2023-03-15 Nr. AB-6017-3-61-3-07514-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-173-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07514-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. (J.) S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. (J.) S. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. (J.) S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: „1) <...> priskirti <...> Migracijos departamentui atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ vykdymo ir išduoti man, kaip lietuvių kilmės asmeniui, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) <…> dėl <...> Migracijos departamento neveikimo, tai yra įsipareigojimų nevykdymo ar delsimo atlikti veiksmus, priskirti <....> Migracijos departamentui atsakomybę per teismo nustatytą terminą priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitą teismo nutarimą; 3) <…> atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.“

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, išaiškino pareiškėjai, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalimi, 24 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalimi, ir nustatęs, kad pareiškėjos skundas, paduotas elektroniniu paštu, nėra tinkamai pasirašytas originaliu parašu, neįmanoma nustatyti jį pasirašiusio asmens tapatybės, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui skundo originalą arba pateikti skundą per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP).

Teismas, nustatęs, kad pareiškėja skunde nenurodė savo gimimo datos, įpareigojo pareiškėją pašalinti ir šį skundo trūkumą.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėja siekia, jog Migracijos departamentas būtų įpareigotas išnagrinėti jos prašymą ir išduoti jai leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), pažymėjo, kad teismas visgi neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą (šiuo atveju – išduoti leidimą), o tik gali patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, taip pat patikrinti, ar institucija nevilkina proceso, o nustatęs pažeidimus panaikinti sprendimą, įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo arba įpareigoti nevilkinti proceso bei priimti sprendimą pareiškėjos atžvilgiu (ABTĮ 88 str.). Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų iš naujo suformuluoti skundo reikalavimai.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nustatė, kad pareiškėja kartu su skundu pateikė priedus, tačiau dalis jų pateikti ne valstybine kalba, dėl ko neįmanoma nustatyti ir patikrinti, ar pateikti visi pareiškėjos skunde (elektroniniame laiške) nurodyti priedai. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui dokumentus (priedus) valstybine kalba arba tinkamai patvirtintus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėja nesiekia apskųsti teismui jokio jos atžvilgiu priimto sprendimo, o tik siekia įpareigoti Migracijos departamentą nevilkinti veiksmų, pareiškėja neturi mokėti žyminio mokesčio, dėl ko nereikia teikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, jei pareiškėja siektų panaikinti jos atžvilgiu priimtą sprendimą, ji turėtų sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio sumą ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, kurie laikytini esminiais, nepašalino. Todėl teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, išaiškino pareiškėjai, kad nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundo reikalavimus.

III. Iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio aišku, kad pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėja teigia, kad, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, kreipėsi į teismo pirmininkę dėl šios nutarties vykdymo, prašydama prijungti pareiškėją prie EPP, kad galėtų pateikti skundą, kadangi pareiškėja asmeniškai skundo teismui pateikti negali, nes nėra Lietuvoje. Pareiškėja neturi informacijos, kaip sumokėti žyminį mokestį, per kokias pašto organizacijas gali siųsti siuntą iš Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) į Lietuvą. Tačiau pareiškėja atsakymo, kaip vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, negavo. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atitinkamas nutartis dėl pareiškėjos skenuoto skundo, pats pripažino, jog pareiškėjos skenuotas skundas yra paduotas tinkamai. Be to, nėra aišku, kam teismas grąžins pareiškėjos skenuotą skundą, jeigu asmens, kuris padavė pareiškėjos skenuotą skundą, statusas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustatytas. Teismas pareiškėjos nurodytu adresu neišsiuntė nė vieno originalaus dokumento su originaliu parašu ir antspaudu.

Pareiškėja nurodo, kad pats pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad negali apginti pareiškėjos pažeistų teisių. Be to, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas ignoravo visus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus dėl Migracijos departamento neveikimo.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo tinklapyje išviešino informaciją, kad atideda bylų nagrinėjimą. Tai įrodo, kad pats teismas pripažino, jog pažeidžia įstatymuose nustatytus bylų nagrinėjimo terminus. Vadinasi, pareiškėja negali apginti (atkurti) galimai pažeistas savo teises, teisės gynimo priemonės Lietuvoje yra nepagrįstai užsitęsusios arba neefektyvios, neprieinamos Rusijos piliečiams. Dėl šių priežasčių pareiškėja negali pasinaudoti vidaus teisių gynimo priemonėmis Lietuvoje, kurios jai suteiktos Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, ir nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo (ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą išaiškinęs, kad dėl to, jog teismo nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, joje padarytos išvados yra tikrinamos nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, ir grąžinti skundą pareiškėjui (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-552/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 9, 23 bei 24 straipsnio nuostatomis, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui skundo originalą arba pateikti skundą per EPP; pateikti teismui patikslintą skundą ir iš naujo suformuluoti skundo reikalavimus, kurie atitiktų ABTĮ 88 straipsnio nuostatas; pateikti dokumentus (priedus) valstybine lietuvių kalba arba tinkamai patvirtintus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai dėl žyminio mokesčio mokėjimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, prie jo pateiktus priedus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, ir kad nustatytieji trūkumai trukdė pirmosios instancijos teismui pradėti administracinę teiseną.

Vertinant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjos skunde suformuluotų skundo reikalavimų trūkumų, pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, bei pareiškėjo reikalavimas. Suinteresuoto asmens, kuris paduota skundą teismui, suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu, pagal kurį būtent suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai pažeisti, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi savo teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų gynybos būdus (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023). Todėl iš skunde išdėstytų aplinkybių ir jame suformuluoto (-ų) reikalavimo (-ų) turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (žr. ABTĮ 88 str.). Teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį ir jame suformuotus reikalavimus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėja tiesiog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais jis pagrindė vertinamą pareiškėjos skundo trūkumą, yra nepagrįsti. Iš skunde suformuluotų reikalavimų nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėja siekia, paduodama jį teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją iš naujo suformuluoti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į teismo pateiktus išaiškinimus.

Pareiškėja atskirajame skunde dėsto argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos skundas teismui paduotas netinkamai.

Pastaruoju aspektu primintina, kad pagal bendrą taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti pareiškėjo arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 3 d.). Įvertinus ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad paprastai skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau, jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 4 dalį (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-417 redakcija), kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP.

LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, teismui nustačius, jog skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, teismas tokiu atveju turi nustatyti terminą skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant pareiškėją pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėja atskirajame skunde neginčija, kad skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, t. y. pareiškėjos skundas pateiktas teismui ne raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu pareiškėjos parašu, ne per EPP, pareiškėjos tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. Įvertinus tai aptarto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ABTĮ įtvirtintas proceso teisės normas, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti teismui skundo originalą arba pateikti skundą per EPP ir nustatė pareiškėjai terminą paminėtam skundo trūkumui pašalinti.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, susijusius su aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėja negalėjo ištaisyti aptariamo skundo trūkumo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.; Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau kartu ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą teisminės gynybos pagal įstatymų nustatytas taisykles. Šiuo konkrečiu atveju būtent ABTĮ yra įtvirtintos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlygos, kurių privalo laikytis kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja teigia negalinti pašalinti teismo nustatyto skundo trūkumo, per se (savaime) nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl teismo nutarties, kuria skundas laikomas nepaduotu, nes nebuvo ištaisyti skundo trūkumai, ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo. Tai nesudaro pagrindo nesilaikyti ABTĮ nuostatų dėl skundo padavimo. Pirmosios instancijos teismo pateikti išaiškinimai (įpareigojimai), kaip pareiškėja gali ištaisyti aptariamą skundo trūkumą, pakankamai aiškūs ir išsamūs. Pareiškėjai neturint galimybių pačiai tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir (ar) įstatymų saugomus interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo. Šiame kontekste akcentuotina, kad teisinių žinių trūkumas ar kitos su tuo susijusios priežastys nesudaro pagrindo priimti skundą, paduotą nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (teiginiai, aplinkybės) nekeičia išdėstyto teisinio vertinimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ įtvirtintas proceso teisės normas, nustatydamas terminą pareiškėjai skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jos galbūt pažeistos teisės ir (ar) įstatymu saugomi interesai, paduodant teismui skundą, atitinkantį skundo formai ir turiniui ABTĮ ir (ar) kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. (J.) S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis