Court allows suspended sentence for public disorder but denies appeal costs to victim's lawyer.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court upheld the first-instance judgment convicting the defendant of public disorder and granting a suspended sentence. While the court affirmed the conviction and the specific conditions of the suspended sentence, it rejected the victim's civil claim for legal costs incurred during the appeal. The decision rests on the principle that when an appeal is unsuccessful, the costs of the appeal proceedings should not be awarded to the appellant's counsel.
Legislator headnote
AI generatedBK 75 str. 1 d. 2 d. 5, 8 punktai; BPK 326 str. 1 d. 1 punktas: When an appeal is dismissed, the court may decide not to award the appellant's legal costs to the appellant's counsel, considering the appellant's financial situation and the outcome of the appeal.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-458/2018 Proceso Nr. 1-01-1-49323-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 4 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Arvydo DaugÄlos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Eduardo MaÅ¡keviÄiaus ir Remigijaus PreikÅ¡aiÄio, sekretoriaujant AuÅ¡rai Äybienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Saunoriui, nuteistojo D.
M. gynÄjui advokatui Rimvydui Paulauskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus KurpaviÄiaus apeliacinį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 (dvejų) metų laisvÄs atÄmimo bausme. D. M. pripažintas kaltu, padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 (dvideÅ¡imt) parų areÅ¡to bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmÄs subendrintos jas apimant ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytos 2 sulaikymo dienos (2017 m. rugsÄjo 24 d. ir 2017 m. rugsÄjo 25 d.). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 339 straipsniu, D. M. paskirtos bausmÄs vykdymas atidÄtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį pradÄti dirbti (bÅ«ti registruotam darbo biržoje), neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
D. M. paskirtos kardomosios priemonÄs â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje â panaikintos. KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo D. M. priteista KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai 3 758,56 Eur už nukentÄjusiajam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. NukentÄjusiojo R. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistojo D. M. priteista 26 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam R.
K. Procesas dÄl savanoriÅ¡kai atlygintos nukentÄjusiojo R. K. civilinio ieÅ¡kinio dalies (3 500 Eur) nutrauktas. Kita nukentÄjusiojo R. K. civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. IÅ¡ nuteistojo D. M. nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti 1 000 Eur iÅ¡laidas nukentÄjusiajam R. K. byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokÄti. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : D. M. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ ir padarÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsÄjo 23 d., apie 23.45 val., kavinÄje âP.â, esanÄioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), D.
M., bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, iÅ¡ kerÅ¡to, kad prieÅ¡ tai buvo sumuÅ¡tas Å¡ioje kavinÄje, peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rÄ Ä¯ krÅ«tinÄ R. K., dÄl to pastarajam buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krÅ«tinÄs lÄ stos kairÄs pusÄs sužalojimas, pažeidžiant Å¡irdį, tai sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Å iais savo įžūliais nusikalstamais veiksmais D. M. pademonstravo nepagarbÄ kavinÄs personalui ir lankytojams, stebÄjusiems Å¡io nusikaltimo padarymÄ , sutrikdÄ kavinÄs darbÄ , rimtį ir tvarkÄ .
Apeliaciniu skundu nukentÄjusiojo R. K. atstovas advokatas D. KurpaviÄius praÅ¡o pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį â panaikinti nuosprendžio dalį dÄl BK 75 straipsnio taikymo D. M. DÄl kaltÄs Apeliaciniame skunde pažymÄta, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju neginÄijamai nustatyta, jog D. M. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rÄ Ä¯ krÅ«tinÄ R. K., dÄl to pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. DÄl kiaurinio durtinio-pjautinio krÅ«tinÄs lÄ stos sužalojimo, pažeidžiant Å¡irdį, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininÄs pagalbos, R.
K. bÅ«tų mirÄs. Taigi nukentÄjusiojo R. K. sunkus sveikatos sutrikdymas yra dÄsningas D. M. veikos rezultatas, t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Peiliu smogdamas / durdamas į nukentÄjusiajam gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â krÅ«tinÄs kairÄ pusÄ â nuteistasis pagal savo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir suvokimÄ turÄjo ir galÄjo numatyti, kad gali padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentÄjusiojo sveikatai.
