Legislator Case Law & Legislation
fd0e2d7b-5eba-4af4-a2c5-a086d488611a AI generated

Court dismissed appeal against default judgment awarding damages for breach of land development agreement.

Case Number fd0e2d7b-5eba-4af4-a2c5-a086d488611a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment that awarded the plaintiff 27,000 Litas in damages and interest for the defendant's failure to prepare a detailed land plan by the agreed deadline. The plaintiff argued the defendant breached the cooperation agreement by delaying the planning work, while the defendant contended financial difficulties prevented timely performance. The court ruled that the evidence supported the breach and that the appeal arguments did not justify overturning the lower court's decision.

Legislator headnote

AI generated

CPK 329 str.; CPK 330 str.; CPK 329 str. 2 d. An appeal against a default judgment is dismissed if the appellate court finds no grounds to annul or change the original decision based on the appellant's arguments or absolute grounds for invalidity.

Keywords

AI generated
default judgment breach of contract land development appellate review legal costs detailed plan cooperation agreement

Cited Legislation

AI generated
CPK 321 str. 1 d.
dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pažymėtina, kad CPK 321 str. 1 d.
CPK 322 str.
įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis, t.
CPK 329 str.
CPK 330 str.
CPK 329 str. 2 d.
CPK 325 str.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 331 str.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008
Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.
2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010
3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.
2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010
3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-560-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00932-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.; 42.10.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Ramilė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Ramilė“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo G. B., bei pagal atsakovo UAB „Ramilė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 27 000 Lt netesybas (baudÄ ) ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovo atstovai ieÅ¡kovui 2009 m. vasaros ir rudens mėnesiais siÅ«lė įsigyti dalį žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas tarpininkavo minėto žemės sklypo pardavėjui UAB „Ekoinvesticija“ ir garantavo ieÅ¡kovui, kad pasieks, jog jo siÅ«lomam žemės sklypui per 3 metus bus parengtas detalusis planas (pagal jau patvirtinto bendrojo plano sprendinius) bei bus pakeista žemės Å«kio paskirtis į namų valdÄ ir ieÅ¡kovo dalis visame žemės sklype bus atidalinta iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Å alys 2009-11-17 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo pasiekti, kad per 3 metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo įsigalios teritorijos detalusis planas.

Nurodė, kad tuo tikslu atsakovas turėjo sudaryti triÅ¡alę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pasirinktu detalaus plano rengėju ir organizuoti bei atlikti visus kitus bÅ«tinus minėtam tikslui pasiekti darbus. Å alių sutarimu, vienas iÅ¡ tokių darbų yra teritorijos detalaus plano architektÅ«rinės dalies parengimas. Sutartimi atsakovas prisiėmė visÄ rizikÄ , kad Å¡is darbas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2010-03-01, tačiau jam nespėjus to padaryti, 2010-03-01 buvo sudarytas sutarties pakeitimas, kuriuo terminas pratęstas iki 2010-09-01.

Atsakovas, pradelsęs šį terminÄ , sutartimi įsipareigojo ieÅ¡kovui nedelsdamas sumokėti 27 000 Lt baudÄ . Nurodė, kad nuo 2010-09-01 atsakovas ieÅ¡kovo vengia, todėl nėra galimybės iÅ¡spręsti iÅ¡kilusiÄ problemÄ dėl terminų praleidimo. IeÅ¡kovo duomenimis, minėta detalaus plano architektÅ«rinė dalis net nepradėta rengti, atsakovas turi finansinių problemų, neatsiskaito su savo kreditoriais ir darbuotojais. Visos Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui leidžia spręsti, jog atsakovas nesuspės įvykdyti savo įsipareigojimų.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad atsakovas apie ieÅ¡kovo nurodytÄ sutartį sužinojo tik iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovo atstovai neva vengia ieÅ¡kovo, yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė nė vieno įrodymo, jog jis kreipėsi į atsakovÄ ir kad jo yra vengiama. Buvusi atsakovo direktorė G. B. 2010-06-11 savo noru buvo atleista iÅ¡ darbo, tačiau sutarties ar kitų dokumentų, susijusių su ieÅ¡kovu, įmonės atstovams nepaliko, todėl apie buvusios atsakovo direktorės prisiimtas ir neperduotas įmonei prievolės atsakovas nežino.

Be to, sutartis nėra sunumeruota, nors įmonėje visos sudaromos sutartys yra numeruojamos. Sutarties turinys akivaizdžiai nesutampa su atsakovo turimomis ir sudaromomis su trečiaisiais asmenimis sutartimis. Dėl to įtaria, kad Å¡i sutartis galimai neatitinka tikrovės. Mano, kad sutartis ir jos papildymas yra atsakovo atstovės piktavaliÅ¡kas susitarimas su ieÅ¡kovu ir turi bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Buvusi atsakovo direktorė G. B., palikusi įmonę, net nepranešė, kad yra pasiraÅ¡yta sutartis ir sutarties papildymas, tad akivaizdu, jog buvusi direktorė veikė prieÅ¡ingais įmonei interesais, buvo nelojali jai ir nesÄ Å¾ininga.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-06-11 iki ieÅ¡kinio pateikimo nėra nė karto kreipęsis į atsakovÄ dėl sutarties vykdymo, todėl mano, kad buvusi direktorė su ieÅ¡kovu galėjo susitarti pasipelnyti įmonės sÄ skaita, t. y. piktavaliÅ¡kai sudaryti sutartį ir jos nevykdyti, kad bÅ«tų galima vėliau iÅ¡ieÅ¡koti netesybas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį 2011-02-21, tačiau teismas nustatė pateikto ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Taigi, trÅ«kumai iÅ¡taisyti ir civilinė byla iÅ¡kelta pagal 2011-03-10 patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Atsižvelgdamas į tai, prašė teismo taikyti Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 str. 5 d. 1 p. dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriuo palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 27 000 Lt dydžio baudos priteisimo. Nurodė, kad reikalaujamos baudos pagrindas yra atsakovo sutartinių prievolių neįvykdymas. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog pagrindinė prievolė yra įvykdyta, tenka atsakovui.

Nurodomas aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinės bendradarbiavimo sutartimi ir jos pakeitimu, paaiÅ¡kinimais, kad atsakovas iki Å¡iol nesumokėjo netesybų sumos, taip pat ieÅ¡kovas remsis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, jog tokį žemės sklypÄ pirko, bei teismui pateiktu Vilniaus miesto administracijos direktoriaus įsakymu su priedais, kuris įrodo, kad dėl tos pačios teritorijos (duomenys neskelbtini), kur ieÅ¡kovas įsigijo žemės sklypÄ , yra rengiamas detalusis planas.

Pažymėjo, kad sutartis privaloma Å¡alims, nebent teismo bÅ«tų pripažinta negaliojančia, o atsakovas tokių reikalavimų teisme nekelia. Nurodė, kad pats bendrovės akcininkas A. J. susirado ieÅ¡kovÄ ir jam pasiÅ«lė sudaryti sutartį ir pats asmeniÅ¡kai dalyvavo derantis dėl minėtos sutarties teksto, jį skaitė prieÅ¡ pasiraÅ¡ant atsakovo bendrovės atstovei. Tai įrodo laiÅ¡kai, liudytojai, telefonų skambučių iÅ¡klotinės. Todėl, jeigu atsakovas sumanys ginčyti minėtÄ bendradarbiavimo sutartį, tokius įrodymus ieÅ¡kovas teismui galės pateikti.

Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas 2010-06-11 perdavimo–priėmimo aktas niekaip neįrodo aplinkybės, jog bendradarbiavimo sutartis nebuvo perduota bendrovės akcininkui, o atsakovo pateiktas pavyzdinės sutarties Å¡ablonas neįrodo aplinkybės, kad bÅ«tent tokio turinio sutartis atsakovas ir sudarinėja su savo klientais. Svarbu tai, kad atsakovas pripažįsta, jog tokio pobÅ«džio paslaugas dėl detaliojo planavimo atsakovo bendrovė apskritai teikia – tai jo verslas. Nurodė, kad atsakovo argumentai, neva ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ taisydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, neatitinka CPK 115 str. 3 d., pagal kuriÄ iÅ¡taisius trÅ«kumus procesinis dokumentas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dienÄ .Atsakovas pateikė teismui triplikÄ , kuriuo palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog apie ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktÄ sutartį sužinojo tik iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovo atstovai neva vengia ieÅ¡kovo yra nieko nepagrįsti.

Nurodė, kad atsakovo akcininkui A. J. buvo žinoma tik apie ieÅ¡kovo ketinimÄ sudaryti tokiÄ sutartį, tačiau atsakovas neturi duomenų, kad apie sutarties sudarymo faktÄ ir sutarties vykdymÄ buvo informuotas ir akcininkas. Atkreipė dėmesį, kad vienasmeniu bendrovės valdymo organu sutarties sudarymo metu buvo direktorė G. B.. BÅ«tent tik ji turėjo teisę atstovauti bendrovės vardu ir sudaryti sandorius, todėl akcininko žinojimas apie ieÅ¡kovo ketinimÄ sudaryti tokiÄ sutartį negalėjo sukurti jokių prievolių bendrovei ar įtakoti sutarties vykdymÄ .

Mano, kad sutartis buvo sudaryta esant piktavaliÅ¡kam susitarimui tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvusios direktorės. Tai rodo Å¡alių tarpusavio santykių praktika, Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo – 2011 m. kovo mėn. atvykęs į atsakovės buveinę UAB „Regroup“ projektų vadovas J. Z. pateikė atsakovui nepasiraÅ¡ytÄ 2011-03-21 komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriuo siÅ«lėsi perpirkti UAB „Ramilė“ prisiimtus įsipareigojimus rengiant 50,2 ha teritorijos detalųjį planÄ .

Ä® Å¡iÄ teritorijÄ pateko ir ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas. Be to, atsakovas sužinojo, kad ieÅ¡kovas kartu su dar keliais žemės sklypo savininkais pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011-02-02 praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti UAB „Ramilė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos triÅ¡alę sutartį dėl tos pačios komerciniame pasiÅ«lyme paminėtos 50,2 ha teritorijos detaliojo plano rengimo ir perduoti jų pasirinktam rengėjui. Mano, kad sutartis buvo sudaryta nenaudingomis atsakovui sÄ lygomis ir tikslu jÄ panaudoti kaip įrankį, siekiant perimti aukščiau paminėtos teritorijos detaliojo plano rengimo teises.

Tai patvirtina G. B. susiraÅ¡inėjimas su UAB „Regroup“ iÅ¡ karto po 2009-11-17 sutarties tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarymo. Mano, kad sutartis akivaizdžiai pažeidžia Å¡alių lygybės principÄ , nes 2009-11-17 sutartyje buvo numatyta tik viena ieÅ¡kovo pareiga – sumokėti už detalaus plano parengimo darbus 5 000 Lt, tuo tarpu atsakovo atžvilgiu buvo numatyta daugybė pareigų ir suteikiamų garantijų ieÅ¡kovui. Svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovui nebuvo nustatyta net piniginė sankcija už pavėluotai įvykdytÄ jo vienintelį įsipareigojimÄ â€“ sumokėti už atliktus darbus.

Be to, tik ieÅ¡kovui buvo nustatyta galimybė nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai. Sutarties nuostata, kad ieÅ¡kovas nėra verslininkas ir neturi jokios patirties žemės reikaluose, akivaizdžiai liudija prieÅ¡ingÄ dalykÄ , kad ieÅ¡kovas yra patyręs verslo reikaluose, naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡taraudamas, jog 50,2 ha teritorijos detalųjį planÄ rengtų atsakovas, kartu prieÅ¡tarauja ir tam, kad atsakovas vykdytų 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sÄ moningai sudaro kliÅ«tis atsakovui vykdyti sutartį.

Sutartyje nustatytos 27 000 Lt netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, net 5,4 kartus didesnės nei sutarties suma. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iÅ¡vis patyrė kokius nors nuostolius. Atsakovas taip pat palaikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartį, sudarytÄ tarp D. G. ir UAB „Ramilė“, negaliojančia. Nurodė, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, antra, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

IeÅ¡kovas nesiekė, kad sutartis bÅ«tų vykdoma ir įvykdyta laiku. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, sudaręs sutartį, nesikreipė į atsakovÄ su pretenzijomis dėl jos nevykdymo. Be to, ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais siekė, kad atsakovas negalėtų įgyvendinti sutarties, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2011-02-02 praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti su atsakovu sudarytÄ triÅ¡alę sutartį dėl 50,2 ha teritorijos detaliojo plano rengimo. Po to 2011-03-21 UAB „Regroup“ pateikė atsakovui komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriuo mainais už teisių rengiant 50,2 ha teritorijos detalųjį planÄ perpirkimÄ pasiÅ«lė nutraukti D.

G. sutartis ir „pamirÅ¡ti neįvykdytus įsipareigojimus, sumokėtus pinigus“. Nurodė, kad buvusios atsakovo atstovės G. B. veiksmai rodo, jog sutarties nebuvo siekiama vykdyti, todėl mano, kad sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys grindžiamas vien tik prielaidomis ir atsakovo fantazijomis, tačiau ne realiais faktais. Atsakovas aplinkybei, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas, įrodyti teikia įrodymus ir argumentus dėl 2011 m.

įvykių, tuo tarpu bendradarbiavimo sutartis sudaryta 2009-11-17, o jos įvykdymo terminas (po pratęsimo) baigėsi 2010-09-01. Taigi, atsakovas įrodinėja ginčo šalių valios defektus sandorio sudarymo metu, savo argumentus grįsdamas po pusantrų metų galimai įvykusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ginčijamas sandoris sudarytas neketinant jo vykdyti, nes šis teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš G. B. pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo vienintelis akcininkas A.

J. aktyviai dalyvavo ne tik sudarant bendradarbiavimo sutartį, bet ir siekė, kad ji bÅ«tų vykdoma ir kontroliavo šį procesÄ . Kaip matyti iÅ¡ pačios bendradarbiavimo sutarties preambulės, jos esmė – tai atsakovo pareiga rÅ«pintis, kad bÅ«tų parengtas teritorijos, kurioje yra ieÅ¡kovo žemės sklypas, detalusis planas. Tokius įsipareigojimus atsakovas prisiėmė, nes pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pirkti žemės sklypÄ toje teritorijoje, o, ieÅ¡kovui sutikus su sÄ lyga, kad perkama žemė bus pripažinta namų valda, tuo pačiu metu buvo pasiraÅ¡yta ne tik žemės pirkimo–pardavimo, bet ir bendradarbiavimo sutartis.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovui yra kur kas svarbiau, kad jo pirkta žemė bÅ«tų pripažinta namų valda, nes tokiu atveju žemės vertė ženkliai iÅ¡augtų, o kas svarbiausia – ieÅ¡kovas galėtų pradėti statyti namÄ . Nurodė, kad pagal ginčijamÄ sandorį atsakovo prievolė mokėti 27 000 Lt sumÄ kaip netesybas atsiranda tik praėjus 3 metams nuo bendradarbiavimo sutarties sudarymo, iki tol atsakovo prievolė mokėti Å¡iÄ sumÄ yra užstato ieÅ¡kovui sumokėjimas kaip garantija, kad sutartis bus vykdoma.

Taigi atsakovui pagal sutartį nekyla jokia atsakomybė tuo atveju, jeigu savo įsipareigojimus atsakovas įvykdys per nustatytÄ galutinį 3 metų terminÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo tikslas – įsigyti namų valdÄ , o atsakovo vienintelis akcininkas siÅ«lė prisiimti rizikÄ , susijusiÄ su Å¡io statuso ieÅ¡kovo pirktai žemei suteikimu, žadėdamas „viskÄ sutvarkyti“, kad tik ieÅ¡kovas sudarytų žemės pirkimo sandorį tarpininkaujant atsakovui. Atsakovui ieÅ¡kovo sudaromi sandoriai turėjo kur kas didesnę vertę, nei bendradarbiavimo sutarties kaina, nes galėjo atverti finansines galimybes finansuoti atsakovo verslo planÄ .

