2021-06-09 Nr. AB-12428-3-61-3-03182-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1666-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03182-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1533-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas), NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 24SD-1515-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir 2019 m. birželio 17 d. sprendimas), NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24SD-1811-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir 2019 m. liepos 24 d. sprendimas), įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 28 d. pateiktus prašymus „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“.

2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Pareiškėja 2019 m. birželio 11 d. NŽT Pasvalio skyriui pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriame nurodė, jog dar 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti buvusių savininkų – tėvo P. J. ir motinos F. J. (S. V. dukros) – iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto ir išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teises. Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimais: Nr. 22-50376-8823 – pareiškėjai, Nr. 22-50377-8824 – V. J. ir Nr. 22-50378-8825 – Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą 11,29 ha žemės. Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais: Nr. 22-52441-9032 – pareiškėjai, Nr. 22-52442-9033 – V. J. ir Nr. 22-52443-9034 – Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės;

2.2. Atsiradus galimybei susipažinti su Lietuvos ypatingajame archyve saugoma šeimos tremties KGB bylos medžiaga, pareiškėja sužinojo, kad tėvų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės plotas buvo didesnis nei 1991 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo sprendimais ir 1998 m. spalio 21 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusį ir išlikusį nacionalizuotą turtą. Šios aplinkybės sudarė pagrindą kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl informacijos apie S. V., jo dukros (pareiškėjos motinos) F. J. ir tėvo P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę;

2.3. Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – ir Archyvas) 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. R4-1416 patvirtina, kad S. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 25,7156 ha žemės, kurią dar iki nacionalizacijos paveldėjo pareiškėjos motina, o iš tėvų J. buvo nacionalizuota 38,84 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Archyvo 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. R4-1444 įrodo, kad P. J. 1932 m. liepos 6 d. pirkimo–pardavimo aktu Nr. 72 iš J. Š. įsigijo nuosavybėn 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško (duomenys neskelbtini) kaime. Archyvo 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. R4-1445 patvirtina, kad P. J. Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (buv. D. L. (D. L.) dvare)) nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 8,24 ha žemės;

2.4. Vadovaujantis Archyvo pateikta informacija, pareiškėjos tėvai nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 38,84 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime tėvas valdė 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško, Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime tėvas valdė 8,24 ha žemės. Pareiškėja Pasvalio skyriaus prašė pratęsti bei pilnai atkurti nuosavybės teises į tėvų Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose bei Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamo turto nuosavybes teises;

2.5. Papildomame 2019 m. birželio 28 d. prašyme Pasvalio skyriui pareiškėja nurodė, jog susipažinusi su tėvų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamo turto nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga (toliau – ir atkūrimo byla), saugoma NŽT Pasvalio skyriuje, sužinojo, kad 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateikus prašymą sugrąžinti buvusių savininkų, jos tėvų, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamo turto nuosavybės teises (kuriame nurodyti trys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą), Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimais jai, V. J. ir Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 11,29 ha žemės, o 1998 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimais bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. (kurio žemę iki nacionalizacijos paveldėjo motina F. J.) Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės dalį;

2.6. Ginčo dėl P. J. nuosavybės teisių atkūrimo į Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 11,29 ha žemės nėra, todėl 2019 m. birželio 28 d. prašyme Pasvalio skyriui pareiškėja nurodė mananti, kad iki šiol dar nepilnai užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas į P. J. ir F. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, nes atkūrimo bylos medžiagoje yra Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr. 437, kuria patvirtinama, jog P. J. Biržų apskrities Joniškėlio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėjo iš viso 38,24 ha žemės. Pažymoje nurodyta, kad ji parengta pagal Lietuvos valstybinio archyvo pažymą ir giminystės tęstinumą įrodančius dokumentus. Tas pačias faktines aplinkybes, jog P. J. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėjo 38,24 ha žemės, patvirtina ir kitos dvi 1993 metų Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos, kuriose nurodomas pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėtas 38 ha žemės plotas, pažymose išskirstytas ir pagal žemės rūšis;

2.7. Faktines aplinkybes, jog Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėjos tėvai iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė daugiau nei 25,36 ha žemės, t. y. daugiau, nei buvo atkurta, patvirtina ne tik atkūrimo byloje esanti 1993 m. pažyma Nr. 437, bet ir Archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. R4-1416, kurioje nurodoma, kad iš F. ir P. J. (duomenys neskelbtini) kaime buvo nacionalizuota 38,84 ha žemės. Ši archyvo pažyma paremta 1940 m. lapkričio 1 d. nacionalizavimo komisijos nutarimu, patvirtinančiu, jog iš tėvo (duomenys neskelbtini) kaime buvo nacionalizuota 38,24 ha žemės, bei Biržų apskrities Joniškėlio valsčiaus suvestinių žinių sąrašu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo J. ūkis iki nacionalizavimo buvo 38,84 ha dydžio;

2.8. Pareiškėja 2019 m. birželio 28 d. prašyme Pasvalio skyriui nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės dalį, todėl, remiantis atkūrimo byloje esančiomis 1993 m. pažymomis ir 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. R4-1416 su priedais, iki šiol dar nepilnai atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdyto bendro 38,24 ha ploto ūkio 12,88 (38,24 –25,36 = 12,88) ha žemės dalį. Skyriaus prašė pratęsti bei pilnai atkurti iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises;

2.9. NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. birželio 17 d. sprendime nurodė, kad pagal pareiškėjos 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateiktą prašymą yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje valdytą buvusių savininkų F. ir P. J. žemę, todėl pasiūlė su 2019 m. gautais archyviniais dokumentais kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. pateikė skundą NŽT ir prašė įpareigoti Pasvalio skyrių pratęsti ir pilnai atkurti nuosavybės teises į tėvų iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybės teises. NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. liepos 24 d. sprendimu atsakė į jos 2019 m. birželio 28 d. prašymą, nurodydamas Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos Nr. 437 parengimo aplinkybes ir pagrindą, faktines aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų ribų nustatymą ir konstatavo, kad Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos negalioja. Susipažinusi su NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. sprendimu, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildė savo skundą atsakovui;

2.10. NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. sprendime minima Pasvalio rajono (miesto) komisija (toliau – ir Komisija), 1998 m. sausio 5 d. nagrinėdama dokumentus ir nuspręsdama dėl F. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės nuosavybės teisių apimties, nepagrįstai nesivadovavo 1993 m. pažyma Nr. 437 ir joje patvirtintu juridinę reikšmę turinčiu faktu, jog (duomenys neskelbtini) kaime P. J. iki nacionalizacijos turėjo 38,24 ha žemės;

2.11. Nepaisant, kad F. ir P. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinta 1993 m. pažyma Nr. 437 ir paneigtas Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis šioje pažymoje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog (duomenys neskelbtini) kaime P. J. valdė 38,24 ha žemės;

2.12. 1993 m. pažyma Nr. 437 parengta remiantis iš Lietuvos archyvo gautu Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. nutarimu dėl sąrašo patvirtinimo. Jame nurodyti ūkiai, iš kurių numatyta paimti (nacionalizuoti) žemes į valstybinį žemės fondą, kur eilės Nr. 88 nurodytas (duomenys neskelbtini) kaime buvusio savininko P. J. valdytas (nacionalizuojamas) 38,24 ha žemės plotas. Todėl pastarasis laikytinas vėliausiu pareiškėjos tėvo nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaime patvirtinančiu dokumentu, nepriklausomai nuo to, kad sąrašas ir nutarimas surašyti tik 1940 m. lapkričio 1 d., t. y. po 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo dekreto paskelbimo;

2.13. NŽT Pasvalio skyriaus sprendimas yra nelogiškas, nes nacionalizavimo aktas negalėjo būti surašomas iki nacionalizacijos pradžios dėl to, kad nebuvo išleistas okupacinės Lietuvos valdžios žemės nacionalizavimo dekretas;

2.14. Komisija nenustatė, kad turimų dokumentų nepakanka ir nesiūlė pretendentams kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Dėl šių priežasčių, atkuriant nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio skyrius privalėjo remtis 1993 m. pažyma Nr. 437 ir pilnai atkurti pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) kaime valdytos 38,24 ha žemės nuosavybės teises, tačiau iki šiol neatkurta nuosavybės teisė į 12,88 ha dalį;

2.15. NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. liepos 24 d. sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo į vienkiemius nebuvo, todėl Komisija, 1998 m. sausio 5 d. išnagrinėjusi dokumentus ir liudininkų parodymus, nutarė patvirtinti (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų ribų nustatymo dokumentaciją ir išskirstymo planą ir atkuriant nuosavybės teisę į buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) kaime žemę, vadovautis šiuo išskirstymo planu;

2.16. Komisija, nepagrįstai ignoruodama 1993 m. pažymos Nr. 437 duomenis, nedalyvaujant buvusiems savininkams, netiksliai nustatė F. ir P. J. nuosavybės teisių apimtį (duomenys neskelbtini) kaime, todėl 1998 m. sausio 5 d. planą nepagrįstai nusprendė pripažinti teisingu ir galiojusiu iki nacionalizacijos;

2.17. Pasvalio skyrius 2019 m. liepos 24 d. sprendime nenurodė teisės akto ar institucijos sprendimo, kurio nuostatomis rėmėsi spręsdamas, jog Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos neteko galios, todėl atkurdamas nuosavybės teises į tėvų valdytą žemę Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime, nepagrįstai ignoravo 1993 m. pažymą Nr. 437 ir joje nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą;

2.18. NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendime nurodė, jog neturi juridinio pagrindo įpareigoti Pasvalio skyrių spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos tėvų iki nacionalizacijos valdytos 12,88 ha žemės, esančios Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nes nebuvo apskųstas Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 22-50376-8823 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės 3,76 ha dalį, gražinant natūra 11,29 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis ir nebuvo apskųstas 1998 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimas Nr. 22-52441-9032 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės 8,46 ha dalį, gražinant natūra 24,78 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis, kiekvienam pretendentui gražinant natūra po 8.26 ha žemės sklypo dalį ir išmokant kompensaciją pinigais už 0,2 ha žemės dalį;

2.19. Kadangi Sprendime Nr. l ir Sprendimo Nr. 2 4 punkte nenurodyta pareiškėjai tenkanti buvusio savininko P. J. ir S. V. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, kurios nuosavybės teisės jai bus atkurtos vėliau, todėl NŽT nusprendė, jog Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 pilnai atkurtos nuosavybės teisės į pastarųjų savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytas žemes, esančias Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose;

2.20. Skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas formaliais pagrindais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, neatskleidžiant ginčo esmės, nepagrįstai ignoruojant Pasvalio skyriaus padarytus teisės aktų taikymo pažeidimus, atkuriant P. J. ir F. J. nuosavybės teises Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;

2.21. Archyvo pažyma Nr. R 4-1416 yra tik papildomi duomenys, patvirtinantys atkūrimo byloje esančius duomenis ir ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nurodytas 1993 metų pažymoje Nr. 437, kurių teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamu sprendimu NŽT neginčija. Dėl šių priežasčių Pasvalio skyrius privalėjo vadovautis šia pažyma.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nuosavybės teisės į visą buvusių savininkų F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės Pasvalio rajone į pareiškėjai ir kitiems pretendentams tenkančią dalį jau atkurtos 1998 m. Į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą 11,29 ha žemę nuosavybės teisės atkurtos Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8823 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A.

K.“, atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 3,76 ha buvusio savininko turėtos žemės dalį. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 3,77 ha buvusio savininko turėtos žemės dalį. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8825 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z/ E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 3,76 ha buvusio savininko turėtos žemės dalį.

Grąžintas natūra 11,29 ha ploto žemės sklypas Pasvalio rajono sav. (duomenys neskelbtini) kaime. Į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą 25,36 ha žemę nuosavybės teisės atkurtos Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9032 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“, atkurtos nuosavybės teisės į 8,46 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais – į 0,2 ha (vertė 289 Lt).

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9033 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,45 ha žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginant pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt). Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9034 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,45 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt).

Grąžintas natūra 24,78 ha ploto žemės sklypas Pasvalio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime. Šis sklypas taškuose 5-5A turėjo bendrą ribą su 11,29 ha ploto žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo grąžintas natūra A. K., V. J. ir Z. E. B. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimais. Kompensuota už 0,58 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės atkurtos į 25,36 ha žemės;

3.2. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,5935 ha miško procedūros buvo vykdomos Šiaulių apskrities Pakruojo rajone. NŽT Pakruojo skyrius apie tai informavo pareiškėją 2019 m. liepos 4 d. raštu, kuriame nurodė, kad Pakruojo skyrius parengė Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. vasario 18 d. išvadą Nr. 65-4695 „Dėl išvados žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. J.“, tenkindamas V. J. prašymą, remdamasis nuosavybės teisių dovanojimo sutartimis bei archyviniu dokumentu, patvirtinančiu aplinkybę, kad iki nacionalizacijos buvęs žemės savininkas P. J. nuosavybės teise Pakruojo rajono savivaldybės Klovainių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1,59 ha ploto miško žemės sklypą;

3.3. Ginčas kilo dėl pareiškėjos klaidingos nuomonės, kad galimai P. J. ir F. J. Pasvalio rajone nuosavybės teise iki 1940 metų valdė daugiau kaip 38,24 ha žemės. Tai galėjo nulemti aplinkybė, kad pareiškėja pagal Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad P. J. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 38,24 bendrą žemės plotą, ir nutarta paimti į valstybinės žemės fondą 8,24 ha, vertina, kad šiame sąraše nurodytas plotas (38,24 ha) – vien tik (duomenys neskelbtini) kaime turėta žemė, o (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško (kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Pakruojo savivaldybės teritoriją) neįėjo į šiame sąraše nurodyta bendrą žemės plotą (38,24 ha);

3.4. F. ir P. J. ūkis sudarė 38,24 ha (11,2910 ha žemės (duomenys neskelbtini) k. + 1,5935 ha miško (Pakruojo rajone) + 25,36 ha ((duomenys neskelbtini) kaime)). Pasvalio notaro 1932 m. dėl nekilnojamojo turto aktų knygos išrašo 97 ir 98 psl. Nr. 72 yra nurodyta, kad P. J. iš J. Š. 1932 m. liepos 6 d. įsigijo 11,2910 ha, šis plotas turėjo bendrą ribą (dokumente nurodyta „sienose“) su (duomenys neskelbtini) kaimo žeme V. ir J., (duomenys neskelbtini) kaimo žeme (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypais (Nr. 76 ir Nr. 74) ir 1,5935 ha miško. (duomenys neskelbtini) kaimo 11,2910 ha žemės sklypas, kaip nurodyta archyvo dokumente, ribojosi su (duomenys neskelbtini) kaimu. Šie abu Pasvalio rajono kaimai buvo netoli Pakruojo rajono ribos. Kadangi 1940 m. liepos 22 d. vykdytos nacionalizacijos metu S. V. buvo miręs (pagal Joniškėlio parapijos 1937 m. ir 1938 m. laidotuvių metrikų išrašus S. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė M. V. mirė (duomenys neskelbtini)) F. ir P. J. ūkis buvo vienas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose), šie kaimai ribojosi. Sąraše asmenų, kuriems nacionalizuota žemė (1940-11-01), teisingai nurodytas ūkio dydis – 38,24 ha. S. V. ir P. J. žemės sklypai ribojosi. Po S. V. mirties jo žemę valdė P. J. su savo sutuoktine F. J.. 1932 m. archyviniame dokumente yra įrašas, kad P. J. (duomenys neskelbtini) turėjo 8,25 ha žemės. P. J. ir F. J. buvo įgiję: 11,2910 ha žemės pirkimo–pardavimo sutartimi iš J. Š., 1,5935 ha miško – pirkimo–pardavimo sutartimi iš J. Š., 25,36 ha paveldėjo po S. V. ir jo sutuoktinės M. V. mirties, nes šie asmenys galimai buvo įdukrinę F. (buv. B.) V.-J.;

3.5. Pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais bendraturčiais (broliu ir seserimi), grąžinant natūra du žemės sklypus Pasvalio rajone toje pačioje vietoje, kur ir buvo buvusio savininko iki 1940 metų valdyta žemė (žemės sklypai). Pareiškėjai turi būti aiški ir suprantama tų sklypų buvimo vieta ir jai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas ir (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas ribojosi. Ši aplinkybė nurodyta jai perduoto 24,78 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame 1998 m. spalio 9 d.;

3.6. Pareiškėja 2019 m. birželio 11 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių, remdamasi Archyvo informacija, prašė pilnai atkurti nuosavybės teises į motinos F. J. ir tėvo P. J. nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose bei Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. raštas yra atsakymas į pareiškėjos prašymą;

3.7. NŽT Pasvalio skyrius neturėjo pagrindo priimti naujų prašymų ir vertinti naujai iš Archyvo gautų dokumentų ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kai ir pačiai pareiškėjai, ir NŽT yra žinoma, kad nuosavybės teisės į visą žemės plotą Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose pagal Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalį nustatytais terminais (iki 2003-12-31) jau yra atkurtos. Atsakymas buvo parengtas įvertinus su pareiškėjos prašymu pateiktus Archyvo dokumentus ir patikrinus NŽT Pasvalio skyriuje saugomas archyvines nuosavybės teisių atkūrimo bylas, jose esančius sprendimus ir įsitikinus, kad nuosavybės teisių atkūrimas tikrai yra baigtas;

3.8. Skundžiamas NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. raštas yra atsakymas į pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. prašymą. NŽT Pasvalio skyrius atsakymą parengė dar kartą susipažinęs su atkūrimo bylose saugomais dokumentais ir įvertinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas į visą buvusių savininkų turėtą žemę pagal pareiškėjos 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymą yra baigtas, nuosavybės teisės atkurtos tokiomis dalimis, kokiomis pretendentai buvo susitarę 1992 m. rugpjūčio 7 d. sudarytame susitarime. Nuosavybės teisės atkurtos pagal visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nurodytus pažymose „Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų“, sudarytose 1998 m balandžio 23 d. Nr. 963, Nr. 964, Nr. 965, 966, Nr. 967, Nr. 968. Buvo įvertintos ir Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos darbuotojo G. S. parengtos pažymos (Nr. 437 ir kitos) ir nustatyta, kad jos parengtos dėl viso P. J. ir F. J. 38,24 ha ploto ūkio, neatlikus išskirstymo pagal kaimus (nenustačius, kiek žemės buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, kiek miško buvo Pakruojo rajone);

3.9. 1993 m. parengta pažyma nėra dokumentas, įrodantis, kad buvęs savininkas P. J. nuosavybės teise valdė 38,24 ha žemės būtent (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja jokių Archyvo dokumentų ar naujų įrodymų dėl didesnio kaip 38,24 ha ploto valdymo nepateikė;

3.10. NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu pareiškėjai paaiškinta, kad nuosavybės teisės į F. ir P. J. žemę Pasvalio rajone pilnai atkurtos, 1998 m. buvo priimti apskrities viršininko sprendimai ir pareiškėja nuo tų metų šių sprendimų neginčijo, dar kartą paaiškinta, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimti sprendimai ir pagal kokius dokumentus nustatyta, kiek žemės iki 1940 m. nacionalizacijos buvę savininkai turėjo;

3.11. Pareiškėja su 2019 m. birželio 11 d. prašymu kreipėsi ne tik į NŽT Pasvalio skyrių, bet ir su tokio pat turinio prašymu ji kreipėsi ir į NŽT Pakruojo skyrių, kuris 2019 m. liepos 4 d. raštu atsakė pareiškėjai, jog ji 1991 m. rugsėjo 13 d. prašyme nebuvo nurodžiusi ir pateikusi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad tėvas P. J. nuosavybės teise valdė žemės sklypą Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjai raštu buvo pasiūlyta dėl tėvo (duomenys neskelbtini) kaime (buv. D. L. (D. L.) dvare)) nuosavybės teisėmis valdyto 8,24 ha žemės sklypo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pakruojo skyrius paaiškino, kokia tvarka gali būti pateikiami nauji nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, taip pat paaiškino, kad Pasvalio notaro 1932 m. dėl nekilnojamojo turto aktų knygos 97 ir 98 puslapių, 1932 m. liepos 6 d. pirkimo–pardavimo akto Nr. 72 išrašo, kuriame nurodyta, kad P. J., prieš įsigydamas žemę iš J. Š., turėjo 8,24 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvare (Pakruojo rajone), nepakanka patvirtinti, jog buvęs savininkas P. J. Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 8,24 ha žemės sklypą. Pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti;

3.12. Pareiškėja, gavusi iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. pažymas Nr. R4-1416, Nr. R4-1444, Nr. R4-1445, turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl 8,24 ha žemės buv. (duomenys neskelbtini) dvare, Pakruojo rajone;

3.13. Skundžiami NŽT ir Pasvalio skyriaus atsakymai pareiškėjos teisių nepažeidė, nes pareiškėja nėra gavusi jokių naujų dokumentų, kurie patvirtintų skundo teiginius ir kad nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimas Pasvalio rajone. Dėl galimybių pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pasiūlyta kreiptis į teismą. Nuosavybės teisių atkūrimas į P. J. ir F. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Pasvalio rajone turėtą žemę yra baigtas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. K. skundą.

5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė:

5.1. Pareiškėja 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo P. J. ir motinos F. J. (S. V. dukros) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 38,24 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone. Prašyme pretendentais atkurti nuosavybės teises į P. J. nuosavybės teise valdytą žemę nurodė V. J. ir Z. B.;

5.2. Panevėžio apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio žemėtvarkos skyrius (toliau – žemėtvarkos skyrius), remdamasis Pasvalio notaro 1932 m. dėl nekilnojamo turto aktų knygos 97 ir 98 puslapių išrašu, išduotu Lietuvos Valstybinio archyvo (1996 m. kovo 25 d. pažyma Nr. T-296-J), 1998 m. balandžio 23 d. parengė pažymą Nr. 963 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodė, kad į buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime 11,29 ha žemę pagal Atkūrimo įstatymą pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,76 ha žemės;

5.3. Žemėtvarkos skyrius, remdamasis (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemiais išskirstymo plano eksplikacija, sudaryta pagal 1938 m. matininko K. K. planą, ekspertų komisijos išvada ir 1997 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 1, 1998 m. balandžio 23 d. parengė pažymą Nr. 966 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodė, kad į buvusios savininko S. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime 25,36 ha žemę pagal Atkūrimo įstatymą pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 8,46 ha žemės;

5.4. Į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą 11,29 ha žemę nuosavybės teisės atkurtos: Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8823 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko turėtos žemės dalį 3.76 ha; Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50377-8824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko turėtos žemės dalį 3,77 ha; Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50378-8825 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko turėtos žemės dalį 3,76 ha. Grąžintas natūra 11,29 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo adresas: Pasvalio rajono sav. (duomenys neskelbtini) k.);

5.5. Į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą žemę 25,36 ha nuosavybės teisės atkurtos: Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9032 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“ atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai į 8,46 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais – 0,2 ha (vertė 289 Lt); Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52442-9033 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės V. J. į 8,45 ha žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginant pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt); Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52443-9034 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,45 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt); Grąžintas natūra 24,78 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Pasvalio raj. sav. (duomenys neskelbtini) kaime. Sklypas taškuose 5-5A turėjo bendrą ribą su 11,29 ha ploto žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo grąžintas natūra A. K., V. J. ir Z. E. B. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimais. Kompensuota už 0,58 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės atkurtos į 25,36 ha žemės;

5.6. Pakruojo skyrius parengė Šiaulių apskrities viršininko išvadą 2002 m. vasario 18 d. Nr. 65-4695 „Dėl išvados žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. J.“, tenkindamas V. J. prašymą, remdamasis nuosavybės teisių dovanojimo sutartimis bei archyviniu dokumentu, patvirtinančiu aplinkybę, kad iki nacionalizacijos buvęs žemės savininkas P. J. nuosavybės teise Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1,59 ha ploto miško žemės sklypą. Pirkimo–pardavimo akto patvirtinimo byloje esanti 1932 m. liepos 6 d. surašyto pirkimo–pardavimo akto Nr. 72 išrašo kopija patvirtina, kad žemės savininkas P. J. nuosavybės teise Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdė 1,59 ha ha ploto miško žemės sklypą;

5.7. Archyvas 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. R4-1416 informavo pareiškėją, kad S. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 25,7156 ha žemės;

5.8. Archyvas 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. R4-1444 informavo pareiškėją, kad P. J. 1932 m. liepos 6 d. pirkimo–pardavimo aktu Nr.72 iš J. Š. įsigijo nuosavybėn 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško Biržų apskrityje (duomenys neskelbtini) kaime. 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. R4-1445 patvirtino, kad P. J. Šiaulių apskrityje (duomenys neskelbtini) kaime (buv. D. L. (D. L.) dvare)) nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 8,24 ha žemės;

5.9. Pareiškėja NŽT Pasvalio skyriui 2019 m. birželio 11 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad remiantis Archyo duomenimis, P. J. ir F. J. Pasvalio rajone nuosavybės teise iki 1940 metų valdė 38,84 ha žemės, t. y. P. J. – 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško, o Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime valdė 8,24 ha žemės. Pareiškėja, remdamasi šia informacija, prašė pilnai atkurti nuosavybės teises į motinos F. J. ir tėvo P. J. nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajoe, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose bei Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime;

5.10. NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. birželio 17 d. raštu nurodė, kad nuosavybės teisės yra pilnai atkurtos į Pasvalio rajone turėtą žemę ir paaiškino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas;

5.11. Pareiškėja NŽT Pasvalio skyriui 2019 m. birželio 28 d. pateikė prašymą atkurti (neatkurta dalis – 12,88 ha) nuosavybės teises į F. J. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos valdytą žemę;

5.12. NŽT Pakruojo skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu informavo, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byla į buvusio žemės savininko P. J. valdytą žemę Pakruojo rajone Skyriuje nebuvo suformuota, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo vykdomos dabartiniamiame NŽT Pasvalio skyriuje. Taip pat pažymėjo, kad 1932 m. liepos 6 d. pirkimo–pardavimo akto Nr. 72 išraše nurodyta, kad P. J. „turi nuosavą sklypą (duomenys neskelbtini) dvare <...> didumo aštuoni su ketvirtadaliu hektaro“, tačiau šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo dokumentų ar kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta, todėl vien išraše nurodyto fakto nepakanka;

5.13. Pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. pateikė skundą dėl NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 17 d. rašto, prašydama įpareigoti Pasvalio skyrių pratęsti ir pilnai atkurti nuosavybės teises į F. J. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (neatkurta 12,88 ha žemės) bei Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (neatkurta 8,24 ha žemės) iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises;

5.14. NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. liepos 24 d. rašte nurodė, kad nuosavybės teisės Pasvalio rajone atkurtos pilnai pagal Panevėžio apskrities administracijos Pasvalio skyriaus 1998 m. balandžio 23 d. pažymas Nr. 963 ir Nr. 966. Taip pat paaiškino, kad Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko P. S. 1993 m. pažyma Nr. 437 buvo parengta pagal Lietuvos valstybinio archyvo duomenis. Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarime (sąrašuose) yra nurodyti ūkiai, iš kurių numatyta paimti žemes į valstybinį žemės fondą. Sąraše eilės Nr. 88 nurodytas dvaro ar ūkio pavadinimas ((duomenys neskelbtini) km.), buvusio savininko J. P. bendras valdytas žemės plotas 38,24 ha. Kadangi (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo į vienkiemius nebuvo, Joniškėlio agrarinės reformos tarnyba, priimdama piliečių prašymus ir susitarimus dėl žemės pasidalinimo, vadovavosi šiuo turimu archyvo dokumentu. Pasvalio rajono (miesto) komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, 1998 m. sausio 5 d. išnagrinėjo papildomus iki 1940 metų archyvinius dokumentus, (duomenys neskelbtini) kaimo mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašą 1930 m. ir išlikusį 1938 metų Žemės Tvarkymo departamento matininko K. K. planą, kviestinių (tame tarpe ir pareiškėjos) parodymus ir nutarė patvirtinti (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų ribų nustatymo dokumentaciją ir išskirstymo planą, parengtą VŽĮ Panevėžio skyriaus specialistų. Buvo nutarta, atkuriant nuosavybės teisę į buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) kaime žemę, vadovautis šiuo išskirstymo planu. Joniškėlio ART pirmininko P. S. parengtos pažymos neteko galios, nes parengtos vadovaujantis po nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) turimais archyvo dokumentais;

5.15. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė patikslintą skundą atsakovui, prašydama įpareigoti NŽT Pasvalio skyrių pratęsti ir pilnai atkurti nuosavybės teises į F. J. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (neatkurta 12,88 ha žemės) bei Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (neatkurta 8,24 ha žemės) iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises;

5.16. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nurodė, kad yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią buvusių savininkų P. J. ir S. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės, esančios Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, dalį.

