specialių žinių, taikant patvirtintas (aprobuotas) eismo įvykių autotechninio tyrimo metodikas, galima itin tiksliai atkurti visÄ eismo įvykio eigÄ , tiksliai nustatyti jo kilimo mechanizmÄ bei techniniu požiÅ«riu nustatyti tiek pagrindinę sÄ lygÄ , lėmusiÄ Å¡io eismo įvykio kilimÄ , tiek eismo įvykio dalyvių veiksmus, turėjusius priežastinį ryšį eismo įvykio kilimui.

Tikslus Å¡ių duomenų nustatymas yra reikÅ¡mingas ne tik pagrįstų teisinių iÅ¡vadų dėl kaltės padarymui, bet ir tinkamam kitų, iÅ¡ jų su civilinės atsakomybės kilimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimui. Å iuo atveju akivaizdu, kad yra bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ bei paskirti autotechninę analizuojamo eismo įvykio ekspertizę. Dėl automobilio „Audi“ vairuotojos veiksmų įvertinimo 3.6. Jeigu bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad analizuojamas eismo įvykis kilo liudytojų V.

S. ir L. G. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui „Audi“ stovint kelio, kuriame yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, pirmoje eismo juostoje, tai bÅ«tų bÅ«tina tinkamai įvertinti ir automobilio „Audi“ vairuotojos veiksmų atitikimÄ KET reikalavimams bei eismo saugumui. Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas tokių „Audi“ vairuotojos veiksmų, jeigu bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad jie buvo bÅ«tent tokie, kokie nurodyti skundžiamame nuosprendyje, nepagrįstai ir neteisėtai nevertino, o tai taip pat sÄ lygojo skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ . 3.7. KET 141 punkte įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama deÅ¡inėje kelio pusėje, kuo deÅ¡iniau kelkraÅ¡tyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraÅ¡tyje.

Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (iÅ¡važiuodamas) į (iÅ¡) kelkraÅ¡tį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies deÅ¡inėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos. Jeigu bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad automobilis „Audi“ pirmoje eismo juostoje stovėjo, tai tokiu atveju jo vairuotoja pažeidė paminėto KET punkto reikalavimus ir Å¡ie jos veiksmai neabejotinai nepriimtini eismo saugumo prasme bei susiję su eismo įvykio kilimu.

Tinkamas Å¡ių jos veiksmų, jeigu bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad jie buvo, įvertinimas yra reikÅ¡mingas ir tinkamam civilinės atsakomybės klausimo iÅ¡sprendimui, tai skundžiamame nuosprendyje nebuvo padaryta. 3.8. KET 151 punktas numato, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę Å¡viesos signalizacijÄ , jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ , kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau paÅ¡alinti transporto priemonę nuo kelio.

Jeigu norima sustoti neapÅ¡viestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi bÅ«ti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietÄ bÅ«tina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte. Tai reiÅ¡kia, jog jeigu bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad automobilis „Audi“ pirmoje eismo juostoje stovėjo ten sustojęs priverstinai, jo vairuotoja turėjo kuo skubiau paÅ¡alinti transporto priemonę nuo kelio.

Iš bylos duomenų matyti, kad po eismo įvykio abu „Audi“ keleiviai buvo automobilyje, t. y. jie nebuvo išlipę ir nesiėmė jokių veiksmų, kad kuo skubiau pašalintų transporto priemonę nuo kelio. Šie nukentėjusiųjų veiksmai, jeigu jie tokie buvo, taip pat akivaizdžiai susiję su eismo įvykio kilimu, taip pat turi įtakos tinkamam civilinės atsakomybės nustatymui bei taikymui, tačiau, pirmosios instancijos teismas jų neanalizavo, nevertino ir neaptarė. Tai patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir dėl šių argumentų.

Dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio 3.9. Kokiais bylos duomenimis remiantis padarytos iÅ¡vados dėl nukentėjusiųjų iÅ¡gyvenimų bei glaudžių ir tvirtų ryÅ¡ių su žuvusiÄ ja skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, taip buvo pažeistos nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles, reglamentuotos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 3.10. IÅ¡ bylos medžiagos, taip pat ir nukentėjusiųjų civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad nukentėjusioji D. M. eismo įvykio metu gyveno ir dirbo Å vedijoje, su žuvusiÄ ja matydavosi per atostogas.

Nukentėjusieji V. S. ir L. S. gyveno atskirai nuo žuvusiosios, t. y. ne kartu. Kartu, ir tai tik kažkiek laiko, kaip savo apklausoje nurodė V. S., su žuvusiÄ ja gyveno tik nukentėjusysis N. S.. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi bÅ«ti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, Å¡ių santykių kokybė. Nukentėjusiųjų santykiai su žuvusiÄ ja nebuvo identiÅ¡ki, atitinkamai ir jų patirta neturtinė žala nėra identiÅ¡ko dydžio, kaip Å¡iuo atveju nepagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas. 3.11.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžiai analogiÅ¡kose bylose pagal esamÄ Lietuvos teismų praktikÄ svyruoja nuo 1 500 Eur, kai žuvusiojo vaikai gyvena užsienyje, iki 30 000 Eur. Tačiau visais atvejais, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, privalu vertinti ne tik asmenų santykius su žuvusiuoju, bet ir jų turinį, kokybę, kurie, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nebuvo vienodi, o tai lemia, jog ir nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala nėra identiÅ¡ko dydžio.

Visa tai patvirtina, kad ir su neturtinės žalos dydžiais susijusi skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta.

4. Nukentėjusieji, civiliniai ieškovai N. S., V. S., L. S. ir D. M. (toliau – ir nukentėjusieji) su nuteistojo A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniais skundais nesutinka, prašo apeliacinius skundus atmesti bei priteisti iš nuteistojo A. Ž. ir iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 350 Eur nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimu.

5. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas advokatas Vaclovas Ruškys bei civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. Vaičiūnas apeliacinius skundus prašė tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas D. Lengvinas apeliacinius skundus prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 6. Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nuteistojo apeliaciniame skunde kvestionuojamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, teigiama, jog įrodymų tyrimÄ teismas atliko Å¡aliÅ¡kai, nevisiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A. Ž. kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas teisėjams įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

10. Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kurių pagrindu A. Ž. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ , yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, Å¡is teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus, kiekvienÄ atskirai ir kaip visumÄ , nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikė iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų parodymai, specialistų bei ekspertų iÅ¡vados, kelių eismo įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolų duomenys ir kt.), pateikta įrodymų analizė ir iÅ¡vados dėl jų vertinimo.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Ž. kaltę pagrindė ne prielaidomis, o byloje surinktų ir pagal įstatymo reikalavimus iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Dėl A. Ž. kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ 11. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, paÅ¡alinti abejones, 2018-10-19 nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, teisiamųjų posėdžių metu apklausė ekspertus D.

