fd0e4c8b-009d-4d26-bf5a-e630d286b430 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1437-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00039-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio,  raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grafystė“ bankroto byloje Nr. B2-43-544/2015.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grafystė“ bankroto byloje patvirtino suinteresuoto asmens BAB Ūkio banko (toliau – Bankas) 19 809,15 Eur reikalavimÄ . Atsakovo administratorius kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡braukti BankÄ iÅ¡ įmonės kreditorių sÄ raÅ¡o. Administratorius nurodė, kad Bankas, sustabdžius jo veiklÄ (2013 m. vasario 12 d.), atliko 19 809,15 Eur įskaitymÄ , t. y. savo reikalavimÄ padengė atsakovo administratoriaus atidarytoje banko sÄ skaitoje sukauptomis lėšomis, skirtomis atsiskaitymui su kreditoriais.

Toks veiksmas prieÅ¡taravo Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 5 punktui. Tai, kad Bankas nebeturi teismo patvirtinto reikalavimo atsakovui, įrodo ir 7 568,09 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidaraus skolininko Å . N. faktas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi sumažino Banko reikalavimÄ iki 12 241,06 Eur ir iÅ¡braukė jį iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o.

             Teismas nustatė, kad Bankas yra iÅ¡siieÅ¡kojęs iÅ¡ solidaraus skolininko Å . N. 7 568,09 Eur skolos dalį. Remdamasis tuo, teismas nutarė sumažinti Banko reikalavimÄ iki 12 241,06 Eur. Vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas taip pat nustatė, kad atsakovo administratorius buvo atidaręs Banke sÄ skaitÄ , skirtÄ lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Å ioje sÄ skaitoje buvusias lėšas – 19 809,15 Eur, Bankas perkėlė į sÄ skaitas, atidarytas pagal kredito ir kortelės sÄ skaitos sutartis, sudarytas tarp Banko ir atsakovo.

Nurodytų lėšų įskaitymÄ Ä¯ atsakovo įsipareigojimus Bankui, anot teismo, patvirtina faktas, kad Banko įsipareigojimai atsakovui nebuvo perduoti AB Å iaulių bankui, t. y. atsakovui priklausančios lėšos iki Å¡iol yra Banko dispozicijoje. Vadovaudamasis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2015 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas nurodė, kad nors įskaitymas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir Bankų įstatymo (toliau – BÄ®) 85 straipsnio 4 dalį nėra draudžiamas, tačiau įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant Ä®BÄ® nuostatas.

Aplinkybę, kad VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – IID) iÅ¡mokėjo atsakovui 19 809,15 Eur iÅ¡mokÄ , teismas kvalifikavo kaip patvirtinančiÄ , jog atsakovo kreditorių interesai yra apginti, bet nepaneigiančiÄ to, kad Banko reikalavimai atsakovui buvo patenkinti atlikus įskaitymÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskirajame skunde Bankas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria Bankas iÅ¡brauktas iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo administratoriaus praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:              1. Atsakovo įsipareigojimai Bankui nėra įvykdyti: atsakovo, kaip indėlininko, teisės buvo apgintos IID iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ . Å is veiksmas nereiÅ¡kia, kad buvo patenkinti Banko reikalavimai ar atliktas įstatymų draudžiamas įskaitymas (IÄ®IDÄ® 10 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 3 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas).              2. Teismas ignoravo kasacinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2015 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad atsakovo banko sÄ skaitoje buvusios lėšos yra indėlis pagal IÄ®IDÄ® ir yra draudimo objektas.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovo banko sÄ skaitoje buvusios lėšos buvo Banko dispozicijoje. Atsakovas turėjo tik reikalavimo teisę į BankÄ indėlio sumai, o ne nuosavybės teises į lėšas.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydamas, kad teismas pagrįstai Banko atliktus veiksmus su įmonei priklausančiomis lėšomis vertino kaip įskaitymÄ .              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas, ar uždarosios akcinės bendrovės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas – atlikdamas patvirtinto kreditoriaus reikalavimo tikslinimo procesinį veiksmÄ , turėjo pagrindÄ spręsti, kad materialiÄ ja teisine prasme kreditoriaus reikalavimas yra patenkintas (CPK 320 straipsnis). Dėl apeliacinio proceso ribų teisėjų kolegija patikslina, kad ginčas pagal atskirojo skundo pagrindus yra kilęs tik dėl tos teismo nutarties dalies, kuria pripažinta, jog Bankas savo reikalavimÄ atsakovui patenkino įskaitymo bÅ«du.

Tokios teismo iÅ¡vados pagrįstumo ir teisingumo patikrinimui pirmiausia bÅ«tina pakartotinai apibrėžti faktinį ginčo pagrindÄ .              PastarÄ jį, be kita ko, sudaro Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-868/2014, nustatyti faktai, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bankas savo iniciatyva perkėlė atsakovo sÄ skaitoje, kurioje buvo kaupiamos lėšos, gautos po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, apskaitytas lėšas į kitas atsakovo vardu remiantis Å¡alių sudarytomis kredito ir kortelės sÄ skaitos sutartimis atidarytas sÄ skaitas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Minėtoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad Bankas apie atsakovo banko sÄ skaitoje buvusias lėšas nepranešė IID, jų neperdavė AB Å iaulių bankui pagal 2013 m. kovo 23 d. tarp Banko, AB Å iaulių banko ir IID sudarytÄ TriÅ¡alę sutartį. Atsižvelgęs į tai, kad Bankas ir atsakovas nurodytu metu vienas kitam turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, aptartus Banko veiksmus pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kvalifikavo kaip sukeliančius teisėtas pasekmes, t. y. atsakovo prievolės pabaigÄ vienaÅ¡alio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo bÅ«du.

                          Ši teismo išvada, teisėjų kolegijos nuomone, yra prieštaringa bei klaidinga. Viena vertus, teismas pripažino, kad įskaitymo Bankas negalėjo atlikti nei pagal ĮBĮ, nei pagal BĮ. Toks veiksmas, atsižvelgiant į kasacinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2015 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, buvo draudžiamas imperatyvių teisės normų. Kita vertus, teismas nusprendė, kad imperatyvius įstatyme nustatytus draudimus pažeidžiantis veiksmas sukėlė teisėtus materialinius teisinius padarinius, t. y.

Å¡alių tarpusavio prievolių pabaigÄ . Toks teisinis kvalifikavimas akivaizdžiai neatitinka bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur). Nors Banko veiksmai ir buvo neteisėti, tačiau atsakovo bei įmonės kreditorių interesai buvo apginti civilinėje byloje Nr. 2A-868/2014 pripažinus, kad atsakovo banko sÄ skaitoms buvusioms lėšoms taikytina IÄ®IDÄ® įtvirtinta draudimo apsauga bei priteisus atsakovui iÅ¡ IID atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Nepriklausomai nuo to, kaip turėtų bÅ«ti kvalifikuojami Banko veiksmai / neveikimas, jie jokių teisėtų padarinių negalėjo sukelti ir nesukėlė, t. y. nepakeitė nei Banko, nei atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dydžio. IID iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ Banko įsipareigojimai atsakovui perėjo IID (IÄ®IDÄ® 11 straipsnis). Vis dėlto aptartos aplinkybės nesuponuoja teisinių prielaidų konstatuoti atsakovo ir kitų solidariųjų skolininkų prievolės Bankui pasibaigimÄ .

             Dėl nustatytų materialiosios teisės normų taikymo klaidų teisėjų kolegija tenkina atskirÄ jį skundÄ (CPK 330, 338 straipsniai). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties dalis, kuria Bankas iÅ¡brauktas iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o su 12 241,06 Eur reikalavimu, panaikinama. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas su 12 241,06 (dvylikos tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro ir 6 ct) Eur reikalavimu iÅ¡brauktas iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grafystė“ kreditorių sÄ raÅ¡o.                                                                                                                    Teisėjai                                                                 Danguolė Martinavičienė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                  Vigintas ViÅ¡inskis