fd0c606d-032b-4477-83a1-ecb070db3f73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-1152-821/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03869-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Jovitos Einikienės, Beatos MartiÅ¡ienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Martai Prokopovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui direktoriui E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja RUAB „Nodama“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t. b. l. 48–56) praÅ¡ydama:

1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2018-10-02 sprendimÄ Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad PareiÅ¡kėja gavo Departamento Panevėžio valdybos KupiÅ¡kio aplinkos apsaugos inspekcijos 2018-08-16 patikrinimo aktÄ Nr. PK9-1-16, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėja Vivulių žvyro telkinyje per laikotarpį nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 ir PabÅ«džių II žvyro telkinyje per laikotarpį nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 iÅ¡gavo žvyro 11 571 m3 be leidimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGIÄ®) 6 straipsnio 2 dalimi, RUAB „Nodama“ už be leidimo iÅ¡gautÄ Å¾vyrÄ privalo mokėti mokesčius žvyro tarifÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 10 ir mokėtina suma yra 50 912,40 Eur.

PareiÅ¡kėja dėl Å¡io patikrinimo akto Departamentui pateikė raÅ¡ytines pastabas, jas vėliau papildė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018-08-29 raÅ¡tu Nr. (7)-1.7-4130 „Dėl Vivulių ir PabÅ«džio II telkinių iÅ¡teklių naudojimo“, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėja žalos valstybės žemės gelmių iÅ¡tekliams nepadarė, todėl nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ . Tačiau Departamentas, neatsižvelgęs ir nevertinęs pareiÅ¡kėjos pastabų, priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriuo patikrinimo aktas pakeistas iÅ¡ patvirtinta didesnė, t. y. 53 763,49 Eur suma.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes atsakovas nevertino objektyvių pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių ir pritaikė neadekvačiai dideles padarytam pažeidimui poveikio priemones bei pažeidė proporcingumo principÄ , nes administracinio poveikio mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka bÅ«tinų ir pagrįstų administravimo tikslų. PareiÅ¡kėja skunde akcentuoja, kad nors dalis žvyro buvo iÅ¡kasta už kasybos sklypų ribų, tačiau jie iÅ¡kasti nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų interesų, t. y. nepažeidžiant jų žemės sklypų ribų, kasama buvo tik iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomotų žemės sklypų ribose.

RUAB „Nodama“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visuomet elgėsi sÄ Å¾iningai – visi iÅ¡tekliai buvo laiku deklaruojami ir už juos laiku buvo pateikiamos ketvirtinės ataskaitos bei laiku sumokama. PareiÅ¡kėjai skirta 53 763,49 Eur ekonominė sankcija yra aiÅ¡kiai per didelė ir neadekvati, todėl pareiÅ¡kėjai sukeltų didelių finansinių sunkumų. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagristÄ ir palikti galioti SprendimÄ (1 t. b. l. 138–141).

Nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos KupiÅ¡kio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nė 2018 m. rugpjūčio 10-16 dienomis atliko RUAB ,,Nodama“ neplaninį patikrinimÄ dėl galimo žvyro kasimo be leidimo Vivulių ir PabÅ«džio žvyro karjeruose. Patikrinimo metu buvo vertinamos Tarnybos 2018-06-04 atlikto planinio patikrinimo iÅ¡vados, kuriose nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turi Tarnybos 2016-05-16 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. KN-16-15p, kuriuo leidžiama naudoti Panevėžio apskrities KupiÅ¡kio rajono PabÅ«džio II telkinio žvyro iÅ¡teklius ir Vivulių telkinio žvyro iÅ¡teklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sÄ lygas.

Taip pat buvo nustatyta, kad kasybos darbai Vivulių ir PabÅ«džio II žvyro karjeruose vykdomi ir už kasybos sklypų ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose. Žvyro karjerai naudojami neturint Tarnybos patvirtintų žemės gelmių naudojimo projektų, nes suderintų naudojimo projektų galiojimo laikas pasibaigęs. PabÅ«džio II žvyro karjere kasami neišžvalgyti iÅ¡tekliai, slÅ«gsantys giliau Tarnybos aprobuotų. PareiÅ¡kėja įpareigota iki 2019-01-01 Tarnybai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintus žemės gelmių naudojimo projektų papildymus abiem karjerams, prieÅ¡ rengiant PabÅ«džio II karjero naudojimo projekto papildymÄ nurodyta atlikti Å¡io žvyro telkinio papildomÄ Å¾valgybÄ .

Departamentas nurodo, kad Vivulių telkinyje laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 bebrai iškasta 5 245 m3, už kasybos sklypų ribų iškasta 1 907 m3, Pabūdžio II telkinyje laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 bendrai iškasta 20 860 m3, už kasybos sklypo ribų išgauta bei iškasta neišvalgytų, slūgsančių giliau Tarnybos aprobuotų, išteklių – 9 664 m3. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (toliau – Taisyklės), nuostatomis, šį kiekį už kasybos sklypų ribų iškasto žvyro vertina kaip išteklius, išgautus be leidimo.

Nurodo, kad MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotÄ , ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas minėto įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento – 10. Pažymi, kad Å¡is įstatymas neiÅ¡skiria tyčinės ar netyčinės kaltės formos, taip pat nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį nei numatyta, todėl Departamentas privalėjo priimti SprendimÄ pagal jam teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas E. G. palaikė skundÄ ir prašė skundÄ tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, atlikusi patikrinimÄ , įpareigojo įmonę iki 2019-01-01 atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nesibaigus Tarnybos nustatytam terminui, patikrinimÄ atliko ir Departamentas. Be to, nors Departamentas patikrinimÄ atliko remdamasis Tarnybos pateiktais duomenimis, tačiau priimdamas SprendimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tos pačios Tarnybos pateiktas iÅ¡vadas. PaaiÅ¡kino, kad kasant Å¡laitai slenka, įtakos turi ir liūčių sezonas, po žiemos Å¡laitai taip pat nuslenka.

Å iuo atveju jie ruošė rekultivuoti kasybos karjerÄ . Po Tarnybos patikrinimo jie sudarė sutartį su „GIK projektai“ dėl rekultivavimo plano / projekto parengimo. Mano, kad Departamentas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nesilaikė proporcingumo principo. Sprendimas turėtų bÅ«ti apskritai panaikintas, nes atsakovas nevertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių. Jeigu Sprendimas nebÅ«tų naikinamas, sankcija turėtų bÅ«ti sumažinta, nes sankcijos naÅ¡ta įmonei nepakeliama. Ä® teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdį Departamentas informuotas tinkamai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-10-02 Sprendimo, kuriuo pakeistas 2018-08-10-16 patikrinimo aktas Nr. PK9-1-16 ir pavirtintas RUAB „Nodama“ apskaičiuotas 53 763,49 Eur mokestis didesniu tarifu už Vivulių ir PabÅ«džio II žvyro telkiniuose be leidimo iÅ¡gautÄ Å¾vyro kiekį teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjai Tarnyba yra iÅ¡davusi 2016-05-16 leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. KN-16-15p (1 t. b. l. 169) (toliau – Leidimas), pagal kurį pareiÅ¡kėjai leista naudoti Panevėžio apskrities KupiÅ¡kio rajono PabÅ«džio II telkinio žvyro iÅ¡teklius ir Vivulių telkinio žvyro iÅ¡teklių dalį pagal pridedamų naudojimų sutarčių sÄ lygas (1. t. b. l. 171–176).

Tarnybai 2018-06-04 atlikus planinius tiesioginius pareiÅ¡kėjos eksploatuojamų KupiÅ¡kio Vivulių žvyro telkinio, esančio Å iaudinių k., Subačiaus sen., KupiÅ¡kio r., ir PabÅ«džio II žvyro telkinio, esančio NodiejiÅ¡kių k., Alizavos sen., KupiÅ¡kio r. sav., patikrinimus nustatyta, jog RUAB „Nodama“ Vivulių žvyro karjerÄ eksploatuoja neturėdama galiojančio Tarnybos patvirtinto žemės gelmių naudojimo projekto (toliau – Projektas) (ankstesniojo sprendiniai galiojo iki 2009 m.), kasybos darbai vykdomi netvarkingai, vykdomi ir už kasybos sklypo ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose, formuojant Å¡laitÄ Ä¯ iÅ¡orę nuo kasybos sklypo kontÅ«ro.

PareiÅ¡kėjai nurodyta iki 2019-01-01 Tarnybai pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintÄ Projekto papildymÄ (1 t. b. l. 162–164). PabÅ«džio II žvyro telkinys taip pat naudojamas be galiojančio Projekto (ankstesniojo sprendiniai galiojo iki 2011 m.), kasybos darbai vykdomi ir už kasybos sklypo ribų, tačiau valdomo žemės sklypo ribose, kasami neišžvalgyti iÅ¡tekliai, slÅ«gsantys giliau Tarnybos aprobuotų. Tarnyba RUAB „Nodama“ taip pat nurodė parengti Projekto papildymÄ ir pasiÅ«lė prieÅ¡ jį rengiant atlikti PabÅ«džio II žvyro telkinio papildomÄ Å¾valgybÄ (1 t. b. l. 165–167).

Departamento Panevėžio valdybos virÅ¡ininkas, atsižvelgdamas į Tarnybos 2018-06-04 patikrinimo aktuose Nr. 18-P10 ir Nr. 18-P11 nustatytus pažeidimus, kai RUAB „Nodama“ iÅ¡ Vivulių ir PabÅ«džio II žvyrų karjerų kasė žvyrÄ už kasybos sklypo ribų, 2018-08-06 pavedimu Nr. 2 pavedė atlikti patikrinimÄ (1 t. b. l. 151–152). Patikrinimas atliktas 2018-08-10 – 2018-08-16, dalyvaujant tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam E. Ž.. Departamento Panevėžio valdybos KupiÅ¡kio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. PK9-1-16 (toliau – Aktas) nustatyta, kad Vivulių žvyro telkinio 2018-03-23 markÅ¡eiderinio plano Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 iÅ¡gautų iÅ¡teklių bendras kiekis yra 5 245 m3, už kasybos sklypo ribų iÅ¡teklių iÅ¡gauta 1 907 m3.

PabÅ«džio II žvyro telkinio 2018-03-23 markÅ¡eiderinio plano Gavybos apimčių skaičiavimo lentelėje laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 iÅ¡gautų iÅ¡teklių bendras kiekis yra 20 860 m3, už kasybos sklypo ribų iÅ¡teklių iÅ¡gauta 9 664 m3. Akte padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja Vivulių ir PabÅ«džio II žvyro telkiniuose nurodytais laikotarpiais, neturėdama leidimo, iÅ¡kasė 11 571 m3 žvyro, todėl vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo iÅ¡gautÄ Å¾vyro kiekį privalo sumokėti mokestį žvyro tarifÄ (0,44 Eur už 1 m3) dauginant iÅ¡ koeficiento 10, o mokėtina suma sudaro 50 912,40 Eur (1 t. b .l. 153–155).

PareiÅ¡kėja dėl Akto Departamentui pateikė 2018-24 raÅ¡ytines pastabas (1 t. b. l. 156–158), kuriose atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis pažeidimų Vivulių telkinyje yra užfiksuoti Å¡laitų zonose, nežymiai nuo kasybos kontÅ«ro, toks pažeidimas atsirado dėl to, kad pareiÅ¡kėja rengiasi rekultivuoti telkinį (užbaigti telkinio eksploatavimÄ ), o tam reikia suformuoti Å¡laitus, todėl pareiÅ¡kėja Å¡laitų formavimÄ darė į iÅ¡orę, be to, prie pažeidimo prisidėjo ir gausus lietus, dėl kurio statÅ«s Å¡laitai buvo iÅ¡plauti vandens ir nuslinko.

Dėl PabÅ«džio II telkinio taip pat atkreipė dėmesį, kad pažeidimai nustatyti Å¡laitų zonose (ties kontÅ«ro linijomis), kuriose sudėtinga tiksliai įvertinti iÅ¡kasamų iÅ¡teklių kiekį, kasimo į gylį pažeidimai buvo sÄ lygoti telkinio naudingojo klodo pado slÅ«gsojimo netolygumų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja su geologine įmone derina sutartį dėl markÅ¡eiderinio plano atnaujinimo, iÅ¡teklių likučio apskaičiavimo ir projektavimo darbų, geranoriÅ¡kai sutinka paÅ¡alinti pažeidimÄ , visus iÅ¡teklius pareiÅ¡kėja deklaravo laiku ir už juos apmokėjo, kasybos darbai buvo vykdomi nepažeidžiant kitų savininkų sklypų ribų, todėl mano, kad Akte nustatyti pažeidimai vertintini kaip mažareikÅ¡miai, todėl Aktas neturėtų bÅ«ti tvirtinamas.

Å ių raÅ¡ytinių pastabų kopijÄ pareiÅ¡kėja adresavo ir Tarnybai, praÅ¡ydama jos pateikti iÅ¡vadÄ /nuomonę dėl Akto. Tarnyba 2018-08-29 raÅ¡te Nr. (7)-1.7-4130 „Dėl Vivulių ir PabÅ«džio II telkinių iÅ¡teklių naudojimo“, kurio kopija adresuota ir Departamento KupiÅ¡kio aplinkos apsaugos inspekcijai ( 1 t. b. l. 44), konstatavo, kad visi Vivulių ir PabÅ«džio II telkiniuose iÅ¡skirti gavybos darbų į iÅ¡orę nuo kasybos sklypo ribos plotai yra iÅ¡sidėstę kasybos ploto priekontÅ«rinėje zonoje, juose buvo iÅ¡gauta tos pačios genezės ir kokybinės sudėties naudingoji iÅ¡kasena, kuri slÅ«gso naudotojui skirtame kasybos sklype, plotuose iÅ¡gautas iÅ¡teklių keikis apskaitytas ir deklaruotas ketvirtinėse gavybos ataskaitose.

Tarnybos nuomone, vykdydama gavybos darbus už kasybos sklypo ribos RUAB „Nodama“ nepadarė žalos valstybės gelmių iÅ¡tekliams, todėl jos nuomone nėra pagrindo taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ už Å¡ių darbų metu iÅ¡gautus iÅ¡teklius. PareiÅ¡kėja taip pat pateikė papildomas raÅ¡ytines pastabas (1 t. b. l. 159–160), kuriose atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nevirÅ¡ijo 2016-05-16 pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame Leidime nurodytų leidžiamų iÅ¡gauti iÅ¡teklių kiekių.

PaaiÅ¡kina, kad neturėjo tyčios padaryti pažeidimus, nes savo dispozicijoje kasybos sklypo ribose per abu telkinius turėjo daugiau nei 63 000 m3 naudingųjų iÅ¡kasenų likutį. Departamentas skundžiamu Sprendimu (1 t. b. l. 140–141), iÅ¡ esmės pritardamas Akte nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir Akte pateiktam vertinimui, nustatęs, kad Akte apskaičiuota mokėtino mokesčio suma nebuvo indeksuota, pakeitė 2018-08-10-16 AktÄ ir pavirtinto RUAB „Nodama“ apskaičiuotÄ 53 763,49 Eur mokestį už Vivulių ir PabÅ«džio II žvyro telkiniuose be leidimo iÅ¡gautÄ Å¾vyrÄ už žvyro telkinių kasybos sklypų ribų.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendimu jai apskaičiuota mokėtino mokesčio už naudojimÄ si gamtos iÅ¡tekliais suma, kuri, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja žvyro kasimo darbus atliko už sklypo kasybos ribų, buvo apskaičiuota nustatytÄ Å¾vyro tarifÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 10, t. y. padidintu tarifu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad RUAB „Nodama“ atliko žvyro kasimo darbus už kasybos sklypų ribų, t. y. neturėdama leidimo, taip pat neginčijamas ir iÅ¡kasto žvyro kiekis.

PareiÅ¡kėjos manymu, jos padaryti pažeidimai yra mažareikÅ¡miai, padaryti nesant tyčios, todėl Sprendimu apskaičiuota mokesčio suma yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje vertintina, ar Departamentas pagrįstai apskaičiavo 53 763,49 Eur mokestį už Akte nustatytus pažeidimus, taikydamas padidintÄ tarifÄ . MVGIÄ® nustato valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (1 straipsnis).

Å io įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos iÅ¡teklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kompensuoti gamtos iÅ¡teklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei iÅ¡saugoti valstybines iÅ¡laidas (2 straipsnis). Remiantis MVGIÄ® 4 straipsnio 1 punktu, naudingosios iÅ¡kasenos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 priede, įskaitant žvyrÄ , yra mokesčio objektas. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iÅ¡duoda leidimus naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, nenurodytus Å¡io straipsnio 1 dalyje. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus požeminį geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį vandenį, Å¡iluminę energijÄ ir Å¡io įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planÄ (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių iÅ¡tekliai ir ertmės pagal naudojimo planÄ pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypÄ , reikalingÄ Å¾emės gelmių iÅ¡tekliams ar ertmėms naudoti.

Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos iÅ¡tyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad leidimas iÅ¡duodamas naudoti tik nustatyta tvarka iÅ¡tirtus, Tarnybos aprobuotus naudingųjų iÅ¡kasenų, požeminio vandens iÅ¡teklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikÅ¡mingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Taisyklių 54 punktas nustato, kad leidimo turėtojas naudoja žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis, pagal žemės gelmių naudojimo projektÄ ar naudojimo planÄ .

MVGIÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifai nustatyti Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja turėjo Tarnybos iÅ¡duotÄ LeidimÄ kasti žvyrÄ Vivulių ir PabÅ«džio II žvyro telkiniuose kasybos sklypų ribose iki 2041-05-15, žemės sklypai, kuriuose pagal LeidimÄ pareiÅ¡kėja turėjo teisę vykdyti žvyro kasimo darbus, pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡nuomoti iÅ¡ valstybės valstybinės žemės nuomos sutartimis iki 2041-05-15 (1 t. b. l. 177–180).

Tačiau, kaip neginčijamai nustatyta, RUAB „Nodama“ už kasybos sklypų ribų abiejuose teikiniuose bendrai iškasė 11 571 m3 žvyro, kuris remiantis minėtomis Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nuostatomis vertinamas kaip iškastas neturint leidimo, nes žvyro karjerai buvo eksploatuojami neturint galiojančių Tarnybos patvirtintų žemės gelmių naudojimo projektų, o Pabūdžio II žvyro telkinyje buvo kasami neišžvalgyti ištekliai, slūgsantys giliau Tarnybos aprobuotų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja tyčia žvyro kasimo darbus atliko už kasybos sklypų ribų, tačiau teisėjų kolegija Å¡ių nurodytų aplinkybių nelaiko juridiÅ¡kai reikÅ¡mingomis, Å¡alinančiomis pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo Sprendime. Kaip minėta, remiantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Å i įstatymo nuostata imperatyvi ir nenumato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formÄ ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį, koeficientÄ negu 10. Todėl, atsižvelgiant į Sprendime pateiktus apskaičiavimus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui apskaičiuota 53 763,49 Eur suma, vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina teisėta.

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjos ir atsakovo paaiÅ¡kinimais bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija Å¡ioje byloje vertina ir pareiÅ¡kėjai pritaikytos sankcijos proporcingumÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu Sprendimu patvirtintÄ nustatyto mokesčio už kasybos sklypų ribų iÅ¡gautÄ Å¾vyrÄ proporcingumo klausimÄ , vertina tai, kad pareiÅ¡kėja realiai valstybės biudžetui už laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-03-23 Vivulių telkinyje ir laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-03-23 PabÅ«džių II telkinyje iÅ¡kastÄ Å¾vyrÄ yra nesumokėjusi 5 376,35 Eur sumos, o pagal MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 53 763,45 Eur.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ (nusikaltimÄ ), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. BÅ«tent įgyvendinant teisingumo principÄ reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001-10-02 nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Sankcijos proporcingumÄ vertina ir teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad pažeidimai užfiksuoti nežymiai už kasybos sklypų kontÅ«rų (priekontÅ«rio zonose), yra pakankamai svarbios, įrodančios, jog pareiÅ¡kėja neturėjo tyčios kasti bÅ«tent už kasybos sklypų ribų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus, Tarnybos 2018-08-29 raÅ¡tu Nr. (7)-1.7-4130 pateiktus paaiÅ¡kinimus, atsižvelgusi į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju naudingųjų iÅ¡kasenų kasimas už kasybai skirtų plotų ribų ir tuo pažeidžiant imperatyvius reikalavimus aplinkos apsaugos srityje, Å¡iuo atveju nelaikytinas sÄ moningu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sÄ moningai siekia mokestinės naudos (pavyzdžiui apskritai neteikdami kasybos ataskaitų), nėra teisinga, nors MVGIÄ® toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

IÅ¡ apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio matyti, jog pareiÅ¡kėjos nesumokėtas mokestis už 11 571 m3 iÅ¡kasto žvyro sudarantis 5 376,35 Eur, padidintas 10 kartų taikant MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 53 763,45 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 53 763,45 Eur mokestis už žvyrÄ , iÅ¡kastÄ už kasybos sklypų ribų, pareiÅ¡kėjai bÅ«tų nepagrįstai neproporcingas padarytam pažeidimui.

Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėja yra restruktÅ«rizuojama. MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka minėti mokestį už be leidimo iÅ¡kastÄ Å¾vyro kiekį padidinti du su puse karto (13,440,86 Eur (2,5 x 5 376,35 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos RUAB „Nodama“ skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant Departamento SprendimÄ ir sumažinant apskaičiuotÄ mokestį iki 13,440,86 Eur.

PareiÅ¡kėja už skundÄ ir praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo sumokėjusi 46 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, pareiÅ¡kėjos už skundÄ permokėta 23 Eur suma grÄ Å¾intina pareiÅ¡kėjai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-10-02 sprendimu Nr. 103 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ mokestį sumažinti iki 13,440,86 Eur (trylikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties eurų 86 ct). GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“ (j. a. k. 164819885) 2018-11-14 lėšų Luminor lėšų pervedimo nurodymu Nr. 3408 permokėtÄ 23 Eur (dvideÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Beata MartiÅ¡ienė Iveta Pelienė