J., kuris paaiÅ¡kino eismo įvykio techninę pusę, bei J. M., kuris paaiÅ¡kino pateiktas iÅ¡vadas, abu ekspertai atsakė į proceso dalyvių klausimus. Buvo apklausti tiesiogiai eismo įvykį matę liudytojai M. K. (M. K.), L. G., V. S. (V. S.), kurie paaiÅ¡kino įvykių sekÄ matyto eismo įvykio metu. Taip pat apklausti kiti liudytojai – A. K., kuri matė A. Ž. vairuotÄ automobilį pravažiuojantį iki įvykio bei vėliau, važiuodama paskui A. Ž. vairuotÄ transporto priemonę, bei įvykus įvykiui, buvo sustojusi, taip pat apklausti į eismo įvykį atvykę policijos pareigÅ«nai, tiek pildę atsitikus eismo įvykiui bÅ«tinus užpildyti (nubraižyti) dokumentus, tiek padėję likviduoti eismo įvykio pasekmes.

Ä® teisiamÄ jį posėdį baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat kvietė bei kaip liudytojÄ apklausė „Audi“ centro atstovÄ . Visi teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti liudytojai atsakė į proceso dalyvių klausimus. Pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos nuteistojo gynėjo pateiktÄ antstolės atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Buvo peržiÅ«rėtos baudžiamojoje byloje esančios fotonuotraukos bei vaizdo įraÅ¡ai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių priemonių bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms paÅ¡alinti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skunde nurodytus nuteistojo gynėjo praÅ¡ymus pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, priimdamas protokolines nutartis ir iÅ¡dėstydamas pagrįstus Å¡ių praÅ¡ymų netenkinimo motyvus. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikÅ¡mingos bylai teisingai iÅ¡spręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinus bylos įrodymų visumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatytais proceso veiksmais, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK numatytus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Ž. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

14. Nors nuteistasis bei jo gynėjas kelia versijÄ , kad automobilis „Audi“ iÅ¡važiavo iÅ¡ kelkraščio prieÅ¡ pat A. Ž. vairuojamÄ sunkiasvorę transporto priemonę ir bÅ«tent automobilio „Audi“ žuvusios vairuotojos padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimÄ , tačiau Å¡i nuteistojo bei jo gynėjo versija yra paneigta baudžiamojoje byloje esančiais paties nuteistojo iÅ¡ karto po įvykusio eismo įvykio duotais, taip pat kitų liudytojų, mačiusių eismo įvykį, parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

15. Kad bÅ«tent A. Ž. vairuota sunkiasvorė transporto priemonė atsitrenkė į su įjungtais avariniais signalais stovintį automobilį „Audi“, patvirtina pirmiausia paties nuteistojo iÅ¡ karto po įvykio pateiktas paaiÅ¡kinimas (b. t. 2, b. l. 121), kuriame A. Ž. nurodė, jog „šiandien vairavau a/m MB keliu Klaipėda-Å ilutė. Važiuojant pirma eismo juosta, apie 65 km/val. greičiu ties MickÅ«nų k. staiga priekyje pirmoje eismo juostoje pastebėjau lengvÄ jį automobilį. Tada staiga stabdžiau vairuojamÄ a/m ir vairÄ sukau į kairę, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tuo metu lauke smarkiai lijo. Mano manymu Å¡is automobilis stovėjo“.

16. Kad automobilis „Audi“ stovėjo su įjungtais avarinių Å¡viesų signalais, o A. Ž. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė taranavo lengvÄ jį automobilį „Audi“, patvirtina ir autoįvykį matę liudytojai V. S. ir L. G.. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklausiamas V. S. parodė (2017-07-07 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 58–59), jog 2017-07-01, apie 8.02 val., jis važiavo iÅ¡ Dituvos k., Klaipėdos r., į KlaipėdÄ . Artėdamas prie Mickų k., Klaipėdos r., pamatė prieÅ¡ingos judėjimo krypties pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį „Audi“, kuris stovėjo su įjungtais avarinių Å¡viesų žibintais.

Automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje, arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Tuo metu pamatė, kad ta pačia kryptimi link Å ilutės parvažiuoja krovininis automobilis Å¡iukÅ¡liavežis, jis važiavo pirma eismo juosta ir gana dideliu, galbÅ«t apie 70–80 km/val. greičiu. Krovininis automobilis nestabdydamas ir nemažindamas greičio tiesiai atsitrenkė į stovinčio automobilio „Audi“ galÄ . Krovininis automobilis Å¡iukÅ¡liavežis turėjo galimybę persirikiuoti į laisvÄ antrÄ jÄ eismo juostÄ ir saugiai apvažiuoti stovintį automobilį „Audi“.

AnalogiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ 2017-07-01 eismo įvykio metu nurodė ir kitas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas tiesiogiai eismo įvykį matęs asmuo – L. G. (2017-07-07 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 65–66). L. G. nurodė, jog 2017-07-01, apie 8.00 val., jis važiavo V. S. vairuojamu automobiliu iÅ¡ Dituvos k., Klaipėdos r., į KlaipėdÄ . Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Artėjant prie Mickų k., Klaipėdos r., prieÅ¡ingos judėjimo krypties pirmojoje eismo juostoje pamatė stovintį automobilį „Audi“, kuris stovėjo su įjungtais avarinių Å¡viesų žibintais.

Stovintis automobilis „Audi“ su įjungtais avarinių Å¡viesų žibintais matėsi iÅ¡ toli ir labai gerai. Tuo metu pamatė, kaip ta pačia kryptimi – link Å ilutės pusės parvažiuoja krovininis automobilis Å¡iukÅ¡liavežis, kuris važiavo pirma eismo juosta, dideliu, galbÅ«t 80-90 km/val. greičiu. Krovininis automobilis nestabdydamas, nemažindamas greičio ir kitaip nekeisdamas važiavimo krypties bei neatlikdamas kitų manevrų, tiesiai atsitrenkė į stovinčio automobilio „Audi“ galÄ .

Krovininis automobilis turėjo galimybę persirikiuoti į laisvÄ antrÄ jÄ eismo juostÄ ir saugiai apvažiuoti stovintį automobilį „Audi“. Be to, 2018-07-03 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklausiamas L. G. parodė (b. t. 4, b. l. 41–42), kad automobilis joks nevažiavo. Stovėjo beveik pirmoje juostoje automobilis su įjungtais avariniais žibintais, ne Å¡alikelėj, bet beveik pirmoje juostoje. Avarinis signalas buvo įjungtas. Apie 900–1000 m atstumu stebėjo automobilį, buvo dulksna.

Gal ne nuo pat 900 m matė, bet arčiau privažiavus matėsi, kad stovi, avariniai įjungti. Toliau – parvažiuoja Å¡iukÅ¡linė iÅ¡ Klaipėdos, nė vienos maÅ¡inos daugiau nebuvo, ir be stabdymo tiesiai į tÄ maÅ¡inÄ trenkėsi, lengvoji nuskrido į deÅ¡inę pusę, o ta Å¡iukÅ¡linė per kanalÄ ir vos ne pas juos parvažiavo. Lengvoji maÅ¡ina stovėjo, kai buvo smÅ«gis. Jokių kliūčių nebuvo matomumui, tuščias kelias buvo, automobilis aiÅ¡kiai buvo matomas. Nuo Dituvos kalniuko apie 900 m atstumu pamatė automobilį.

