2024-10-02 Nr. AB-14100-3-61-3-10107-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-10-02 Nr. AB-14100-3-61-3-10107-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 10-TE-1451 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (toliau – ir RV) Stacionarių objektų apsaugos skyriaus (toliau – ir SOAS) vyriausiojo patrulio pareigas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2021-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10107-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 10-TE-1451 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (toliau – ir RV) Stacionarių objektų apsaugos skyriaus (toliau – ir SOAS) vyriausiojo patrulio pareigas.
2. Pareiškėjas skunde (skundo ir patikslinto skundo turinys yra tapatus, išskyrus nežymius techninio pobūdžio papildymus patikslintame skunde) nurodė, kad:
2.1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, PD) Imuniteto valdybos (toliau – ir IV) Vilniaus apygardos skyrius (toliau – ir VAS), atlikęs pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, 2023 m. lapkričio 28 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-152 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Sprendimu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kaip pažeminęs pareigūno vardą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu;
2.2. Vilniaus AVPK Etikos komisija (toliau – ir Komisija) anksčiau svarstė pareiškėjo elgesį, bet jo veiksmuose neįžvelgė nei tarnybinio nusižengimo, nei pareigūno vardo pažeminimo požymių. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti vertinamas tik 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. siųstų žinučių turinys. Pareiškėjas, pasinaudodamas programėle „Messenger“, 2023 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė privačias žinutes „Draugelis apie tave sakė „ji kalė tik pisasi“, „ispisiu, kad vaiksciot negalesi“, „Labutis, radau dar viena account. Nepyk, nerasinesiu, noriu tik matyt tavo grozi. Tu tobula ir tu tai zinai“, taip pat savo, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotrauką; 2023 m. lapkričio 6 d. – dvi savo, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotraukas, su prierašu „myluuu“;
2.3. skunde apžvelgtos teisės normos, reglamentuojančios atleidimą už pareigūno vardo pažeminimą, taip pat įtvirtinančios teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.), ir jas aiškinanti teismų praktika. Nurodyta, jog turbūt nėra ginčo, kad Išvadoje buvo vertinamas privataus susirašinėjimo turinys, todėl būtina atsakyti į klausimą, ar be pareiškėjo sutikimo atskleistas privataus susirašinėjimo turinys nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, ar be pareiškėjo žinios ir sutikimo surinkti duomenys apie jo privatų susirašinėjimą gali būti laikomi leistinais įrodymais taikant tarnybinę atsakomybę. Išvadoje nurodyta, jog garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, gautas teisėtais būdais. Pareiškėjo nuomone, privataus susirašinėjimo rinkimas ir atskleidimas taip pat negali būti pripažinti teisėtais, nes nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas;
2.4. aptariamos žinutės yra privatus susirašinėjimas, o ne viešas komentaras socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėse. Be to, 2023 m. lapkričio 6 d. buvo išsiųstos tik dvi nuotraukos ir žodis „myluuu“, šių žinučių turinys nėra susijęs su žmogaus orumo ar garbės žeminimu;
2.5. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad „tokie R. Š. veiksmai (merginoms siunčiamos žinutės su seksualinio pobūdžio pasiūlymais/grasinimais ir pan.) rodo, jog jis tyčia, sąmoningai ir sistemingai nesilaiko Konstitucijos 21 str., Statuto 21 str. 1 d., Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 25 str. 1 d. 1 p., Vidaus tvarkos taisyklių 25 p. ir 28 p. bei Elgesio kodekso 6.1 ir 7 p. reikalavimų, sukeldamas neigiamas emocijas jas gaunančioms merginoms, žemina jų orumą ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą“. Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, tačiau ši teisės norma nesukuria pareiškėjui, kaip pareigūnui, jokios privalomo elgesio taisyklės, todėl pareiškėjas niekaip negali pažeisti šios teisės normos. Statuto 21 straipsnio 1 dalyje ir Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta ta pati pareigūno pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; žmogaus orumas yra vertinamoji sąlyga, bet šiuo atveju nebuvo tinkamai nustatytas žmogaus orumo pažeminimo faktas, nes merginų apklausose tokie faktai nebuvo patvirtinti. Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 10-V-75 patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 25 punkte yra deklaratyvi nuostata, kad darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Vilniaus AVPK ir turi siekti didinti visuomenės pasitikėjimą policija, o 28 punkte – kad Vilniaus AVPK darbuotojai, viešai reikšdami asmeninius įsitikinimus, mintis ar nuomonę, neturi pažeisti kitų asmenų teisės į privatų gyvenimą, darbuotojams draudžiama įžeidinėti, šmeižti ar kitaip žeminti asmenų garbę ir orumą; tačiau, pareiškėjo nuomone, privatus susirašinėjimas nėra savo įsitikinimų, minčių ar nuomonės viešas reiškimas, todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti šių teisės normų;
2.6. Išvadoje išdėstyti argumentai yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo įrodyti vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą, detaliai nurodyti, kuris veiksmas akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes, bet to nepadarė. Išvadoje neįrodytas žmogaus garbės ir orumo žeminimas, taip pat tiksliai neįvardytos pažeistos moralinės vertybės ir konkretūs visuomenės lūkesčiai;
2.7. akivaizdu, kad dvi nepadorios žinutės nėra deramos, tačiau jų pripažinimas pareigūno vardo pažeminimu tikrai nėra proporcingas. Būtų galima sutikti, kad dvi netinkamos žinutės galėtų būti traktuojamos kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį galėtų būti skirta tarnybinė nuobauda, bet tuo pačiu reikėtų atsižvelgti į tai, jog aptariamos žinutės yra privatus susirašinėjimas, gautas neteisėtu būdu (t. y. be pareiškėjo sutikimo).
3. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. faktinės aplinkybės apie pareiškėjo netinkamą bendravimą patvirtina, jog jis sistemingai nuo 2020 m. gegužės 1 d. nesilaiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) ir anksčiau galiojusio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso. Pareiškėjas, nepaisydamas anksčiau konstatuotų jo padarytų Etikos kodekso pažeidimų ir gautų rekomendacijų (be kita ko, kreiptis pagalbos į psichologus), 2023 m. rugpjūčio 18 d. siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes bei savo nuotraukas, kuriose jis vilkėjo tarnybinę uniformą, taip leisdamas suprasti, jog jis yra policijos pareigūnas. Akcentuota, kad pareiškėjas yra statutinis policijos pareigūnas, kuriam taikomi aukštesni moraliniai reikalavimai;
4.2. pareiškėjas skunde citavo teismų praktiką dėl pareigūno vardo pažeminimo sudėties, bet jos nesusiejo su aiškiais argumentais, tiesiogiai susijusiais su Įsakymu ir Išvada. Atsakovo nuomone, Išvadoje aprašytas pareiškėjo elgesys visiškai atitinka pareigūno vardo pažeminimo sąvoką ir turinį bei jų vertinimą teismų praktikoje. Pareiškėjo sistemingi veiksmai, kuriais jis nuo 2020 metų priekabiavo prie moterų (įskaitant nepilnametę, taip pat kolegę policijos pareigūnę), yra aiškiai nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis. Tai patvirtina ir Komisijos 2020 m. gegužės 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2023 m. birželio 28 d. sprendimai. Visuomenė teisėtai tikisi, kad statutinis pareigūnas bus tas, kuris elgsis pavyzdingai ir suteiks pagalbą, o ne vers patirti persekiojimą, žeminimą ir nepatogumus, kaip elgėsi pareiškėjas;
4.3. šioje situacijoje reikia įvertinti vertybių pusiausvyrą: vienoje pusėje yra asmens, pažeidusio teisės aktų reikalavimus ir pažeminusio pareigūno vardą, patraukimas atsakomybėn, kitoje pusėje – pareiškėjo asmeniniai interesai. Vertinant susidariusią situaciją, itin aktualus skaidrios, nešališkos ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas, kuris nesiderina su pareiškėjo sistemingu netinkamu ir vidaus tarnybos autoritetą žeminančiu bendravimu su trečiaisiais asmenimis;
4.4. valstybės institucijos savo iniciatyva nerinko aptariamų duomenų; šiuos duomenis pateikė kita susirašinėjimo pusė, siekdama apginti savo teises nuo neteisėto pareiškėjo kibernetinio persekiojimo. Pareiškėjas amoralaus ir kitai pusei nepriimtino turinio žinutes nepagrįstai sieja su susirašinėjimo slaptumu, nes žinučių siuntimas asmenims, kurie nepageidauja jų gauti, negali būti laikomas teisėtu ir nėra pateisinamas susirašinėjimo slaptumu. Taigi, pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą nebuvo pažeista;
4.5. pareiškėjo argumentai, kad jam inkriminuojami pažeidimai yra bendro pobūdžio, o neva pažeistos elgesio taisyklės yra deklaratyvios, nesukuriančios jam jokios privalomo elgesio taisyklės, nėra pagrįsti. Atsakovas šiame kontekste akcentavo Statuto 3 straipsnyje įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, taip pat tai, kad ne kartą svarstant pareiškėjo elgesį Komisijoje pažymėta, jog toks elgesys nedera pareigūnui, pareiškėjas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, bet jis toliau ignoravo visuotinai priimtinas ir privalomas elgesio taisykles;