Taigi visos Å¡ios aplinkybės bei ieÅ¡kovo noras, kad atsakovas prisiimtų atsakomybę už savo pažadus, ir nulėmė bendradarbiavimo sutarties turinį.Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, o prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad pas atsakovÄ dirbo iki 2010-06-11. Å alių sudaryta sutartis buvo pratęsta iki 2010-09-01, todėl jai nėra žinomos aplinkybės, sutrukdžiusios paruoÅ¡ti pagal sutartį įsipareigotÄ architektÅ«rinę detaliojo plano dalį.

PaaiÅ¡kino, kad nuo 2008-07-08 iki 2010-06-11 dirbo atsakovo direktore, tačiau nė vienos dienos nevadovavo atsakovui viena – visada Å¡alia buvo 52 procentų akcijų turėtojas akcininkas A. J., su kuriuo kasdien buvo aptariami visi įmonės veiksmai bei reikalai, teikiamos buhalterinės bei užsakymų įvykdymo ir priėmimo, naujų sutarčių sudarymo ataskaitos. Akcininkas raÅ¡tu teikdavo nurodymus, kÄ turi direktorė daryti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Ramilė“ vykdyti (duomenys neskelbtini) teritorijos detalųjį planÄ ieÅ¡kovo žemės pardavėjui UAB „Ekoinvesticija“ žada nuo 2005 m.

Tarp UAB „Ekoinvesticija“ direktorės O. K. ir atsakovo akcininko buvo susitarimas, kad detaliojo projekto vystymas galės bÅ«ti finansuojamas tik po to, kai A. J. suras jos žemės sklypo dalies pirkėjÄ ir taip atsiras pinigų Å¡iems darbams. Atsakovo akcininkas A. J. surado pirkėjÄ D. G., su juo aptarė visas žemės sklypo dalies bei detaliojo projektavimo detales ir jai 2009-07-17 dienÄ davė raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus atlikti konkrečius darbus – paruoÅ¡ti perkamo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkÄ , detaliojo planavimo sutarties projektÄ , suorganizuoti geodezininkų darbÄ taip, kad klientui tinkamu metu bÅ«tų galimybė perkamÄ Å¾emės sklypo dalį nužymėti vietovėje.

Atkreipė dėmesį, kad A. J. davė jai nurodymÄ projektavimo darbų sutartį paruoÅ¡ti vienerių metų terminui, tačiau kadangi ji žinojo, kad rengiant detalųjį planÄ neįmanoma iÅ¡ anksto visko įvertinti ir tikrai vienerių metų terminas tokio didelio (50,20 ha) ploto teritorijos detaliajam planui parengti praktiÅ¡kai neįmanomas, paruošė sutartį trejų metų laikotarpiui. Toks ženklus termino pasikeitimas iššaukė ieÅ¡kovo įtarumÄ firmos rimtumu ir pajėgumu atlikti šį darbÄ , todėl su atsakovo akcininku A.

J. ir direktore ieÅ¡kovas bendravo jau su advokatu, t. y. derybos vykdavo keturiese. BÅ«tent taip atsirado Å¡alių sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuri nėra tipinė atsakovo ruoÅ¡iama sutartis, tačiau ji atitiko keturių derybų dalyvių sutartas aplinkybes, ir buvo pasiraÅ¡yta. Pažymėjo, kad jokio piktavaliÅ¡ko susitarimo nebuvo, nes derybas su ieÅ¡kovu vedė akcininkas A. J.. Nurodė, kad sutarties su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡ymo metu jau buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, pradėtos derybos su SÄ® „Vilniaus planas“, visiems Å¡ios 50,2 ha teritorijos žemės sklypų savininkams iÅ¡siųsti registruoti laiÅ¡kai, kviečiantys atvažiuoti į UAB „Ramilė“ susipažinti su numatomu projektavimu, daroma toponuotrauka, ieÅ¡koma specialisto, galinčio atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ , todėl įvertindama firmos paruoÅ¡iamųjų darbų įdirbį bei gavusi akcininko A.

J. pritarimÄ , pasirašė bendradarbiavimo sutartį turėdama tik vienÄ tikslÄ â€“ sutartį įgyvendinti sutartomis sÄ lygomis. Sutarties sudarymo metu jau buvo įsibėgėjusi krizė, todėl buvo sunku prikalbinti kokį nors pirkėjÄ pirkti žemę, kuriÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovas, nes siÅ«loma žemė nebuvo namų valdos paskirties. Nurodė, kad, kadangi ieÅ¡kovas norėjo garantijų, teko sudaryti iÅ¡skirtinę sutartį, kurios turinys rodo tik tai, kokiÄ svarbÄ Å¡i sutartis turėjo atsakovui, kuris buvo pasiruošęs prisiimti daugiau atsakomybės, nei paprastai.

Su ieÅ¡kovo pateiktu bendradarbiavimo sutarties variantu susipažino ir trečiasis asmuo, ir atsakovo akcininkas. Sutartis nelabai patiko, nes joje buvo numatyta nemažai atsakovo įsipareigojimų, tačiau atsakovo akcininkas A. J. labai norėjo, kad ieÅ¡kovas pirktų žemę, todėl liepė bendradarbiavimo sutartį su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡yti.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-08-17 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo 27 000 Lt baudÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 27 000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-02-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai ir 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens naudai.

Taip pat teismas atmetė atsakovo pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad teismui ieÅ¡kinys pateiktas 2011-02-22, o ieÅ¡kovui 2011-02-28 nutartimi buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, per kurį nustatytu terminu trÅ«kumai paÅ¡alinti, todėl ieÅ¡kinys priimtas. Pagal CPK 115 str. 3 d. laikytina, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2011-02-22, t. y. nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, dėl to teismas atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes jos terminas nebuvo praleistas. Taip pat teismas nurodė, kad pradinis ieÅ¡kinys yra pasiraÅ¡ytas paties ieÅ¡kovo D.

G., dėl to atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kinys yra nepasiraÅ¡ytas, atmestinas. Teismas nurodė, kad tai, jog akcininkui A. J. buvo teikiama įvairi informacija apie atsakovo veiklÄ ir su juo derinami įvairÅ«s atsakovo veiklos klausimai, patvirtina byloje esantys atsakovo akcininko A. J. raÅ¡tu 2009-07-17–2010-05-30 duoti nurodymai atsakovo direktorei, 2010-06-11 priėmimo perdavimo aktas. Tai, kad atsakovo akcininkas A. J. faktiÅ¡kai vadovavo atsakovo veiklai, patvirtina trečiojo asmens, buvusių ir esamų atsakovo darbuotojų liudytojų G.

V. – R., M. U., S. P. parodymai, paties atsakovo atstovo A. J. paaiÅ¡kinimai. Nurodė, kad atsakovo atstovai nepateikė teismui atsakovo vidaus darbo tvarkÄ nustatančių dokumentų, dokumentų, kuriuose bÅ«tų įtvirtinta atsakovo vadovo kompetencija, dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovo darbuotojai buvo prisiėmę pareigÄ nevykdyti analogiÅ¡kos atsakovui veiklos, trečiojo asmens pasiraÅ¡yto pareigybės apraÅ¡ymo, dėl to, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, įstatuose įtvirtintÄ nuostatÄ dėl informacijos teikimo akcininkams, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo akcininkai dalyvavo atsakovo veikloje bei priiminėjo sprendimus, reikÅ¡mingus atsakovo veiklai.

Teismo vertinimu, byloje esantys atsakovo akcininko nurodymai direktorei patvirtina liudytojos O. K. parodymus, ieškovo D. G. paaiškinimus, trečiojo asmens G. B. paaiškinimus, kad atsakovo akcininkui buvo žinomos bendradarbiavimo sutarties sudarymo aplinkybės, sudarytos sutarties turinys, atsakovo direktorė veikė vykdydama akcininko nurodymus. Pateiktas 2010-06-11 perdavimo aktas, teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovui nebuvo perduota ginčo sutartis, nes iš minėto akto matyti, kad trečiasis asmuo atsakovo akcininkui perdavė 3 sutarčių bylas su registracijos žurnalais.

Be to, akte nėra nurodyta, kad trečiasis asmuo neperdavė 50,2 ha teritorijos dokumentų, o kalbama apie 5,2 ha teritorijÄ . Nurodė, kad atsakovo pateiktos sutarčių sÄ raÅ¡o kopijos nėra pasiraÅ¡ytos jį sudariusio asmens, todėl Å¡ie įrodymai neatitinka raÅ¡ytiniam įrodymui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad tiek atsakovui, tiek atsakovo akcininkui nebuvo žinoma, jog 2009-11-17 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, jos turinys, sutarties sudarymo tikslas.

Teismas nurodė, kad sudaryta sutartis nelaikytina pažeidžiančia atsakovo teises, o sÄ Å¾iningu Å¡alių susitarimu, nes abi Å¡alys sutartį sudarė derybų bÅ«du. Nurodė, kad derybos su ieÅ¡kovu pradėtos atsakovo iniciatyva, todėl nagrinėjamu atveju Å¡alims sudarius sutartį pagal atsakovo pateiktų tipinių sutarčių nuostatas, atsakovo elgesys ikisutartinių santykių metu galėtų bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Taip pat teismas iÅ¡vardijo eilę byloje nustatytų aplinkybių, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog atsakovui, jo atstovams su ieÅ¡kovu sudaryta sutartis buvo žinoma ir po sutarties sudarymo ji buvo vykdoma.

Pažymėjo, kad nėra pagrįsti atsakovo atstovų argumentai, jog ieÅ¡kovo 2011-02-17 raÅ¡tu savivaldybei jis darė kliÅ«tis sutarties vykdymui, nes Å¡iuos argumentus paneigė 2011-03-04 savivaldybės atsakymas. Be to, veiksmai atlikti po sutartyje nustatyto termino pabaigos negali bÅ«ti laikomi piktavaliÅ¡ku susitarimu sudarant sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ pripažinti 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad byloje esanti 2010-10-22 triÅ¡alė sutartis sudaryta ne tarp asmenų, nurodytų 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartyje, o atsakovas iki bylos iÅ¡kėlimo teisme nebuvo informavęs ieÅ¡kovo apie sudarytÄ triÅ¡alę sutartį, todėl teismas atsakovo pateiktus 2011 metų rudenį raÅ¡ytus raÅ¡tus, adresuotus ieÅ¡kovui, kuriuose jis kviečiamas atvykti pas atsakovÄ aptarti detaliojo projekto tolimesnio vykdymo, taip pat laikė įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas 2009-11-17 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieÅ¡kovui sutartyje nustatytu terminu nėra įvykdęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turi pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti sutartyje numatytas 27 000 Lt netesybas – baudÄ .

Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad netesybos nepagrįstai didelės. Nurodė, kad 2009-11-17 bendradarbiavimo sutarties Å¡alys sumÄ , lygiÄ 27 000 Lt, prilygino žemės Å«kio paskirties sklypo kainos ir namų valdos paskirtį turinčio sklypo kainų skirtumui, dėl to padarė iÅ¡vadÄ , jog 27 000 Lt suma laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais tuo atveju, jeigu atsakovas, kuriam tarpininkaujant ieÅ¡kovas įsigijo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , atsakovui įsipareigojus pakeisti žemės paskirtį, Å¡io įsipareigojimo sutartyje nustatytais terminais neįvykdys.

Nurodė, kad numatytos netesybos negali bÅ«ti vertinamos pagal sutarties 2.1 p. sulygtÄ sutarties kainÄ , nes minėtame punkte nurodyta sutarties kaina yra už atsakovo pareigÄ suteikti paslaugÄ â€“ parengti detalųjį planÄ , t. y. kildinamas iÅ¡ sutarties 1 p., o sutarties 4.8 p. numatytas atsakovo įsipareigojimas, už kurio nevykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ nustatyta 27 000 Lt bauda, kildinama iÅ¡ bendradarbiavimo sutarties preambulės, ir todėl laikytina netesybomis tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdytų susitarimų ir įsipareigojimų, kurie nulėmė tai, kad ieÅ¡kovas sutiko, atsakovui tarpininkaujant, sudaryti žemės pirkimo sutartį su atsakovo atstovų nurodytu žemės pardavėju.

Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbios priežastys, nulėmusios prisiimto įsipareigojimo netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o aplinkybė, kad 2009-11-17 sudarytos sutarties 4.8 p. nustatytas terminas buvo pratęstas iki 2010-09-01, yra naudinga ne ieÅ¡kovui, o atsakovui, dėl to teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 27 000 Lt baudos iÅ¡ atsakovo priteisimo. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ir įstatymo nustatyto dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad iÅ¡ liudytojų parodymų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei teismas padarė skundžiamame sprendime, o bÅ«tent, kad akcininkas nežinojo apie sudarytÄ sutartį. Po neįvykusių derybų akcininkas manė, kad sutarties nepavyko pasiraÅ¡yti.

Nurodė, kad teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo sutartis jam nebuvo perduota, nepagrįsta, nes teismui pateiktame sutarčių žurnale minėta sutartis nėra pažymėta. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovo akcininkui buvo žinomi bendrovės klausimai, susiję su 50,2 ha teritorijos detaliuoju planavimu, negali suponuoti iÅ¡vados, kad jis žinojo apie konkrečiÄ sutartį. Teismo teiginys, kad atliekami 50,2 ha teritorijos detaliojo planavimo veiksmai rodo, jog buvo vykdoma sutartis, nepagrįsti, nes Å¡ios teritorijos detalusis planavimas buvo pradėtas dar iki 2009-11-17, t. y. sutarties pasiraÅ¡ymo.

Pažymėjo, kad buvusi įmonės direktorė G. B. neteikė akcininkui jokios informacijos apie sutartį, o veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, dėl to mano, kad sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Nurodė, kad sutartis buvo naudinga iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui, nes jam buvo numatyta daug garantijų, tuo tarpu atsakovui jokios garantijos nenumatytos. Be to, žemės sklypo detaliajam planui parengti buvo numatyti tik 3 metai, tuo tarpu savo prievolei sumokėti pardavėjui 27 104 Lt ieÅ¡kovas numatė 10 metų terminÄ .

Taip pat įmonės apskaitoje nebuvo jokių finansinių operacijų teismo paminėtam planui sudaryti. FaktÄ , jog įmonės direktorė G. B. veikė prieÅ¡ įmonės interesus, įrodo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad direktorė pati disponavo įmonės finansiniais dokumentais, bet su ja nebuvo atsiskaityta dėl jos pačios kaltės. Pažymėjo, kad paties ieÅ¡kovo nesidomėjimas sutartimi ir jos vykdymu rodo, kad ieÅ¡kovui nerÅ«pėjo sutarties tikslas. Faktas, jog ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ su pretenzijomis, byloje nėra paneigtas, kaip ir tas faktas, jog buvusi bendrovės direktorė nuslėpė nuo akcininko sutarties sudarymo faktÄ .

Mano, kad ieÅ¡kovas su G. B. susitarė dėl teisinių pasekmių nesukuriančio dalyko, o atsakovas negalėjo vykdyti to, kas realiai nustatyta tvarka negali bÅ«ti parengta ir patvirtinta, nes sutartyje nurodyta „architektÅ«rinės dalies“ sÄ voka jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta. Teismas neįvertino, kad toks įsipareigojimas nėra įvykdomas iÅ¡ viso, dėl to teismo sprendimas naikintinas. Mano, kad ir netesybos yra nepagrįstos vien dėl to fakto, jog sutartyje atskirai buvo apibrėžtas kitas galutinis susitarimo objektas, dėl to tokia iÅ¡vada galėjo bÅ«ti tinkama nebent netesyboms už sutarties 4.6.2 p. numatytų įsipareigojimų nevykdymÄ , tačiau ne už neegzistuojančios prievolės nevykdymÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas jokių nuostolių nepatiria, o teismo sutarties netesybų susiejimas su galutiniu sutarties tikslu vertintinas kaip nepagrįstas, dėl to tenkinant ieÅ¡kinį netesybos turi bÅ«ti mažinamos.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kurį praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad atsakovo praÅ¡ymas pripažinti bendradarbiavimo sutartį tariamu sandoriu nepagrįstas, nes sutartis buvo vykdoma ir įvykdyta iÅ¡ dalies, o tikrieji Å¡alių ketinimai atitiko įvardintiems sutartyje.

Tai įrodo ir byloje pateikta pasirašyta trišalė sutartis ir jos projektas. Pažymėjo, kad iš fiksuoto specialisto liudijimo matyti, jog urbanistinė detaliojo plano dalis yra tas pats, kas architektūrinė dalis. Pažymėjo, kad, nors apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nepripažino bendradarbiavimo sutarties tariama, tačiau tuo pačiu pripažino, kad atsakovas vykdė teritorijos detalaus plano rengimo darbus, numatytus kaip įsipareigojimai bendradarbiavimo sutartyje.

Be to, nurodė, kad piktavališku susitarimu laikytinas tik tyčinis bendrovės atstovo susitarimas su kita šalimi. Mano, kad atsakovo pateikti dokumentai nepaneigia galimybės, jog ginčijama sutartis buvo išimta iš teismui pateikto segtuvo. Atsakovo teiginius byloje paneigia paties akcininko A. J. ranka rašyti nurodymai direktorei G. B.. Svarbi ir aplinkybė, kad pats akcininkas pripažino, jog dalyvavo derybose su ieškovu dėl sutarties pasirašymo. Atsakovo argumentai ir įrodymai dėl 2009 m. neva sudaryto piktavališko susitarimo remiasi 2011 m.

įvykiais, tai reiÅ¡kia 2011 m. atlikti veiksmai įtakojo 2009 m. rezultatÄ . Taigi atsakovas byloje neįrodė ieÅ¡kovo veiksmų tyčios. Pažymėjo, kad nustatant baudos dydį, svarbi ne tik atsakovo paslaugų, bet ir jo pažadų bei tiektų garantijų vertė, apibrėžtina kaip vertės skirtumas tarp namų valdos ir žemės Å«kio paskirties žemės, esančios bendroje dalinėje nuosavybėje. Å is skirtumas įskaičiuotinas į ieÅ¡kovo nuostolius, nes ieÅ¡kovas negavo atitinkamos vertės rezultato, t. y. jam tinkamos paskirties sklypo.Trečiasis asmuo G.

B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai tik įrodo, jog visus sprendimus įmonėje priimdavo akcininkas, o teiginys, kad jis nežinojo apie su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡ytÄ sutartį, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad akcininkas dalyvavo derybose su ieÅ¡kovu dėl sutarties pasiraÅ¡ymo. Atsakovo teiginiai dėl lygybės principo pažeidimo sudarant sutartį yra nepagrįsti, nes atsakovas ieÅ¡kovui nėra iÅ¡reiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl pačios sutarties.

Pažymėjo, kad architektÅ«rinė dalis ir urbanistinis planas yra tas pats. Nurodė, kad 27 000 Lt bauda nebuvo laikoma didele palyginti su laukiamomis įplaukomis, be to, Å¡ios netesybos nustatytos laisva Å¡alių valia.Taip pat atsakovas pateikė teismui paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė atsikirtimus į ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui yra teisėtas ir įrodytas byloje pateiktais įrodymais, dėl to pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alys 2009-11-17 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo pasiekti, kad per 3 metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo įsigalios teritorijos detalusis planas.

Tuo tikslu atsakovas turėjo sudaryti triÅ¡alę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pasirinktu detalaus plano rengėju bei organizuoti ir atlikti visus kitus bÅ«tinus minėtam tikslui pasiekti darbus. Sutarties 4.8 p. atsakovas prisiėmė visÄ rizikÄ , kad Å¡is darbas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2010-03-01, tačiau jam nespėjus to padaryti, 2010-03-01 buvo sudarytas sutarties pakeitimas, kuriuo terminas pratęstas iki 2010-09-01. Atsakovas, pradelsęs šį terminÄ , sutartimi įsipareigojo ieÅ¡kovui nedelsdamas sumokėti 27 000 Lt baudÄ .

Nuo 2010-09-01 atsakovas įsipareigojimo nevykdo, dėl to ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo sutartimi sulygtÄ 27 000 Lt dydžio baudÄ už sutarties neįvykdymÄ . CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ .

Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). CK 6.200 str. 1 d. numatyta, kad Å¡alys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis, kurioje Å¡alys numatė abipuses teises ir įsipareigojimus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad sutartis pasiraÅ¡yta po tarp Å¡alių vykusių derybų, kurių fakto neginčija ir pats atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, jog sudaryta sutartis pažeidžia Å¡alių lygybės principÄ , yra nepagrįsti, nes atsakovas neįrodė, jog sutartis sudaryta ne laisva Å¡alių valia. Be to, atsakovas nagrinėjamu atveju vertindamas, jog pasiraÅ¡yta sutartis pažeidžia atsakovo teises (nes, jo teigimu, bÅ«tent atsakovui numatyta nepagrįstai daug įsipareigojimų, kai tuo tarpu atitinkamos sankcijos ieÅ¡kovui nėra numatytos), iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimo nesiėmė jokių veiksmų prisiimtų įsipareigojimų užginčijimui.

Å alių 2009-11-17 sudarytos sutarties preambulės A-F punktuose yra iÅ¡dėstytos sÄ lygos, nulėmusios Å¡ios sutarties sudarymo bÅ«tinybę, o bÅ«tent sutarties A punkte yra nurodyta, kad pats atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui įsigyti žemės Å«kio paskirties žemę iÅ¡ trečiojo asmens, tai reiÅ¡kia, kad atsakovas buvo suinteresuotas minėtos sutarties sudarymu. Atsakovo įstatų 7.1. p. nustatyta, kad atsakovo vadovas yra direktorius. Ä®statų 7.8 p. numatyta, kad atsakovo direktorius turi teisę vienvaldiÅ¡kai atsakovo vardu sudaryti sandorius.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo metu atsakovo vadove buvo trečiasis asmuo G. B., kuri buvo įgaliota atsakovo vardu sudaryti visas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai, jog įmonės akcininkas nežinojo apie sudarytÄ sutartį, nėra įrodyti, o byloje surinkti įrodymai apeliaciniame skunde interpretuojami atsakovui palankia linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai atsakovo argumentÄ , jog po neįvykusių derybų akcininkas manė, kad sutartis nebuvo sudaryta. Vertinant įmonės valdymo organų, tarp jų akcininkų, t. y. verslo subjektų, statusÄ , nepateisinamas ir nėra tikėtinas toks neapdairus aplaidumas ir nesidomėjimas valdomos įmonės padėtimi, kaip kad nagrinėjamu atveju nurodo atsakovas. Be to, pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas eilę argumentų, jog jis nebuvo informuotas apie pasiraÅ¡ytÄ sutartį, nepateikė jokių Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, prieÅ¡ingai, byloje esančius ir iÅ¡tirtus įrodymus interpretuoja jam palankia linkme, kas jokiu bÅ«du nepagrindžia jo nurodytų faktų teisingumo. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nustačius, jog atsakovo teiginiai dėl nežinojimo apie sudarytÄ sutartį yra nepagrįsti, bei įvertinus, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius faktus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo naikinti teisėtÄ ir Å¡alių valiÄ atitinkančiÄ bendradarbiavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , taip pat konstatuoja, kad byloje nėra paneigtas faktas, jog atsakovas neįvykdė įsipareigojimo ieÅ¡kovui, o už neįvykdytÄ Ä¯sipareigojimÄ pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 27 000 Lt baudÄ . Fakto, kad Å¡is įsipareigojimas nėra įvykdytas, neneigė ir pats atsakovas. Vertindama, ar ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti ir Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje numatyta 27 000 Lt dydžio baudos suma yra pagrįsta, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys, sudarydamos 2009-11-17 sutartį, sutarė, jog 27 000 Lt suma laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais tuo atveju, jeigu atsakovas, kuriam tarpininkaujant ieÅ¡kovas įsigijo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , atsakovui įsipareigojus pakeisti žemės paskirtį, Å¡io įsipareigojimo sutartyje nustatytais terminais neįvykdys.

Tai reiÅ¡kia, kad 2009-11-17 bendradarbiavimo sutarties Å¡alys sumÄ , lygiÄ 27 000 Lt, prilygino žemės Å«kio paskirties sklypo kainos ir namų valdos paskirtį turinčio sklypo kainų skirtumui. Pažymėtina, kad Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti ieÅ¡kovo galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusiÄ Å¡alį sumokėti kitai Å¡aliai sutartas netesybas, o Å¡iai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta.

Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, jog jo nuostoliais Å¡iuo atveju laikytinas faktas, jog nepakeitus žemės Å«kio sklypo paskirties jo vertė neatitinka realios sklypo, kurį siekė įsigyti ieÅ¡kovas, t. y. sklypo namų valdos paskirties, vertės. Pagrindų konstatuoti netesybų dydį kaip neprotingÄ (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, pabrėždama, kad, atsižvelgiant į sutarties objektÄ ir CK 1.5 str.

įtvirtintÄ protingumo principÄ , mokėtina 27 000 Lt bauda nepripažintina aiÅ¡kiai per didele. Be to, įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįstas ir atsakovo argumentas, jog sutartyje nurodytas netesybų dalykas yra neegzistuojantis, nes į sutartį įtraukta architektÅ«rinės dalies sÄ voka niekur nėra apibrėžta, dėl to faktas apie Å¡io įsipareigojimo neįgyvendinimÄ nepatvirtina pasiraÅ¡ytos sutarties 4.8 p. numatytos prievolės taikymo. IÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ bei įvertinusi Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija nurodo, jog tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties prasme architektÅ«rinė dalis apibrėžtina kaip urbanistinė detaliojo plano dalis, kuri nagrinėjamu atveju ir nebuvo įgyvendinta, taigi taip pažeistas sutartinis įsipareigojimas.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 27 000 Lt netesybų suma nagrinėjamu atveju nėra nepagrįstai didelė ir pagrįstai Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo. Nustačius, jog 27 000 Lt bauda iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteista pagrįstai, darytina iÅ¡vada, jog pagrįsta ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo naudai priteistos 5 proc. dydžio procesinės metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pažymėtina, kad CPK 321 str. 1 d.

įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G. B. prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių toks nagrinėjimas bÅ«tinas (reikalingas). Å is trečiojo asmens praÅ¡ymas netenkinamas, kadangi bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo motyvuotus ir iÅ¡samius argumentus, kuriuos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundÄ Ä¯vertino.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Ramilė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-18-17 sprendimo, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 800 Lt iÅ¡laidų, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo UAB „Ramilė“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo UAB „Ramilė“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ramilė“ trečiojo asmens G. B. naudai 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Teisėjai                                                           Laima Gerasičkinienė        Dalia Kačinskienė              Kolegijos pirmininkas             Dainius Rinkevičius