Automobilis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nepajudėjo, gali tÄ patvirtinti. MaÅ¡ina tikrai stovėjo. Nevažiavo automobilis, jis stovėjo. IÅ¡ arčiau matė, kad stovėjo. Niekas nebuvo atidaręs durelių ar iÅ¡lipęs.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad automobilis „Audi“ eismo įvykio metu stovėjo, taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti M. S. parodymai (2017-12-05 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 79–80). M. S., nors paties eismo įvykio tiesiogiai nematė, tačiau tokia išvada darytina iš jo parodymų turinio. M. S. parodė, jog jis dirba ugniagesiu-gelbėtoju. 2017-07-01, apie 8.00 val., jam dirbant buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kelyje Klaipėda–Dituva, Mickų k., Klaipėdos r., kad automobilyje yra prispausti žmonės. Iš susirinkusių žmonių M. S. girdėjo kalbant, kad minėtas automobilis „Audi“ stovėjo su įjungtais avariniais žibintais.

18. Teisėjų kolegija negali nepastebėti ir to, jog nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas L. Strauka aplinkybę, jog automobilis „Audi“ eismo įvykio metu vis dėlto stovėjo, taip pat pripažino. Å iÄ aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismo 2018-01-15 teisiamojo posėdžio (po pertraukos) garso įraÅ¡e iÅ¡dėstyta nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato L. Straukos pozicija – žuvusiosios transporto priemonė praktiÅ¡kai be priežasties stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje (2018-01-15 teisiamojo posėdžio 25.25–25.36 min.).

19. Be to, aplinkybę, kad automobilis „Audi“ stovėjo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina ir eksperto D. J. paaiškinimas, jog „pavarų perjungimo svirtis, matot, yra išlūžusi ta dalis ir pakilus į viršų po smūgio, apatinė dalis sveika, bet ta svirtis nustumta į priekį. Vertinant vizualiai, tai turėtų būti arba P (parking), arba R (rare). Tai turėtų būti automatinė pavarų svirtis. Automatinis režimas lyg tai tiesia eiga turėtų vaikščioti. Kadangi matom vis dėl to jinai priekyje, negaliu dabar kategoriškai teigti, bet panašu, kad tai turėtų būti arba parkingo, arba atbulinė padėtis“ (b.t. 3, b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog automobilis „Audi“ atbuline eiga tikrai nevažiavo, įvertinus eksperto D. J. paaiškinimus, darytina išvada, jog automobilio „Audi“ pavarų svirtis buvo P (parking) pozicijoje.

20. Be to, jeigu automobilių susidÅ«rimas bÅ«tų įvykęs, kaip teigia nuteistasis bei jo gynėjas, automobiliui „Audi“ įvažinėjant į A. Ž. vairuotos transporto priemonės važiavimo juostÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokiu atveju A. Ž. vairuota transporto priemonė bÅ«tų atsitrenkusi ne į automobilio Audi galinę, bet į Å¡oninę dalį. O nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių neužfiksuota. TokiÄ iÅ¡vadÄ , t. y., kad A. Ž. vairuota sunkiasvorė transporto priemonė atsitrenkė į automobilio „Audi“ galinę, o ne Å¡oninę dalį taip pat patvirtina 2017-12-05 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 79–80) užfiksuoti M.

S., nuo 2004 m. dirbančio ugniagesiu gelbėtoju bei 2017-07-01 vykusio į eismo įvykį iÅ¡laisvinti prispaustų žmonių, parodymai, kad jis nors nematė, kaip įvyko eismo įvykis, tačiau iÅ¡ automobilio „Audi“ deformacijos, t. y. iÅ¡ jos galinės dalies, sustumtos iki pat automobilio galinių sėdynių, gali spręsti, kad į Å¡io automobilio galÄ atsitrenkė krovininis automobilis Å¡iukÅ¡liavežis, kuriam buvo apgadinta priekinė dalis. Be to, ekspertas D. J. parodė, jog automobilis („Audi“) patyrė smÅ«ginį poveikį į galinę automobilio dalį.

Ä® galinę „Audi“ dalį smÅ«gis buvo (b. t. 3, b. l. 108). Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , jog policijos pareigÅ«nui, atvykusiam į įvykio vietÄ , net nekilo abejonių, kad susidÅ«rimo metu žuvusios vairuojama transporto priemonė ne stovėjo, bet judėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog teismo posėdžio metu M. B. paaiÅ¡kino, jog tokias aplinkybes tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, remdamasis pirmine savo nuomone, jokių tai patvirtinančių argumentų negalėjo teismui pateikti.

Be to, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūno M. B. tarnybinis pranešimas buvo surašytas tik atlikus pradinius ikiteisminio tyrimo veiksmus (neapklausus liudytojų ir neištyrus bei nenustačius su eismo įvykiu susijusių aplinkybių), todėl konstatuotina, jog tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad automobilis „Audi“ važiavo, nepatvirtintos byloje surinktų įrodymų. Priešingai, šioje nutartyje išdėstytais motyvais tokia aplinkybė yra paneigta.

Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo iš karto po eismo įvykio duotų paaiškinimų, jis pats nurodė, kad, jo manymu, automobilis stovėjo vietoje. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaip liudytojai apklausti L. G. ir V. S.. Tai patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys.

21. Nuteistasis bei jo gynėjas taip pat nesutinka, kad automobilis „Audi“ stovėjo su įjungta avarine šviesos signalizacija. Teigia, jog ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo bei jo gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22. Kad automobilis „Audi“ stovėjo su įjungta avarine šviesos signalizacija, patvirtina eismo įvykį tiesiogiai matę liudytojai V. S. bei L. G.. 2017-07-07 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 58–59) užfiksuoti šie V. S. parodymai: „pamačiau priešingos judėjimo krypties pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį „Audi“ (žalios spalvos, valstybinio numerio ženklo nežinau), kuris stovėjo su įjungtais avarinių šviesų žibintais“. 2017-07-07 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 65–66) užfiksuoti šie L. G. parodymai: „kai pamačiau šį automobilį, tai tarp jo ir mūsų automobilio galėjo būti apie 800-900 m atstumas, t. y. stovintis automobilis „Audi“ su įjungtais avarinių šviesų žibintais matėsi iš toli ir labai gerai“.

23. Nuteistasis bei jo gynėjas nurodo, jog liudytojų V. S. bei L. G. parodymais negalima remtis, nes jie nenuoseklÅ«s, t. y. liudytojai klaidingai nurodė atstumÄ , iÅ¡ kurio buvo galimybė pastebėti automobilį „Audi“, aplinkybę, kad automobilis „Audi“ stovėjo, o ne iÅ¡važiavo iÅ¡ stovėjimo vietos (Å¡is argumentas atmestas Å¡ios nutarties 15–20 punktuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu) bei aplinkybę, kad automobilis „Audi“ stovėjo su įjungta avarine Å¡viesos signalizacija. Teigia, kad aplinkybę, jog automobilis „Audi“ stovėjo su įjungta avarine Å¡viesos signalizacija, paneigia ekspertizės aktas, iÅ¡ kurio matyti, jog priekiniame kairiajame žibinte posÅ«kio lemputės iÅ¡ viso nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu.