4.6. pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai nustatytas žmogaus orumo pažeminimo faktas. Tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui pateiktų įrodymų viseto pakako konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Tai, jog aptariamų žinučių turinys buvo nepriimtinas, patvirtina surinktų duomenų visuma, asmenų, kurie skundėsi dėl pareiškėjo veiksmų, skaičius ir trukmė, pareiškėjo ankstesnių jo veiksmų vertinimų ignoravimas bei nekintantis elgesys elektroninėje erdvėje (net ir atliekant tarnybinį patikrinimą). Be to, tarnybinės atsakomybės taikymo teisinis reguliavimas nesukuria baudžiamajai atsakomybei suteikiamų tyrimo įrankių (pvz., įpareigojančių asmenį liudyti), ir leidžia skundą pateikusiam ar nukentėjusiam asmeniui pasirinkti tik skundo pateikimą. Šiuo atveju atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pasiūlyta atvykti apklausai ar pateikti atsakymus elektroninėmis priemonėmis, tačiau vieni asmenys iš karto atsisakė, siekdami išvengti neigiamų išgyvenimų, o G. Ž. iš pradžių derino susitikimo laiką, bet vėliau nepateikė paaiškinimo. Minėtų asmenų laiškuose yra užfiksuoti duomenys, jog jie dėl pareiškėjo veiksmų jaučia nepasitikėjimą policijos institucija. Pareiškėjas net ir pasibaigus tarnybiniam patikrinimui toliau siuntė žinutes ir pridėjo Išvados nuotrauką su prierašu „Daug laimės gavai?“;
4.7. vadovaujantis teismų praktika, Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė priemonė. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 21 d. sprendime atmetė pareiškėjo R. Š. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. (atleidimo) ėjo Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjas nebuvo profesinės sąjungos narys;
6.2. V. B. 2023 m. rugsėjo 10 d. el. paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) į imunitetas@policija.lt atsiuntė el. laišką, kuriame parašyta: „Sveiki, pareigūnas S. žinutėmis priekabiauja prie jaunų merginų, nebijo pasakyti net „<...>“. „Tai tęsiasi jau 2 metus. Prašau užkirsti kelią tolimesniems jo veiksmams“. Prie laiško pridėtos žinutės;
6.3. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. K. surašė tarnybinį pranešimą (užregistruota 2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. PR2-6557), kuriame pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. B. (tikslūs duomenys tikrintojui žinomi) 2023 m. rugsėjo 10 d. atsiuntė el. laišką, kurio turinys: „Sveiki, pareigūnas S. žinutėmis priekabiauja prie jaunų merginų, nebijo pasakyti net „<...>“. „Tai tęsiasi jau 2 metus. Prašau užkirsti kelią tolimesniems jo veiksmams“, bei pridėjo pareiškėjo siunčiamų žinučių turinio kopijas, įskaitant prie jų pridėtas pareiškėjo, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotraukas, galbūt darytas darbo vietoje. Susisiekus su V. B. telefonu, jis papasakojo, kad pareiškėjas (nuotraukose matyti pavardės lentelė) jo merginai jau dvejus metus nuolat siuntinėja nepadoraus turinio žinutes; V. B. mergina nuolat užblokuoja pareiškėją, tačiau jis vis susikuria naujas anketas ir vėl rašo; pareiškėjas rašė net merginos mamai bei seseriai; V. B. mergina kategoriškai atsisako policijai nurodyti savo anketinius duomenis, nes bijo tikėtino pareiškėjo keršto, tačiau prašo imtis priemonių, kad minėtas pareigūnas nustotų rašyti nepadorias bei grasinančias žinutes, paliktų ją ramybėje. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad tai ne pirmas atvejis, kai pareiškėjas socialiniuose tinkluose rašo merginoms žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyrius 2023 m. birželio 5 d. gavo I. A. kreipimąsi dėl analogiško pareiškėjo elgesio. Po atlikto patikrinimo surinkta medžiaga buvo perduota vertinti pagal kompetenciją Komisijai, kuri 2023 m. birželio 28 d. pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą;
6.4. atliekant tarnybinį patikrinimą, 2023 m. spalio 11 d. el. paštu buvo kreiptasi į V. B., parašant pateikti merginos, kuriai pareiškėjas nuolat siuntinėja žinutes, kontaktinius duomenis, jog pastarąją būtų galima apklausti. V. B. 2023 m. spalio 11 d. el. laiške atsakė: „Kad ir kaip aš pats norėčiau, tačiau mergina nenori su tuo turėti nieko bendro, ji bando save atsiriboti nuo visų žinučių, ir po tokio pareigūno elgesio jaučia nepasitikėjimą policijos institucija“;
6.5. 2023 m. spalio 13 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-247 pareiškėjui nurodyta, kad pareiškėjas, po I. A. 2023 m. birželio 5 d. kreipimosi dėl jo netinkamo elgesio, socialiniuose tinkluose rašomų žinučių merginoms su seksualinio pobūdžio pasiūlymais, grasinimais ir pan., kuomet šis elgesys apsvarstytas Komisijos 2023 m. birželio 28 d. posėdyje ir pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą, būdamas supažindintas su Komisijos sprendimu, pakartotinai 2023 m. rugpjūčio 18 d. per susirašinėjimo programėlę iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes, savo nuotrauką, kurioje vilki tarnybinę uniformą, taip leisdamas suprasti, jog yra policijos pareigūnas. Pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto nusižengimo per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo ir informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas pasirašė, kad su pranešimu susipažino;
6.6. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. 2023 m. spalio 24 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-7437, kuriame paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad būtina gauti pareigūno paaiškinimą, bei siekiant visapusiškai ir išsamiai įvertinti pareigūno veiksmus bei tyrimui reikšmingus duomenis, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 23 punktu, prašė tarnybinio patikrinimo terminą, kuris baigiasi 2023 m. spalio 25 d., pratęsti 30 dienų. Šis terminas buvo pratęsta;
6.7. pareiškėjas pateikė 2023 m. spalio 30 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ (toliau – ir Facebook) jis niekada neturėjo paskyros, pavadintos „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas po 2023 m. birželio 28 d. Komisijos posėdžio iš šios arba kitos paskyros nerašė minėto turinio orumą žeidžiančių, diskredituojančių ar žeminančių policijos pareigūno statutą žinučių. Pareiškėjas paskyrą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“, yra turėjęs socialiniame tinke „Instagram“ (toliau – ir Instagram). 2023 m. spalio 30 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog A. B., iš kurios pareiškėjas nuomojasi butą, už tai, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, 2023 m. rugpjūčio 18 d. iš pareiškėjo telefono ir minėtos paskyros siuntė neigiamo pobūdžio žinutes, taip pat pareiškėjo nuotrauką, ginklus bei galbūt vandeninį žaislinį ginklą merginoms (įskaitant I. A.), pareiškėjas padarė garso įrašą, kuriame A. B. to neneigė. Šiuo metu paskyra „(duomenys neskelbtini)“ yra ištrinta. Pareiškėjas nėra profesinės sąjungos narys;
6.8. iš 2022 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjas nuomos sutarties pagrindu nuomojasi iš A. B. jai nuosavybės teise priklausantį butą;
6.9. V. B. 2023 m. lapkričio 4 d. iš adreso (duomenys neskelbtini) atsiuntė el. laišką, kuriame nurodyta: „Sveiki, mano pažįstama mergina ir toliau gauna pastoviai gauna žinutes iš S.. Kaip sekasi su tyrimu?“. Prie šio laiško pridėtos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas pareiškėjas, vilkintis tarnybinę uniformą, bei per susirašinėjimo programėles paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ siųsta žinutė „myluuu“. 2023 m. lapkričio 6 d. buvo pateiktas atsakymas V. B., kad tyrimas vyksta, apie jo eigą informacijos teikti negalima; paklausta, gal visgi mergina sutiktų duoti parodymus;
6.10. 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui įteiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-263. Šiame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas po įteikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-247 2023 m. lapkričio 6 d. 7.48 val. per susirašinėjimo programėlės paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ vėl siuntė merginai, kuri nenori su juo bendrauti, savo nuotraukas, kuriose jis vilki tarnybinę uniformą, su prierašu „myluuu“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas vėl buvo prašomas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo;
6.11. pareiškėjas pateikė 2023 m. lapkričio 11 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis 2022 metais per Facebook susipažino su G. Ž.. Pareiškėjas pastebėjo, kad G. Ž. savo Instagram paskyroje, pavadintoje „(duomenys neskelbtini)“, dažnai vaizduoja save su narkotinėmis medžiagomis (t. y. marihuana). Kai G. Ž. sužinojo, kad pareiškėjas yra policijos pareigūnas, ji užblokavo jo Facebook paskyrą. Pareiškėjas 2022 metais apie G. Ž. nuotraukas su kanapėmis (marihuana) pranešė specialiu el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini).
G. Ž. maždaug po 3 mėnesių atblokavo pareiškėjo Facebook paskyrą, pavadintą „R. B.“, bei kreipėsi į pareiškėją su grasinančiu laišku pagalbos, dėl ko buvo nukreipta į policijos įstaigą. Pareiškėjas, bendraudamas su G. Ž., pastebėjo, kad ji galbūt pati suformavo netikrą laišką, atsiuntė jį per programėlę „Messenger“ pareiškėjui, bet pati nesikreipė į policiją. Pareiškėjas padarė prielaidą, kad G. Ž. atblokavo jo paskyrą, nes norėjo turėti draugą policijos pareigūną ir pranašumą prieš kitus asmenis, galbūt platinant ar įsigyjant narkotines medžiagas.
G. Ž. maždaug po mėnesio užblokavo pareiškėjo Facebook ir Instagram paskyras, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. G. Ž. niekada neminėjo, kad nenori bendrauti su pareiškėju, todėl jam kilo įtarimas, kad kažkas naudojosi jos paskyromis. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 1 d. sukūrė naują Instagram paskyrą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“, bei nusiuntė žinutes į Instagram paskyrą „ (duomenys neskelbtini)“, kuriose nurodė „G., myluuu“, ir nuotraukas, kuriose jis vilkėjo tvarkingą policijos pareigūno tarnybinę uniformą.
Pareiškėjo teigimu, jo motyvas – suartinti santykius su G. Ž. ir gauti jos pasitikėjimą, siekiant išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, tačiau paskyra „(duomenys neskelbtini)“ buvo užblokuota. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 15 d. analogiškais veiksmais gavo informacijos apie (duomenys neskelbtini) dukros V. B1. vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 8 d. apie pažeidimą pranešė telefonu Nr. 112 ir V. B1. buvo sulaikyta. Pareiškėjas tvirtino, jog jis nori būti net ne tarnybos metu maksimaliai naudingas visuomenei bei policijos sistemai.
Daugiau panašūs veiksmai nebus vykdomi, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 11 d. panaikino Instagram paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ ir ja nesinaudoja;
6.12. A. B. 2023 m. lapkričio 15 d. paaiškino, jog ji su pareiškėju yra tik pažįstami, su juo jokių santykių nėra palaikiusi ir dabar nepalaiko, prisijungimo kodų prie jo socialinių tinklų paskyrų nežino ir niekada jomis nėra pasinaudojusi, tuo labiau siuntusi žinutes;
6.13. 2023 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 5-PR2-8145 kreiptasi į Vilniaus AVPK viršininką, siekiant įvertinti pareiškėjo veiksmus Elgesio kodekso reikalavimų aspektu ir siūlant pareiškėjo veiksmus apsvarstyti Komisijos posėdyje;
6.14. Policijos departamento Imuniteto valdyba 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 5-S-28526 kreipėsi į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybą, prašydama pateikti informaciją, ar pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. yra teikęs informaciją, gautą iš aplinkos ar asmenų, apie G. Ž. galimą prekybą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 5-G-14344 atsakė, kad apie G. Ž. galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė informacijos, tiesiogiai vykdydamas funkcijas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. neteikė informacijos apie šio asmens galbūt vykdomą nusikalstamą veiką;
6.15. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos vyriausiasis tyrėjas K. S. 2023 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-8339 nurodė, kad pareiškėjas paaiškinime paaiškino, jog jis 2022 metais per Facebook susipažino su G. Ž.; pareiškėjas bendravimo metu pastebėjo, kad Instagram paskyroje, pavadintoje „(duomenys neskelbtini)“, G. Ž. dažnai vaizduoja save su narkotinėmis medžiagomis (t. y. marihuana). Susipažinus su minėtoje Instagram paskyroje esančia informacija, nustatyta, jog joje 2022 m. liepos mėn. buvo paskelbtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bei merginos (galbūt G. Ž.) nuotraukos su augalais, vizualiai panašiais į kanapes. Per susirašinėjimo programėlę „Mesenger“ susisiekus su Instagram paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, jo valdytoja, vardu G., patvirtino, jog teko socialiniuose tinkluose bendrauti su pareiškėju. Ji nurodė: „Taip teko, labai nemalonus žmogus persekioja ir gąsdina mane daugely metu“ (kalba netaisyta). Ji teigė, kad dėl užimtumo negali atvykti į apklausą, o, susitarus dėl nuotolinės apklausos, ji neatsiliepė nurodytu laiku;
6.16. Komisija 2023 m. lapkričio 23 d. posėdyje vienbalsiai priėmė sprendimą pripažinti, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Elgesio kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad posėdyje pareiškėjas paaiškino ir pripažino, jog jis iš savo paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimo programėlėse siuntė merginai savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą; paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ nematė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinučių bei negali paaiškinti, kaip jos ten atsirado, nes tą paskyrą ištrynė; žinutes galėjo rašyti jo draugė A., su kuria jį sieja tik intymūs santykiai, nes jie susipyko ir ji nori jam pakenkti; pareiškėjas iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė žinutę „myluu“, kartu su savo nuotrauka, kurioje buvo su uniforma. Atsakydamas į Komisijos narių klausimus, kodėl, siųsdamas merginai žinutę „myluu“, kartu siuntė savo nuotrauką, kurioje buvo su tarnybine uniforma, pareiškėjas patikslino, kad merginai tai užblokavus, tai atblokavus jo paskyrą, jam susidarė nuomonė, kad mergina, galbūt turėdama draugų policijos pareigūnų, turėtų pranašumą platinti narkotines medžiagas; tuo metu pareiškėjas manė, kad jis, siųsdamas žinutes merginai, susibendraus ir gaus daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos priimtą sprendimą, Komisijos sprendimas per 10 dienų nuo protokolo gavimo dienos galėjo būti skundžiamas Centrinei policijos įstaigų darbuotojų etikos komisijai;
6.17. pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) pateikė garso įrašą, kuriame, kaip jis teigė, galbūt užfiksuotas jo pokalbis su A. B.;
6.18. 2023 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodyta, kad pareiškėjas elektroniniu paštu PD IV VAS pateikė garso įrašą, kuriame galbūt užfiksuotas jo pokalbis su A. B.. Susipažinus su minėtu garso įrašu, nustatyta, kad pokalbio pradžioje nėra nurodyta, jog bus daromas garso įrašas, nenurodyta dalyvių tapatybė; garso įrašas yra blogos kokybės, garsiai grojanti muzika užgožia sakomus žodžius; įraše girdisi vyro ir moters balsai; vyras užduoda menamo pobūdžio klausimus; įraše kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, nuomą; kalba nėra rišli;
6.19. į bylą pateiktos 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. siųstos žinutės ir nuotraukos;
6.20. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, už ką jam skirtinas atleidimas iš vidaus tarnybos. Išvadoje, be kita ko, nurodyta:
6.20.1. V. B. (vyro tikslūs duomenys tikrintojui žinomi) 2023 m. rugsėjo 10 d. į el. pašto adresą imunitetas@policija.lt iš (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką, kurio turinys: „Sveiki, pareigūnas S. žinutėmis priekabiauja prie jaunų merginų, nebijo pasakyti net „ispisiu taip, kad vaikščioti negalėsi“. Tai tęsiasi jau 2 metus. Prašau užkirsti kelią tolimesniems jo veiksmams“ bei pridėjo atsiųstų žinučių turinio kopijas, iš kurių matyti pridėtos paties pareiškėjo, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotraukos, galbūt darytos darbo vietoje;
6.20.2. telefonu susisiekus su V. B., pastarasis papasakojo, kad pareiškėjas (nuotraukose matyti uniformos pavardės lentelė) jo merginai jau dvejus metus nuolat siuntinėja nepadoraus turinio žinutes. Mergina nuolat pareigūną užblokuoja, tačiau jis vis susikuria naujas anketas ir vėl rašo. Pareiškėjas rašė net merginos mamai bei seseriai. Pasak V. B., jo mergina kategoriškai atsisako policijai nurodyti savo anketinius duomenis, nes bijo galimo pareigūno keršto, tačiau prašo imtis priemonių, kad minėtas pareigūnas nustotų rašyti nepadorias bei grasinančias žinutes, paliktų ją ramybėje;
6.20.3. tai ne pirmas atvejis, kai pareiškėjas socialiniuose tinkluose rašo merginoms žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan.;
6.20.4. atliekant tarnybinį patikrinimą, 2023 m. spalio 11 d. el. paštu kreiptasi į V. B., parašant pateikti merginos, kuriai pareiškėjas nuolat siuntinėja žinutes, kontaktinius duomenis, jog pastarąją būtų galima apklausti. V. B. 2023 m. spalio 11 d. el. laišku atsakė: „Kad ir kaip aš pats norėčiau, tačiau mergina nenori su tuo turėti nieko bendro, ji bando save atsiriboti nuo visų žinučių, ir po tokio pareigūno elgesio jaučia nepasitikėjimą policijos institucija“;
6.20.5. tarnybinio patikrinimo metu mergina, dėl kurios kreipėsi V. B., nustatyta, tačiau ji vengia bendrauti bei duoti parodymus. Merginos paklausus, ar jai teko bendrauti su pareiškėju, ši atsiuntė žinutę: „Taip teko, labai nemalonus žmogus persekioja ir grasina mane daugeli metu“ (pastaba: kalba netaisyta);
6.20.6. nustatyta, kad pareiškėjo elgesys Komisijos posėdžiuose svarstytas: 1) 2020 m. gegužės 1 d. dėl pareiškėjo netinkamo bendravimo socialiniuose tinkluose su nepilname G. K; Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio; 2) 2020 m. liepos 10 d. dėl pareiškėjo elgesio ne tarnybos metu, kuomet šis, būdamas neblaivus, šalia asmeninio automobilio, nuvažiavusio nuo kelio važiuojamosios dalies, kitiems eismo dalyviams demonstravo tarnybinį pažymėjimą; Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio; 3) 2020 m. gruodžio 17 d. dėl pareiškėjo elgesio tarnybos metu, kuomet šis netinkamai bendravo su kolege (priekabiavo prie kolegės); Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio, taip jis siųstas į Centrinę medicinos ekspertų komisiją ir jam rekomenduota kreiptis pagalbos į psichologus; 4) 2023 m. birželio 28 d. dėl pareiškėjo rašytų žinučių I. A. su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan.; Komisija nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą, ir rekomendavo jam kreiptis pagalbos į psichologus, priminė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarką;
6.20.7. pareiškėjas, po I. A. 2023 m. birželio 5 d. kreipimosi dėl jo netinkamo elgesio, socialiniuose tinkluose rašomų žinučių merginoms su seksualinio pobūdžio pasiūlymais, grasinimais ir pan., kuomet šis elgesys buvo apsvarstytas Komisijos 2023 m. birželio 28 d. posėdyje (protokolo Nr. 10-P1-209) ir pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto), būdamas supažindintas su šiuo Komisijos sprendimu, pakartotinai 2023 m. rugpjūčio 18 d. per susirašinėjimo programėlę iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ (vertimas iš anglų kalbos: (duomenys neskelbtini)) siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes, savo nuotrauką, kurioje vilki tarnybine uniformą, taip leisdamas suprati, jog jis yra policijos pareigūnas;
6.20.8. pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 10-PR2-21791), kuriame nurodė, kad jis turėjo Instagram paskyrą „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. spalio 30 d. kilo konfliktinė situacija su A. B.. dėl to, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl ši mergina iš jo paskyros siuntė neigiamo pobūdžio žinutes su jo nuotraukomis ir galbūt žaisliniu vandens pistoletu kitoms merginoms. Pareiškėjas ištrynė paskyrą „(duomenys neskelbtini)“;
6.20.9. A. B. 2023 m. lapkričio 15 d. paaiškino, jog ji ir pareiškėjas yra tik pažįstami, su juo jokių santykių nėra palaikiusi ir dabar nepalaiko. Ji nežinojo prisijungimo kodų prie jo socialinių tinklų paskyrų ir niekada jomis nesinaudojo, tuo labiau nesiuntė žinučių;
6.20.10. pareiškėjas 2023 m. lapkričio 20 d. el. laiške papildomai nurodė, jog jis ir A. B. 2023 m. lapkričio 3 d. susipyko, todėl ji gali duoti melagingus parodymus. A. B. neįleidžia pareiškėjo į nuomojamą butą bei vengia nutraukti nuomos sutartį (tikrintojo pastaba: pareiškėjas ir A. B. yra sudarę buto nuomos sutartį, už šio buto nuomą jam mokami butpinigiai);
6.20.11. pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) pateikė garso įrašą, kuriame, kaip jis teigia, yra užfiksuotas jo pokalbis su A. B.. Susipažinus su minėtu garso įrašu, nustatyta, jog pokalbio pradžioje nėra nurodyta, jog bus daromas garso įrašas, nenurodyta dalyvių tapatybė. Garso įrašas yra blogos kokybės, girdėti garsiai grojanti muzika, kuri užgožia sakomus žodžius. Šiame įraše girdėti vyro ir moters balsai. Vyras (galbūt pareiškėjas) užduoda menamo pobūdžio klausimus. Iš įraše girdimo pokalbio nuotrupų galima suprasti, kad kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, jų siuntimą bei nuomą. Kalba nerišli;
6.20.12. V. B. 2023 m. lapkričio 4 d. atsiuntė el. laišką, kurio turinys: „Sveiki, mano pažįstama mergina ir toliau gauna pastoviai gauna žinutes iš Š.. Kaip sekasi su tyrimu?“. Prie šio laiško pridėta dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas pareiškėjas, vilkintis tarnybinę uniformą, bei per susirašinėjimo programėles iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siųsta žinutė „myluuu“. Nuotraukos darytos Vilniaus AVPK RV SOAS patalpose;
6.20.13. 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui įteiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 5-PR1-263). Jame nurodyta, kad, po įteikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 5-PR1-247), pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. 7.48 val. per susirašinėjimo programėles iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vėl siuntė merginai, kuri nenori su juo bendrauti, savo nuotraukas, kuriose jis vilki tarnybinę uniformą, su prierašu „myluuu“;
6.20.14. pareiškėjas 2023 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis 2022 metais per Facebook susipažino su mergina, vardu G. Ž.. Pareiškėjas bendraujant pastebėjo, kad G. Ž. savo Instagram paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ dažnai vaizduoja save su narkotinėmis medžiagomis (t. y. marihuana). Kai ji sužinojo, jog pareiškėjas yra policijos pareigūnas, ji užblokavo jo Facebook paskyrą. Pareiškėjas 2022 metais dėl G. Ž. nuotraukų su kanapėmis (marihuana) (tikrintojo pastaba: nuotraukose nėra nieko nelegalaus, jos gali būti vertinamos kaip parduotuvės reklama.
