fd102810-32ee-4297-8207-e735f636afd5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-736-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37576-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 2 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,nukentėjusiajai B. L.,vertėjai Olgai Macijauskienei,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: V. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu pagrasino nukentėjusiajai sutuoktinei B. L. jÄ nuÅ¡auti, kad jÄ ras negyvÄ laiptinėje, taip pat jei pas nukentėjusiÄ jÄ B.

L. į butÄ užeis koks vyras, atvykęs jÄ nuÅ¡aus, taip grasindamas psichologiÅ¡kai veikė ir baugino nukentėjusiÄ jÄ B. L., sudarydamas jai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti.Å iais savo veiksmais V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, jog įvykio dienÄ jam dukra papasakojo, kad jo buvusios žmonos namuose lankosi vyras. Dukra nurodė, jog ji anksčiau miegodavo su mama, o kai ateina vyras, dukra buvo priversta miegoti savo kambaryje, dukra buvo verčiama eiti miegoti anksčiau, nei yra įpratusi.

Parvedęs dukrÄ Ä¯ namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val. užėjo į butÄ . Vaikų kambaryje B. L. paklausė, kas per nesÄ monės darosi, kodėl vaikas turi miegoti kitame kambaryje, o kažkoks paÅ¡alinis vyras vaikÅ¡to po namus. B. L. klausė, kodėl vaikas yra skriaudžiamas. Nukentėjusiajai pasakė, jog, jei vaikÄ kas nors skriaus, vaikas skųsis, atvažiuos ir žiÅ«rės, kÄ daryti. GalbÅ«t įtūžęs ir pasakė, kad iÅ¡mes vyrÄ , jei skriaus vaikÄ . Pokalbis su B.

L. truko apie penkias minutes. Po pokalbio iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ jam paskambino tyrėja ir pakvietė apklausai. Nepriklausomai nuo to, kÄ jis bepasakytų, B. L. jam sako, jog jis jai negrasintų, kad negalvotų, jog yra toks kietas. V. L. teigė, kad jis visuomet kalba taip, jog kitiems atrodo, kad yra pakeltas tonas, tačiau iÅ¡ tikrųjų toks yra įprastas jo kalbėjimo bÅ«das. Ä®vykio metu jis neÅ¡aukė, kontroliavo savo žodžius. Tuo metu, kai jis buvo bute, sÅ«nus verkė, o dukros reakcijos nepastebėjo.

Pokalbio su B. L. metu susinervino ir išėjo iÅ¡ buto. Su B. L. gyveno nuo 2002 metų ir niekada nėra prieÅ¡ jÄ smurtavęs. Pakalbio metu dukra buvo tame pačiame kambaryje. Jis sakė, jei lankysis dėdė ir vaikai skųsis, bus ribojamos jų teisės, tuomet atvažiuos aiÅ¡kintis. Ä®vykio metu skyrybų procesas jau buvo prasidėjęs. IÅ¡ pradžių nepavyko iÅ¡siskirti, kadangi jis norėjo, jog bÅ«tų nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, o žmona nesutiko. Klausimas dėl bendravimo su vaikais iÅ¡sisprendė antrajame teismo posėdyje.

Su B. L. ir vaikais negyvena nuo 2016 metų vasario mėnesio. Å iuo metu su buvusia žmona tik pasisveikina ir atsisveikina. V. L. teigė, jog įvykio metu galėjo bÅ«ti Å¡iek tiek pakėlęs balsÄ . Kaltinamasis tvirtino, kad B. L. negrasino, mano, jog ji pokalbio metu jautėsi normaliai, nes jai nieko nebuvo padaryta. Kai jis išėjo gyventi su kita moterimi, tai B. L. labai pyko, neleido bendrauti su vaikais, prašė sugrįžti namo. Kaltinamasis mano, jog tokiu bÅ«du yra bandoma jam kerÅ¡yti. Ginklus laikė (duomenys neskelbtini).

KitÄ dienÄ po įvykio nuvyko su tyrėja į (duomenys neskelbtini) ir paėmė visus ginklus. Ginklai buvo laikomi seife. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 21.00 val., atvežė savo dukrÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė žmona B. L.. Užėjęs į butÄ iÅ¡girdo, kad sÅ«nus D. L., kuriam yra Å¡eÅ¡i mėnesiai, verkia kitame kambaryje. Tuomet nuėjo į kambarį ir pamatė, jog sÅ«nus verkia savo lovytėje, paėmė sÅ«nų į rankas, kadangi norėjo jį nuraminti.

B. L. pasakė, kad jis neimtų į rankas sÅ«naus. V. L. teigė, jog į tai jis žmonai nieko neatsakė. B. L. papriekaiÅ¡tavo, kad ji vedasi svetimus vyrus į namus. Å iÄ aplinkybę sužinojo iÅ¡ savo dukters A. L., kuri pasakojo, jog B. L. jai sakė, kad ji kuo mažiau bendrautų su tėvu, jam neskambinėtų, nes į namus žada parsivesti kitÄ vyrÄ . B. L. į priekaiÅ¡tÄ atsakė, jog tai yra ne jo reikalas. V. L. taip pat aiÅ¡kino, jog duktė jam pasakojo, kad, kai pas mamÄ ateina kitas dėdė, ji dukrÄ nusiunčia į kitÄ kambarį, nors Å¡i nenori ten eiti.

B. L. dukrai yra primygtinai liepusi eiti į savo kambarį miegoti, nors buvo Å¡eÅ¡tadienis ir buvo devinta valanda vakaro. V. L. tvirtino, jog jis žino, kad duktė niekuomet neina taip anksti miegoti, nes jis su ja apie 22.00 val. kiekvienÄ vakarÄ kalbėdavo telefonu. V. L. nurodė, jog jis B. L. pasakė, kad, jeigu pas jÄ atėję svetimi vyrai skriaus vaikus, jis atvažiuos ir vyrus iÅ¡varys. Žmona jam atsakė, kad jis paliktų jÄ ramybėje ir iÅ¡eitų. Tuomet jis padavė sÅ«nų žmonai ir, pabučiavęs dukterį, apsisuko, išėjo pro buto duris.

Pokalbis tarp jo ir žmonos vyko dukters kambaryje. Pokalbio metu jie abu buvo įpykę ir kalbėjo pakeltu tonu. Duktė iÅ¡girdusi, kad jie barasi, pradėjo verkti, nes anksčiau namuose niekuomet nebuvo kalbama pakeltu tonu, tai buvo pirmas kartas. V. L. teigė, kad B. L. negrasino. PrieÅ¡ žmonÄ jis nesmurtauja, B. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d. tikrai negrasino, jos nužudyti ar kad jÄ negyvÄ ras laiptinėje, tikrai nesakė. Negrasino B. L. nuÅ¡auti. V. L. teigė, jog jis mano, kad žmona jį apkalbėjo, kadangi siekia apriboti jo teisę bendrauti su vaikais.

Jis gailėjosi, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. kalbėdamas su B. L. buvo pakėlęs balso tonÄ . Jis buvo įpykęs, nes žmona vedžioja svetimus vyrus ir riboja vaikų laisvę namuose. (b. l. 51-52)Teisiamojo posėdžio metu B. L. parodė, jog V. L. atvežė dukrÄ . Jis užėjo į butÄ ir klausė dukros, kur nakvojo dėdė. Nuo vyro riksmų prabudo sÅ«nus. Vyras įlėkė į kambarį, kur miegojo sÅ«nus, rodė į lovÄ ir rėkė, ar čia dėdė nakvojo. Visi pradėjo verkti, nes iÅ¡sigando. V.

L., girdint dukrai, sakė, kad jÄ nuÅ¡aus, kad ji bus rasta nuÅ¡auta laiptinėje. Tuomet V. L. priėjo prie dukros, atsiklaupė prie Å¡ios ir sakė, jog ji skambintų, jei koks nors vyras ateis į namus, tuomet jis ateis ir jį iÅ¡mes pro balkonÄ . Po įvykio dukra sakė, jog reikia važiuoti gyventi pas močiutę, kad tėtis jų nerastų. Taip pat dukra sakė, kad įvykio metu V. L. buvo nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«męs ant lovos. Nukentėjusioji teigė, kad vyrui bendrauti su vaikais ji netrukdo.

Jokių nesutarimų dėl bendravimo grafiko su vaikais nebuvo. Kai vyko skyrybų procesas, buvo paaiÅ¡kinta, jog vyras turi skolų, todėl reikėjo dėl jų sutarti. Bendravimo su vaikais grafikas buvo sudarytas vyro iniciatyva, jis norėjo vaikų lankymo grafiko. Po įvykio dukra lankosi pas psichologÄ , ji bijo tėvui atsakyti neigiamai. Ä®vykio metu buvo baisu, nes vyras grasino, namie buvo ginklai. V. L. kalbėjo labai agresyviai. Anksčiau panaÅ¡ių konfliktų su vyru nebuvo. B. L. aiÅ¡kino, jog dėl vyro elgesio ji verkė, jai buvo baisu, iÅ¡kvietė policijÄ .

Kviesdama policijÄ sakė, kad įvyko konfliktas. Jos vertinimu, konfliktas vyko apie 30 minučių, visÄ tÄ laikÄ ji barėsi su V. L.. Ji vyrui pasakė, kad jis iÅ¡eitų, negÄ sdintų vaikų, nes buvo paniÅ¡kas verkimas. Po pasakymo dukrai, kad iÅ¡mes vyrus pro balkonÄ , V. L. nukentėjusiajai daugiau nieko nesakė. Kai vyras išėjo, ji ramino vaikus, kiek laiko ramino, nepamena. Jai ir pačiai reikėjo nusiraminti. B. L. teigė, jog ji nepamena, kiek laiko praėjo po įvykio, kai ji skambino policijai.

IÅ¡kvietė tuomet, kai vaikai nurimo. Tuo metu, kai vyras pasakė, kad jÄ nuÅ¡aus, jai buvo baisu dėl savo ir vaikų gyvybių. Vyras neminėjo, kokiu bÅ«du ir su kuo nuÅ¡aus. Nukentėjusioji nurodė, jog skyrybų procesÄ iniciavo ji, kadangi vyras išėjo gyventi pas kitÄ moterį. Å iuo metu su vyru bendrauja tik tiek, kiek tai susiję su vaikais. Policijos prašė, kad nurodytų vyrui pasiimti ginklus. Ä®vykio dienÄ vyras priekaiÅ¡tavo, kad pas jÄ nakvoja kitas vyras. Skyrybos vyko taikiai, jokių grafikų ji nereikalavo.

Ä®vykio metu vyras buvo blaivus. Buvo pateikusi praÅ¡ymÄ , kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas, norėjo susitaikyti, vyras atsiprašė už tai, kÄ padarė. Pas jÄ namuose yra nakvojusi draugė su Å¡eima, t. y. su vyru ir vaiku. V. L. dukrai sakė, kad jeigu ateis koks vyras, tai skambinti, o jis vyrÄ iÅ¡mes pro langÄ , o nukentėjusiÄ jÄ nuÅ¡aus. V. L. sakė, kad ji bus nuÅ¡auta laiptinėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. L. parodė, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio su sutuoktiniu V.

L. gyvena skyrium. Turi du mažamečius vaikus. Nuo 2016 m. birželio 20 d. pradėtas skyrybų procesas. V. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 21.30 val., atvežė dukrÄ . Tuo metu ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo su Å¡eÅ¡ių mėnesių sÅ«numi. Sutuoktinis inicijavo konfliktÄ ir vaikams girdint pradėjo jai grasinti, kad nuÅ¡aus ir vaikai jÄ ras negyvÄ laiptinėje. Dukra verkė. Sutuoktinis kėlė pavydo scenas dėl neva jos neiÅ¡tikimybės. Dukrai liepė, jei koks vyriÅ¡kis užeis į butÄ , paskambinti jam ir jis atvyks, nuÅ¡aus dėdę.

Sutuoktinio elgesys neprognozuojamas, labai nervingas. Ji ir dukra yra įbaugintos. Jų bute esančiame seife yra saugomi sutuoktinio ginklai. (b. l. 22)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. L. taip pat parodė, kad V. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 21.30 val., atvykęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktÄ , priekaiÅ¡tavo jai dėl to, kad ji yra neiÅ¡tikima. Taip pat jai girdint V. L. pagrasino jÄ nuÅ¡auti, nurodė, jog jÄ ras laiptinėje negyvÄ , nuÅ¡autÄ .

Taip pat sakė, jei koks vyriÅ¡kis užeis į butÄ , tai jis atvykęs nuÅ¡aus, iÅ¡mes iÅ¡ balkono. Tokius teiginius girdėjo ir namuose buvusi dukra A. L.. B. L. nurodė, jog jai dukra pasakojo, kad minėto konflikto metu vyras V. L. buvo suėmęs jai už rankų, tačiau ji pati to neatsimena. Taip pat dukra minėjo, kad V. L. buvo jÄ suėmęs už rankų ir pastÅ«mė, ji krito ant lovos. Pati nukentėjusioji teigė, jog Å¡ių aplinkybių nepamena, kadangi buvo Å¡oko bÅ«senoje ir nepamena.

ApžiÅ«rėjus savo rankas po minėtų įvykių, mėlynių nepastebėjo. Negalėjo nurodyti, ar juto skausmÄ , kai buvo sugriebta už rankų. Dėl V. L. iÅ¡sakytų žodžių bei grasinimų juto realiÄ grėsmę, nes namuose jis laikė Å¡aunamuosius ginklus ir nuo seifo raktus turėjo tik jis vienas. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, ar V. L. turėjo (turi) pasidaręs raktus nuo jos buto, tačiau tokios galimybės neatmetė. B. L. aiÅ¡kino, jog, kai vyras V. L. išėjo iÅ¡ jos tėvams priklausančio buto, jo elgesys pakito, jis tapo agresyvus, nervingas.

Vyras buvo parašęs ir SMS praneÅ¡imų, kad jis žada pasitraukti iÅ¡ gyvenimo iÅ¡gėręs vaistų. Dėl tokio vyro V. L. pakitusio elgesio ji bijo net duoti jų bendrus vaikus su juo susitikti. Ji pati 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.13 val., iÅ¡ savo mobilaus telefono iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir telefonu pranešė, jog vyras grasina jÄ nuÅ¡auti girdint vaikams. Jos buvo teirautasi, ar jai reikalinga greitoji pagalba, o ji atsakė, kad greitoji pagalba nereikalinga. Taip pat skambučio metu buvo teiraujamasi, ar yra mažamečių vaikų.

Kai vyras V. L. išėjo, ji iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, parašė pareiÅ¡kimÄ bei pasakė, kad jos namuose yra seifas su vyro Å¡aunamaisiais ginklais, tuomet jai pareigÅ«nai davė budėtojo telefono numerį. KitÄ dienÄ po pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo skambino budėtojui ir pranešė apie V. L. seife esančius ginklus, sakė, kad vyras grasino savo turimais ginklais jÄ nužudyti ir jog ji nori, kad iÅ¡ buto vyras pasiimtų savo ginklus, nes bijo dėl savo ir vaikų gyvybės. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas taikiu sutarimu, kuriame yra sutarę, kad vaikai lieka gyventi su ja.

V. L. alkoholiu nepiktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jos žiniomis, nevartoja. (b. l. 26-27)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. L. taip pat parodė, kad dėl V. L. išsakytų grasinimų ji juto grėsmę, bet nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nes V. L. jos atsiprašė, ji jam atleido. Jokių priekaištų šiuo metu vyrui neturi. Ji nori, kad minėtas įvykis dėl grasinimų kuo greičiau pasimirštų. (b. l. 28)Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.

G. parodė, jog buvo iÅ¡kvietimas, kai atvyko į įvykio vietÄ , vyro namie jau nebuvo, buvo tik pranešėja. Jis nepamena, kaip pranešėja elgėsi. Pranešėja kvietė, nes lyg ir grasino jai. Vyras atvežė vaikÄ namo, kažkoks konfliktas įvyko, vyras lyg ir susidorojimu grasino. Nepamena, ar moteris buvo susijaudinusi, ar ji minėjo kÄ nors apie ginklus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotus duomenis, jis nurodė, kad Å¡ie duomenys užfiksuoti teisingai.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.

G. parodė, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. K.. Jie 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 22.15 val., gavo informacijÄ , jog vyksta skyrybų procesas, muÅ¡asi vyras, yra du mažamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), juos pasitiko B. L.. Ar minėta moteris buvo susijaudinusi, ar verkė, atsakyti negalėjo, tačiau tikrai žino, kad namuose buvo du vaikai, vienam buvo septyneri, kitam Å¡eÅ¡i mėnesiai. V. L. namuose nebuvo. B. L. parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jÄ buvo grasinama nužudyti, o kaip, kokiais bÅ«dais, nenurodė, tik minėjo, jog jos namuose V.

L. nebegyvena, o gyvena su kita moterimi, bet ginklus laiko jos bute. Paėmus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ minėtos moters, lauke dar paieÅ¡kojo V. L.. Su minėtu pareiÅ¡kimu buvo nuvykta į komisariatÄ , kur ir buvo paliktas pareiÅ¡kimas. Vizualiai moteris jokių sužalojimų neturėjo, namuose bendra tvarka nebuvo pažeista. Minėta moteris dar paaiÅ¡kino, kad vyras atvyko su vaikais ir juos atidavęs jai pagrasino. (b. l. 30)Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, jog jos tėvai gyvena atskirai. Ji gyvena su mama ir broliu.

Tėtis jÄ ir brolį lanko du kartus per savaitę. Tėtis ir mama gyvena nedraugiÅ¡kai, jie yra iÅ¡siskyrę, tarpusavyje jie kalba normaliai. Ji prisimena dienÄ , kai buvo plytelių parduotuvėje. Kai su tėčiu grįžo namo, juose buvo mama ir brolis. Tos dienos vakarÄ broliukas verkė ir tuomet tėtis pradėjo rėkti ant mamos. Liudytoja teigė, jog tėtis stÅ«mė mamÄ ant lovos ir pradėjo grasinti. Jie iÅ¡sigando. Tėtis pradėjo kalbėti negražiais žodžiais. Kai tėtis sakė negražius žodžius, ji su broliu verkė.

Verkė, nes tėtis pastÅ«mė mamÄ ant lovos ir negražiai kalbėjo. Tėtis grasino. Neatsimena, kÄ sakė, kas bus. Mamai pasakė, kad nori jÄ nužudyti. Nesakė, kaip. Liudytoja nurodė, kad lankosi pas psichologę. Kalbasi apie tai, kaip tėtis išėjo, apie tÄ patį, kÄ kalba teisme. Pas psichologÄ pradėjo lankytis po to vakaro. Apie tÄ vakarÄ kalbėjo su psichologe, mama ir bobute, su tėčiu nekalbėjo. Su tėčiu santykiai yra normalÅ«s, bendrauja, žaidžia ir viskas. Dabar tėtis su mama nesipyksta.

Anksčiau tėtis pykdavo ant mamos, o mama ant tėčio. Kai pykdavosi, jie nekalbėdavo. Jie ir dabar nekalba. Nežino, kodėl tÄ kartÄ tėtis buvo toks supykęs. Pas juos į svečius ateina mamos draugės, daugiau niekas. Liudytoja namuose miega viena arba su mama, viena miega, kai namuose bÅ«na brolis. Pas mamÄ buvo vyras, bet tai buvo anksčiau. Liudytoja teigė, jog, kai jai buvo Å¡eÅ¡i metukai, pas mamÄ ateidavo vyras. Ji tėčiui norėjo kažkÄ pasakyti ir papasakojo apie tÄ vyrÄ . KÄ pasakojo, neatsimena.

Dėdė ateidavo daugiau nei vienÄ kartÄ . Tėčio namuose nebÅ«davo. Dėdė porÄ kartų nakvojo, dar ateidavo iÅ¡gerti arbatos ir viskas. Tuo metu, kai ateidavo dėdė, broliukas jau buvo gimęs.IÅ¡ B. L. skundo matyti, kad 21.30 val. jai buvo grasinama, jog jÄ užmuÅ¡. Grasinimus girdėjo vaikai, buvo aiÅ¡kinama, jog ji bus rasta laiptinėje negyva. Vaikai verkė. Buvo ieÅ¡koma kažkokio dėdės ir dukros klausiama, ar nakvoja dėdė. V. L. negyvena kartu nuo 2016 metų vasario mėnesio, jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Buvo grasinama užmuÅ¡ti, o vaikus pasiimti sau. Vaikai verkė, dukra vis kartojo, kad bijo tėtės. Vyras gyvena su kita moterimi, o kaltina pareiÅ¡kėjÄ , kad ji parveda vyrus namo, todėl ir nori nužudyti. (b. l. 2 )IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog vyksta skyrybų procesas, vyras muÅ¡asi, yra du mažamečiai vaikai, GMP nereikia (b. l. 3)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡klausius garso įraÅ¡Ä jame užfiksuota, jog į BendrÄ jį pagalbos centrÄ telefonu kreipėsi B.

L. nurodydama, kad vyksta smurtas Å¡eimoje, vyras išėjo, tačiau grasino užmuÅ¡ti, vyksta skyrybų procesas, jau pusę metų vyras negyvena kartu, o įsiveržė į namus ir prie vaikų pradėjo grasinti, svarbiausia, kad namie yra jo seifas su ginklais, tÄ seifÄ reikia iÅ¡ namų iÅ¡neÅ¡ti. (b. l. 9-10)IÅ¡ policijos pareigÅ«no A. G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. patruliuojant kartu su kolega apie 22.15 val. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), vyras triukÅ¡mauja, konfliktuoja.

Atvykus į nurodytÄ vietÄ , kreipėsi B. L., kuri teigė, kad vyras V. L. kartu negyvena, bet parvežęs vaikÄ namo ir užėjęs į butÄ pas pranešėjÄ , grasino jai fiziniu susidorojimu ir iÅ¡važiavo namo. Dėl įvykio iÅ¡ B. L. priimtas pareiÅ¡kimas. Taip pat pranešėja prašė spręsti klausimÄ dėl ginklų, kuriuos turi jos vyras ir kurių laikymo vieta yra nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors vyras nuo vasario mėnesio gyvena kitoje vietoje. (b. l. 20)IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V.

L. tyrėjai pateikė pistoletÄ CZ 75 Compact, 9X19, Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ovinių dėtuvę, pistoleto CZ 75 Compact, 9X19, Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžio Å¡autuvo Maverick 88, 12X76 pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinio Å¡autuvo Sabatti Rover 870, 3006 pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžio Å¡autuvo Fias Cesa Favorit, 12X76 pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), trylika vienetų 9 mm Å¡ovinių. (b. l. 54-68) IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V.

L. tyrėjai pateikė lygiavamzdį Å¡autuvÄ Maverick 88, 12X76 Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį Å¡autuvÄ Sabatti Rover 870, 3006, Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį Å¡autuvÄ Fias Cesa Favorit, 12X76, Nr. (duomenys neskelbtini), 52 vienetus lygiavamzdžio Å¡autuvo Å¡ovinių, du vienetus Å¡ovinių Norma 30-06, 23 vienetus 9 mm Å¡ovinių, leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. (b. l. 70-73)Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V.

L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.Byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp B. L. ir V. L. kilo konfliktas. Šį faktÄ patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, liudytojos A. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat iÅ¡ dalies liudytojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, tarnybiniame praneÅ¡ime, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje, nukentėjusiosios skunde užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis V. L. viso proceso metu teigė, jog nukentėjusiajai negrasino, jis nurodė, kad galbÅ«t sakė, jog gali iÅ¡ buto iÅ¡mesti ar iÅ¡varyti svetimÄ vyrÄ , jeigu bus skriaudžiami jo ir B. L. bendri vaikai. Vis tik kaltinamojo teiginius, kad jis jokių grasinimų nukentėjusiajai neiÅ¡sakė, paneigia byloje suriktų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, visuma. B. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad V. L. konflikto metu elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu (faktÄ , kad konflikto metu buvo kalbama pakeltu tonu ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats kaltinamasis, taip pat jis nurodė, jog anksčiau namuose nebÅ«davo kalbama pakeltu tonu, o teisme jis jau teigė, kad jis visuomet kalba pakeltu tonu, toks yra jo kalbėjimo bÅ«das), dėl jo veiksmų verkė tiek ji, tiek vaikai.

B. L. iÅ¡ esmės viso proceso metu teigė, kad V. L. grasino jÄ nuÅ¡auti, jog ji bus rasta negyva laiptinėje, girdint dukrai sakė, jog jeigu į butÄ ateis koks nors vyras, šį iÅ¡mes, o nukentėjusiÄ jÄ nuÅ¡aus. IÅ¡ B. L. parodymų taip pat matyti, jog ji iÅ¡sigando dėl tokio V. L. elgesio, jai buvo baisu tiek dėl savo pačios, tiek dėl vaikų gyvybių. Aptartus nukentėjusiosios teiginius iÅ¡ esmės patvirtina ir liudytojos A. L. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog įvykio dienÄ jai su tėčiu grįžus namo, tėtis pradėjo rėkti ant mamos.

Å i liudytoja nurodė, jog tėtis su mama negražiai kalbėjo, grasino, sakė, jog nori nužudyti. Liudytoja teigė, kad įvykio metu ji verkė, kadangi tėtis negražiai su mama kalbėjo ir pastÅ«mė mamÄ . Po Å¡io įvykio ji lankosi pas psichologę, su kuria bendrauja apie tai, kaip tėtis išėjo bei apie tÄ patį kÄ kalba teisme. Nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, B.

L. parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog V. L. grasino jÄ nužudyti, taip pat nukentėjusioji pasakė, kad V. L. namuose laiko ginklus. Be to, nusikaltimo padarymo faktÄ patvirtina ir apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog vyras, girdint vaikams, grasino jÄ nužudyti, namuose yra seifas su ginklais. Aptartų įrodymų visuma leidžia be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, jog V. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino nuÅ¡auti B.

L., nurodė, jog ji bus rasta negyva laiptinėje. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija, jog nukentėjusioji apkalba kaltinamÄ jį, kadangi įvykio metu vyko skyrybų procesas, nukentėjusioji pyko ant kaltinamojo, kadangi Å¡is išėjo gyventi pas kitÄ moterį. Vis tik teismas konstatuoja, jog neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Kaip jau minėta, B. L. iÅ¡ esmės viso proceso metu dėl esminių bylos aplinkybių davė nuoseklius parodymus, be to, jos teiginius patvirtina ir kiti anksčiau aptarti įrodymai.

Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog B. L. ir V. L. santuokos nutraukimo klausimas buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės taikiai, t. y. abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Taigi teigti, kad B. L. gali apkalbėti V. L., kadangi įvykio metu vyko skyrybų procesas, nėra pakankamo pagrindo. Be to, tiek iÅ¡ paties kaltinamojo, tiek iÅ¡ nukentėjusiosios bei mažametės liudytojos parodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. vykusio konflikto iniciatorius buvo bÅ«tent V. L., o ne jo buvusi sutuoktinė. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V.

L., kadangi ji jam pretenzijų neturi. Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji nėra suinteresuota apkalbėti kaltinamÄ jį, ji nesiekia, jog jam bÅ«tų nepagrįstai taikomos prievartos priemonės. Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei.

Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos siekia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.

Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent V. L. buvo kilusio konflikto iniciatorius. IÅ¡ nukentėjusiosios bei liudytojos parodymų matyti, kad įvykio metu V. L. elgesys buvo netinkamas, agresyvus (jis bendravo pakeltu tonu, grasino nukentėjusiajai). Pabrėžtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu B. L. parodė, kad ji pati dėl konflikto metu buvusios bÅ«senos neatsimena, jog V. L. bÅ«tų jÄ pastÅ«męs, tačiau tokiÄ aplinkybę jai nurodė dukra.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji matė, kaip V. L. pastÅ«mė mamÄ , tai buvo vienas iÅ¡ veiksnių, dėl kurių ji verkė. Taigi nukentėjusiosios parodymai rodo, kad V. L. veiksmai jai sukėlė didelį jaudulį, stresÄ , dėl jų nukentėjusioji net nesugebėjo įsiminti visų įvykio aplinkybių, o liudytojos parodymai dar kartÄ patvirtina, kad kaltinamojo elgesys akivaizdžiai buvo netinkamas, leidžiantis konflikte dalyvaujantiems asmenims daryti prielaidÄ , jog kaltinamasis iÅ¡ tikrųjų gali imtis fizinės prievartos.

Tiek V. L., tiek B. L. viso proceso metu teigė, jog anksčiau tokio pobÅ«džio konfliktų tarp jų nebuvo. Taigi Å¡iuo atveju teigtina, kad iÅ¡ tikrųjų B. L. matydama pakankamai intensyvų, neįprastÄ bei agresyvų V. L. elgesį, žinodama, jog jis bute, kuriame vyksta konfliktas, laiko Å¡aunamuosius ginklus, turėjo pagrindo manyti, jog V. L. gali įvykdyti savo grasinimus. Tuo pačiu konstatuotina, kad V. L., matydamas B. L. bei savo dukros reakcijÄ Ä¯ jo veiksmus, turėjo suvokti ir suvokė, jog grasinimÄ B.

L. atimti gyvybę iÅ¡sako taip, kad nukentėjusioji patikėjo, jog nurodomi veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiosios bÅ«senos siekė. Teismas pastebi ir tai, kad V. L. teisimojo posėdžio metu nurodė, jog jis kontroliavo savo žodžius. Toks kaltinamojo teiginys, vertinant jį su nustatytu faktu, kad B. L. buvo iÅ¡sakytas grasinimas nužudyti, tik dar kartÄ patvirtina, jog jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis grasinimÄ iÅ¡sako taip, jog nukentėjusioji tiki, kad tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiosios bÅ«senos siekia.IÅ¡ V.

L. bei B. L. parodymų matyti, jog konfliktas tarp jų kilo, kadangi V. L. manė, kad pas B. L. lankosi kitas vyras ir dėl šios priežasties galimai yra sudaromi nepatogumai kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendriems vaikams. Čia teismas pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje visiškai nėra svarbu, ar B. L. iš tikrųjų palaikė (palaiko) kokius nors ryšius su kitais vyrais, taip pat nėra svarbus galimų ryšių pobūdis, kadangi tai yra asmeninis nuketėjusiosios reikalas. Net jeigu būtų nustatyta, kad B.

L. iÅ¡ tikrųjų kuria naujus santykius su kokiu nors vyru, Å¡i aplinkybė vis tiek neÅ¡alintų kaltinamojo atsakomybės, nepateisintų jo nusikalstamų veiksmų. Teismas nenustatė V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė mažamečių akivaizdoje, Å¡iuo metu nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, kaltinamasis nukentėjusiosios yra atsiprašęs. V.

L. anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, dirba, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas, VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÄ® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, V. L. yra skirtina viena Å¡velnesnių Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimas. Atsižvelgus į V. L. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skiriamos bausmės dydis yra nustatytinas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam Å¡ios bausmės dydžiui.

Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisiamojo posėdžio metu V. L. buvo siūloma įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis dirba, mano, jog minėto įpareigojimo V. L. skirti nėra tikslinga.

V. L. yra nustatytinas įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose.Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoji priemonė V. L. naikintina pradėjus bausmės vykdymÄ .Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ V. L. buvo paimti – pistoletas CZ 75 Compact, 9X19, Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis Å¡autuvas Maverick 88, 12X76 Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis Å¡autuvas Sabatti Rover 870, 3006, Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis Å¡autuvas Fias Cesa Favorit, 12X76, Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ovinių dėtuvė, pistoleto CZ 75 Compact, 9X19, Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžio Å¡autuvo Maverick 88, 12X76 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinio Å¡autuvo Sabatti Rover 870, 3006 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžio Å¡autuvo Fias Cesa Favorit, 12X76 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), trylika vienetų 9 mm Å¡ovinių, 52 vienetai lygiavamzdžio Å¡autuvo Å¡ovinių, du vienetai Å¡ovinių Norma 30-06, 23 vienetai 9 mm Å¡ovinių, leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

Minėti Å¡aunamieji ginklai ir kiti daiktai nebuvo panaudoti darant nusikaltimÄ , todėl nėra jokio pagrindo jų konfiskuoti. Tuo pačiu konstatuotina, jog priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį administracine tvarka turi bÅ«ti sprendžiama dėl leidimo laikyti (neÅ¡ioti) ginklus. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo klausimo Å¡iuo metu nesprendžia, palieka juos saugojimui Vilniaus apskrities VPK OVS daiktų saugykloje, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo laikyti (neÅ¡ioti) ginklus galiojimo.

Apie šį nuosprendį jam įsiteisėjus praneÅ¡tina policijai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikÄ nuo 24.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti V.

L., kad:1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę;3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti V.

L. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                            Ugnius Trumpulis