24. Sutiktina su tuo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-12-11 ekspertizės akto Nr. 11-2383(18) (b. t. 4, b. l. 124–126) iÅ¡vadoje ekspertas nurodė, jog smÅ«gio metu į automobilio „Audi A4“ galinę dalį kairės pusės priekinio žibinto posÅ«kio (avarinių) Å¡viesų lemputė neÅ¡vietė. Å io žibinto posÅ«kio (avarinių) Å¡viesų lizde jokios lemputės nėra. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡i eksperto iÅ¡vada yra sÄ lyginė, t. y. ekspertas nurodė, jog priekinio kairės pusės žibinto lizde posÅ«kio (avarinių) Å¡viesų lemputės nėra. Darant prielaidÄ , kad po eismo įvykio iÅ¡ Å¡io žibinto lemputė nebuvo paÅ¡alinta, t. y. eismo įvykio metu žibinto lizde jos nebuvo, smÅ«gio metu į automobilio „Audi A4“ galinę dalį Å¡io žibinto posÅ«kio (avarinė) Å¡viesa neÅ¡vietė.

25. Iš prie baudžiamosios bylos pridėtame diske „Foto ir video įrašas iš eismo įvykio vietos apžiūros“ esančių iš karto po 2017-07-01 eismo įvykio darytų fotonuotraukų IMG_7831, IMG_7832, IMG_7833 nustatyta, jog priekinis kairio posūkio žibintas su korpusu (gaubtu) yra iškritęs iš tvirtinimo vietos automobilyje, laikosi pakibęs ant laidų. Iš prie baudžiamosios bylos pridėtame diske „„Audi A4“ apžiūra“ esančios fotonuotraukos DSC_1092, darytos 2017-07-13 8.28 val., matyti, jog automobilio „Audi“ priekinio kairio posūkio žibinto korpusas yra nuimtas, prie automobilio likęs tik priekinio kairio posūkio žibinto lemputės lizdas, lemputės lizde nėra. Automobilio „Audi“ žibintų ekspertizė paskirta tik 2018-10-19 nutartimi, t. y. daugiau nei po metų. Tyrimo objektai Lietuvos teismo ekspertizės centre gauti tik 2018-11-08.

26. Iš baudžiamojoje byloje esančios Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 401-041424 (b. t. 1, b. l.

64) nustatyta, jog UAB „Transcona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonė 2017-06-16 patvirtino, jog žuvusiosios vairuotas automobilis atitinka techninius reikalavimus, t. y. automobiliui „Audi“ likus dviem savaitėms iki eismo įvykio buvo atlikta techninė apžiūra. Bendrųjų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 (aktuali redakcija), 6 punktas numato, jog techninei apžiūrai teikiama transporto priemonė turi būti tinkamai parengta, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitiktų gamintojo ir (ar) teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. S. vairuotam automobiliui 2017-06-16 buvo suteikta teisė dalyvauti vieÅ¡ajame transporte, darytina iÅ¡vada, jog automobilis „Audi“ atitiko Bendrųjų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 4.6 punktÄ , numatantį, jog transporto priemonės posÅ«kių rodikliai ir įspėjamasis pavojaus žibintas turi mirksėti. Pastebėtina, jog vadovaujantis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedu „Transporto priemonių techninė bÅ«klė ir bÅ«klės vertinimas“, nustačius, kad posÅ«kio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai neveikia, yra konstatuojamas didelis transporto priemonės trÅ«kumas (lentelės 4.4.2 punktas).

27. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, t. y., kad V. S. vairuotas automobilis 2017-06-16 buvo techniÅ¡kai tvarkingas, jam atlikta techninė apžiÅ«ra bei padaryta iÅ¡vada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, į tai, kad 2017-07-01 eismo įvykio metu priekinis kairysis posÅ«kio žibintas su korpusu iÅ¡krito iÅ¡ jo tvirtinimo automobilyje vietos, į tai, jog 2017-07-13 automobilio „Audi“ apžiÅ«ros metu priekinio kairio posÅ«kio žibinto korpusas jau nuimtas bei žibinto lizde nėra lemputės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog žuvusiosios vairuoto automobilio priekinio kairės pusės posÅ«kio lemputė iÅ¡krito dėl 2017-07-01 įvykusio eismo įvykio metu patirto smÅ«gio į automobilio galinę dalį, todėl teisėjų kolegija sutinka su baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vertinant Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog eismo įvykio metu nebuvo automobilio ,,Audi“ priekinės kairės pusės žibinto avarinės lemputės. TokiÄ iÅ¡vadÄ , kaip jau minėta, pagrindžia ir liudytojų V.

S. ir L. G. paaiÅ¡kinimai, kurie patvirtino, jog eismo įvykio metu stebėjo įjungtus priekinius automobilio „Audi“ avarinius signalus. Be to, iÅ¡vadÄ , kad automobilis „Audi“ stovėjo su įjungta avarine Å¡viesos signalizacija, taip pat patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-09-06 Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1565(17) (b. t. 1, b. l. 55–57), Å¡iame dokumente specialistas padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog smÅ«gio metu, kai dužo automobilio „Audi A4“ kairiojo galinio žibinto lempučių kolbos, Å¡vietė (buvo įjungtos) dvi Å¡io žibinto lemputės: posÅ«kio Å¡viesų ir gabaritinių / stabdžių Å¡viesų. 2018-10-12 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas ekspertas J.

M. parodė (b. t. 4, b. l. 89–91), jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad prieÅ¡ kolbos dužimo momentÄ siÅ«lelis buvo karÅ¡tas, jis buvo įkaitęs. Degė posÅ«kio žibintas. Å i iÅ¡vada yra kategoriÅ¡ka, kad sudužimo metu Å¡vietė.

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo bei jo gynėjo pozicija, jog liudytojų V. S. ir L. G. parodymai yra nenuoseklÅ«s. Sutiktina, jog Å¡ių liudytojų parodymai nežymiai nesutampa nurodant atstumÄ , iÅ¡ kurio jie pastebėjo automobilį „Audi“, tačiau taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ie skirtumai yra nežymÅ«s, galimi dėl to, jog liudytojas V. S. vairavo automobilį, buvo įpareigotas koncentruoti savo dėmesį į eismo sÄ lygas jo kelio pusėje, o keleivis L.

G. visÄ savo dėmesį, kaip teigia, buvo sukoncentravęs į automobilį ,,Audi“ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡ių liudytojų parodymai dėl visų kitų įvykio aplinkybių sutampa, yra nuoseklÅ«s, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamuosiuose posėdžiuose buvo nuoseklÅ«s, tapatÅ«s. Be to, nenustatyta, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar A. Ž. nuteisimu. Dėl visų iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo liudytojų V.

S. bei L. G. parodymais nesiremti.

29. Kaip teisingai pastebėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent nuteistojo bei kartu su juo važiavusio M. K. parodymai buvo nenuoseklÅ«s. Pastebėtina, jog iÅ¡kart po įvykusio eismo įvykio A. Ž. savo paaiÅ¡kinime (b. t. 2, b. l. 121) nurodė, jog, jo manymu, automobilis „Audi“ stovėjo. Kaip minėta, tokios pozicijos laikėsi ir nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teisme 2018-01-15 vykusiame teisiamajame posėdyje. Tačiau vėliau tokiÄ pozicijÄ tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas kardinaliai pakeitė bei siekė įrodyti, jog automobilis „Audi“ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ Ä¯važiavo iÅ¡ kelkraščio į pirmÄ jÄ važiuojamosios dalies juostÄ .

Nuteistasis 2019-01-15 vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, jog staiga prieš jį atsirado automobilis, kuris pajudėjo iš stovėjimo juostos (b. t. 5, b. l. 23). Be to, minėtame paaiškinime nuteistasis taip pat nurodė, jog kartu su juo važiavo keleivis M. K., važiuodami su keleiviu bendravo. Tačiau vėliau 2019-01-15 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis vėl kategoriškai paneigė bendravęs su keleiviu bei nurodė, jog vairavo, nieko neveikė, nebuvo užmigęs, su pakeleiviu nekalbėjo.

Tas pats pasakytina ir apie kartu su A. Ž. važiavusio M. K. parodymus. 2018-04-04 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklausiamas M. K. parodė, jog su A. Ž. keliais žodžiais persimetė, neatsimena, apie kÄ kalbėjo (b. t. 3, b. l. 106). M. K. parodymų nenuoseklumas konstatuotinas ir dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas jis parodė, jog artėjant prie Mickų k., Klaipėdos r., jis pamatė automobilį „Audi“, tuo metu tarp A. Ž. vairuotos transporto priemonės ir automobilio „Audi“ buvo apie 30 m atstumas, matydamas, kad A.

Ž. artėja prie automobilio „Audi“ ir nestabdo bei nesirikiuoja į kitÄ eismo juostÄ , M. K. norėjo jam surėkti: „atsargiai“, bet nebespėjo, nes A. Ž. krovininio automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Audi“ galÄ (2017-07-13 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 72–73). Tačiau apklausiamas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo 2018-04-04 teisiamojo posėdžio metu M. K. jau nurodė, jog tuo momentu jam telefonas nukrito ant žemės, nespėjo nieko pamatyti, greit viskas įvyko, tik pamatė, kad maÅ¡ina nuskrido į tÄ vienÄ pusę, jau po įvykio matė, kad „Audi“ automobilis buvo žalios spalvos (b. t. 3, b. l. 106–107).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytus motyvus bei M. K. parodymus, jog nuo A. Ž. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės prietaisų skydelio suvibravęs bei dėl vibracijos nukritęs telefonas blaÅ¡kė dėmesį, daro iÅ¡vadÄ , jog vairuotojo dėmesio nukreipimas dėl Å¡ios aplinkybės lėmė tai, kad A. Ž. laiku nepastebėjo pirmojoje eismo juostoje stovinčio automobilio „Audi“, dėl to A. Ž. vairuota sunkiasvorė transporto priemonė atsitrenkė į lengvÄ jį automobilį.

Å iÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ taip pat pagrindžia eksperto D. J. 2018-04-04 teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog bet koks vairuotojo žvilgsnio nukreipimas nuo važiuojamosios dalies, jei nesusijęs su kelio apžvelgimu, techniniu požiÅ«riu nepriimtinas 31. Be to, aplinkybę, kad automobilis „Audi“ įvažiavo į A. Ž. važiavimo juostÄ , taip pat paneigia eksperto D. J. 2018-04-04 teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad automobilio „Audi“ sėdynių atloÅ¡ai deformuoti atverčiant atgal, tokia situacija susidaro todėl, kad automobilis patyrė smÅ«ginį poveikį į galinę automobilio dalį.

Į galinę „Audi“ dalį smūgis buvo (b. t. 3, b. l. 108).

32. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktas antstolės Vidos Daugirdienės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotos objektyvios aplinkybės akivaizdžiai paneigia liudytojų V. S. bei L. G. iÅ¡dėstytas aplinkybes – pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , liudytojai galėjo matyti tik patį susidÅ«rimo momentÄ , nes liudytojai iÅ¡ viso negalėjo pasakyti, iÅ¡ kur atsirado nuteistojo A. Ž. vairuojama transporto priemonė. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

33. Pirmiausia pastebėtina tai, jog eismo įvykis, kurio metu A. Ž. vairuota sunkiasvorė transporto priemonė taranavo lengvÄ jį automobilį „Audi“, įvyko 2017-07-01, apie 8.08 val., Antstolė V. Daugirdienė faktines aplinkybes konstatavo iÅ¡ esmės skirtingomis aplinkos sÄ lygomis (b. t. 5, b. l. 27–33). Faktinių aplinkybių konstatavimo data – 2018-12-20. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu matosi sniegu padengti laukai, Å¡i aplinkybė, kaip minėta, iÅ¡ esmės neatitinka sÄ lygų, buvusių eismo įvykio metu.

Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo metu fotografuojant, ant automobilio, iÅ¡ kurio fotografuota, prietaisų skydelio buvo padėtas baltas popieriaus lapas, nuotraukose matosi akivaizdus Å¡io lapo atspindys priekiniame automobilio lango stikle. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo užfiksuota, kad atliekami atstumo matavimai, o naudojant vaizdo kameras, galimas vaizdo fokusavimas, siekiant norimo tikslo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pagrįstai faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių nepripažino tinkamais įrodymais, paneigiant liudytojų V.

S. ir L. G. paaiškinimus.

34. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su liudytojų V. S. bei L. G. nurodytu atstumu, iš kurio galėjo pamatyti automobilį „Audi“, t. y., kad minėti liudytojai automobilį „Audi“ galėjo pamatyti iš ne tolesnio kaip 50–100 m atstumo bei 2017-07-01 esant blogam matomumui. 35. 2017-07-07 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 58–29) V. S. parodė, jog 2017-07-01, apie 8.02 val., nors kelio danga buvo šlapia, truputį lašnojo, tačiau matomumas buvo labai geras. 2017-07-07 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 65–66) L.

G. parodė, jog 2017-07-01, apie 8.00 val., važiavo V. S. vairuojamu automobiliu, kelio danga buvo šlapia, truputį lašnojo, tačiau matomumas buvo labai geras, artėjant prie Mickų k. pamatė priešingos judėjimo krypties pirmojoje eismo juostoje stovintį automobilį „Audi“. Kai pamatė šį automobilį, galėjo būti atstumas apie 800–900 m, stovintis automobilis su įjungtais avarinių šviesų žibintais matėsi iš toli ir labai gerai. Kai įvyko autoįvykis, tai V.

S. vairuotas automobilis buvo apie 100 m atstumu iki eismo įvykio vietos. 2017-11-07 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 86–87) A. K. parodė, kad 2017 m. vasarÄ , ryte, tikslios datos bei laiko nepamena, su vyru važiavo iÅ¡ Klaipėdos į Å ilutę. Oro ir kelio sÄ lygos buvo ne kokios, nes lynojo, bet matomumas buvo pakankamai geras. Be to, kad matomumas 2017-07-01, apie 8.00 val., buvo geras, taip pat patvirtina byloje esantis 2017-07-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (b. t. 1, b. l. 13–15), kuriame tyrėjas M.

B. skiltyje „matomus“ nurodė: iÅ¡ vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu 500 m. 2018-04-12 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklausiamas M. S. parodė (b. t. 3, b. l. 159–160), kad gal ir galėjo 500 m atstumu matyti. 2018-03-29 teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, jog automobilį „Audi“ pamatė jau 250–300 m atstumu, matomumas geras, lynojimas matomumui netrukdė (b. t. 3, b. l. 94–95), A. K. parodė, jog buvo geras matomumas (b. t. 3, b. l. 97). Ä®vertinus Å¡ias baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

Ž. neturėjo galimybės iš anksto pastebėti pirmojoje eismo juostoje stovėjusio lengvojo automobilio „Audi“ bei saugiai jį apvažiuoti, tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko tiesiame kelio ruože, atviroje vietovėje (b. t. 1, b. l. 13–14), eismas įvykio metu nebuvo intensyvus (b. t. 2, b. l. 58, 65, 86). Aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko tiesiame kelio ruože ir aplinkos reljefas netrukdė matomumui, taip pat patvirtino ir pats nuteistasis 2019-01-15 teisiamojo posėdžio metu parodydamas, kad buvo tiesi kelio trajektorija, kiek matyti, visur tiesiai buvo trajektorija, mašina nuo žemės 2 m aukščio panašiai, reljefas netrukdė (b. t. 5, b. l. 23–24).

36. Pastebėtina ir ta aplinkybė, jog nuteistasis 2019-01-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matomumas buvo iki 100 m (b. t. 5, b. l. 23–24), tačiau teigia, kad automobilį „Audi“ jis pamatė iki susidÅ«rimo likus tik 30–40 m, todėl susidÅ«rimo iÅ¡vengti objektyviai negalėjo. Kaip matyti, Å¡iuo argumentu nuteistasis prieÅ¡tarauja pats sau. Nors nurodo matomumÄ buvus iki 100 m, tačiau neva lengvÄ jį automobilį „Audi“ jis dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių pastebėjo tik likus 30–40 m iki susidÅ«rimo. Tačiau nuteistojo argumentai dėl blogo matomumo yra paneigti Å¡ios nutarties 35 punkte iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

37. Be to, byloje nustatyta ir nuteistasis neginčija aplinkybės, jog susidūrimo metu jo vairuojama transporto priemonė važiavo didesniu (apie 80 km/val.) negu toje kelio atkarpoje leistina (70 km/val.) greičiu.

38. Kaip jau minėta, Å¡ios nutarties 15–20 punktuose yra atmesti nuteistojo argumentai dėl automobilio „Audi“ įvažiavimo į nuteistojo važiavimo juostÄ , 25–27 punktuose – dėl automobilio stovėjimo neįjungus avarinių Å¡viesų signalizacijos. Apibendrinusi iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į aplinkybę, jog prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui A. Ž. vairuojamoje transporto priemonėje buvusio keleivio M. K. nukritęs telefonas nukreipė nuteistojo dėmesį nuo eismo sÄ lygų bei kelio stebėjimo, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog A.

Ž., turėdamas pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir objektyviÄ galimybę pastebėti pirmoje eismo juostoje stovintį su įjungtais avariniais žibintais automobilį „Audi“, virÅ¡ydamas didžiausiÄ leistinÄ 70 km/val. važiavimo greitį, važiuodamas pirma eismo juosta ne mažiau kaip 80 km/val. greičiu, elgėsi neatsargiai, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio „Audi“ galÄ , dėl to automobilis „Audi“ nuvažiavo į deÅ¡inės pusės griovį.

Eismo įvykio metu automobilio „Audi“ vairuotoja V. S. dėl patirtų sužalojimų žuvo, keleiviui V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. Ž. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai.

39. Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pateikta nė viena objektyvi ekspertizė, kad nuteistasis A. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai, dėl kurių įvyko įvykis, pasibaigęs žmogaus mirtimi.

40. BPK 208 straipsnis numato, jog ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiÅ¡kia, kad ekspertizė yra skiriama tada, kai jos iÅ¡vados reikalingos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bylos aplinkybėms iÅ¡tirti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį ekspertizės aktÄ , ekspertų D.

J. bei J. M. paaiÅ¡kinimus, sugretinęs juos su kitais įrodymais nustatė, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡dėstė argumentus, jog nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta – eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad nuteistasis A. Ž., vairuodamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį ,,Mercedes-Benz Actros“, važiuodamas pirma eismo juosta, ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, virÅ¡ydamas Å¡iame kelio ruože didžiausiÄ leistinÄ važiavimo greitį – ,,70“, turėdamas pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir objektyviÄ galimybę pastebėti pirmoje eismo juostoje stovintį su įjungtais avariniais žibintais automobilį ,,Audi A4“, elgdamasis neatsargiai, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio ,,Audi A4“ galÄ , dėl to automobilis ,,Audi A4“ nuvažiavo į deÅ¡inės pusės griovį, eismo įvykio metu automobilio ,,Audi A4“ vairuotoja V.

S. dėl patirtų sužalojimų žuvo, keleiviui V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ skirti autotechninę ekspertizę, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, t. y. neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ar darydamas iÅ¡vadas rėmėsi netinkamu įrodymų Å¡altiniu.

41. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde svarstoma, jog pati žuvusioji galbÅ«t pažeidė KET 9 ir 141 punkto reikalavimus. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu duomenų apie V. S. galbÅ«t padarytus KET 9 ir 141 punkto pažeidimus nebuvo surinkta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo gynėjÄ supažindinus su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ , gynėjas L. Strauka nepareiÅ¡kė jokių praÅ¡ymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas siekiant patikrinti / patikslinti liudytojų parodymus, pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlikti liudytojų L.

G. ir V. S. parodymų patikrinimÄ vietoje (b. t. 3, b. l. 11). Nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas neprašė papildyti ikiteisminį tyrimÄ nustatant žuvusiosios galbÅ«t padarytus KET reikalavimų pažeidimus. Be to, jeigu V. S. ir bÅ«tų pažeidusi KET 9 ir 141 punktų reikalavimus, tai pažymėtina, kad Å¡ie pažeidimai turėtų bÅ«ti susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta.

PrieÅ¡ingai, eismo įvykis įvyko vasarÄ , Å¡viesiu paros metu, pačiam nuteistajam gerai žinomame kelio ruože nuteistasis 2019-01-15 teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dvejus metus tuo keliu kiekvienÄ dienÄ važiuoja (b. t. 5, b. l. 24). Kaip jau konstatuota Å¡ios nutarties 38 punkte, eismo įvykis įvyko ne dėl žuvusios V. S. automobilio sustojimo, o dėl neteisėtų A. Ž. veiksmų. Teigti, kad Å¡ioje byloje dėl eismo įvykio, kurio metu kilo neatkuriami padariniai – žuvo žmogus, yra kaltas pats nukentėjęs asmuo, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo – objektyvių duomenų apie tai, kad V.

S. savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 141 punktus, byloje nėra. Tuo tarpu padidinto pavojaus Å¡altinio – sunkiasvorės, didelių gabaritų Å¡iukÅ¡lių vežimo transporto priemonės vairuotojas A. Ž., esant nustatytoms aplinkybėms – geram kelio matomumui ir eismo sÄ lygoms, važiuodamas didesniu (apie 80 km/val.) negu leistinas maksimalus (70 km/val.) greičiu, turėjo dėti maksimalias pastangas iÅ¡vengti bet kokių galimų ir iÅ¡ anksto numatomų kliūčių kelyje, bÅ«ti atidus ir dėmesingas, susitelkęs į keliÄ , o ne pažeisdamas, be kita ko, darbuotojo pareiginius nuostatus (b. t. 3, b. l. 149–150) (nuteistasis Å¡ios aplinkybės neginčija, b. t. 5, b. l 23), vežti pakeleivį – buvusį bendradarbį M.

K., su kuriuo bendravo, o dėmesį papildomai išblaškė pakeleivio po kojomis nukritęs telefonas, dėl to net nepastebėjus priekyje stovinčio automobilio, nestabdžius didžiule smūgio jėga trenktis į stovintį automobilį. Būtent ši veiksmų seka buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – eismo įvykiu.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-03-18 nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. nuteistas dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nuosprendžio dalis paliktina nepakeista, o apeliaciniai skundai, kuriuose kvestionuojama A. Ž. kaltė, atmestini kaip nepagrįsti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 43. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde kvestionuojamas nukentėjusiesiems priteisto turtinės žalos atlyginimo dydis. Skunde nurodoma, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neanalizavo santykių tarp žuvusiosios bei nukentėjusiųjų kokybės, o tai lemia, jog nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala nėra identiÅ¡ko dydžio. Visa tai patvirtina, kad ir su neturtinės žalos dydžiais susijusi skundžiamo nuosprendžio dalis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta bei teisėta.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas dėl iš jos nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio negautas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-03-18 nuosprendžio dalies dėl iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisto neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems neanalizuoja (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju už A. Ž., kaip darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, padarytÄ Å¾alÄ atsako jo darbdavė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å ios aplinkybės nei nuteistasis, nei civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atitinka teisinį reglamentavimÄ (CK 6.264 straipsnis).

46. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

47. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

48. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

49. AiÅ¡ki yra teismų praktika, pagal kuriÄ asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu gali bÅ«ti pripažintas Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis (iÅ¡ jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

50. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018), o iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-331-976/2018). Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys su žuvusiÄ ja buvo susiję artimais asmeniniais (Å¡eimos) ryÅ¡iais – kraujo giminyste. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, jog Å¡ių santykių pobÅ«dis, jų artumas ir glaudumas neabejotinai sudaro pagrindÄ dideliems asmeniniams iÅ¡gyvenimams dėl staigios motinos mirties atsirasti bei sudaro teisines prielaidas Å¡iems reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ pagal 6.250, 6.299 straipsnių nuostatas.

51. Nors civilinė atsakovė teigia, jog ne visų nukentėjusiųjų santykiai su žuvusiÄ ja buvo identiÅ¡kai kokybiÅ¡ki, dėl to nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai, pasak civilinės atsakovės, neturi bÅ«ti vienodi, tačiau teisėjų kolegija šį civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas visų nukentėjusiųjų ypač stiprus emocinis ryÅ¡ys bei ypač kokybiÅ¡ki bei Å¡ilti tarpusavio santykiai su žuvusiÄ ja.

TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau dėstomos byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei argumentai: 51.1. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika sukelti padariniai neatitaisomi – V. S. žūtis; 51.2. iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog visi nukentėjusieji emociÅ¡kai labai susiję su žuvusiÄ ja. Kaip minėta, žuvusioji buvo nukentėjusiųjų motina; 51.3. V. S. nurodė, jog dėl mamos žūties jam yra padaryta neturtinė žala, nes neteko savo artimo žmogaus – mamos, dėl to sunku su tuo susitaikyti (b. t. 1, b. l. 70).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusįjį V. S. vargina nesaugumo jausmas ir kiti emociniai išgyvenimai, kamuoja slogios mintys dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo jo mama. Dėl tragiškos mamos žūties eismo įvykio metu nukentėjusysis V. S. neteko artimo ir mylimo žmogaus, su kuriuo jį siejo itin artimi, nuoširdūs santykiai. Nukentėjusiajam iki šiol sunku susitaikyti su mintimi, kad mamos nebėra, jį slegia ilgesys, bejėgiškumo jausmas ir širdgėla. Apklausiamas 2018-03-29 teisiamojo posėdžio metu V.

S. parodė, jog su mama dažnai bendraudavo. Sunku pasakoti dvasinius iÅ¡gyvenimus ir teisme kalbėti. Su mama bendravo nuo gimimo. Su ja susitikdavo du kartus per savaitę. Pasikeitė įpročiai, nebėra kur ateiti, nes nebėra mamos. Å ventės taip pat pasikeitė, nes nebėra mamos. Buvo visokių minčių, pagalvoja, kad geriau jis bÅ«tų žuvęs. Nemiga kankina. IÅ¡ pradžių prisimindavo kiekvienÄ dienÄ . Sumažėjo bendravimo su aplinkiniais ratas, nes nebėra mamos. 51.4. N. S. nurodė, jog dėl mamos žūties jam padaryta taip pat ir neturtinė žala, nes neteko artimiausio žmogaus – mamos, patyrė Å¡okÄ ir begalinį skausmÄ , kadangi santykiai su mama buvo labai geri ir artimi.

Iki Å¡iol negali susitaikyti su mamos netektimi, kankina nemiga, vartoja raminamuosius vaistus (b. t. 1, b. l. 184). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, jog N. S., netekęs artimiausio žmogaus – mamos, patyrė didžiulį Å¡okÄ ir begalinį skausmÄ . Nukentėjusįjį N. S. su mama V. S. siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys, jie buvo labai artimi, nuolatos bendravo ir padėdavo vienas kitam gyvenimiÅ¡kais klausimais. Eismo įvykio metu, mirus V. S., nukentėjusysis prarado ne tik mylimÄ mamÄ , bet ir kasdienio gyvenimo mokytojÄ , mama jam buvo labai brangi.

Nukentėjusysis iki Å¡iol negali susitaikyti su mamos netektimi, jį kankina nuolatinė nemiga, pasireiÅ¡kia nerimas, nukentėjusysis vartojo raminamuosius vaistus. Patiriami iÅ¡gyvenimai itin neigiamai paveikė nukentėjusiojo gyvenimÄ . 2018-03-29 teisiamojo posėdžio metu N. S. parodė, jog buvo iÅ¡gyvenimas dėl mamos. Jie augo Å¡eimoje 4 vaikai. Mokėjo dalytis, yra kaip kumÅ¡tis. Jis kiekvienÄ dienÄ prisimena mamÄ , neturi jos kaip nusivežti papietauti, į Å¡ventes pas jÄ nuvykti. Niekada negalvojo, kad turės mamos pelenus, kai ji turėjo dar gyventi.

Vakare kalbėjo su mama, ryte mamos nebėra. Gal kas prikels mamÄ . Visur mama palaikydavo, vaikui močiutės nėra. Kas jam mamÄ atstos? Kankina nemiga. Kartais norisi eiti pas psichologÄ . Atramos taÅ¡kas buvo mama. 51.5. D. M. nurodė, jog dėl mamos žūties jai padaryta neturtinė žala, nes neteko vienintelio artimo žmogaus, kuriuo visada galėjo pasiremti. Su mama buvo pakankamai artimos, negali užmigti (b. t. 2, b. l. 15–16). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, jog D. M. neteko vienintelio artimo žmogaus – mamos.

Su mama nukentėjusiÄ jÄ siejo artimi ir glaudÅ«s dukros / mamos santykiai, mama buvo tas asmuo, į kurį nukentėjusioji galėjo atsiremti bet kada, bet kokiomis gyvenimo situacijomis. Mamos netektis sukėlė nukentėjusiajai vidinius dvasinius iÅ¡gyvenimus, liÅ«desį, nesibaigiantį mamos ilgesį. Po mamos mirties nukentėjusiÄ jÄ kankina nuolatinė nemiga, vargina slogios mintys ir prisiminimai, sukeliantys didžiulę Å¡irdgėlÄ . 2018-01-15 teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė, jog iÅ¡ pradžių labai stipriai (iÅ¡gyveno), neįmanoma patikėti, kad nebėra vienintelio žmogaus, kuris buvo toks artimas.

Su mama bendraudavo labai dažnai, visas atostogas žuvusioji praleisdavo pas D. M.. Buvo, kad D. M. blogai miegojo, koÅ¡marai sapnavosi. Iki pat Å¡iol kiekvienÄ rytÄ , kai važiuoja į darbÄ , jÄ prisimena ir labai ilgisi jos. Mamos netektis sukėlė gyvenimo diskomfortÄ ir sukrėtimÄ , kadangi mama buvo itin brangus žmogus. Skausmas yra begalinis. Pinigais neįmanoma, be abejo, pamatuoti skausmo. O kaip įvertinti neįvertinamÄ dalykÄ ? Ä® laidotuves jis (nuteistasis) buvo pareiÅ¡kęs norÄ atvykti, bet nukentėjusiesiems buvo per didelis skausmas jį matyti. 51.6.

L. S. nurodė, jog dėl mamos žūties jam padaryta neturtinė žala, nes pašlijo sveikata, kankina nemiga, širdies permušimai, vartoja raminamuosius vaistus (b. t. 2, b. l. 35–36). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog L. S. neteko artimo žmogaus – mamos. Mama nukentėjusiajam buvo itin artima, juos siejo glaudus šeimos ryšys. Sužinojus apie mamos mirtį ištiko šokas, didžiulis vidinis skausmas. Dėl mamos netekties nukentėjusysis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dėl to pašlijo sveikata – kankina nemiga, sutrikęs širdies ritmas, jaučiami širdies permušimai.

Dėl varginančių dvasinių iÅ¡gyvenimų, netekties skausmo nukentėjusysis vartoja raminamuosius vaistus. 2018-03-29 teisiamojo posėdžio metu L. S. parodė, jog po įvykio buvo stiprÅ«s iÅ¡gyvenimai. Kankina koÅ¡marai, prisiminimai. Viskas buvo staiga. Nėra žmogaus, su kuo pasitarti, nebėra artimo žmogaus. KiekvienÄ dienÄ prisimena ir negalės pamirÅ¡ti. Su nemiga – yra prisiminimai, iki tol nemigos nebuvo. 51.7. Kad visų nukentėjusiųjų santykiai su žuvusiÄ ja buvo labai artimi, nagrinėjamu atveju patvirtina ir tokios aplinkybės, jog visi nukentėjusieji padėjo žuvusiajai finansiÅ¡kai, t. y. visi nukentėjusieji pas žuvusiÄ jÄ turėjo pinigų fondÄ , mamos poreikiui įsigyti maÅ¡inÄ , patys nukentėjusieji dėjo pinigus, jie buvo pas mamÄ namie.

Mama irgi dėjo, nukentėjusieji visi padėjo jai nusipirkti automobilį. Žuvusiosios laidotuvėms pinigus taip pat susidėjo visi nukentėjusieji (2018-01-15 teisiamojo posėdžio metu D. M. duoti parodymai, 2018-03-29 V. S. bei N. S. parodymai).

52. Apibendrinant iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nustatytas visų nukentėjusiųjų ypač stiprus emocinis ryÅ¡ys bei ypač kokybiÅ¡ki ir Å¡ilti tarpusavio santykiai su žuvusiÄ ja, akivaizdu, jog dėl mamos žūties visi nukentėjusieji patyrė ypač didelius iÅ¡gyvenimus, emocinį skausmÄ , sveikatos bÅ«klės pablogėjimus, nemigÄ ir kitus neigiamus padarinius. Todėl, patyrus vienodai sunkius nurodytus neigiamus padarinius, natÅ«ralu, kad ir neturtinės žalos dydis neturi bÅ«ti diferencijuojamas. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad suaugę vaikai nebegyveno su mama, o yra sukÅ«rę savo Å¡eimas ir (ar) gyvena atskirai, pati savaime niekaip nesumažina iÅ¡gyvento skausmo bei patirtos neturtinės žalos dėl mamos žūties.

53. Civilinė atsakovė taip pat nesutinka su nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nei kaltinamasis, nei už savo darbuotojÄ atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki pat Å¡iol nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesiekė juos užjausti, o prieÅ¡ingai, prisiėmė gynybinę padėtį – kaltindami nukentėjusiuosius galimomis nusikalstamomis veikomis.

Teismas spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , rėmėsi neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijais, atsižvelgė ir į kaltinamojo bei civilinio atsakovo gynybinę pozicijÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, įvertino civiliniais ieÅ¡kiniais praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos klausimus.

54. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

55. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis tokio pobÅ«džio bylose svyruoja iki 30 000 Eur, o Å¡iuo atveju nukentėjusiesiems iÅ¡ civilinės atsakovės priteisė tik po 14 000 Eur. Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, analogiÅ¡komis ar labai panaÅ¡iomis į nagrinėjamÄ bylÄ , kaip pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K- 294-303/2018, kur nukentėjusiesiems priteista 15 000 Eur ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu vairuotojas vairuodamas bendrovės sunkiasvorį automobilį pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus.

56. Teisėjo kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydžio nustatymo, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 57. Nukentėjusieji praÅ¡o priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė 2019-05-09 SÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. DL000921 (b. t. 5, b. l. 153) bei pinigų priėmimo kvitÄ Nr. LAT 1001207 (b. t. 5, b. l. 154), patvirtinančius 700 Eur sumokėjimÄ už atsiliepimų į nuteistojo A. Ž. bei civilinės atsakovės apeliacinius skundus parengimÄ .

58. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ kaltinamojo galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato L. Straukos apeliacinis skundas atmestas, todėl nukentėjusiesiems V. S., L. S., D. M. ir N. S. iÅ¡ nuteistojo A. Ž. priteistina po 87,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atsiliepimo į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ parengimo.

59. Nukentėjusieji nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pateikė ir atsiliepimÄ Ä¯ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. VaičiÅ«no apeliacinį skundÄ . Atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakovės apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, Å¡ie buvo priversti kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ . Civilinės atsakovės paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusieji turi teisę į minėtų iÅ¡laidų (ar jų dalies) atlyginimÄ .

60. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į Å¡ias CPK normas.

61. PraÅ¡omų atlyginti advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje dydis nevirÅ¡ija maksimalaus pirmiau minėto akto nustatyto rekomenduotino dydžio, yra proporcingas ir atitinka už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ tokiais atvejais priteisiamų sumų dydį. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų V. S., L. S., D. M. ir N. S. turėtos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl V.

S., L. S., D. M. ir N. S. iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina po 87,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atsiliepimo į civilinės atsakovės atstovo apeliacinį skundÄ parengimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Laimono Straukos ir civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Augustino VaičiÅ«no apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti V. S., L. S., D. M. ir N. S. iš nuteistojo A. Ž. po 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti V. S., L. S., D. M. ir N. S. iš civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ po 87,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Remigijus Preikšaitis