Informaciją apie minėtą parduotuvę galima rasti internete, adresu (duomenys neskelbtini)) pranešė specialiu el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini). G. Ž. maždaug po 3 mėnesių atblokavo pareiškėjo Facebook paskyrą „R. B.“ bei kreipėsi grasinančiu laišku pagalbos. Pareiškėjas pastebėjo, kad G. Ž. galbūt pati suformavo netikrą laišką, atsiuntė jį per programėlę „Messenger“, bet pati į policiją nesikreipė. Pareiškėjas manė, jog G. Ž. atblokavo jo paskyrą, nes ji norėjo turėti draugą policijos pareigūną ir pranašumą prieš kitus asmenis, galbūt platinant ar įsigyjant narkotines medžiagas.
G. Ž. maždaug po mėnesio užblokavo pareiškėjo Facebook ir Instagram paskyras „(duomenys neskelbtini)“ (vertimas iš anglų kabos: (duomenys neskelbtini)). G. Ž. niekada neminėjo, kad nenori bendrauti su pareiškėju, todėl jam kilo įtarimas, jog kažkas naudojosi jos paskyromis. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 1 d. sukūrė naują Instagram paskyrą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“, bei nusiuntė į Instagram paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ žinutes su turiniu „G., myluuu“ bei savo nuotraukomis, kuriose jis vilkėjo tvarkingą policijos pareigūno tarnybinę uniformą.
Pareiškėjo motyvas – suartinti santykius su G. Ž., gauti jos pasitikėjimą, siekiant išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, tačiau paskyra „(duomenys neskelbtini)“ buvo užblokuota. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 15 d. analogiškais veiksmais gavo informacijos apie (duomenys neskelbtini) dukros V. B1. vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 8 d. apie pažeidimą pranešė telefonu Nr. 112 ir V. B1. buvo sulaikyta. Pareiškėjas teigė, kad jis nori būti net ne tarnybos metu maksimaliai naudingas visuomenei bei policijos sistemai.
Pareiškėjas tvirtino, kad daugiau panašūs veiksmai nebus vykdomi, jis 2023 m. lapkričio 11 d. pašalino Instagram paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ ir ja nesinaudoja;
6.20.15. vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes nustatyta, kad V. B1. (moters tikslūs duomenys tikrintojui žinomi) 2023 m. lapkričio 8 d. skunde dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, skirtame Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 5 d. V. B1. ir N. S. kartu važiavo automobiliu, kurį vairavo N. S. Jos kartu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurioje N. S. sustabdė automobilį ir iš karto išėjo. V. B1. liko prie automobilio. Tuo pat metu prie automobilio privažiavo R. V. (tikrintojo pastaba: pareiškėjas socialiniuose tinkluose prisistato netikra pavarde, be to, Vilniaus AVPK RV vyriausiojo patrulio K. R. 2023 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje juos pasitiko pareiškėjas; aptariamu atveju V. B1. skunde nurodytas R. V. yra būtent pareiškėjas), o dar po vienos dviejų minučių privažiavo policijos pareigūnai. V. B1. pažinojo R. V. (pareiškėją) keletą mėnesių iki įvykio. Šiuo laikotarpiu R. V. (pareiškėjas) rašė V. B1. nepadoraus pobūdžio žinutes telefonu, daug kartų siūlė jai susitikti. V. B1. nuomone, jis siekė su ja artimų santykių. Analogiško pobūdžio žinutes R. V. (pareiškėjas) rašė V. B1. ir po įvykio, siekė su ja susitikti. Visus šiuos laikotarpius R. V. (pareiškėjas) primygtinai siūlė jai susitikti privačioje aplinkoje. V. B1. nenorėjo su juo bendrauti, tačiau R. V. (pareiškėjas) nenustojo siekti su ja bendravimo ir santykių. V. B1. teigė, kad R. V. (pareiškėjo) atsiradimas įvykio vietoje nėra atsitiktinis, jis galbūt sekė jai iš paskos, kai ji su N. S. važiavo automobiliu. Jau po įvykio R. V. (pareiškėjas) rašė jai pranešimus apie aptariamą įvykį, siekė susitikti ir bendrauti, naudojo įvykį kaip priemonę su ja susitikti. V. B1. manė, kad pareiškėjo važiavimas iš paskos, atsiradimas įvykio vietoje, galbūt policijos pareigūnų iškvietimas yra jo pasirinktas būdas priversti ją bendrauti su juo, ir jis jai savotiškas keistas galbūt dėl to, kad ji atsisako su juo bendrauti;
6.20.16. nors V. B1. skundas PD IV VAS dėl tokio pareiškėjo elgesio ir nebuvo gautas, tačiau tai tik įrodo, jog netinkamas minėto pareigūno elgesys yra sistemingas, o ne vienkartinio pobūdžio, ir jis (pareiškėjas) nelinkęs laikytis jam taikomų etikos normų reikalavimų, naudojasi savo tarnybine padėtimi, siekdamas gauti merginų dėmesį. Tokius pareigūno tikslus ir siekius patvirtina pastarojo paaiškinime išsakyta pozicija (pareiškėjo 2023 m. lapkričio 11 d. paaiškinimas: „Pareigūno motyvas - suartinti santykius su G. Ž., gauti jos pasitikėjimą, siekiant išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas“) ir galimybių bendrauti su G. Ž. ieškojimas per socialinius tinklus;
6.20.17. susipažinus su Instagram paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ esančia informacija, nustatyta, jog joje 2022 m. liepos mėn. buvo paskelbtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bei merginos (galbūt G. Ž.) nuotraukos su augalais, vizualiai panašiais į kanapes. Per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ susisiekus Instagram paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, jo naudotoja, vardu G., patvirtino, jog ji socialiniuose tinkluose bendravo su pareiškėju. Mergina nurodė: „Taip teko, labai nemalonus žmogus persekioja ir gąsdiną mane daugely metu“ (pastaba: kalba netaisyta);
6.20.18. Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 5-G-14344 informavo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27-RN „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio mėn. 19 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-32(RN) „Dėl informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“, 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė informaciją apie G. Ž. galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą kaip informaciją, gautą tiesiogiai vykdant funkcijas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. neteikė informacijos apie šio asmens galbūt vykdomą nusikalstamą veiką;
6.20.19. siekiant įvertinti pareiškėjo veiksmus (2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. siųstas žinutes) Elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymo aspektu, 2023 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 5-PR2-8145 kreiptasi į Vilniaus AVPK viršininką, siūlant minėto pareigūno veiksmus apsvarstyti Komisijos posėdyje. Komisijos 2023 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokole (Nr. lO-Pl-397) nurodyta: 1) pareiškėjas informavo, jog jis yra susipažinęs su Elgesio kodeksu, Policijos darbuotojų etikos komisijos nuostatomis; 2) pareiškėjas paaiškino ir pripažino, kad iš savo susirašinėjimo programėlių paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ siuntė merginai savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą; paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ nematė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinučių ir negalėjo paaiškinti, kaip jos ten atsirado, nes tą paskyrą ištrynė; žinutes galėjo rašyti jo draugė A. (A. B.), su kuria jį sieja tik intymūs santykiai, nes jie susipyko ir ji nori jam pakenkti; pareiškėjas iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė žinutę „myluu“ kartu su savo nuotrauka, kurioje buvo su uniforma; atsakydamas į Komisijos narių klausimus, kodėl, siųsdamas merginai žinutę „myluu“, kartu siuntė savo nuotrauką, kurioje buvo su tarnybine uniforma, pareiškėjas patikslino, kad merginai tai užblokavus, tai atblokavus jo paskyrą, jam susidarė nuomonė, kad mergina, galbūt turėdama draugą policijos pareigūną, turėtų pranašumą platinti narkotines medžiagas, ir jis manė, kad, siųsdamas žinutes merginai, susibendraus ir gaus daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą; pareiškėjo paklausus, ar jis pasinaudojo per paskutinį posėdį (2023 m. birželio 28 d.) pateikta rekomendacija kreiptis į psichologus dėl tarpasmeninio bendravimo įgūdžių ugdymo, jis atsakė, kad nesikreipė į psichologus; 3) Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą pripažinti, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Elgesio kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus;
6.20.20. kaip matyti iš surinktos medžiagos, pareiškėjas sistemingai, nuo 2020 m. gegužės d. nesilaiko Elgesio kodekso ir prieš jį galiojusio Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-706, reikalavimų. Pareiškėjas, po to, kai PD IV VAS 2023 m. birželio 5 d. gavo I. A. kreipimąsi dėl netinkamo jo elgesio, bendraujant socialiniuose tinkluose, ir Komisija pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punkto reikalavimus, 2023 m. rugpjūčio 18 d. per susirašinėjimo programėlę iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes („Draugelis apie tave sakė „ji kale tik pisasi“, „ispisiu, kad vaikščiot negalėsi“, „Labutis, radau dar viena account. Nepyk, nerasinesiu, noriu tik matyti tavo groži. Tu tobula ir tu tai žinai“; pastaba: kalba netaisyta), taip pat siuntė savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą, taip G. Ž. leisdamas suprati, jog jis yra policijos pareigūnas;
6.20.21. nors pareiškėjas teigė, kad šias žinutes siuntė ne jis, o A. B., tačiau pastaroji kategoriškai tai paneigė. Pareiškėjo pateiktas garso įrašas nėra informatyvus, jis padarytas neteisėtu būdu, t. y. prieš darant įrašą nėra nurodyti jo dalyviai bei nėra įspėjimo apie įrašo darymą, todėl toks garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, gautas teisėtais būdais. Pareiškėjo paaiškinime pateikti teiginiai bei pateiktas garso įrašas vertintini kaip siekis išvengti gresiančios atsakomybės, kadangi socialinių tinklų paskyros apsaugomos slaptažodžiais ir jomis kiti asmenys paprastai negali naudotis;
6.20.22. toks pareiškėjo elgesys sistemingai kartojasi (Komisijos 2020 m. gegužės 1 d. protokolas Nr. 10-IL-8247 dėl neetiško bendravimo socialiniuose tinkluose su nepilnamete G. K.; Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. protokolas Nr. 10-IL-24963 dėl neetiško bendravimo su kolege; Komisijos 2023 m. birželio 28 d. protokolas Nr. 10-IL-14350 dėl neetiško bendravimo su I. A.), pareiškėjas neatsižvelgia į Komisijos rekomendacijas bei nekeičia savo elgesio, Komisijai konstatavus, kad toks elgesys nesuderinamas su pareigūno statusu ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą. Be to, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui įteikus pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, jis 2023 m. lapkričio 6 d. vėl siuntė žinutes G. Ž.;
6.20.23. tokie pareiškėjo veiksmai (merginoms siunčiamos žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan.) rodo, jog jis tyčia, sąmoningai ir sistemingai nesilaiko teisės aktų (Konstitucijos 21 str., Statuto 21 str. 1 d., Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 25 str. 1 d. 1 p., Vidaus tvarkos taisyklių 25 p. ir 28 p. bei Elgesio kodekso 6.1 p. ir 7 p.) reikalavimų, sukeldamas neigiamas emocijas jas gaunančioms merginoms, žemina jų orumą ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą. Pareiškėjas yra statutinis policijos pareigūnas, kuriam taikomi aukštesni moraliniai reikalavimai;
6.20.24. pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, o Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, teisėtus interesus, turėdamas pareigą būti susipažinusiu su Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą (Pareigybės aprašymo 5.6 p.), socialiuose tinkluose siųsdamas nepadoraus ar įžeidžiančio turinio žinutes merginoms, taip žemindamas jų garbę ir orumą, elgėsi kardinaliai priešingai anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, kurio elgesys buvo ne kartą svarstytas Komisijos posėdžiuose, privalėjo suvokti, jog toks netinkamas jo elgesys sudarys sąlygas neigimai vertinti jį kaip pareigūną bei policiją kaip instituciją, žemins policijos prestižą, menkins žmonių pasitikėjimą policija, nors jis prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tokiu elgesiu pareiškėjas diskreditavo savo kaip policijos pareigūno vardą, menkino policijos pareigūno bei pačios policijos autoritetą;
6.20.25. pareiškėjas yra policijos pareigūnas, statutinis valstybės tarnautojas, todėl, sprendžiant jo tarnybinės atsakomybės klausimą bei vertinant jo veiksmus, turi būti vadovaujamasi Statuto nuostatomis. Pareiškėjas, priimtas į vidaus reikalų sistemą, prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus bei visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą;
6.20.26. tarnyba policijoje grindžiama statutiniais santykiais, kurie apsprendžia didesnius reikalavimus ir lemia, kad iš policijos pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. Policijos pareigūnas yra valdžios atstovas, todėl bet koks pareigūno netinkamas elgesys tarnyboje ar buityje daro žalą ne tik policijos interesams, bet ir valstybei apskritai. Visuomenė pareigūnų poelgius vertina kritiškiau nei asmenų, todėl esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo (Statuto 72 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu;
6.20.27. tarnybinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų visuma: etikos komisijų posėdžių protokolai, asmenų kreipimaisi, pareiškėjo siųstų žinučių kopijos ir A. B. paaiškinimas yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą;
6.20.28. nekyla abejonių, kad anksčiau įvardyti pareiškėjo sąmoningi veiksmai neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui, keliamų reikalavimų, yra aiškiai priešingi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas bei tarnybinės etikos normų reikalavimams;
6.20.29. visumoje tokie pareiškėjo veiksmai yra akivaizdžiai nesuderinami su policijos pareigūno statusu bei policijos, kaip institucijos, veiklos principais, jo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais ir tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, žeminančiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Pareiškėjo veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. Atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai susiję, ar nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę (tyčią) ir yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą;
6.20.30. vertinant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad pareiškėjas turėjo tokią galimybę, nagrinėjamoje situacijoje jam nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai. Pareiškėjo padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo paties pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė;
6.20.31. ši tarnybinio patikrinimo išvada negali turėti įtakos sprendimams taikyti atsakomybę pareiškėjui, jeigu ateityje bus gauti merginų pareiškimai dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 ir 1481 straipsniuose;
6.20.32. pareiškėjas yra Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiasis patrulis, jo išsilavinimas – aukštasis. Pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d., užimamose pareigose – nuo 2022 m. birželio 1 d., per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką 1 kartą skatintas, 1 kartą baustas drausmine tvarka (tarnybinė nuobauda negalioja), nėra profesinės sąjungos narys;
6.21. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu ir Išvada, 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kurio 1 punktu pareiškėjas 2023 m. lapkričio 29 d. atleistas iš vidaus tarnybos (Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio pareigų).
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų reglamentavimą (įskaitant Statuto, Policijos įstatymo ir Etikos kodekso nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, taip pat kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neneigė, neginčijo to, kad jis siuntė 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. žinutes ir nuotraukas, kuriose jis vilki policijos pareigūno uniformą, ir pareiškėjas tik akcentavo, kad šios žinutės buvo privačios. Teismas nenustatė pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. siuntė aptartas žinutes ir nuotraukas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas žinutes siuntė nesuprasdamas, ką daro, kokio turinio žinutes siunčia, kam siunčia, kur jis dirba.
Pareiškėjas vidaus tarnyboje iki atleidimo dirbo daugiau nei 9 metus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jam nebuvo ir negalėjo / neturėjo būti žinomas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Statute, Policijos įstatyme, Elgesio kodekse, kurio pareiškėjas turėjo laikytis. Anksčiau kelis kartus (2020 m. gegužės 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2023 m. birželio 28 d.) panašus netinkamas pareiškėjo elgesys jau buvo svarstytas Komisijoje. 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. žinučių ir nuotraukų siuntimas nesusijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau, Statuto 2 straipsnio 4 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, kuri gali būti nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu.
Pareiškėjas, siųsdamas minėtas žinutes ir nuotraukas, sąmoningai, tyčia atliko veiksmus, priešingus įstatymų ir tarnybinės etikos normų reikalavimams, akivaizdžiai pažeminusius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą policijos įstaiga, ją kompromituojančius. Pareiškėjas atliko poelgius, kuriuos visuomenė pagal vidaus tarnyboje dirbantiems asmenims keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiškai neigiamai. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, dirbdamas policijos įstaigoje, vidaus tarnyboje, laikėsi, nepažeidė Statuto 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, Elgesio kodekso 5 punkte įtvirtintų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo elgesio principų, 7 punkte įtvirtintų moralinių orientyrų.
9. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl privataus gyvenimo neliečiamumo ir įrodymų leistinumo, vadovavosi teismų praktika, kurioje pažymėta, kad teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą) ir kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Šiuo atveju pareiškėjas siuntė įžeidžiančias, su necenzūriniais žodžiais, grasinančias žinutes moteriai, kurios ne tik kad, bylos duomenimis, nesiejo jokie asmeniniai santykiai su pareiškėju, bet ji nepageidavo tokias žinutes gauti, blokavo jo anketas. Atsakovas savo iniciatyva nerinko pareiškėjo susirašinėjimo, o susirašinėjimą pateikė šalis, siekianti užkirsti kelią tam, kad pareiškėjas toliau jai rašytų necenzūrines, įžeidžiančias, grasinančias žinutes, kurių ji nepageidavo gauti.
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kartu siuntė ir nuotraukas, kuriose jis vilki policijos tarnybinę uniformą. Policijos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė uniforma įrodo policijos pareigūno statusą. Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-354, 126 punkte nustatyta, kad tarnybinę uniformą reikia vilkėti tik vykstant atlikti ir atliekant tarnybą.
11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visą bendrą kontekstą – žinutės siųstos socialiniame tinkle; žinutės siųstos moteriai, kurios su pareiškėju nesiejo asmeniniai santykiai (byloje nėra įrodymų, įrodančių priešingai); moteris nereiškė noro bendrauti su pareiškėju, gauti žinutes, užblokuodavo pareiškėją, tačiau pareiškėjas rašydavo jai toliau; siųstų žinučių turinys įžeidžiantis, grasinantis, su necenzūriniais žodžiais; anksčiau kelis kartus (2020 m. gegužės 1 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2023 m. birželio 28 d.) panašus netinkamas pareiškėjo elgesys jau buvo svarstytas Komisijoje; vidaus tarnyboje pareiškėjas iki atleidimo dirbo ilgai (daugiau nei 9 metus); pareiškėjas 2023 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame savo elgesį aiškino ne privačių tikslų siekimu, bet siejo su tarnybos funkcijų vykdymu (t. y. teigė, kad jis siekė suartinti santykius su G. Ž., gauti jos pasitikėjimą, siekdamas išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas; norėjo net ne tarnybos metu būti maksimaliai naudingas policijos sistemai); pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. Komisijos posėdyje pateikė paaiškinimus, kuriais savo elgesį aiškino ne privačių tikslų siekimu, bet siejo su tarnybos funkcijų vykdymu (t. y. teigė, kad, merginai tai užblokavus, tai atblokavus jo paskyrą, pareiškėjui susidarė nuomonė, jog ji, turėdama draugų policijos pareigūnų, galbūt turėtų pranašumą platinant narkotines medžiagas; pareiškėjas manė, kad jis, siųsdamas žinutes merginai, susibendraus ir gaus daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą); dėl pareiškėjo žinučių buvo kreiptasi į policiją, siekiant užkirsti kelią tam, kad pareiškėjas įžeidžiančias, grasinančias žinutes rašytų toliau; pagal įstatymą, tarnybinė uniforma įrodo policijos statusą, yra vilkima vykstant į darbą, atliekant tarnybą, – nėra pagrindo pritarti pareiškėjo pozicijai, kad minėtų žinučių turinio ir nuotraukų siuntimo fakto atskleidimas pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kad šios žinutės negali būti laikomos leistinais įrodymais tarnybinio patikrinimo metu bei teisme, kad žinutės buvo gautos neteisėtu būdu.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė garso įrašą, kuriame, kaip teigė pareiškėjas, galbūt užfiksuotas jo pokalbis su A. B.; susipažinus su minėtu garso įrašu, nustatyta, jog pokalbio pradžioje nėra nurodyta, jog bus daromas garso įrašas, nenurodyta dalyvių tapatybė; garso įrašas yra blogos kokybės, girdėti garsiai grojanti muzika, kuri užgožia sakomus žodžius; šiame įraše girdėti vyro ir moters balsai; vyras (galbūt pareiškėjas) užduoda menamo pobūdžio klausimus; iš įraše girdimo pokalbio nuotrupų galima suprasti, kad kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, jų siuntimą bei nuomą; kalba nerišli. Pareiškėjas neginčijo Išvadoje nurodytų aplinkybių dėl garso įrašo. Teismas nurodė, kad vien jau minėtos aplinkybės, apibūdinančios šio garso įrašo kokybę, sudaro pagrindą išvadai, kad toks garso įrašas negali patvirtinti ar paneigti svarbias aplinkybes. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė šio garso įrašo, nors galėjo tai padaryti.
13. Teismo vertinimu, aptarti sąmoningi pareiškėjo veiksmai, kurių jis iš esmės neginčijo, yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigūnų autoriteto menkinimas, vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, griaunantis pasitikėjimą policijos įstaigomis, jas kompromituojantis. Nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. dirbantis vidaus reikalų sistemoje (taigi, turėdamas ilgametę tarnybos patirtį policijos įstaigoje), privalėdamas gerai išmanyti jo veikloje taikomus teisės aktus bei juos taikyti tarnyboje, ne tarnybos metu tyčia aktyviais veiksmai atliko priešingus teisei veiksmus, sąmoningai nesivadovaudamas jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, reguliuojančių jo tarnybą ir tiesiogines funkcijas bei elgesį ne tarnybos metu, reikalavimais. Pareiškėjui taip pat buvo žinomi jam keliami aukšti tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai. Aptartas pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis yra nesuderinamas su pareigūno veiklos principais bei prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; atliktais veiksmais pareiškėjas ne tik nusižengė Statute, Policijos įstatyme, Etikos kodekse nustatytiems principams, tačiau ir akivaizdžiai žemino policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi viešosios tvarkos teisinių santykių srityje, autoritetą, prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Aptarti pareiškėjo veiksmai turi būti vertinami kaip tyčiniai, sąmoningi ir prieštaraujantys uždaviniams, kurie yra keliami policijai.
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, yra detaliai nurodyti Išvadoje, kurioje užfiksuota informacija patvirtina neteisėtus pareiškėjo veiksmus ir jo kaltę. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, patikimi. Be to, teismas nenustatė, kad, atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, kadangi Įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
15. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti Įsakymą bei tenkinti išvestinius skundo reikalavimus. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmestinas, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. 16. Pareiškėjas R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
17.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad jis 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. siuntė žinutes ir nuotraukas. Pareiškėjas ne kartą nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinutes siuntė kitas asmuo. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti šiuos savo argumentus, pateikė atsakovui garso įrašą. Šis garso įrašas, kurį atsakovas vertino, nebuvo pateiktas teismui, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti visą tarnybinio patikrinimo medžiagą;
17.2. teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas turėtų būti vertinamas tik 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. siųstų žinučių kontekste, nevertinant ankstesnių laikotarpių. Ankstesnių pareiškėjo veiksmų svarstymas Komisijoje pasibaigė tuo, kad Komisija juose neįžvelgė nei tarnybinio nusižengimo, nei pareigūno vardo pažeminimo požymių;
17.3. teismas nepateikė jokių motyvų, kuriais vadovaujantis minėtų žinučių turinys bei pats žinučių siuntimo faktas galėtų būti pripažintas atitinkančiu pareigūno vardą žeminančios veikos požymius. Galima konstatuoti, kad visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų, jog jie savo veiksmais nedarys jokių teisės pažeidimų, tačiau ne visais atvejais, kai pareigūnas padaro teisės pažeidimą, jo veiksmai traktuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas. Atsižvelgiant į tai, tiek atsakovas, tiek teismas turėjo pareigą aiškiai nurodyti, kokios konkrečiai visuomenės moralės normos buvo akivaizdžiai pažeistos, kuo konkrečiai pasireiškė vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas ar kompromitavimas. Administraciniuose teismuose nagrinėta daug atvejų, kai pareigūnai naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, vartojo necenzūrinius žodžius ir pan., bet tokiose situacijose nebuvo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, nors tokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų kvalifikavimas yra identiškas pateiktajam Išvadoje. Net ir paviešinus atvejus apie pareigūnų vartojamus necenzūrinius žodžius, jų veiksmuose nebuvo nustatyta pareigūno vardo žeminimo požymių;
17.4. teismas nevertino, ar atsakovas leistinais įrodymais įrodinėjo pareigūno vardo pažeminimą. Pabrėžta, kad vertinamas žinutes pateikė ne susirašinėjimo dalyvis, atsakovas neapklausė kitos susirašinėjimo pusės ir nenustatė, jog ji davė sutikimą susirašinėjimą paviešinti atsakovui. Teismas taip pat nevertino, ar įrodymai yra tinkamai įforminti. Šiuo atveju atsakovui buvo pateiktos tik ekranvaizdžio kopijos. Atsakovas privalėjo patikrinti, ar susirašinėjimas iš tiesų egzistuoja, t. y. apžiūrėti patį telefoną arba reikalauti, kad būtų pateiktas antstolio patvirtintas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtintų tokio susirašinėjimo turinio egzistavimą. Pareiškėjas apžvelgia Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat reglamentavimą dėl teisinės atsakomybės už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Pareiškėjas pakartotinai tvirtina, kad šiuo atveju turėjo būti atsakyta į klausimą, ar be susirašinėjimo šalių sutikimo atskleistas privataus susirašinėjimo turinys nepažeidė pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, ar be pareiškėjo žinios ir sutikimo surinkti duomenys apie jo privatų susirašinėjimą gali būti laikomi leistinais įrodymais taikant tarnybinę atsakomybę, ar tokie duomenys gali būti laikomi leistinais administracinėje byloje;
17.5. neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siuntė įžeidžiančias, su necenzūriniais žodžiais, grasinančias žinutes socialiniuose tinkluose moteriai, kurios ne tik kad, bylos duomenimis, nesiejo jokie asmeniniai santykiai su pareiškėju, bet ji nepageidavo gauti tokias žinutes, blokuodavo jo paskyras. Nei atliekant tarnybinį patikrinimą, nei nagrinėjant administracinę bylą minėta mergina nebuvo apklausta. Trečiojo asmens parodymai negali būti pripažinti tiesioginiais įrodymais. Be to, nebuvo be jokių abejonių įrodyta, kad pareiškėjas siuntė žinutes su necenzūriniais žodžiais;
17.6. nesuvokiama, kodėl teismas padarytą pažeidimą (pareigūno vardo pažeminimą) siejo su tuo, kad pareiškėjas nuotraukose vilkėjo policijos tarnybinę uniformą. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo konstatuota, kad aptariamos nuotraukos buvo padarytos ne tarnybos metu, taip pat kad tarnybinė uniforma dėvima netinkamai. Taip pat neaišku, kodėl teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių 126 punktu, uniformą reikia vilkėti tik vykstant atlikti ir atliekant tarnybą. Minėtoje teisės normoje išvardyti atvejai, kai privaloma dėvėti tarnybinę uniformą, bet tai nereiškia, kad šios uniformos negalima dėvėti kitais atvejais, pavyzdžiui, vykstant iš tarnybos, švenčių ir renginių metu, einant į parduotuvę;
17.7. teismas aiškiai nenurodė, kokioms moralės normoms prieštarauja 2 nuotraukų, kuriose pareiškėjas vilki policijos pareigūno uniformą, su prierašu „myluuu“ siuntimas, kaip tokie veiksmai menkina asmens garbę ir orumą;
17.8. teismas skundžiamame sprendime nurodė bendrą kontekstą, kuris, teismo vertinimu, leidžia pažeisti privataus gyvenimo neliečiamumą ir minėtas žinutes laikyti leistinais įrodymais tarnybinio patikrinimo metu, tačiau teismas nepaaiškino konteksto turinio, darydamas išvadą, kad buvo galima pažeisti privatumą ir leisti tokios formos įrodymus šioje byloje. Visiškai nesuprantama, kaip žinučių rašymas socialiniame tinkle, kai tai buvo daroma ne viešai, leidžia pažeisti privatumą. Be to, teismo nurodytos aplinkybes prieštarauja teismo išvadoms, jog pareiškėjo ir minėtos merginos nesiejo asmeniniai santykiai, nes, kaip nurodė teismas, mergina tai užblokuodavo, tai atblokuodavo pareiškėjo paskyras socialiniuose tinkluose;
17.9. pakartotinai pažymėta, kad pareiškėjas negalėjo pažeisti Išvadoje nurodytų teisės normų: Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nėra pareiškėjui, kaip pareigūnui, privalomų elgesio taisyklių; žmogaus orumo pažeminimo faktas nebuvo tinkamai nustatytas, todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti pareigūno pareigos gerbti ir ginti žmogaus orumą (Statuto 21 str. 1 d. ir Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p.); Vidaus tvarkos taisyklių 25 straipsnyje yra įtvirtinta deklaratyvi nuostata, o tų pačių taisyklių 28 punkto nuostatos yra susijusios su asmeninių įsitikinimų, minčių ar nuomonės reiškimu viešai (nagrinėjamu atveju susirašinėjimas buvo privatus).
18. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai nurodo, kad kiekviena situacija yra vertinama individualiai, o apeliaciniame skunde pareiškėjo pateikti pavyzdžiui yra dėl skirtingo pobūdžio pažeidimų, padarytų kitokiomis aplinkybėmis, todėl jie nelaikytini precedentais šioje byloje. Be to, pareiškėjas savo veiksmus mėgina pristatyti tik kaip necenzūrinių žodžių vartojimą, tačiau, vadovaujantis teisės doktrina ir 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), jo veiksmai iš esmės teisiškai atitinka persekiojimą. Tai iš esmės patvirtina nukentėjusių moterų pasikreipimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 72 str. 1 d. 7 p.), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei pareiškėjo grąžinimo į Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio pareigas.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
23. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – G. Ž. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą (patvirtintas notaro), kuriame ji teigia, kad pareiškėjas privačiomis žinutėmis nepažemino jos garbės ir orumo, ji su pareiškėju bendrauja daugiau nei 3 metus, jo žinutės yra jai priimtinos; V. B., su kuriuo G. Ž. draugavo pastaraisiais metais, draudė jai bendrauti su pareiškėju, tikrindavo jos telefoną ir privačius susirašinėjimus, jis naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, ji jo labai bijojo; V. B., galbūt vedamas pavydo, be G. Ž. žinios ir sutikimo pateikė aptariamą privatų susirašinėjimą Policijos departamentui, jos telefonu bendravo su policijos pareigūnais; G. Ž. sąmoningai neatvyko į apklausą PD IV, nepaisant to, kad V. B. grasino smurtu, jeigu ji to nepadarys.
