2021-12-28 Nr. BB-7096-1-01-1-37420-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6238/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37420-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistųjų I. L. ir A. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma pakeisti teismų nuosprendžius – pašalinti pripažintą I. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti I. L. bei A. M. švelnesnes, nei terminuotas laisvės atėmimas, bausmes arba sumažinti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus – BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą I. L., BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 54 straipsnio 3 dalį I. L. ir A. M., todėl paskyrė jiems per griežtas bausmes.

Nuteistųjų I. L. ir A. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas dėl analogiškų nuteistojo I. L. apeliacinio skundo argumentų pasisakė nuosprendžio 30 – 34 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, už padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas I. L. bausmės rūšį – laisvės atėmimą, BK 54 straipsnio taikymo klaidos nepadarė, tinkamai nustatė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 260 straipsnio 1 dalį dydžius, t. y. paskyrė I. L. teisingą bausmę.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas A. M. parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė neatitinka bausmės teisingumo principo, todėl yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes reikšmingas skiriant bausmę (tarp jų, kad A. M. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, veikos pavojingumą, A. M. asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinančias aplinkybes), padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. trumpesnę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė, bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl per griežtos bausmės A. M. pakeitė ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl pirmiau nurodytų BK bendrojoje dalyje įtvirtintų taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, jog apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų I. L. ir A. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas