fd0d6a67-cfaa-4ce6-9e97-ae36cf92cecf · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

vvvvAdministracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. I-232-609/2012  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00009-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 24.; 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumululiauskienės, Laimutės Jokubauskaitės raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.Ž. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja T.Ž. kreipėsi į teismÄ skundu (b.l. 4-13), praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Klaipėdos VGTPT) 2012 01 05 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-19-12 dalį, kuria nuspręsta pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme ir Klaipėdos VGTPT įpareigoti priimti naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjai paskiriant advokatÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme bei panaikinti Klaipėdos VGTPT 2012 01 05 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-19-12 dalį dėl advokato Leonido Zubanovo paskyrimo.

Be to, praÅ¡o Klaipėdos VGTPT įpareigoti pareiÅ¡kėjai paskirti kitÄ advokatÄ ir priteisti 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog 2012 01 02 ji kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, praÅ¡ydama jai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-950-793/2011 apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

PraÅ¡yme nurodė, jog pageidauja, kad jÄ atstovautų advokatai Juozapas Surblys, Aivaras Surblys ar Algirdas Platauna. Teigia, kad neatižvelgdama į jos pageidavimÄ , ginčijamu 2012 01 05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-19-12 Klaipėdos VGTPT nusprendė skirti antrinę teisinę pagalbÄ tik apeliacinės instancijos teisme ir jÄ atstovauti paskyrė advokatÄ LeonidÄ ZubanovÄ , nuo kurio veiksmų ji ne kartÄ yra nukentėjusi. Mano, jog Klaipėdos VGTPT direktorius priėmė Å¡aliÅ¡kÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Tvirtina, jog dėl neteisėtų Klaipėdos VGTPT veiksmų jos teisė gauti teisinę pagalbÄ negali bÅ«ti realizuota, dėl ko pareiÅ¡kėja priversta egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, neturėti elementarių patogumų, patirti emocinę ir dvasinę depresijÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 500000 litų.Atsakovės Klaipėdos VGTPT atsiliepime į skundÄ (b.l. 45-49) nurodyta, kad atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti. Pažymėta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kolegijos 2010-05-24 sprendimu Nr. 5 buvo nuspręsta, jog nuo 2010 07 01 sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimami atskiromis bylos stadijomis, tokiu bÅ«du gerinant kokybiÅ¡kos ir efektyvios antrinės teisinės pagalbos prieinamumÄ tiems asmenims, kuriems Å¡i pagalba yra reikalingiausia.

Teigė, jog 2012 01 02 T.Ž. praÅ¡yme nurodyti advokatai neteikia antrinės teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl jie pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti paskirti. Tvirtinama, jog nėra duomenų, jog tiek Klaipėdos VGTPT direktorius, tiek pareiÅ¡kėjai paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas yra Å¡aliÅ¡ki pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Manoma, kad nesant deliktinės atsakomybės sÄ lygų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negalimas.Konstatuojama.Byloje nustatyta, jog 2012 01 02 pareiÅ¡kėja T.Ž.

VGTPT pateikė praÅ¡ymÄ (b.l. 50-54) jai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. 2-950-793/2011. PraÅ¡yme nurodė, kad teisinė pagalba jai reikalinga tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme. Prašė skirti advokatus JuozapÄ Surblį, AivarÄ Surblį, AlgirdÄ PlataunÄ arba leisti pasirinkti advokatÄ , kuriuo ji pasitiki.2012 01 05 Klaipėdos VGTPT sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.31)-TPA-19-12 (b.l. 60,61) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai T.Ž. civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (pirmos instancijos civilinės bylos Nr. 2-950-793/2011) rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiÅ¡kėjÄ apeliacinės instancijos teisme bei antrinei teisinei pagalbai teikti paskirti advokatÄ LeonidÄ ZubanovÄ .Nustatyta, jog 2012 02 13 pareiÅ¡kėja t.Ž. kreipėsi į Klaipėdos VGTPT (b.l. 79-85) dėl jai paskirto advokato Leonido Zubanovo pakeitimo.2012 03 13 Klaipėdos GTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-31-12 (b.l. 86-104) antrinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjai buvo nutrauktas.Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėja mano, jog ginčijamas 2012 01 05 Klaipėdos VGTPT sprendimas Nr. (1.31)-TPA-19-12 yra neteisėtas, nes buvo priimtas Å¡aliÅ¡ko asmens- Klaipėdos VGTPT direktoriaus Rimvido Valančiaus, kuris neatsižvelgė į jos siÅ«lymÄ paskirti praÅ¡yme nurodytus advokatus arba advokatÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja pasitiki.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo atvejai.

Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovai, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas).Kadangi byloje nenustatyta, jog 2012 01 05 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-19-12 buvo priimtas esant objektyviems Klaipėdos tarnybos direktoriaus nuÅ¡alinimo pagrindams, skundo teiginys, jog Klaipėdos VGTPT direktorius Rimvidas Valančius ginčijamu sprendimu buvo suinteresuotas asmeniÅ¡kai, laikytinas nepagrįstu.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, jog siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimÄ ir skatinti antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimÄ , sudaroma kolegiali tarnybų patariamoji institucija- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija.

To paties straipsnio 7 punktas nustato Kolegijai pareigÄ svarstyti tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo ir bendros praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimÄ formavimo klausimus ir teikti pasiÅ«lymus tarnyboms. Siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimÄ ir skatinti antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimÄ , buvo sudaryta kolegiali tarnybų patariamoji institucija- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis).

Kadangi siekdama užtikrinti teisinį tikrumÄ ir stabilumÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisiniuose santykiuose, pagerinti antrinės teisinės pagalbos apskaitÄ ir kontrolę bei garantuoti antrinės teisinės pagalbos prieinamumÄ tiems asmenims, kuriems Å¡i pagalba yra reikalingiausia, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija 2010-05-24 posėdžio metu priėmė sprendimÄ Nr. 5, kuriuo nuspręsta nuo 2010 07 01 priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atskiromis bylos stadijomis, laikytina, jog nusprendžiant pareiÅ¡kėjai teikti antrinę teisinę pagalbÄ jÄ atstovaujant tik apeliacinės instancijos teisme, Klaipėdos VGTPT antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarkos nepažeidė.

Pažymėtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atskiromis bylos stadijomis neapriboja pareiÅ¡kėjos galimybių pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, kreiptis į Klaipėdos VGTPT su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog parenkant advokatÄ , atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo siÅ«lymÄ dėl konkretaus advokato, pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , advokato darbo vietÄ , advokato darbo krÅ«vį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, antrinę teisinę pagalbÄ gali teikti tik tarnybos konkurso bÅ«du atrinkti advokatai, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, su pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme iÅ¡vardintais advokatais Juozapu Surbliu, Aivaru Surbliu bei Algirdu Platauna Klaipėdos tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėse bylose nėra sudariusi, todėl buvo paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas gali bÅ«ti pakeistas pareiÅ¡kėjo arba paties advokato motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Nors pareiÅ¡kėja skunde tvirtina, jog jai paskirtas advokatas yra nekvalifikuotas, veikia prieÅ¡ jos teises ir yra Å¡aliÅ¡kas, tokie tvirtinimai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2012 01 05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-19-12 suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjai yra nutrauktas, laikytina, jog pareiÅ¡kėjos nurodytu bÅ«du jos pažeista teisė nebegali bÅ«ti apginta. Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d.

įstatymas Nr.VIII-1864 ) 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sÄ lyga: ,,Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“.

Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibÅ«dinama kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas CK 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

Taigi, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant bÅ«tinosioms Å¡ios atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems valdžios institucijų darbuotojų veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Siekiant pripažinti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sÄ lygų (neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.Neturtinės žalos atlyginimas nustatytas CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėja žalos atlyginimo prievolę sieja su 2012 m. sausio 5 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPA-19-12.Kadangi nenustatyta, jog 2012 m. sausio 5 d. Klaipėdos VGTPT sprendimas Nr.(1.31.)-TPA-19-12 yra neteisėtas, reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ ir palÅ«kanas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                 Eglė Kiaurakytė                                                                                         Dalia Gumuliauskienė                                                                  Laimutė Jokubauskaitė