24. Teisėjų kolegija, spręsdama šį pareiškėjo prašymą, atkreipia dėmesį į bylos medžiagoje esančius duomenis, kad, atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui 2023 m. spalio 13 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo (Nr. 5-PRI-247), susijusio su 2023 m. rugpjūčio 18 d. iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstomis žinutėmis ir nuotrauka, kurioje matyti pareiškėjas, vilkintis tarnybinę uniformą. Pareiškėjas po to (t. y. 2023 m. lapkričio 6 d.) iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai siuntė žinutes (be kita ko, savo, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotraukas) tai pačiai merginai.
Patikrinimą atliekantis pareigūnas – PD IV VAS vyriausiasis tyrėjas K. S. – 2023 m. lapkričio 22 d. susisiekė su mergina, kuri naudojasi Instagram paskyra „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir prisistato vardu „G.“ (paskyros „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukoje matyti merginos veidas, paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos galbūt tos pačios merginos nuotraukos su augalais), kuri patvirtino, kad jai teko bendrauti socialiniuose tinkluose su „pareigūnu Š.“, ji jį apibūdino kaip labai nemalonų žmogų, kuris daug metų ją persekioja ir gąsdina.
K. S. siekė gauti jos išsamesnius paaiškinimus ir suderinti pokalbio (skambutis per programėlę „Messenger“) laiką, tačiau sutartu laiku mergina neatsiliepė į skambutį ir vėliau paaiškino, jog susirgo. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas 2023 m. lapkričio 29 d., o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas – 2024 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas, kuris skundą grindė, be kita ko, argumentais, kad minėtos žinutės buvo gautos neteisėtai ir kad jomis nebuvo pažeistas G. Ž. orumas, pirmosios instancijos teisme neteikė jos paaiškinimų, neprašė iškviesti ir apklausti ją kaip liudytoją.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 12 d. prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių G. Ž. tik 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė savo paaiškinimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš teikiamų paaiškinimų (pareiškimo) turinio, ji žinojo apie vykstantį patikrinimą dėl pareiškėjo jai siųstų žinučių bei kvietimą jai atvykti duoti paaiškinimus, bet sąmoningai pasirinko nepateikti šių paaiškinimų. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jis teikiamo įrodymo negavo ir negalėjo gauti anksčiau arba kad šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos papildomus įrodymus netenkinamas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir įrodymų neteisėtumo (neleistinumo) yra atmestini, pareiškėjo keliamos abejonės dėl ginčo faktinių aplinkybių yra nepagrįstos, o Įsakyme (vertinant jį kartu su Išvada, kuri laikytina Įsakymo sudedamąja dalimi) yra pakankamai pagrįstas sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, be to, nenustatyta, kad, atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai jo skundo argumentus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepakankamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
26. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (5 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
27. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).
28. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
29. Nagrinėjamu atveju ankstesnio pareiškėjo elgesio kontekste buvo vertinami jo veiksmai, siunčiant žinutes per susirašinėjimo programėles. Byloje nėra ginčo, kad aptariamos žinutės ir nuotraukos buvo siunčiamos į paskyrą, kuria naudojasi (valdo) G. Ž., ir kad išsiųstose nuotraukose matyti būtent pareiškėjas (kai kuriose nuotraukose ant policijos pareigūno uniformos matyti ir pavardė – „Š.“).
30. Byloje nustatyta, kad informaciją apie pareiškėjo siunčiamas netinkamo turinio žinutes pateikė privatus fizinis asmuo, siekdamas pranešti apie pareiškėjo galbūt teisei priešingus veiksmus ir užkirsti kelią tolesniems tokio pobūdžio veiksmams. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pateikta informacija buvo gauta neteisėtais būdais; priešingai, atliekant tarnybinį patikrinimą, mergina, kuriai pareiškėjas siuntė privačias žinutes (t. y. G. Ž.), patvirtino, kad ji nepageidavo gauti pareiškėjo žinučių ir pareiškėjas savo veiksmais ją gąsdino, ji nepranešė apie be jos sutikimo iš jos telefono / paskyrų nukopijuotas žinutes, o vėliau (2024 m. sausio 1 d., kai byla jau buvo nagrinėjama teisme) mergina pati kreipėsi į Policijos departamentą ir pateikė, jos teigimu, pareiškėjo atsiųstas žinutes, kuriomis iš esmės buvo grasinama jai ir V. B., ir tvirtino, kad pareiškėjas vėl pradėjo ją persekioti ir jai yra baisu. Nenustatyta, kad, atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, buvo pasitelkti duomenys, surinkti kriminalinės žvalgybos priemonėmis arba kitomis panašiomis priemonėmis. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad įrodymai, kurių pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir kurie buvo surinkti atliekant tarnybinį patikrinimą, neatitinka leistinumo reikalavimų.
31. Ta aplinkybė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinutes siuntė pareiškėjas, buvo nustatyta atsižvelgiant į pranešimą Policijos departamentui pateikusio asmens – V. B. – paaiškinimus, paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ valdančio asmens (G. Ž.) patvirtinimą, jog pareiškėjas siuntinėja jai nepageidaujamas žinutes, ir tą aplinkybę, jog vienoje iš žinučių yra pareiškėjo nuotrauka. Nors pareiškėjas teigė, kad šias žinutes siuntė ne jis, o jam butą nuomojantis asmuo – A. B., – pasinaudodamas pareiškėjo paskyra, atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys nepatvirtina tokios pozicijos teisingumo: pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. paaiškinime patvirtino, jog jis turi paskyrą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“, bet patikslino, kad tai yra ne Facebook, o Instagram paskyra, ir tvirtino, kad žinutes iš įvairių pareiškėjo paskyrų jo vardu siuntinėjo A.
B., dėl to, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo nuomos (teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų nei apie tai, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu vėlavo sumokėti nuomos mokestį A. B., nei apie dėl to kilusį konfliktą); tiriant 2023 m. birželio 4 d. pranešimą, nustatyta, kad pareiškėjas naudoja (valdo) ir kitą paskyrą labai panašiu pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“, kuria pasinaudodamas siuntė I. A. savo nuotraukas bei įžeidžiančio, gąsdinančio turinio žinutes (pvz., „Sene jau ir isranki“, „Bijai manes?“); 2023 m. lapkričio 15 d. paaiškinime A.
B. neigė, kad ji palaiko kokius nors santykius su pareiškėju ir kad ji, pasinaudodama pareiškėjo paskyromis, siuntė žinutes ir nuotraukas; pareiškėjas 2023 m. lapkričio 20 d. paaiškinime (pateikta el. paštu) nurodė, kad jis ir A. B. susipyko 2023 m. lapkričio 3 d., todėl ji gali duoti melagingus parodymus, bei prie paaiškinimo pridėjo ekranvaizdžio nuotraukas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. nusiuntė A. B. savo 2023 m. spalio 30 d. paaiškinimo nuotrauką, o A. B. atsakė, jog ji nesupranta, kodėl ji yra minima paaiškinime, ir prašė jos neįtraukti; pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d.
Komisijos posėdyje nurodė, kad jį ir A. B. sieja intymūs santykiai, bet jie susipyko ir todėl ji galėjo rašyti žinutes jo vardu, norėdama jam pakenkti (teisėjų kolegija pastebi, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka pareiškėjo 2023 m. spalio 30 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių, jog jis ir A. B. susipyko dėl vėlavimo sumokėti nuomos mokestį, ir kad aplinkybės dėl intymių santykių tarp pareiškėjo ir A. B. nėra patvirtintos objektyviais duomenimis, pati A. B. neigė tokius santykius); pareiškėjas padarė garso įrašą, kuriame, jo teigimu, A.
B. neneigė, jog būtent ji siuntė aptariamas žinutes iš pareiškėjo paskyrų, tačiau pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde neginčija vertinimo (žr. Išvadą ir 2023 m. lapkričio 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-8359), kad iš šio garso įrašo negalima nustatyti pokalbio dalyvių tapatybės, garso įrašo kokybė yra prasta, įraše kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, nuomą; Išvadoje pagrįstai pažymėta, kad socialinių tinklų paskyros yra apsaugotos slaptažodžiais ir kiti asmenys paprastai negali jomis naudotis.
Taigi, atsakovo išvada, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinutes siuntė pareiškėjas, atitinka byloje esančius objektyvius duomenis.
32. Pareiškėjas tiek paaiškinimuose Policijos departamentui, tiek Komisijos posėdyje, tiek savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jis siuntė 2023 m. lapkričio 6 d. žinutes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors šios žinutės bylos medžiagoje yra įvardijamos kaip siųstos 2023 m. lapkričio 6 d., tačiau galima suprasti, kad jos buvo išsiųstos anksčiau, nes V. B. ekranvaizdžio nuotraukas, kuriose matyti šios žinutės, Policijos departamentui atsiuntė el. paštu 2023 m. lapkričio 4 d.
33. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, jog pareiškėjas pats nurodė, kad G. Ž. užblokuodavo jo paskyras, vėliau jis susikurdavo naujas paskyras. Ginčo atveju po aptariamomis žinutėmis yra analogiški sistemos pranešimai, pavyzdžiui, „Accept message request from (duomenys neskelbtini)? If you accept, they will also be able to call you and see info such as your activity status and when you’ve read messages“ (vertimas iš anglų kalbos: Ar priimti prašymą gauti žinutę iš (duomenys neskelbtini)? Jei priimsite, jie taip pat galės Jums skambinti ir matyti informaciją, tokią kaip Jūsų aktyvumo statusas ir žinutės perskaitymo laikas). Pateiktose ekranvaizdžio nuotraukose nematyti, kad į pareiškėjo žinutes buvo atsakoma. Nors pareiškėjas 2023 m. lapkričio 11 d. paaiškinime teigė, jog jis, pasinaudodamas socialiniais tinklais, susipažino ir bendravo su G. Ž. nuo 2022 metų, byloje nėra jokių tokius teiginius galinčių patvirtinti duomenų.
34. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 11 d. paaiškinime, 2023 m. lapkričio 23 d. Komisijos posėdyje ir vėliau tvirtino, jog jis norėjo suartėti su G. Ž. ir įgyti jos pasitikėjimą, siekdamas gauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų (t. y. marihuanos) įsigijimu ir / ar platinimu; pareiškėjas panašiais veiksmais gavo informacijos apie V. Bl. nusikalstamas veikas, t. y. transporto priemonės vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. PD IV VAS pareigūnas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, patikrinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė informaciją apie G.
Ž. galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, gautą tiesiogiai vykdant funkcijas, bet vėliau neteikė duomenų apie šio asmens galbūt vykdomą nusikalstamą veiką (Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 5-G-14344). Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nenustatė, jog buvo konstatuoti G. Ž. kokie nors teisei priešingi veiksmai. Išvadoje taip pat įvertinta tai, kad V. Bl. 2023 m. spalio 19 d. buvo skirta bauda už tai, kad ji vairavo transporto priemonę, kai jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, bei už tai, kad ji vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tačiau 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje priimtas ankstesnis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolus surašiusiam pareigūnui, atsižvelgiant į V.
Bl. skunde nurodytas aplinkybes, jog ne ji vairavo automobilį. V. Bl. minėtame skunde paaiškino, kad pareiškėjas, prisistatydamas kitu vardu, jai kelis mėnesius siuntinėjo nepadoraus pobūdžio žinutes, kvietė susitikti, nenustojo siekti santykių, nors V. Bl. nenorėjo su juo bendrauti; V. Bl. nuomone, pareiškėjo atsiradimas įvykio vietoje nebuvo atsitiktinis, jis galbūt sekė jai iš paskos ir, kai automobilis sustojo ir jį vairavęs asmuo nuėjo, pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus, galbūt siekdamas atkeršyti jai už atsisakymą bendrauti; po įvykio pareiškėjas ir toliau primygtinai siūlė susitikti, naudojo įvykį kaip priemonę (2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27912-2023).
Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo ir V. Bl. susirašinėjimą, kurie galėtų paneigti V. Bl. skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis Išvadoje rėmėsi atsakovas. Be to, Išvadoje pagrįstai pabrėžta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siuntė nuotraukas, kuriose jis vilkėjo savo tarnybinę uniformą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pritaria Išvadoje pateiktam vertinimui, jog aptariamas pareiškėjo elgesys su G. Ž. nėra vienkartinio pobūdžio, ir pareiškėjas naudojasi savo tarnybine padėtimi, siekdamas gauti merginų dėmesį.
Tokio vertinimo nepaneigia pareiškėjo paaiškinimai, jog jis ir ne tarnybos metu siekia būti maksimaliai naudingas visuomenei ir policijos sistemai, nes jie yra subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis.
35. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo sistemingas netinkamas elgesys tęsiasi nuo 2020 metų:
35.1. Komisija 2020 m. balandžio 29 d. posėdyje, konstatavusi, kad pareiškėjas netinkamai bendravo su nepilnamete P. K. ir jos tėvu G. K. (be kita ko, siekė santykių su P. K., o, jai atsisakius, pradėjo grasinti jai ir jos tėvams, skambino iš įvairių telefono numerių, siuntė žinutes iš įvairų Facebook paskyrų), (1) priėmė sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1 punktą, kuriam nurodyta saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto, ir 7.2 punktą, pagal kurį jis turi visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus, (2) pasiūlė įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio (žr. 2020 m. gegužės 1 d. protokolą Nr. 10-IL-8247 ir prie jo pridėtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Remiantis Išrašu iš bylos, pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas;
35.2. Komisija 2020 m. gruodžio 15 d. posėdyje, konstatavusi, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi su kolege E. D. (tiek žodžiais, tiek veiksmais (be kita ko, nepageidaujamu kūno lietimu)) (1) priėmė sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 6.3 punktą, kuriame nustatyta, kad policijos darbuotojas privalo laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai, (2) pasiūlė įspėti pareiškėją dėl neetiško elgesio, (3) atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidžia šio kodekso nuostata (per 2020 metus pareiškėjo elgesys Komisijoje svarstomas trečią kartą, du kartus įspėtas dėl neetiško elgesio), rekomendavo nukreipti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai, taip pat (4) rekomendavo pareiškėjui kreiptis dėl psichologinės pagalbos (žr. 2020 m. gruodžio 17 d. protokolą Nr. 10-IL-8247 ir prie jo pridėtą tarnybinio patikrinimo išvadą). Remiantis Išrašu iš bylos, pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas;
35.3. remiantis Išrašu iš bylos ir kitais pateiktais dokumentais, pareiškėjas taip pat buvo svarstomas Komisijoje dėl anksčiau minėto neetiško bendravimo su I. A., Komisija pakartotinai nusprendė siūlyti įspėti pareiškėją ir rekomenduoti jam kreiptis dėl psichologinės pagalbos. 2023 m. birželio 8 d. protokolas Nr. 10-IL-24963 ir su juo susijusi tarnybinio patikrinimo išvada nepateikti teismui.
36. Byloje yra ir kitų dokumentų dėl galbūt pareiškėjo netinkamų veiksmų (tarnybinių pranešimų, atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą ir pan. dėl, be kita ko, galbūt pareiškėjo siunčiamų nepadoraus, grasinančio turinio žinučių, balso pranešimų kitoms moterims), tačiau nėra duomenų apie pagal šiuos dokumentus konstatuotus pareiškėjo padarytus pažeidimus.
37. Komisija, 2023 m. lapkričio 23 d. posėdyje apsvarsčiusi aptariamus pareiškėjo veiksmus, (1) priėmė sprendimą pripažinti, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso (2023 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 5-V-411) 7.1 punktą, kuriame nurodyta saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto, bei 7.2 punktą, kuriame nustatyta visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus, (2) ir rekomendavo nukreipti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai (žr. 2023 m. lapkričio 24 d. protokolą Nr. 10-P1-397).
38. Teisėjų kolegija, nustatytas faktines aplinkybes vertindama pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos kontekste, pažymi, kad Statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 2 straipsnio 4 dalyje pareigūno vardo pažeminimas apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos dėl to, kad pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014).
39. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010).
40. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4596-520/2017).
41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016). Pareigūnas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5159-968/2019).
42. Nagrinėjamu atveju Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tyčia, sąmoningai ir sistemingai nesilaiko teisės aktų (Konstitucijos 21 str., Statuto 21 str. 1 p., Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 25 str. 1 d. 1 p., Vidaus tvarkos taisyklių 25 p. ir 28 p. bei Elgesio kodekso 6.1 p. ir 7 p.) reikalavimų, sukeldamas neigiamas emocijas jas gaunančioms merginoms, žemina jų orumą ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą.
43. Konstitucijos 21 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas; draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pagal Statuto 21 straipsnio 1 punktą, pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti policijos uždaviniai, tarp jų – žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 p.). Policijos įstatymo 25 straipsnyje yra reglamentuojamos pareigūnų pareigos, įskaitant pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves (1 d. 1 p.).
44. Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkte nurodyta, kad darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Vilniaus AVPK ir turi siekti didinti visuomenės pasitikėjimą policija. Pagal tų pačių taisyklių 28 punktą, Vilniaus AVPK darbuotojai, viešai reikšdami asmeninius įsitikinimus, mintis ar nuomonę, neturi pažeisti kitų asmenų teisės į privatų gyvenimą; darbuotojams draudžiama įžeidinėti, šmeižti ar kitaip žeminti asmenų garbę ir orumą.
45. Elgesio kodekso 6 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: 6.1. ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; <...>. Pagal šio kodekso 7 punktą, policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 7.1. saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 7.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamą pareiškėjo elgesį pacituotų teisės normų kontekste, sutinka su Išvadoje pateiktu vertinimu, jog pareiškėjas pažeidė šias teisės normas. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnų, nuolat siuntė žinutes asmeniui, kuris nepageidavo gauti žinučių iš pareiškėjo ir užmegzti su juo santykius, blokuodavo jo paskyras. Pareiškėjas, kurio panašus elgesys jau ne kartą buvo apsvarstytas Komisijoje ir pripažintas neatitinkančiu Etikos kodekso reikalavimų, nepakoregavo savo elgesio modelio, toliau sistemingai kūrė paskyras socialiniuose tinkluose ir siuntinėjo žinutes, kai kurių iš jų (žinučių) turinys buvo nepadorus ir įžeidžiantis.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad necenzūrinių žodžių vartojimas (ypač privačiame susirašinėjime) savaime nėra pagrindas konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad aptariamų žinučių turinys buvo vertinamas jo bendro elgesio, kuriant naujas paskyras ir siunčiant žinutes, nepaisant šių žinučių adresato valios išvis negauti žinučių iš pareiškėjo (su juo nebendrauti), kontekste. Ta aplinkybė, kad kai kuriose žinutėse nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kad jų turinys, vertinant atsietai nuo kitų bylos aplinkybių, nebuvo nepagarbus (pvz., žinutė „Myluuu“), nekeičia bendro pareiškėjo veiksmų vertinimo.
Aptariamu atveju pareiškėjas taip pat siuntė savo nuotraukas, kuriose jis vilkėjo išimtinai tik policijos pareigūno uniformą (3 nuotraukos), tokiu būdu leisdamas identifikuoti jį kaip policijos pareigūną ir siekdamas pasinaudoti savo tarnybine padėtimi merginų dėmesiui gauti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjo elgesys, kai jis nuolat siuntė žinutes (įskaitant nuotraukas, kuriose pareiškėjas vilki tarnybinę uniformą), nepaisant neatsakymo į šias žinutes, jo paskyrų blokavimo, šių žinučių adresatą gąsdino, žemino orumą ir kėlė kitus neigiamus išgyvenimus.
Pareiškėjas turėjo suvokti, jog toks jo elgesys sudarys sąlygas netinkamai vertinti jį kaip pareigūną bei policiją kaip instituciją, žemins policijos prestižą, menkins žmonių pasitikėjimą policija, nors jis prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Kaip konstatuota Išvadoje, tokiu elgesiu pareiškėjas diskreditavo savo, kaip policijos pareigūno, vardą, menkino policijos pareigūno bei pačios policijos autoritetą.
Anksčiau išvardyti pareiškėjo sąmoningi veiksmai neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui, keliamų reikalavimų, yra aiškiai priešingi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir tarnybinės etikos normų reikalavimams, todėl jie buvo pagrįstai pripažinti pareigūno vardo pažeminimu.
47. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Taigi, šiuo atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą.
48. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant ginčą teisme, kaltinimo ribos negali būti išplėstos ir pareiškėjui teisme negali būti pateikti nauji kaltinimai dėl teisės aktus pažeidžiančių veikų, kurie nebuvo pateikti individualiame administraciniame akte (įskaitant jo motyvuojamąją dalį – tarnybinio patikrinimo išvadą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami pagal Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-354, reikalavimus, todėl iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šalintini motyvai dėl šių taisyklių 126 punkto pažeidimo.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir atidėjus procesinio teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, atsakovas 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui naujus įrodymus – kompaktinį diską (CD), kuriame buvo, atsakovo teigimu, pareiškėjo V. B. siųsti balso pranešimai, kuriuose neva pareiškėjas pažadėjo sumokėti G. Ž. už paaiškinimų pateikimą teismui ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie nauji įrodymai buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, ir nenustačiusi būtinybės atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nusprendžia jų nepriimti ir grąžinti juos atsakovui.
50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Įsakymą ir su juo susijusius skundo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė