fd11bdb3-cf8d-46ab-bb71-1bb3f2cb0987 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja A

Pranešėja

A. Pupeikienė                                                          Civilinė

byla Nr. 2A-105-253/2011

Teisėja L.

Šimanskienė                                                Procesinio

sprendimo kategorija

 (S)

42.8.; 63.1; 114.11; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 9 d.

Klaipėda

           Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

dalyvaujant ieškovui A. G. ir atsakovo atstovei advokatei L. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimo pagal ieÅ¡kovo

A. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui J. G. (J. G.) dėl skolos priteisimo,

           n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 44 040 Lt skolÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 1999-12-14 su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kuria susitarė, kad ieÅ¡kovas atsakovui iki 2000-02-01 paskolins 12 000 Lt su 3 proc. mėnesinėmis palÅ«kanomis. Atsakovas paskolos negrÄ Å¾ino, už septynerius metus ir penkis mėnesius ieÅ¡kovas apskaičiavo 32 040 Lt palÅ«kanų. IeÅ¡kovo teigimu, jis atsakovui pinigus skolino draugo V. L. praÅ¡ymu kavinės „Sodžius“ patalpose, atsakovo darbo kabinete, paskolos sutarties tekstÄ tikriausiai rašė įmonės darbuotoja, trečiasis asmuo J. G. paskolos santykiuose

nedalyvavo. Paskolos sutartį ieškovas ir atsakovas patvirtino parašais. V. G. kartais mokėdavo palūkanas po 100, 200 Lt, iš viso

sumokėjo 1000 Lt palÅ«kanų. Anksčiau kreiptis į teismÄ negalėjo, nes neturėjo pinigų žyminio mokesčio sumokėjimui.

           Atsakovas ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 1999-12-14 buvo laiduotoju tarp paskolos davėjo ir tikrojo paskolos gavėjo – J. G., pats iš ieškovo jokių pinigų nesiskolino, paskolos sutartyje nenurodyta,

kad jis pinigus būtų gavęs. Su ieškovu dirbo parduotuvėje „Heka“, 1999 m. išėjo ir įsidarbino UAB „Fuzija“ kavinėje „Sodžius“. Prieš Naujuosius metus trūko pinigų

naujametiniam vakarui organizuoti, todėl su J. G. norėjo pasiskolinti pinigų ir sužinojo, kad jų gali paskolinti A. G.. Atsakovas nurodė, kad sudarant paskolos sutartį jis buvo tik tarpininkas, kartu buvo A. G. ir J. G., jis nežino, kodėl paskola įforminta jo vardu. Po A. G. skambučio Å¡iam sumokėjo 360 Lt bei dar 720 Lt, papraÅ¡ytas J. G., o vėliau ieÅ¡kovui palÅ«kanų nebemokėjo, nes J. G. turėjo grÄ Å¾inti

visÄ skolÄ . Taip pat nurodė, kad A. G. buvo sakęs, jog su J. G. paskolos sutartį pratęsė. Su J. G. atsakovas

nebendrauja nuo tada, kai išėjo iÅ¡ darbo „Sodžiaus“ kavinėje, todėl nežinojo, kad J. G. su ieÅ¡kovu yra neatsiskaitęs. Apie skolÄ sužinojo tik ketindamas parduoti butÄ , nes butas buvo areÅ¡tuotas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-13 priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas konstatavo, kad atsakovas sudarė paskolos sutartį, kadangi paskolos gavėju įraÅ¡ytas bÅ«tent atsakovas ir bÅ«tent atsakovas pasirašė paskolos sutartį bei mokėjo ieÅ¡kovui palÅ«kanas, atsakovas taip pat neįrodė, kad pinigų negavo. Teismas nurodo, kad sutartis turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, todėl pagal CK 6.875 str. atsakovas ginčydamas paskolos sutartį negali remtis liudytojo V. L. parodymais. Taip pat laikyta, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė dėl pinigų trÅ«kumo žyminiam mokesčiui sumokėti nepateisina tokio ilgo nesikreipimo į teismÄ po termino įvykdyti prievolę pasibaigimo, todėl teismas pripažino ieÅ¡kovo apskaičiuotas palÅ«kanas neprotingai didelėmis ir teismo iniciatyva jas sumažino iki 5 proc. metinių palÅ«kanų (5 250 Lt).

Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kurio praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovui pinigų skolintis nereikėjo, pinigai buvo skolinti trečiajam asmeniui J. G., šį faktÄ teisme patvirtino ir liudytojas V. L., o ieÅ¡kovas pripažino, kad dalis iÅ¡ paskolintų pinigų jam buvo grÄ Å¾inta. Atsakovo manymu, teismas be pagrindo įrodinėjimo pareigÄ dėl pinigų faktinio gavimo perkėlė atsakovui ir taip pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles. Atsakovas skoliniuose santykiuose tik patvirtino, kad „paskola imama“, o tai neteikia pagrindo konstatuoti, kad pinigai paskolos davėjo buvo perduoti paskolos gavėjui, taip pat 1999-12-14 Å¡alių pasiraÅ¡yto skolos raÅ¡telio negalima laikyti skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos perdavimÄ gavėjui (atsakovui).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

1999-12-14 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 12 000 Lt ir numatytas terminas paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2000-02-01, tačiau pagal minėtÄ sutartį paskolinta suma ieÅ¡kovui nebuvo grÄ Å¾inta. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi pinigai buvo paskolinti trečiajam asmeniui J. G., nes atsakovui V. G. skolintis pinigų nereikėjo. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo perkėlė pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį fakto įrodinėjimÄ atsakovui.

CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis perduoda kitos Å¡alies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Kadangi bylos Å¡alių sutartos paskolos suma yra 12 000 Lt, t. y. didesnė nei du tÅ«kstančiai litų, Å¡alių paskolos sutarčiai taikomi įstatymo numatyti privalomi raÅ¡ytinės sandorio formos reikalavimai. RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 str.). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ paskolos sutartis gali bÅ«ti įforminama skolos raÅ¡teliu, svarbiausia, kad skolos raÅ¡telio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.

Ieškovas A. G. pinigų

perdavimo faktÄ grindžia ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktu A. G. ir V. G. pasiraÅ¡ytu paskolos dokumentu (b. l. 8). Nagrinėjamoje

byloje Å¡alys pateikė skirtingus parodymus dėl esminės paskolos sutarties sÄ lygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto. IeÅ¡kovas nurodo, kad pinigai buvo perduoti atsakovui, tačiau atsakovas V. G. teigia, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti ne atsakovui, o trečiajam asmeniui (b. l. 14, 120). Kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiÅ¡kintina, vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis – 1999-12-14 paskolos raÅ¡telio nuostatos aiÅ¡kintinos prioritetiÅ¡kai vadovaujantis lingvistinės Å¡io paskolos dokumento teksto reikÅ¡mės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir ketinimus.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad paskolos raÅ¡telio formuluote „paskola imama“ atsakovas skoliniuose santykiuose tarp paskolos davėjo A. G. ir tikrojo paskolos gavėjo J. G. atliko tik paskolos suteikimo patvirtinimÄ , tačiau pagal Å¡iÄ sutartį pinigų neėmė. Skolos raÅ¡telyje ieÅ¡kovas A. G. nurodomas kaip paskolos davėjas, o atsakovas

V. G. – kaip paskolos gavėjas. Atsakovas neginčijo, jog šį raštelį pasirašė būtent jis, bei skolos dokumente nurodė savo, kaip fizinio asmens, asmeninius duomenis. Teismo posėdžio metu ieškovas A.

G. parodė, kad pasirašė paskolos sutartį bÅ«tent su V. G. bei perdavė jam pinigus, nes jį pažinojo ir juo pasitikėjo. Paskolos raÅ¡telio turinio – „Fizinis asmuo V. G. (...) imu paskolÄ iÅ¡ fizinio asmens A. G. (...). Paskola imama sumoje 12 000 (...) Lt“ – aiÅ¡kinimas, prieÅ¡ingai nei atsakovo nurodomoje teismų praktikoje, tiek pagal lingvistinę žodžių „imu“ bei „paskola imama“ prasmę, tiek Å¡alių tikrųjų ketinimų prasme ar vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia objektyviai teigti, kad pinigų sumos perdavimo faktas įvyko skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu.

Ä®statymų numatytos prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Paskolos raÅ¡telio turinio analizė suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymo reikalavimus atitinkantis raÅ¡ytinis skolos dokumentas patvirtina, jog pinigai pagal sutartį buvo perduoti atsakovui V. G.. Atsakovo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Ä¯sipareigoti grÄ Å¾inti paskolos sumÄ patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas asmeniÅ¡kai papraÅ¡ytas ieÅ¡kovo pagal paskolos sutartį kelis kartus atliko mokėjimus ieÅ¡kovui (b. l. 105). Å alių raÅ¡tu sudarytas skolos dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ , tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimÄ atsakovui. Kadangi Å¡alys skolos raÅ¡telyje aptarė paskolos sutarčiai bÅ«dingus elementus: atsakovas nurodė, kad yra skolingas ieÅ¡kovui, nurodė pinigų sumÄ â€“ 12 000 Lt – bei terminÄ paskolos grÄ Å¾inimui – iki 2000-02-01, todėl Å¡alių pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis laikytinas

paskolos sutartimi (CK 6.870 str. ). Pažymėtina, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių

teisinių santykių dalyvių pareigÄ elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rÅ«pintis savo teisių ir interesų apsauga, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – pasiraÅ¡ydamas paskolos raÅ¡telį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (CK 1.5 str.). Atsakovas sudarydamas paskolos sutartį su ieÅ¡kovu nurodė, kad ima paskolÄ savo vardu kaip fizinis asmuo, todėl kaip turintis pakankamai žinių bei gyvenimiÅ¡kos patirties, suraÅ¡ydamas ir pasiraÅ¡ymas paskolos raÅ¡telį savo vardu, puikiai suprato jo turinį ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskolos ėmimo fakto patvirtinimas skolos raÅ¡teliu yra pakankamas ir leistinas įrodymams paskolos suteikimo faktui patvirtinti. Taigi yra preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ tenka paskolos gavėjui. Jeigu paskolos gavėjas pinigų pagal paskolos sutartį negavo arba gavo mažiau, negu numatyta sutartyje, jam numatyta teisė ginčyti paskolos sutartį. Tokiu atveju aplinkybių, kuriomis remiamasi, įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 str. 1 d.). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas neneigia savo vardu sudaręs ir pasirašęs paskolos sutartį bei patvirtina, kad Å¡ios sutarties sudarymo neginčija. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK

178 str.). Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų atsakovui perkeldamas pareigÄ Ä¯rodyti, kad paskolos suma pagal sutartį nebuvo perduota.

CPK

185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Remdamasi byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pateikta raÅ¡ytine paskolos sutartimi ieÅ¡kovas įrodė paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktÄ , o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodžius prieÅ¡ingai, t. y. kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, neįrodžius sandorio negaliojimo, taip pat neįrodžius, jog jis įvykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo jam suteiktÄ paskolÄ .

Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), o jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

           n u t a r i a :

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                            Albina

Pupeikienė       Â

Kolegijos

teisėjos                                                                                Eugenija

Morkūnienė

Danguolė Martinavičienė