fd118b86-22ef-40d5-80da-2e9741b480ad · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-87-653/2015Proceso Nr.2-68-3-08804-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, RÅ«tos Petkuvienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. R. apeliacinį skundÄ dėl 2013-12-03 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Akcija Tau“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , kuriame prašė pripažinti tarp Å¡alių sudarytos 2012-11-27d. sutarties susitarimus ID30231 ir ID29892 negaliojančiais, remiasi CK 1.80str. bei 1.81str. Nurodė, kad Å¡alys sudarė sutartį Nr.20121127/2 dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, t.y. dėl maisto papildų vyrams ir moterims platinimo internetiniame puslapyje www.akcijatau.lt.

IeÅ¡kovė užklausė atsakovo, ar jis turi galiojantį VMVT teritorinės tarnybos maisto tvarkytojo pažymėjimÄ , kuris bÅ«tinas pagal LR valstybės Maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymÄ , atsakovas neatsakė, tačiau akcijas paskelbė savo portale. IeÅ¡kovė mano, kad jų sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms ir vieÅ¡ajai tvarkai, todėl turi bÅ«ti niekiniai ir negaliojantys. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad jo vykdoma tarpininkavimo veikla nepatenka į LR Maisto įstatymo 2 str. 5d. reguliavimo sritį, todėl jam nėra taikytini ir VMVT direktoriaus įsakyme nustatyti reikalavimai, be to platinti maisto papildai apibrėžiami kaip maisto produktas, skirtas papildyti įprastÄ maisto racionÄ , todėl reikalavimas turėti pažymėjimÄ yra taikomas asmenims, tvarkantiems maistÄ , o ne tarpininkui.

Atsakovas pagal sutartį turėjo vienintelę pareigÄ - savo internetiniame puslapyje pateikti grafinį maketÄ (pasiÅ«lymÄ ) ir parduoti kuponÄ su unikaliu numeriu, kuris yra siunčiamas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis. Atsakovas nėra įsipareigojęs parduoti, gabenti ar pristatyti pačios prekės, be to atsakovas nėra siÅ«lomos prekės savininkas ar paslaugų tiekėjas. Atsakovas parduoda tik prekių kuponus, kurie patvirtina pirkėjo reikalavimo teisę į prekes. Visi Å¡alių susitarimai buvo derinami elektroniniu paÅ¡tu arba telefonu. 2013-02-15 d. ieÅ¡kovė dėl neaiÅ¡kių priežasčių telefoninio pokalbio metu pasakė, kad prekių nepristatys į atsiėmimo punktus, todėl atsakovas buvo priverstas atÅ¡aukti visus parduotus 14 kuponų.

IeÅ¡kovė atsakovo veiksmams pritarė elektroninėmis žinutėmis, tiek konkliudentiniais veiksmais. Pats ieÅ¡kinio pateikimo faktas patvirtina, kad tarp Å¡alių buvo sudaryti susitarimai ir vykdomi. Sudarytas sandoris yra nuginčijamas, o ne niekinis. Ä®statymas pareigos atsakovui gauti valstybės institucijos leidimÄ nenustato. CK 1.79str. 2d. 1 p. pagrindu preziumuojama, kad Å¡alis nuginčijamÄ sandorį patvirtino, kai sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ieÅ¡kovė gavo abiejų prekių virtualius maketus, susitarimų sÄ lygos buvo derinamos abipusiai.

Minėti sandoriai nepatvirtinti argumentais bei motyvais, kuo gi jie prieÅ¡tarauja vieÅ¡os tvarkos ir geros moralės kategorijoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2013-12-03 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2012-11-27 Å¡alys pasirašė sutartį Nr. 20121127/2 pagal kuriÄ atsakovas tarpininkavo ieÅ¡kovei parduodant maisto papildus moterims ir vyrams atsakovo internetiniame puslapyje www.akcijatau.lt. 2013-01-08 Å¡alys pradėjo derinti susitarimus ID30231 ir ID29892.

IeÅ¡kovė užklausė, ar atsakovas turi iÅ¡duotÄ galiojantį VMVT teritorinės tarnybos maisto tvarkytojo pažymėjimÄ , kuris anot ieÅ¡kovo bÅ«tinas pagal LR Valstybės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos direktoriaus įsakymÄ B-527, kad iÅ¡vengti ydingo sandorio sudarymo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, vykdantis tarpininkavimo veiklÄ , nepatenka į MÄ® 2 str. 5 d. reguliavimo apimtį, todėl tokio pažymėjimo turėti neprivalo, jis nėra prekių savininkas ar paslaugų tiekėjas, jis tik yra tarpininkas tarp pardavėjo ir pirkėjo, parduodamas kuponus, kurie patvirtina pirkėjo reikalavimo teisę į prekes; atsakovo veikla nėra licencijuojama, todėl ieÅ¡kovė neįrodė, jog sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pagal CK 1.79 str. 2d. 1p. preziumuojama, jog Å¡alis nuginčijamÄ sandorį patvirtino, kai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė.

Tai patvirtina įrodymai apie tai, kad ieÅ¡kovė gavo abiejų prekių virtualius maketus, susitarimų sÄ lygos buvo derinamos abipusiai, ieÅ¡kovė teikė paaiÅ¡kinimus telefonu, bendravo su pirkėjais dėl grÄ Å¾intinų prekių, t.y. ieÅ¡kovė pritarė egzistuojantiems susitarimams ir juos vykdė. Taipogi teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad minėti sandoriai neprieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei, nes ieÅ¡kovė pagrįstų tuo klausimu įrodymų nepateikė. Be to teismas atsižvelgė į tarp Å¡alių buvusiÄ susiklosčiusiÄ praktikÄ , kad susitarimus pasiraÅ¡ydavo po to, kai ieÅ¡kovei bÅ«davo atsiųstas maketas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieÅ¡kovė teigia, jog sutartys buvo sudarytos, vykdomos, be to, atsakovas vykdė veiklÄ ir pagal nepasiraÅ¡ytus pagrindinius sutarties priedus su ieÅ¡kove. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčijami susitarimai nebuvo pradėti vykdyti be ieÅ¡kovės sutikimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė O. R.) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantė nurodė, kad teismas neįvertino, jog pats atsakovas pripažino, jog maisto papildai priskiriami maisto sÄ vokai, todėl jiems taikytinas LR Maisto įstatymas.

Be to, teismas neįvertino, kad atsakovo pareiÅ¡kimai, susiję su prekių sandėliavimu ir galimybe daryti joms poveikį neatitinka tikrovės. TÄ patvirtina tarpininkavimo sutarties 2.1.10 p. bei 3.4 p. apie prekių platinimÄ tarpininko atsiėmimo vietose bei ginčo susitarimuose numatytos sÄ lygos apie prekių atsiėmimo vietas Vilniuje ir Klaipėdoje. Taigi, pagal sutartį prekės bÅ«tų pristatytos atsakovui ir pastarasis juos sandėliuotų ir platintų savo punktuose. Dėl to atsakovas darytų poveikį maisto papildomas, kaip numatė LR Maisto įstatymo 4 str. 3 d. 4 p. IeÅ¡kovė neteigia, kad atsakovo veikla licencijuojama, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka tikrovės. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties galiojimas buvo patvirtintas.

Pagal sutarties sÄ lygas dėl kiekvieno prekės platinimo atvejo pasiraÅ¡omas atskiras sutarties priedas. 2.2.1 p. numatyta, kad atsakovas kuponus pradeda platinti be vėliau kaip per 14 dienų nuo susitarimo dėl prekės platinimo sudarymo dienos. Nagrinėjamu atveju dėl susitarimo Nr. ID30231 buvo iÅ¡siųstas tik akcijos maketas. Kada buvo iÅ¡siųstas susitarimas Nr. ID 29892 nėra aiÅ¡ku. Nei vienas iÅ¡ susitarimų nebuvo pasiraÅ¡ytas ir vykdomas, o atsakovas nusprendė vienaÅ¡aliÅ¡kai paskelbti maisto papildų akcijas.

IeÅ¡kovė argumentus dėl nesutikimo su atsakovo teiginiu, jog buvo susiklosčiusi praktika iÅ¡ pradžių paskelbti akcijÄ , o tik vėliau pasiraÅ¡yti susitarimus, pateikė teismui atsiliepime į atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Tačiau teismas jų nevertino bei neatkreipė dėmesio, jog tuo pačiu metu tarp Å¡alių buvo sudaryti kiti susitarimai, dėl kurių vykdymo Å¡alys bendravo elektroniniais laiÅ¡kais ir telefonu. Apeliantė taip pat nurodė, kad pagal sutarties sÄ lygas tylėjimas nelaikomas valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma, todėl teismas neteisingai taikė CK 1.71 str. 1 d., konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė ginčo susitarimams pritarė tylėjimu (neprieÅ¡taravo dėl akcijų paskelbimo) bei konkliudentiniais veiksmais. IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiais sandorius CK 1.80 str. pagrindu dėl to, kad Å¡alys nepasirašė susitarimų, kaip numatyta sutarties 1.2 p., todėl pažeidžiamas CK 6.189 str. 1 d.( kadangi sutartis turi įstatymo galiÄ , jos pažeidimas prilyginamas imperatyvių įstatymo normų pažeidimui).

Nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovė prašė pripažinti susitarimus negaliojančiais ir CK 1.93 str. 1 d., 1.73 str. 3 d. pagrindu, t.y. nesilaikyta privalomos raÅ¡ytinės sandorio formos. Atsakovas paskelbė akcijas, nesant suderintų ir pasiraÅ¡ytų susitarimų, todėl nepagrįstai taikė netesybas, dėl ko ir kilo Å¡is ginčas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliantės teiginiai yra tik formalus pretekstas nemokėti atsakovui netesybas.2008-10-15 VMVT direktoriaus įsakyme Nr. B1-527 nustatyta, kad Å«kio subjektams, kurie vykdo prekybÄ internetu, maisto tvarkymo pažymėjimas nėra iÅ¡duodamas. Be to, atsakovas nėra prekių savininkas ar paslaugų teikėjas. Atsakovas parduoda tik prekių kuponus, kurie patvirtina pirkėjo reikalavimo teisę į prekes, tačiau neparduoda pačių prekių.

Tarpininkavimo sutartyje nėra nurodyta jokių įsipareigojimų ieÅ¡kovei, susijusių su leidimų ar pažymėjimų gavimu, todėl ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neturi reikalavimo teisės bei kompetencijos, kaip valstybės institucijos, tikrinti atsakovo turimus leidimus. Nėra aiÅ¡ku kokios pažymėjimo neturėjimo pasekmės kiltų ieÅ¡kovei. Apelianatė apie vykstančias ginčo akcijas ir kuponų pardavimÄ Å¾inojo, jiems neprieÅ¡taravo ir derino su atsakovo pozicija dėl grÄ Å¾inamų prekių.

Ieškovės sutikimas platinti prekes buvo išreikštas elektroniniu paštu. Ginčo susitarimai buvo ne atsiųsti, o persiųsti pačios apeliantės prašymu, nes ji jų nerado. Tarpininkavimo sutarties 1.2 p. nėra imperatyvioji įstatymo nuostata, nes sutarties rašytinio pakeitimo išlyga, nurodyta CK 1.183 str., 1 d., yra dispozityvi norma ir ja galima remtis tik nuginčijamų sandorių atveju. Nagrinėjamu atveju įstatymai nenumatė jokių imperatyvių nuostatų, jog ginčo susitarimai turėjo būti sudaryti tik raštu, todėl CK 1.93 str. netaikytina.

CK 1.73 str. 3 d. yra bendroji norma, palyginus su CK 6.183 str. specialiÄ ja norma. Apeliantė savo veiksmais pati vykdė tarpininkavimo sutarties bei ginčo susitarimų sÄ lygas (CK 1.79 str. 2 d. 1,2 p.p.) bei suteikė pagrįstÄ lÅ«kestį atsakovui, jog dėl formalių reikalavimų (paraÅ¡o) tarpininkavimo sutarties vykdymas nebus pertrauktinas ar stabdytinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl Å¡alių susitarimų              (b.l. 5-12), kurių pagrindas - Å¡alių sudaryta 2012-11-27 tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis (b.l. 2-4) - pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str., 1.81 str. pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-27 Å¡alys sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kuriÄ tarpininkas (atsakovas) įsipareigojo parduoti tiekėjo (ieÅ¡kovės) prekes/paslaugas tretiesiems asmenimis, platindamas Å¡ių prekių/paslaugų įsigijimÄ patvirtinančius kuponus internetiniame puslapyje, o tiekėjas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo atsiskaityti su tarpininku (atsakovu) sutartyje numatytomis sÄ lygomis.

Prekės/paslaugos, jų tiekimo sÄ lygos nurodomos pasiraÅ¡ant Å¡ios sutarties priedÄ â€“ susitarimÄ dėl prekės/paslaugos platinimo. Dėl kiekvienos prekės/paslaugos, jų platinimo atvejo pasiraÅ¡omas atskiras sutarties priedas (1.1, 1.2 p.). Byloje esantys ieÅ¡kovės ginčijami priedai – susitarimai (b.l. 5-12) nėra pasiraÅ¡yti. IÅ¡ tarpininkavimo sutarties matyti, kad atsakovas, skirtingai nei ieÅ¡kovė (sutarties 2.1.7, 2.1.8 p.p.), nėra įsipareigojęs gauti pažymėjimo ar kito dokumento veiklai.

Å ioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo sutartinių civilinių santykių aspektu. PareigÄ gauti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimÄ reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos (2008-10-15 LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-527). IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad faktas ar atsakovas turi maisto subjekto tvarkymo pažymėjimÄ , daro tiesioginę įtaikÄ jos teisėms ir pareigoms.

Dėl to ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neįrodė savo teisių pažeidimo fakto (CPK 5 str.), dėl ko ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Kita vertus, iÅ¡ tarpininkavimo sutarties matyti, jog atsakovas nėra nei prekių savininkas, nei jų pardavėjas, nei paslaugų tiekėjas; atsakovas tik teikia tarpininkavimo paslaugas ieÅ¡kovei, veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas pagal vieÅ¡ai atskleistas Paslaugų teikimo taisykles (b.l. 25), platinant ieÅ¡kovės prekių/paslaugų įsigijimÄ patvirtinančius kuponus internetiniame tinklalapyje.

Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovas daro tiesioginę įtaikÄ maisto papildų saugai ar kokybei. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis minėtu įsakymu Nr. B1-527 patvirtintų Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų 7 punktu („Subjektai, kurie nedaro tiesioginės įtakos maisto saugai ir kokybei – registruojami. Tokiems subjektams priskiriami subjektai, vykdantys prekybÄ internetu, užsiimantys logistika (maisto produktų iÅ¡krovimu / pakrovimu, užsakymų iÅ¡ klientų apdorojimu, maisto produktų paskirstymu)“) darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė, kad atsakovas privalėjo turėti minėtÄ pažymėjimÄ , vykdant Å¡alių sudarytÄ tarpininkavimo sutartį.

Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Be to, ieÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir neįrodė, kad ginčijami susitarimai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Apeliantė nurodė, kad ji prašė pripažinti negaliojančiais sandorius CK 1.80 str. pagrindu ir dėl to, kad Å¡alys nepasirašė susitarimų, kaip numatyta sutarties 1.2 p., todėl pažeidžiamas CK 6.189 str. 1 d., kadangi sutartis turi įstatymo galiÄ , jos pažeidimas prilyginamas imperatyvių įstatymo normų pažeidimui).

Taip pat prašė pripažinti susitarimus negaliojančiais ir CK 1.93 str. 1 d., 1.73 str. 3 d. pagrindu, t.y. nesilaikyta privalomos rašytinės sandorio formos. Iš sutarties 1.2 p. matyti, kad nors šalys susitarė dėl atskirų priedų sudarymo rašytine forma, tačiau nenumatė tokios formos nesilaikymo teisinių pasekmių (CK 1.73 str. 3 d.), t.y. jog dėl tokios formos nesilaikymo susitarimai negalioja. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog vien formalus susitarimų nepasirašymas laikytinas imperatyviosios teisės normos pažeidimu.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir susiraÅ¡inėjimo matyti, jog tarp Å¡alių buvo sudaryti ir kiti susitarimai dėl tarpininkavimo parduodant kitas prekes, kuomet susiformavo praktika, jog susitarimai buvo pasiraÅ¡omi po to, kai sutartis faktiÅ¡kai Å¡alių susitarimu jau buvo pradėta vykdyti, t.y. po kuponų maketų atsiuntimo ir derinimo (b.l. 78-88, 91). Dėl to, sprendžiant dėl ginčo susitarimų galiojimo ir vykdymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Å¡iÄ susiklosčiusiÄ tarp Å¡alių sutarčių vykdymo praktikÄ .

Akivaizdu, kad ir ginčo atveju ieÅ¡kovės prekių akcijos maketas buvo atsiųstas ieÅ¡kovei ne atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai, bet pačios ieÅ¡kovės užsakymu ir jos valia. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo susitarimai nebuvo sudaryti, nes Å¡alių elgesys rodo, jog ginčo sandoriai buvo pradėti vykdyti. Apeliantė apie vykstančias akcijas ir kuponų pardavimus žinojo (27-29, 49-50), jiems neprieÅ¡taravo, taip pat derino su atsakovu klausimÄ dėl grÄ Å¾inamų prekių (b.l. 30-32). Taigi, Å¡alių elgesys – jų suderinta valia dėl sutarties vykdymo - suponuoja iÅ¡vadÄ , kad susitarimų raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nepaneigia jų galiojimo.  IeÅ¡kovės pozicija Å¡ioje byloje yra nelogiÅ¡ka: iÅ¡ vienos pusės ji teigia, kad susitarimai negalioja dėl jų formos reikalavimų pažeidimo, tačiau tuo pačiu ji teigia, jog susitarimai nebuvo suderinti, t.y. dėl susitarimų sÄ lygų nebuvo susitarta.

Tačiau ieÅ¡kovei ginčijant sandorius, siekiant apginti savo teises, tuo pačiu pripažįstama, kad tokie sandoriai buvo sudaryti, bet dėl tam tikrų priežasčių negalioja; kitaip ginčijami sandoriai nesukeltų ieÅ¡kovei jokių teisių ir pareigų ir jai neatsirastų reikalavimo teisės ginčyti sandorius. Toks ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumas taip pat vertinamas ieÅ¡kovės nenaudai, sprendžiant dėl reikalavimų pagrįstumo.  Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Vertinant atsakovo patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, pažymėtina, kad praÅ¡oma priteisti suma 1815 Lt virÅ¡ija maksimalų užmokesčio dydį, numatytÄ 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose                (8.11 p.). Be to, byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, todėl praÅ¡oma priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neatitinka CK 1.5 str. numatytų principų, todėl mažintina iki 1000 Lt.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė 2013-12-03 Vilniaus apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės O. R. atsakovo UAB „Akcija Tau“ naudai 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                   RÅ«ta Petkuvienė