Tai aiÅ¡kiai rodo, kad suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ D. M. veikÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia. Apeliaciniame skunde atkreiptas dÄmesys, jog D. M. ir nukentÄjusysis R. K. vienas kito nepažinojo, jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo ir jie atsitiktinai susitiko kavinÄje âP.â, esanÄioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp minÄtų asmenų jokių iÅ¡ankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie iÅ¡ esmÄs tarpusavyje nekonfliktavo, nesmurtavo bei nevartojo fizinÄs jÄgos vienas prieÅ¡ kitÄ .
Jokios priežasties kerÅ¡yti nukentÄjusiajam D. M. neturÄjo. PažymÄta, jog tyÄiniai nuteistojo veiksmai prieÅ¡ nukentÄjusįjį padaryti visai be dingsties, D. M. smogdamas peiliu suvokÄ, kad taip veikdamas kelia pavojų R. K. sveikatai, numatÄ, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norÄjo bet kurio iÅ¡ padarinių atsiradimo, todÄl jo veika visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ, jog D. M. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.
DÄl civilinio ieÅ¡kinio NukentÄjÄs asmuo R. K. dÄl D. M. padarytų nusikalstamų veikų patyrÄ tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kÄ tik dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nukentÄjusiojo R. K. patirtų sužalojimų pasekmes â dideles kanÄias, rimtus sveikatos pakenkimus, darbo santykių nutrÅ«kimÄ , pasikeitusį gyvenimo bÅ«dÄ (negalÄjimÄ užsiimti aktyvia sportine veikla), negalÄjimÄ gyventi visavertį gyvenimÄ , civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti 45 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisÄ nukentÄjusiajam 26 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (3 500 Eur dydžio žalÄ nuteistasis atlygino bylos nagrinÄjimo metu). Apeliaciniame skunde pažymÄta, jog, nukentÄjusiojo nuomone, net ir 45 000 Eur dydžio žalos atlyginimas tik iÅ¡ dalies kompensuotų jo neturtinio pobÅ«džio praradimus. Nors teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, taÄiau nukentÄjusysis, įvertinÄs nuosprendžio motyvus bei teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, neginÄija nuosprendžio dalies dÄl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies.
DÄl bausmÄs Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažino tai, jog D. M. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai galÄjosi nusikaltÄs. Å iuo atveju nuteistasis D. M. davÄ tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, be to, prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ tik dÄl nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinanÄių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde atkreiptas dÄmesys, jog nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi nebuvimÄ rodo ir D.
M. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo â tiek D. M., tiek jo Å¡eimos narių mÄginimai už atlygį paveikti liudytojų parodymus, liudytojų parodymų suderinimai ir kt. Skunde pateikta pozicija, jog minÄti asmenų veiksmai yra ne tik netoleruotini, bet ir nusikalstami, todÄl turÄjo bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas dÄl poveikio liudytojams. Apeliaciniame skunde pažymÄta, kad, nurodydami duomenis apie gaunamas pajamas, D. M. bei jo Å¡eimos nariai sakÄ netiesÄ . Buvo nurodyta, jog D. M. Å¡eimos pajamos yra 300 Eur.
Vis dÄlto dauguma liudytojų (baro darbuotojų) nurodÄ D. M. kaip nuolatinį barų lankytojÄ . Be to, tik po pirmojo posÄdžio nuteistasis pervedÄ nedidelÄ dalį žalos atlyginimo, t. y. atlygino tik 7,7 proc. nukentÄjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo (11,67 proc. teismo priteisto žalos atlyginimo). Nuteistasis, atsakydamas į klausimÄ , kodÄl neatlygino net dalies žalos, teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog nebuvo susitarta dÄl žalos dydžio. MinÄta nuteistojo versija vertintina kritiÅ¡kai, nes iki nuosprendžio įsiteisÄjimo iÅ¡ esmÄs taip pat yra nesusitarta dÄl žalos dydžio, taÄiau tai nesutrukdÄ D.
M. atlyginti nors ir labai nedidelÄ padarytos žalos dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, Å¡velnindamas bausmÄ BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, rodanÄios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių Å¡iuo konkreÄiu atveju nenustatyta. Amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, Å¡eiminÄ padÄtis, siekis atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra įprastos, daugeliui bylų bÅ«dingos, taÄiau ne iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, dÄl kurių įstatymo numatytos bausmÄs paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam nusikaltimui.
Apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyta nuomonÄ, jog Å¡iuo atveju nuteistajam D. M. turÄtų bÅ«ti skirta 2 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. PažymÄta, kad, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas peiliu smogiant į kairÄ krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄ tik laimingo atsitiktinumo dÄka, t. y. dÄl medikų profesionalumo, nesukÄlÄ sunkesnių padarinių), nusikaltimo motyvÄ (kerÅ¡tas), nustatytÄ atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ (apsvaigimas nuo alkoholio, turÄjÄs įtakos nusikalstamos veikos padarymui), tiek ir į nuteistÄ jį apibÅ«dinanÄias asmenines savybes (neteistas, turintis Å¡eimÄ ), darytina iÅ¡vada, jog nÄra jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dÄl kurių D.
M. turÄtų bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikÅ¡mino tik tam tikras bausmÄs vykdymo atidÄjimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes (bÅ«tent D. M. Å¡eiminÄ situacijÄ , charakteristikÄ buvusioje darbovietÄje), taÄiau, sprendžiant klausimÄ dÄl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, visumÄ .
Nors pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. M. BK 75 straipsnį, rÄmÄsi tuo, kad D. M. augina keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, iÅ¡ pareigų atleistas dÄl sunkios sveikatos, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs buvo žinomos dar prieÅ¡ D. M. padarant nusikalstamas veikas ir tai vis dÄlto nesulaikÄ jo nuo nusikaltimo padarymo. D. M., darydamas nusikalstamas veikas, prisiÄmÄ galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todÄl vien tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų, pablogino savo ir savo Å¡eimos padÄtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas.
Apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju bausmÄs tikslai D. M. nebus pasiekti be realaus laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo, todÄl nÄra įstatymo numatyto pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmÄs vykdymÄ atidÄti. Teismo posÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. M. gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde yra pažymÄta, jog nuteistojo D. M. nusikalstami veiksmai dÄsningai sÄ lygojo nukentÄjusiojo R. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi apeliaciniame skunde sutinkama, jog nuteistojo D. M. veiksmuose yra visi nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudÄÄių požymiai ir nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, apeliacinÄs instancijos teismas dÄl D.
M. kaltÄs buvimo ir nusikaltimų kvalifikacijos pakartotinai nebesprendžia. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentÄjusysis R. K. dÄl nusikalstamų veikų patyrÄ tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau civilinis ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas tik dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies, taÄiau nukentÄjusiojo gynÄjas Å¡ios nuosprendžio dalies neginÄija, taigi apeliacinÄs instancijos teismas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo nutartyje nepasisako, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų peržengiamos apeliacinio skundo ribos.
Pagrindinis apeliaciniame skunde keliamas klausimas dÄl nuteistajam D. M. paskirtos bausmÄs dydžio ir laisvÄs atÄmimo bausmÄs atidÄjimo taikymo pagrįstumo. Taigi bÅ«tent dÄl bausmÄs nuteistajam D. M. individualizavimo ir bausmÄs vykdymo atidÄjimo instituto taikymo nutartyje pasisako apeliacinÄs instancijos teismas. I. DÄl bausmÄs D. M. individualizavimo ir atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatavimo BausmÄs teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisÄs principų, kurio esmÄ yra ta, kad teismo paskirta bausmÄ turi atitikti du reikalavimus â padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ .
Be to, ji neturi prieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidÄjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumÄ . TaÄiau pažymÄtina, kad konkreÄiomis aplinkybÄmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. PažymÄtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonÄs, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.
BausmÄs teisingumas neatsiejamai susijÄs ir su kitu baudžiamosios teisÄs principu â bausmÄs individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisÄs principas, glaudžiai susijÄs su bausmÄs paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmÄ skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. TaÄiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisÄ paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmÄ.
Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. BausmÄs skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentÄjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidÄjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybÄ, kurios vertinimas pastÅ«mÄtų prie iÅ¡vados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybÄmis, nebÅ«tų teisingas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). PažymÄtina, jog apeliaciniame skunde yra nurodytas argumentas, kad teismas, Å¡velnindamas bausmÄ BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, rodanÄios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.
Teigiama, kad nagrinÄjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Anot apelianto, amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, Å¡eiminÄ padÄtis, siekis atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra įprastos, daugeliui bylų bÅ«dingos, taÄiau ne iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, dÄl kurių įstatymo numatytos bausmÄs paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam nusikaltimui. Vis dÄlto apygardos teismas atkreipia apelianto dÄmesį, jog nors jo supratimas apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ yra teisingas ir tinkamai iÅ¡dÄstytas, taÄiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nuosprendyje D.
M. pripažino kaltu, nuteisÄ ir paskyrÄ bausmÄ, nesivadovaudamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su bausmÄs Å¡velninimu BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, paliekami nenagrinÄti. Papildomai atkreiptinas dÄmesys, jog laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo taikymas nuteistajam negali bÅ«ti prilyginamas bausmÄs Å¡velninimui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kai sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å ių dviejų Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo pagrindas yra skirtingas, t. y. bausmÄs vykdymo atidÄjimas taikomas tuo atveju, kai bausmÄ yra paskiriama neperžengiant straipsnio sankcijos ribų, taÄiau yra pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus laisvÄs atÄmimo, tuo tarpu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmÄ paskiriama mažesnÄ, nei numatyta sankcijoje, ir Å¡ios nuostatos yra aktualios skiriant ne vien laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, D. M. buvo paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ 2 metams, o jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidÄtas. BK 41 straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmÄ yra neatsiejamas nuo visuomenÄs intereso, t. y. vyraujanÄių moralinių visuomenÄs nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybÄs savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ, vadovavosi bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog D. M. padarÄ sunkų tyÄinį smurtinį nusikaltimÄ , t. y. smurtiniais tyÄiniais veiksmais sunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo sveikatÄ ir sukÄlÄ realiÄ grÄsmÄ jo gyvybei. Tik dÄl laiku suteiktos kvalifikuotos medicininÄs pagalbos pavyko iÅ¡saugoti sužaloto nukentÄjusiojo gyvybÄ, taÄiau dÄl patirto sužalojimo atsiradusios pasekmÄs žymiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo sveikatÄ ir neabejotinai turÄs neigiamos įtakos tolesniame jo gyvenime.
Parenkant bausmÄs dydį, atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybÄ lengvinanti ir viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄs. D. M. yra neteistas (t. 2, b. l. 187â188), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 189), nuo 2001 m. iki 2016 m. dirbo VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje, kur už nepriekaiÅ¡tingÄ ir pavyzdingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ buvo kelis kartus skatintas vadovybÄs padÄkomis (t. 3, b. l. 33), iÅ¡ pareigų atleistas dÄl sveikatos, augina keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus (t. 3, b. l. 31).
Visos Å¡ios aplinkybÄs sudaro pagrindÄ apeliacinÄs instancijos teismui sprÄsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ D. M., teisingai įvertino visas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai bausmÄ paskyrÄ neperžengiant normų, kuriose įtvirtinti nuteistojo padaryti nusikaltimai, sankcijų ribų, o galutinÄ bausmÄ, įvertinus ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bet ir paties nuteistojo asmenybÄ, buvo parinkta artima laisvÄs atÄmimo bausmÄs minimui, kadangi siekta iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp padarytų nusikaltimų ir skiriamų bausmių bei, užtikrinant vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimÄ , bausmÄ individualizuoti pagal konkreÄios veikos aplinkybes ir kaltininko asmenines savybes.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ vienÄ kaltininko atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ. Nors D. M. buvo nustatytas 1,29 promilÄs girtumas, tai atitinka lengvÄ girtumo laipsnį, taÄiau pažymÄtina, kad nustatytas apsvaigimo laipsnis neabejotinai turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes susilpnino nuteistojo savikontrolÄ, gebÄjimÄ kritiÅ¡kai vertinti situacijÄ . Be to, atkreiptinas dÄmesys, kad ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos KlaipÄdos skyriaus papildomoje 2017 m. gruodžio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje (t. 3, b. l. 57â58) nurodyta, jog atlikus skubų galvos smegenų KT tyrimÄ , radiologÄ gydytoja E. K. pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta galvos smegenų trauminių pakitimų, intracerebrinÄs hemorogijos, nustatyta tik plaukuotosios galvos dalies žaizda ir minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas.
Å ios aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybÄ pripažino sunkinanÄia D. M. atsakomybÄ. Ä®vertinÄs visus byloje esanÄius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažino tai, jog D. M. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi nusikaltÄs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nors nuteistasis, apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, savo kaltÄs nepripažino, taÄiau vÄliau tyrimo metu pripažino, kad kaltÄs neneigÄ, taÄiau nurodÄ, jog po galvos traumos nieko nepamena. Paneigti Å¡io nuteistojo teiginio pirmosios instancijos teismas negalÄjo, to negali padaryti ir apeliacinÄs instancijos teismas, todÄl toks tvirtinimas vertinamas nuteistojo naudai. Teisme D. M. pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir papasakojo tÄ , kÄ prisiminÄ, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo, atlygino dalį žalos.
Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant konstatuoti aptariamÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, pakanka ir to, kad kaltininkas prisipažintų ir nuoÅ¡irdžiai gailÄtųsi teisme. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti Å¡iÄ nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kadangi neva D. M. gailÄjimasis nebuvo nuoÅ¡irdus ir jis bandÄ paveikti liudytojus. Atkreiptinas dÄmesys, jog 2018 m. rugsÄjo 13 d. įvykusiame posÄdyje apeliacinÄs instancijos teisme nuteistojo gynÄjas įrodinÄjo prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , kad tuoj po įvykio ne jo ginamasis, o K.
B. ÄmÄsi veiksmų, kad surastų kliento giminaiÄius. IÅ¡sikvietÄ juos iÅ¡ užsienio, pasakÄ sumas, kurias reikia atlyginti, kad nukentÄjusysis teigtų, jog susižalojo pats (t. 4, b. l. 26â27). Apygardos teismo vertinimu, tokie tiek nukentÄjusiojo, tiek nuteistojo gynÄjo teiginiai, nors ir kardinaliai prieÅ¡ingi, taÄiau abiem atvejais yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, todÄl vertintini kaip bandymas pagrįsti sau palankiÄ pozicijÄ . Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dÄstyta, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nuteistojo D.
M. asmenybÄ apibÅ«dinanÄias savybes, jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ ir sunkinanÄiÄ aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. M. dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, laikÄsi bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų, tinkamai užtikrino proporcingumo principo įgyvendinimÄ , todÄl paskirta bausmÄ yra teisinga ir pagrįsta. II. DÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo taikymo pagrįstumo ir priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo BausmÄs vykdymo atidÄjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje.
Nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatÄ, kad asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.). BausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
Teismui sprendžiant klausimÄ , ar bausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybÄs, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidÄti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudaranÄias pagrindÄ manyti, kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad, taikant bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs negali paneigti baudžiamosios teisÄs esmÄs ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentÄjusiųjų teisÄtų interesų.
Teismas, svarstydamas klausimÄ dÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybÄs teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenÄje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonÄmis nuteistajam, kuris buvo praradÄs aplinkos socialinį pasitikÄjimÄ , galimas be realaus laisvÄs atÄmimo.
YpaÄ svarbu įvertinti kaltininko asmenybÄ, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmÄs tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). BausmÄs vykdymo atidÄjimas yra iÅ¡imtinÄ bausmÄs realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ realiai gali bÅ«ti neatliekama, taÄiau kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turÄtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmÄs tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. SprÄsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmÄs tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minÄta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).
NagrinÄjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, sprendimÄ atidÄti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ nuteistajam pirmosios instancijos teismas priÄmÄ Ä¯vertinÄs bylos duomenų visumÄ , BK 75 straipsnio taikymÄ motyvavo, paminÄdamas aplinkybes, susijusias tiek su D. M. asmenybe, tiek su jo elgesiu darant nusikalstamas veikas ir po jų padarymo, tiek su paÄiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis bei jų pavojingumo pobÅ«džiu. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ aplinkybes, kad D.
M. anksÄiau nÄra teistas (t. 2, b. l. 187â188), administracine tvarka nÄra baustas (t. 2, b. l. 189), iÅ¡ pareigų atleistas dÄl sveikatos, augina keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus (t. 3, b. l. 31), atlygino dalį padarytos žalos (t. 3, b. l. 164, 169). Anot apelianto, Å¡ios aplinkybÄs nelaikytinos iÅ¡skirtinÄmis ir nesudaro pagrindo taikyti bausmÄs vykdymo atidÄjimo instituto nuostatas. Apygardos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, jog galbÅ«t Å¡ios aplinkybÄs nelaikytinos iÅ¡skirtinÄmis ir nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmÄ BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taÄiau jos yra visiÅ¡kai pakankamos teismui susiformuoti vidinį įsitikinimÄ apie tai, jog nagrinÄjamu atveju bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti D.
M. ir neatliekant realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs. Papildomai galima pažymÄti, jog D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio. Be jokios abejonÄs, Å¡i aplinkybÄ nesuponuoja iÅ¡vados, kad nuteistasis turi bÅ«ti baudžiamas Å¡velniau ar apskritai nebaudžiamas, prieÅ¡ingai, tai yra jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ. TaÄiau Å¡i situacija leidžia apygardos teismui susiformuoti nuomonÄ, kad D. M. nÄra nuolatinis pažeidÄjas, o nagrinÄjamus nusikaltimus padarÄ veikiamas suvartoto alkoholio.
Kadangi anksÄiau D. M. nÄra teistas, tai galima tikÄtis, jog ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog iÅ¡skyrus aptariamus D. M. nusikaltimus, nuteistasis stengiasi gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam D. M. negalÄjo bÅ«ti taikomas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimas, kadangi jis nÄra visiÅ¡kai atlyginÄs neturtinÄs žalos nukentÄjusiajam.
Apygardos teismas pažymi, jog dalinis neturtinÄs žalos atlyginimas yra pagrindas nepripažinti nuteistojo D. M. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, bet ne pagrindas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta aplinkybÄ pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentÄjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priÄmimo, o jį apskundus â iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010,2K-534/2013, 2K- 211/2014).
TaÄiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybÄ atsakomybÄ lengvinanÄia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos. TaÄiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymiÄ dalį padarytos ir priteistos žalos (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Byloje pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad D. M. nukentÄjusiajam atlygino tik 3500 Eur žalos, o tai akivaizdžiai sudaro tik maÅ¾Ä reikalaujamos atlyginti žalos dalį.
PažymÄtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. artimieji (brolis) buvo pasiryÅ¾Ä nukentÄjusiajam sumokÄti didesnÄ sumÄ nei nuteistojo bylos nagrinÄjimo metu pervestoji, taÄiau, nukentÄjusiajam nesutikus su siÅ«loma galutine suma, tai nebuvo padaryta. Taigi įvertinÄs aplinkybÄ, kad D. M. pervesta nukentÄjusiajam suma sudaro tik nežymiÄ dalį praÅ¡omos sumos, kad neatlygintas ValstybinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinys, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, jog nÄra pagrindo pripažinti Å¡iÄ aplinkybÄ nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia.
Kita vertus, vien ta aplinkybÄ, jog nÄra visiÅ¡kai atlyginta neturtinÄ Å¾ala, savaime nesudaro pagrindo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Taigi dalies priteistos žalos atlyginimas jau rodo asmens siekį ir iniciatyvÄ ginÄÄ sprÄsti kiek įmanoma taikiau ir atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ . Be to, nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme, nuteistojo D. M. gynÄjas nurodÄ, kad nuteistasis Å¡iuo metu yra atlyginÄs apie 5000 Eur neturtinÄs žalos (t. 4, b. l. 24â25).
Tai yra D. M. valstybinÄ pensija, gaunama po tarnybos. Å i sÄ skaita yra areÅ¡tuota (t. 2, b. l. 193â196). D. M., turÄdamas 4 vaikus, 3 jų yra nepilnameÄiai, o vienas â pilnametis, neįgalus iki gyvenimo pabaigos, turi teisÄ kreiptis, kad jam bÅ«tų leista naudotis dalimi pensijos. Å eimai iÅ¡laikyti jis galÄtų pretenduoti į 80 proc. pensijos. D. M. sÄ moningai to nedaro, bando iÅ¡gyventi su giminaiÄių pagalba. GynÄjo tvirtinimu, toje sÄ skaitoje jau turÄtų bÅ«ti sukaupta apie 1700 Eur.
Å ie pinigai bus panaudoti civilinio ieÅ¡kinio atlyginimui (t. 4, b. l. 26â27). ApeliacinÄs instancijos teismas papildomai atkreipia dÄmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje nÄra jokių raÅ¡ytinių duomenų (iÅ¡skyrus tai, kad D. M. iÅ¡ tarnybos buvo atleistas dÄl sveikatos bÅ«klÄs), kurie patvirtintų, kad jis apskritai negali dirbti jokio darbo. Bylos nagrinÄjimo metu papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, koks sveikatos sutrikimas jam nustatytas, D. M. tai daryti atsisakÄ, pažymos apie jam nustatytÄ nedarbingumo lygį taip pat nepateikÄ.
Taigi D. M. bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu buvo paskirtas įpareigojimas pradÄti dirbti (registruotis darbo biržoje). Aptarta aplinkybÄ leidžia apygardos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad, taikant bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , bÅ«damas laisvÄje, nuteistasis D. M. turÄs daugiau galimybių atlyginti nukentÄjusiajam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ . BausmÄ teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentÄjusiojo interesai, kai nÄ vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinÄ reikÅ¡mÄ.
PabrÄžtina, kad skiriant bausmÄ taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dÄl nusikaltimo prarastos vertybÄs, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimÄ , bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentÄjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimÄ . Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju yra visi bÅ«tini pagrindai nuteistajam D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidÄti jam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ .
Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidÄ ir bausmÄ nuteistajam D. M. paskyrÄ teisingÄ , atitinkanÄiÄ kaltininko asmenybÄ ir padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. III. DÄl proceso iÅ¡laidų Byloje yra pateikti praÅ¡ymas dÄl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, sÄ skaita už teisines paslaugas ir atliktÄ pavedimÄ patvirtinantis iÅ¡raÅ¡as (t. 4, b. l. 20â22). IÅ¡ praÅ¡ymo atlyginti proceso iÅ¡laidas ir 2018 m. liepos 25 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. DKI 20 matyti, kad advokatas Darius KurpaviÄius nukentÄjusiajam R.
K. apeliacinio proceso metu suteiktas teisines paslaugas įvertino 1000 Eur (t. 4, b. l. 20, 21). TaÄiau bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad nukentÄjusysis R. K. advokatui sumokÄjo tik 450 Eur (t. 4, b. l. 22). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinÄje bei kasacinÄje instancijoje, taÄiau pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dÄl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinÄs ir kasacinÄs instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinÄjama ir koks yra skundų nagrinÄjimo rezultatas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
NagrinÄjamu atveju apeliacinį skundÄ KlaipÄdos apygardos teismui pateikÄ nukentÄjusiojo R. K. atstovas advokatas D. KurpaviÄius. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, dalis apeliacinio skundo argumentų paliekami nenagrinÄti (argumentai, susijÄ su pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajam priteistu neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiu, ir pertekliniai motyvai dÄl nuteistojo nusikaltimų kvalifikacijos), apygardos teismas nusprendžia nukentÄjusiojo R. K. apeliacinÄs instancijos teisme turÄtų bylinÄjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų jam nepriteisti.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentÄjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus KurpaviÄiaus apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Arvydas DaugÄla Eduardas MaÅ¡keviÄius Remigijus PreikÅ¡aitis