Legislator Case Law & Legislation
fd15a138-4a30-44ca-a65b-5d7a1c99625f AI generated

Court allows suspended sentence for public disorder but denies appeal costs to victim's lawyer.

Case Number fd15a138-4a30-44ca-a65b-5d7a1c99625f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court upheld the first-instance judgment convicting the defendant of public disorder and granting a suspended sentence. While the court affirmed the conviction and the specific conditions of the suspended sentence, it rejected the victim's civil claim for legal costs incurred during the appeal. The decision rests on the principle that when an appeal is unsuccessful, the costs of the appeal proceedings should not be awarded to the appellant's counsel.

Legislator headnote

AI generated

BK 75 str. 1 d. 2 d. 5, 8 punktai; BPK 326 str. 1 d. 1 punktas: When an appeal is dismissed, the court may decide not to award the appellant's legal costs to the appellant's counsel, considering the appellant's financial situation and the outcome of the appeal.

Keywords

AI generated
suspended sentence public disorder legal costs appeal dismissal victim compensation criminal procedure financial situation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 ir 8 punktai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-1/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-196/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-267/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-351/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-272/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-419/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-605/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-520-303/2015

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-458/2018 Proceso Nr. 1-01-1-49323-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nuteistojo D.

M. gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 (dvideÅ¡imt) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytos 2 sulaikymo dienos (2017 m. rugsėjo 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d.). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsniu, D. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (bÅ«ti registruotam darbo biržoje), neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo D. M. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3 758,56 Eur už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo D. M. priteista 26 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R.

K. Procesas dėl savanoriÅ¡kai atlygintos nukentėjusiojo R. K. civilinio ieÅ¡kinio dalies (3 500 Eur) nutrauktas. Kita nukentėjusiojo R. K. civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. IÅ¡ nuteistojo D. M. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 1 000 Eur iÅ¡laidas nukentėjusiajam R. K. byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. M. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 23.45 val., kavinėje „P.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), D.

M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ kerÅ¡to, kad prieÅ¡ tai buvo sumuÅ¡tas Å¡ioje kavinėje, peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė į krÅ«tinę R. K., dėl to pastarajam buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas, pažeidžiant Å¡irdį, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Å iais savo įžūliais nusikalstamais veiksmais D. M. pademonstravo nepagarbÄ kavinės personalui ir lankytojams, stebėjusiems Å¡io nusikaltimo padarymÄ , sutrikdė kavinės darbÄ , rimtį ir tvarkÄ .

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas D. Kurpavičius praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo D. M. Dėl kaltės Apeliaciniame skunde pažymėta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju neginčijamai nustatyta, jog D. M. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė į krÅ«tinę R. K., dėl to pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo, pažeidžiant Å¡irdį, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, R.

K. bÅ«tų miręs. Taigi nukentėjusiojo R. K. sunkus sveikatos sutrikdymas yra dėsningas D. M. veikos rezultatas, t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Peiliu smogdamas / durdamas į nukentėjusiajam gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ krÅ«tinės kairę pusę – nuteistasis pagal savo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir suvokimÄ turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai.

Tai aiÅ¡kiai rodo, kad suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ D. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog D. M. ir nukentėjusysis R. K. vienas kito nepažinojo, jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo ir jie atsitiktinai susitiko kavinėje „P.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp minėtų asmenų jokių iÅ¡ankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie iÅ¡ esmės tarpusavyje nekonfliktavo, nesmurtavo bei nevartojo fizinės jėgos vienas prieÅ¡ kitÄ .

Jokios priežasties keršyti nukentėjusiajam D. M. neturėjo. Pažymėta, jog tyčiniai nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti visai be dingsties, D. M. smogdamas peiliu suvokė, kad taip veikdamas kelia pavojų R. K. sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurio iš padarinių atsiradimo, todėl jo veika visiškai pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog D. M. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjęs asmuo R. K. dėl D. M. padarytų nusikalstamų veikų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , tačiau civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kė tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. K. patirtų sužalojimų pasekmes – dideles kančias, rimtus sveikatos pakenkimus, darbo santykių nutrÅ«kimÄ , pasikeitusį gyvenimo bÅ«dÄ (negalėjimÄ užsiimti aktyvia sportine veikla), negalėjimÄ gyventi visavertį gyvenimÄ , civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajam 26 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (3 500 Eur dydžio žalÄ nuteistasis atlygino bylos nagrinėjimo metu). Apeliaciniame skunde pažymėta, jog, nukentėjusiojo nuomone, net ir 45 000 Eur dydžio žalos atlyginimas tik iÅ¡ dalies kompensuotų jo neturtinio pobÅ«džio praradimus. Nors teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, tačiau nukentėjusysis, įvertinęs nuosprendžio motyvus bei teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, neginčija nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies.

Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog D. M. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai galėjosi nusikaltęs. Å iuo atveju nuteistasis D. M. davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, be to, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ tik dėl nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nebuvimÄ rodo ir D.

M. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – tiek D. M., tiek jo Å¡eimos narių mėginimai už atlygį paveikti liudytojų parodymus, liudytojų parodymų suderinimai ir kt. Skunde pateikta pozicija, jog minėti asmenų veiksmai yra ne tik netoleruotini, bet ir nusikalstami, todėl turėjo bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio liudytojams. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad, nurodydami duomenis apie gaunamas pajamas, D. M. bei jo Å¡eimos nariai sakė netiesÄ . Buvo nurodyta, jog D. M. Å¡eimos pajamos yra 300 Eur.

Vis dėlto dauguma liudytojų (baro darbuotojų) nurodė D. M. kaip nuolatinį barų lankytojÄ . Be to, tik po pirmojo posėdžio nuteistasis pervedė nedidelę dalį žalos atlyginimo, t. y. atlygino tik 7,7 proc. nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo (11,67 proc. teismo priteisto žalos atlyginimo). Nuteistasis, atsakydamas į klausimÄ , kodėl neatlygino net dalies žalos, teismo posėdžio metu nurodė, jog nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Minėta nuteistojo versija vertintina kritiÅ¡kai, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ esmės taip pat yra nesusitarta dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė D.

M. atlyginti nors ir labai nedidelę padarytos žalos dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta. Amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, Å¡eiminė padėtis, siekis atlyginti neturtinę žalÄ yra įprastos, daugeliui bylų bÅ«dingos, tačiau ne iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam nusikaltimui.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta nuomonė, jog Å¡iuo atveju nuteistajam D. M. turėtų bÅ«ti skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėta, kad, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas peiliu smogiant į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę tik laimingo atsitiktinumo dėka, t. y. dėl medikų profesionalumo, nesukėlė sunkesnių padarinių), nusikaltimo motyvÄ (kerÅ¡tas), nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui), tiek ir į nuteistÄ jį apibÅ«dinančias asmenines savybes (neteistas, turintis Å¡eimÄ ), darytina iÅ¡vada, jog nėra jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių D.

M. turėtų bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikÅ¡mino tik tam tikras bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes (bÅ«tent D. M. Å¡eiminę situacijÄ , charakteristikÄ buvusioje darbovietėje), tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumÄ .

Nors pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. M. BK 75 straipsnį, rėmėsi tuo, kad D. M. augina keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, iÅ¡ pareigų atleistas dėl sunkios sveikatos, tačiau Å¡ios aplinkybės buvo žinomos dar prieÅ¡ D. M. padarant nusikalstamas veikas ir tai vis dėlto nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. D. M., darydamas nusikalstamas veikas, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl vien tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų, pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas.

Apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai D. M. nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra įstatymo numatyto pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. M. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog nuteistojo D. M. nusikalstami veiksmai dėsningai sÄ lygojo nukentėjusiojo R. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi apeliaciniame skunde sutinkama, jog nuteistojo D. M. veiksmuose yra visi nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai ir nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, apeliacinės instancijos teismas dėl D.

M. kaltės buvimo ir nusikaltimų kvalifikacijos pakartotinai nebesprendžia. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis R. K. dėl nusikalstamų veikų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , tačiau civilinis ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies, tačiau nukentėjusiojo gynėjas Å¡ios nuosprendžio dalies neginčija, taigi apeliacinės instancijos teismas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutartyje nepasisako, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų peržengiamos apeliacinio skundo ribos.

Pagrindinis apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės dydžio ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimo taikymo pagrįstumo. Taigi bÅ«tent dėl bausmės nuteistajam D. M. individualizavimo ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nutartyje pasisako apeliacinės instancijos teismas. I. Dėl bausmės D. M. individualizavimo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatavimo Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji neturi prieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastÅ«mėtų prie iÅ¡vados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde yra nurodytas argumentas, kad teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teigiama, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Anot apelianto, amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, Å¡eiminė padėtis, siekis atlyginti neturtinę žalÄ yra įprastos, daugeliui bylų bÅ«dingos, tačiau ne iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam nusikaltimui. Vis dėlto apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog nors jo supratimas apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ yra teisingas ir tinkamai iÅ¡dėstytas, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nuosprendyje D.

M. pripažino kaltu, nuteisė ir paskyrė bausmę, nesivadovaudamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su bausmės švelninimu BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, paliekami nenagrinėti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam negali būti prilyginamas bausmės švelninimui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Šių dviejų Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo pagrindas yra skirtingas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas taikomas tuo atveju, kai bausmė yra paskiriama neperžengiant straipsnio sankcijos ribų, tačiau yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tuo tarpu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmė paskiriama mažesnė, nei numatyta sankcijoje, ir šios nuostatos yra aktualios skiriant ne vien laisvės atėmimo bausmę.

Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, D. M. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, o jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog D. M. padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , t. y. smurtiniais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ir sukėlė realiÄ grėsmę jo gyvybei. Tik dėl laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos pavyko iÅ¡saugoti sužaloto nukentėjusiojo gyvybę, tačiau dėl patirto sužalojimo atsiradusios pasekmės žymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ir neabejotinai turės neigiamos įtakos tolesniame jo gyvenime.

Parenkant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. D. M. yra neteistas (t. 2, b. l. 187–188), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 189), nuo 2001 m. iki 2016 m. dirbo VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje, kur už nepriekaiÅ¡tingÄ ir pavyzdingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ buvo kelis kartus skatintas vadovybės padėkomis (t. 3, b. l. 33), iÅ¡ pareigų atleistas dėl sveikatos, augina keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus (t. 3, b. l. 31).

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M., teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai bausmę paskyrė neperžengiant normų, kuriose įtvirtinti nuteistojo padaryti nusikaltimai, sankcijų ribų, o galutinė bausmė, įvertinus ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bet ir paties nuteistojo asmenybę, buvo parinkta artima laisvės atėmimo bausmės minimui, kadangi siekta iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp padarytų nusikaltimų ir skiriamų bausmių bei, užtikrinant vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimÄ , bausmę individualizuoti pagal konkrečios veikos aplinkybes ir kaltininko asmenines savybes.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vienÄ kaltininko atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Nors D. M. buvo nustatytas 1,29 promilės girtumas, tai atitinka lengvÄ girtumo laipsnį, tačiau pažymėtina, kad nustatytas apsvaigimo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes susilpnino nuteistojo savikontrolę, gebėjimÄ kritiÅ¡kai vertinti situacijÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje 2017 m. gruodžio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 57–58) nurodyta, jog atlikus skubų galvos smegenų KT tyrimÄ , radiologė gydytoja E. K. pateikė iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta galvos smegenų trauminių pakitimų, intracerebrinės hemorogijos, nustatyta tik plaukuotosios galvos dalies žaizda ir minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino sunkinančia D. M. atsakomybę. Ä®vertinęs visus byloje esančius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog D. M. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors nuteistasis, apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau tyrimo metu pripažino, kad kaltės neneigė, tačiau nurodė, jog po galvos traumos nieko nepamena. Paneigti Å¡io nuteistojo teiginio pirmosios instancijos teismas negalėjo, to negali padaryti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl toks tvirtinimas vertinamas nuteistojo naudai. Teisme D. M. pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir papasakojo tÄ , kÄ prisiminė, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant konstatuoti aptariamÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pakanka ir to, kad kaltininkas prisipažintų ir nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Å¡iÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kadangi neva D. M. gailėjimasis nebuvo nuoÅ¡irdus ir jis bandė paveikti liudytojus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykusiame posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas įrodinėjo prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , kad tuoj po įvykio ne jo ginamasis, o K.

B. ėmėsi veiksmų, kad surastų kliento giminaičius. IÅ¡sikvietė juos iÅ¡ užsienio, pasakė sumas, kurias reikia atlyginti, kad nukentėjusysis teigtų, jog susižalojo pats (t. 4, b. l. 26–27). Apygardos teismo vertinimu, tokie tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo gynėjo teiginiai, nors ir kardinaliai prieÅ¡ingi, tačiau abiem atvejais yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, todėl vertintini kaip bandymas pagrįsti sau palankiÄ pozicijÄ . Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nuteistojo D.

M. asmenybę apibÅ«dinančias savybes, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. M. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai užtikrino proporcingumo principo įgyvendinimÄ , todėl paskirta bausmė yra teisinga ir pagrįsta. II. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrįstumo ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje.

Nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismui sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Teismas, svarstydamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus laisvės atėmimo.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuteistajam pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs bylos duomenų visumÄ , BK 75 straipsnio taikymÄ motyvavo, paminėdamas aplinkybes, susijusias tiek su D. M. asmenybe, tiek su jo elgesiu darant nusikalstamas veikas ir po jų padarymo, tiek su pačiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis bei jų pavojingumo pobÅ«džiu. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad D.

M. anksčiau nėra teistas (t. 2, b. l. 187–188), administracine tvarka nėra baustas (t. 2, b. l. 189), iÅ¡ pareigų atleistas dėl sveikatos, augina keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus (t. 3, b. l. 31), atlygino dalį padarytos žalos (t. 3, b. l. 164, 169). Anot apelianto, Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas. Apygardos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, jog galbÅ«t Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau jos yra visiÅ¡kai pakankamos teismui susiformuoti vidinį įsitikinimÄ apie tai, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti D.

M. ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Papildomai galima pažymėti, jog D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Be jokios abejonės, Å¡i aplinkybė nesuponuoja iÅ¡vados, kad nuteistasis turi bÅ«ti baudžiamas Å¡velniau ar apskritai nebaudžiamas, prieÅ¡ingai, tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau Å¡i situacija leidžia apygardos teismui susiformuoti nuomonę, kad D. M. nėra nuolatinis pažeidėjas, o nagrinėjamus nusikaltimus padarė veikiamas suvartoto alkoholio.

Kadangi anksčiau D. M. nėra teistas, tai galima tikėtis, jog ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog iÅ¡skyrus aptariamus D. M. nusikaltimus, nuteistasis stengiasi gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam D. M. negalėjo bÅ«ti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis nėra visiÅ¡kai atlyginęs neturtinės žalos nukentėjusiajam.

Apygardos teismas pažymi, jog dalinis neturtinės žalos atlyginimas yra pagrindas nepripažinti nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ne pagrindas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010,2K-534/2013, 2K- 211/2014).

Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymiÄ dalį padarytos ir priteistos žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. nukentėjusiajam atlygino tik 3500 Eur žalos, o tai akivaizdžiai sudaro tik maÅ¾Ä reikalaujamos atlyginti žalos dalį.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. artimieji (brolis) buvo pasiryžę nukentėjusiajam sumokėti didesnę sumÄ nei nuteistojo bylos nagrinėjimo metu pervestoji, tačiau, nukentėjusiajam nesutikus su siÅ«loma galutine suma, tai nebuvo padaryta. Taigi įvertinęs aplinkybę, kad D. M. pervesta nukentėjusiajam suma sudaro tik nežymiÄ dalį praÅ¡omos sumos, kad neatlygintas Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti Å¡iÄ aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia.

Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog nėra visiÅ¡kai atlyginta neturtinė žala, savaime nesudaro pagrindo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Taigi dalies priteistos žalos atlyginimas jau rodo asmens siekį ir iniciatyvÄ ginÄÄ spręsti kiek įmanoma taikiau ir atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ . Be to, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo D. M. gynėjas nurodė, kad nuteistasis Å¡iuo metu yra atlyginęs apie 5000 Eur neturtinės žalos (t. 4, b. l. 24–25).

Tai yra D. M. valstybinė pensija, gaunama po tarnybos. Å i sÄ skaita yra areÅ¡tuota (t. 2, b. l. 193–196). D. M., turėdamas 4 vaikus, 3 jų yra nepilnamečiai, o vienas – pilnametis, neįgalus iki gyvenimo pabaigos, turi teisę kreiptis, kad jam bÅ«tų leista naudotis dalimi pensijos. Å eimai iÅ¡laikyti jis galėtų pretenduoti į 80 proc. pensijos. D. M. sÄ moningai to nedaro, bando iÅ¡gyventi su giminaičių pagalba. Gynėjo tvirtinimu, toje sÄ skaitoje jau turėtų bÅ«ti sukaupta apie 1700 Eur.

Å ie pinigai bus panaudoti civilinio ieÅ¡kinio atlyginimui (t. 4, b. l. 26–27). Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių duomenų (iÅ¡skyrus tai, kad D. M. iÅ¡ tarnybos buvo atleistas dėl sveikatos bÅ«klės), kurie patvirtintų, kad jis apskritai negali dirbti jokio darbo. Bylos nagrinėjimo metu papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, koks sveikatos sutrikimas jam nustatytas, D. M. tai daryti atsisakė, pažymos apie jam nustatytÄ nedarbingumo lygį taip pat nepateikė.

Taigi D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti (registruotis darbo biržoje). Aptarta aplinkybė leidžia apygardos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , bÅ«damas laisvėje, nuteistasis D. M. turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . Bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimÄ , bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimÄ . Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra visi bÅ«tini pagrindai nuteistajam D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir bausmę nuteistajam D. M. paskyrė teisingÄ , atitinkančiÄ kaltininko asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. III. Dėl proceso iÅ¡laidų Byloje yra pateikti praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, sÄ skaita už teisines paslaugas ir atliktÄ pavedimÄ patvirtinantis iÅ¡raÅ¡as (t. 4, b. l. 20–22). IÅ¡ praÅ¡ymo atlyginti proceso iÅ¡laidas ir 2018 m. liepos 25 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. DKI 20 matyti, kad advokatas Darius Kurpavičius nukentėjusiajam R.

K. apeliacinio proceso metu suteiktas teisines paslaugas įvertino 1000 Eur (t. 4, b. l. 20, 21). Tačiau bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad nukentėjusysis R. K. advokatui sumokėjo tik 450 Eur (t. 4, b. l. 22). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui pateikė nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas D. Kurpavičius. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, dalis apeliacinio skundo argumentų paliekami nenagrinėti (argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, ir pertekliniai motyvai dėl nuteistojo nusikaltimų kvalifikacijos), apygardos teismas nusprendžia nukentėjusiojo R. K. apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų jam nepriteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Arvydas Daugėla Eduardas MaÅ¡kevičius Remigijus PreikÅ¡aitis