6. Teismas akcentavo Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nuosavybės teisės į nusavintą nekilojamąjį turtą atkuriamos asmeniui, pateikusiam prašymą atkurti nuosavybės teises bei teisės aktuose numatytus dokumentus, teisės aktų nustatytais terminais. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėja nustatytu terminu – 1991 m. rugsėjo 13 d. – pateikė prašymą Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai atkurti P. J. ir F. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto turto nuosavybės teises, pateikė nuosavybę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo teismui reikalavimai susiję su Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8823, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės 3,76 ha dalį, gražinant natūra 11,29 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9032, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės 8,46 ha dalį, gražinant natūra 24,78 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis, t. y. kiekvienam pretendentui gražinant natūra po 8,26 ha žemės sklypo dalį, ir išmokant kompensaciją pinigais už 0,2 ha pareiškėjai tenkančios žemės dalį.

8. Teismas apžvelgė Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 122–123 punktuose, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog sprendimai pareiškėjai buvo neįteikti ar pavėluotai įteikti, todėl pareiškėja su skundu dėl sprendimų panaikinimo į teismą kreipėsi praleidusi Atkūrimo įstatyme numatytą terminą ir nenurodė jokių svarbių priežasčių jį atnaujinti. Pareiškėjos argumentai, jog ji nepraleido apskundimo termino, nepagrįsti.

9. Teismas vertino, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes juose, be kita ko, pateikti išsamūs argumentai į pareiškėjos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo; nurodyti ankstesni raštai, priimti atsakant į pareiškėjos prašymus (skundus); sprendimai priimti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta jų apskundimo tvarka, juos priėmė kompetentingi subjektai. Vien faktas, kad priimti skundžiami sprendimai pareiškėjos atžvilgiu yra neigiami, nereiškia šių sprendimų neteisėtumo, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamus sprendimus panaikinti ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

10. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 11. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėja, akcentuodama pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Priešingai, nei nurodė teismas, byloje nebuvo ginčijami ir nebuvo pareikštas reikalavimas dėl Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 22-50376-8823 ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 22-52441-9032 panaikinimo. Šie sprendimai susiję su skundo reikalavimais tik tuo, jog minėtais sprendimais buvo atkuriamos P. J. nacionalizuotos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą;

12.2. Kadangi Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimais: Nr. 22-50376-8823 – A. K., Nr. 22-50377-8824 – V. J. ir Nr. 22-50378-8825 – Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 11,29 ha žemės, o Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais: Nr. 22-52441-9032 – A. K., Nr. 22-52442-9033 – V. J. ir Nr. 22-52443-9034 – Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. Panevėžio apskrities Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės, kurią dar iki nacionalizacijos paveldėjo P. J. sutuoktinė (pareiškėjos motina) F. J., todėl iki šiol dar nebuvo priimto atsakovo sprendimo dėl P. J. jau 1930 m. Biržų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 13,5 ha žemės (2 ha I rūšies, 8 ha II rūšies, 2 ha III rūšies ariamos; 1 ha III rūšies, 0,5 ha IV rūšies pievų);

12.3. Kadangi Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 22-50376-8823 ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 22-52441-9032 buvo priimti ne dėl P. J. jau 1930 m. Biržų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 13,5 ha žemės (2 ha I rūšies, 8 ha II rūšies, 2 ha III rūšies ariamos; 1 ha III rūšies, 0,5 ha IV rūšies pievų), todėl, priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, teismo nebuvo prašoma naikinti Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 22-50376-8823 ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 22-52441-9032, o prašoma tik įpareigoti atsakovą pratęsti P. J. nuosavybės teisių atkūrimą į Biržų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą nekilnojamą turtą ir užbaigti atkūrimą priimant sprendimą;

12.4. Teismas, akcentuodamas praleistą kreipimosi į teismą terminą, neargumentavo, kodėl būtina naikinti teisėtus Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 22-50376-8823 ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 22-52441-9032 tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į P. J. jau 1930 m. Biržų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 13,5 ha žemės (2 ha I rūšies, 8 ha II rūšies, 2 ha III rūšies ariamos; 1 ha III rūšies, 0,5 ha IV rūšies pievų). Dėl šių priežasčių teismas neatskleidė ginčo esmės;

12.5. Teismas nevertino rašytinių įrodymų ir skundžiamuose sprendimuose pateiktų argumentų santykio teisės taikymo aspektu, o apsiribojo tik skundžiamų sprendimų formos atitikimo įstatymų reikalavimams vertinimu. Teismo sprendimas priimtas vien formaliais pagrindais, tinkamai neatlikus byloje įrodymų tyrimo ir vertinimo, tokiu būdu pažeidžiant ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiai įrodymais teismas vadovavosi, nepaneigta pareiškėjos pateiktų įrodymų įrodomoji galia. Teismo argumentacija, jog pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, yra taikoma priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kiek 1940 m. vykdytos nacionalizacijos metu žemės nuosavybės teise valdė P. J. ir F. J., o ne kiek žemės nuosavybės teise valdė kiti piliečiai, kurie turėjo tokį pat vardą ir / ar pavardę kaip pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos nurodytame 1930 m. balandžio 12 d. žemių sąraše eil. Nr. 476 įrašytas savininkas J. P., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 13,5 ha žemės, nebuvo pareiškėjos tėvas, t. y. nebuvo pilietis, į kurio išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį būtų galėjusi pretenduoti A. K., V. J., Z. E. B.;

13.2. Iš pareiškėjos pateiktų prašymų ir paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja siekia pretenduoti ne į savo tėvo P. J., S. sūnaus (kai kuriuose dokumentuose S.), o į P. J., M. sūnaus, tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytą žemę (13,5 ha), į kurią nuosavybės teisės yra pilnai atkurtos piliečiams, pretendavusiems į P. J. žemę;

13.3. NŽT pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad iki 1940 m. buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribos ir plotai buvo nustatyti, o taip pat buvo nustatytas ir P. J., M. sūnaus, plotas ir pareiškėja į tą žemę tuo laiku (1997 m.) nepretendavo;

13.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad P. J. ir F. J. ūkis 1940 m. nacionalizacijos akto sudarymo metu sudarė 38,24 ha. Pareiškėja ir kiti pretendentai į didesnį plotą nei 38,24 ha nepretendavo, patys pretendentai buvo susitarę, kaip pasidalins jiems tenkantį P. J. ir F. J. turtą 1998 m., kuomet buvo priimti Panevėžio apskrities viršininko sprendimai. Pareiškėja ir kiti pretendentai daugiau kaip 20 metų nereiškė pretenzijų, kad jiems dar neatkurtos nuosavybės teisės į kokį nors kitą žemės plotą Panevėžio apskrityje. Taip pat pareiškėja į kito P. J. tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdžiusio 13,5 ha žemės nepretendavo, giminystės ryšį su juo patvirtinančių dokumentų niekada neteikė;

13.5. Po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo NŽT Pasvalio skyrius 2020 m. birželio 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo keli piliečiai, turėję J. pavardę ir, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja teismo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teise į P. J., M. sūnaus, kuris nebuvo pareiškėjos tėvas, žemę, informavo, kad į kito P. J. žemę nuosavybės teisės atkurtos kitiems pretendentams;

13.6. Pareiškėja klysta, pateikdama jokiais rašytinais įrodymais nepagrįstas išvadas apie savo tėvo P. J. žemę ir toliau klaidingai vertina, kad teismas neįsigilino, jog dar neatkurtos nuosavybės teisės į 13,5 ha žemės.

13.7. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, NŽT Pasvalio skyrius neturėjo pagrindo priimti naujų prašymų ir vertinti naujai iš Archyvo gautų dokumentų ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kai pareiškėjai ir NŽT yra žinoma, kad nuosavybės teisės į visą žemės plotą Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais (iki 2003-12-31) pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus jau yra atkurtos;

13.8. Pareiškėjos akcentuojama 1993 m. pažyma nėra dokumentas, įrodantis, kad buvęs savininkas P. J. nuosavybės teise valdė 38,24 ha būtent (duomenys neskelbtini) kaime;

13.9. Pareiškėja neteisingai vertina NŽT atsakymą, kuriame pareiškėjai paaiškinta, kad nuosavybės teisės į P. J. ir F. J. žemę Pasvalio rajone pilnai atkurtos, 1998 metais buvo priimti apskrities viršininko sprendimai ir pareiškėja nuo 1998 metų šių sprendimų neginčijo, dar kartą paaiškinta, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimti sprendimai ir pagal kokius dokumentus nustatyta, kiek žemės iki 1940 m. nacionalizacijos buvę savininkai turėjo;

13.10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja reikalauja atkurti nuosavybės teises į kito piliečio žemę, į kurio nuosavybę pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį neturi teisės pretenduoti, iškilo būtinybė su apeliaciniu skundu pateikti 1999 m. spalio 4 d. pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ apie P. J. (duomenys neskelbtini) kaime, valdžiusio 13,5 ha žemės, žemę ir pretendentus, kuri neginčijamai paneigia pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. liepos 24 d. ir NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymus tęsti nuosavybės teisių atkūrimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. birželio 11 d. prašymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių, kuriame nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. spalio 21 d. ir 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos į mažesnį žemės plotą, negu valdė tėvai iki nacionalizacijos; pridėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymas: 2019 m. gegužės 28 d. Nr. R4-1416, 2019 m. gegužės 29 d. Nr. R4-1444 ir Nr. R4-1445, kurios, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad jos tėvas P. J. kartu su motina F. J. nuosavybės teisėmis valdė iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime 38,84 ha žemės, tėvas P. J. valdė (duomenys neskelbtini) kaime 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško ir Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime 8,24 ha žemės; prašė pratęsti bei pilnai atkurti nuosavybės teises į visą nurodytą iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą.

16. Atsakovas NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 24SD-1515-(14.24.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ atsakydamas į pareiškėjos minėtą prašymą, nurodė, kad pagal Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pareiškėjos 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymą ir pateiktus dokumentus pareiškėjai yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje valdytą buvusių savininkų F. J. ir P. J. žemę; pasiūlyta su 2019 m. gautais archyviniais dokumentais kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

17. Pareiškėja 2019 m. birželio 28 d. prašymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių, kuriame nurodė, kad iki šiol nėra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į P. J. ir F. J. iki nacionalizacijos Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, nes pagal archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažymos Nr. R4-1416 duomenis iš P. J. 1940 m. lapkričio 1 d. komisijos nutarimu (duomenys neskelbtini) kaime buvo nacionalizuota 38,84 ha, Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais atkurta 25,36 ha, liko atkurti – 12,88 ha.

18. Atsakovo NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. 24SD-1811-(14.24.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, atsakant į pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. prašymą, nurodyta, kad nuosavybės teisės į Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose valdytą buvusių savininkų S. V. ir P. J. žemę yra pilnai atkurtos. Rašte nurodyta, kad Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr. 437 grindžiama Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis (FR-764, Ap. 1a, B. 295, L.26), kuriuose užfiksuota, kad Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarime (sąrašuose) yra nurodyti ūkiai, iš kurių numatyta paimti žemes į valstybinį žemės fondą. Sąraše eilės Nr. 88 nurodytas dvaro ar ūkio pavadinimas ((duomenys neskelbtini) km.), buvusio savininko J. P. bendras valdytas žemės plotas 38,24 ha. (duomenys neskelbtini) kaimas nebuvo išskirstytas į viensėdžius. 1998 m. sausio 5 d. Pasvalio rajono (miesto) komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktų įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti išnagrinėjo papildomus, iki 1940 m. archyvinius duomenis, (duomenys neskelbtini) kaimo mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1930 m. sąrašą ir išlikusį 1938 m. Žemės Tvarkymo departamento matininko K. K. planą, kviestinių, taip pat ir pareiškėjos parodymus, ir nutarė patvirtinti (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų ribų nustatymo dokumentus ir išskirstymo planą, parengtą VŽĮ Panevėžio skyriaus specialistų. Pareiškėjai nuosavybės teisės Pasvalio rajone atkurtos pagal Panevėžio apskrities administracijos Pasvalio skyriaus 1998 m. balandžio 23 d. pažymas Nr. 963 ir 966 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.

19. Pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. skundu dėl NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. rašto kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriame nurodė, kad jai nepagrįstai siūloma kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir nepagrįstai pilnai neatkuriamos nuosavybės teisės į tėvų F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, bei buvusią Šiaulių apskrityje (duomenys neskelbtini) kaime. Skundo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildyme, kurį pareiškėja pateikė susipažinusi su NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. raštu, nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į F. J. ir P. J. turėtą nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai nebuvo remtasi iš Lietuvos archyvo gautu Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarimu dėl sąrašo patvirtinimo, kuriame nurodyti ūkiai, iš kurių numatyta paimti (nacionalizuoti) žemes į valstybinį žemės fondą; eilės Nr. 88 nurodytas (duomenys neskelbtini) kaime buvusio savininko J. P. valdytas plotas – 38,24 ha žemės. Pareiškėja teigė, kad jai iki šiol nėra atkurta nuosavybės teisės į 12,88 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kaime.

20. Atsakovas NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr.1SS-1533-(7.5.), atsakydamas į pareiškėjos 2019 m. liepos 15 d. skundą dėl NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. rašto, bei atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu pateiktą papildomą informaciją, nurodė, kad pareiškėjai pagal pateiktą 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. spalio 21 d. ir 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais (Sprendimas Nr.1 ir Sprendimas Nr. 2), remiantis 1998 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. 963 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir atitinkamai 1998 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. 966 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nuosavybės teisės yra atkurtos pilnai. Atsakovas NŽT nurodė, kad nenagrinės pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų (archyvo pažymų Nr. R4-1416, R4-1444, R4-1415), nes praleisti terminai jiems pateikti, ir papildomai informavo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 8,24 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėja buvo informuota NŽT Pakruojo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 29SD-1574-(14.29.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

21. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

22. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, be kita ko, neskundė Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 22-50376-8823 (Sprendimas Nr. 1), kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės 3,76 ha dalį, gražinant natūra 11,29 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 22-52441-9032 (Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės 8,46 ha dalį, gražinant natūra 24,78 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis t. y. kiekvienam pretendentui gražinant natūra po 8,26 ha žemės sklypo dalį, ir išmokant kompensaciją pinigais už 0,2 ha pareiškėjai tenkančios žemės dalį.

23. Pareiškėja, nors kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) kaime 38,84 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško, ir Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime 8,24 ha žemės, iš esmės reikalauja tęsti nuosavybės teisių atkūrimą Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kaime ir Pakruojo rajone (duomenys neskelbtini) kaime. Ji teigia, kad Sprendimu Nr. 2 nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kaime buvusią žemę yra atkurtos nepilnai, remiasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. R4-1416 nurodomais duomenimis, kad LTSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, Biržų apskrities žemių, imamų į valstybinį žemės fondą, 1940-08-03 – 1940-08-10 byloje, Joniškėlio valsčiaus žemių, imamų į valstybinį žemės fondą, suvestinėse žiniose (be datos) įrašyti (duomenys neskelbtini) kaimo buvę 38,84 ha žemės savininkai: J. F. ir J. P.; žemės reformai tenkantis plotas – 8,84 ha; tame pačiame archyviniame fonde, Biržų apskrities valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje, žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarime įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimo buvęs 38,24 ha žemės savininkas J. P., skiltyje „Paimama į valstyb. žemės fondą ha“ įrašyta „8,24“. Įvertinusi archyvo duomenis, daro išvadą, kad turi būti tęsiamas nuosavybės teisių į likusią 12,88 ha ploto žemės dalį (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodo, kad atsakovas atkurdamas nuosavybės teises šiuo atveju be pagrindo nesirėmė nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančia Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 pažyma Nr. 437, grindžiama Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis (FR-764, Ap. 1a, B. 295, L.26), kurie patvirtina, kad pagal minėtą Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarimą J. P. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 38,24 ha žemės.

24. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pareiškėjos argumentais, kad remiantis archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažymos Nr. R4-1416 duomenimis ir Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr. 437 gali būti tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai į 12,88 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, atkreipia dėmesį, kad Sprendimas Nr. 2 yra priimtas remiantis vėliau, 1998 m. balandžio 23 d., parengta pažyma Nr. 966, kuri yra grindžiama kitais duomenimis – (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais planu ir eksplikacija, sudaryta pagal 1938 m. matininko K. K. planą, ekspertų komisijos išvada ir 1997 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 1. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime turėjo bendrą ribą, atsižvelgiant į tai, Sprendimu Nr. 1 atkūrus nuosavybės teises į 11,29 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir Sprendimu Nr. 2 atkūrus nuosavybės teises į 25,36 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teisės pareiškėjai yra atkurtos pilnai. Atsakovas neginčija, kad atkuriant nuosavybės teises nebuvo remtasi Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr. 437, taigi jam buvo žinomi archyvo duomenys, kad minėtame Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarime nurodyta, kad J. P. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 38,24 ha ūkį, tačiau priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises buvo vadovautasi ne jais, bet kitais duomenimis, nurodytais 1998 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. 966. Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr. 437, ką patvirtina ir pareiškėja, buvo nuosavybės teisių atkūrimo byloje, taigi pareiškėjai taip pat turėjo būti žinoma, todėl ji, nesutikdama su tais pagrindais, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas Nr. 2 atkurti nuosavybės teises į 25,36 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo jį ginčyti Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

25. Ta aplinkybė, kad sprendimuose atkurti nuosavybės teises nėra nurodyta, jog teisės į likusią neatkurtos nuosavybės dalį bus atkuriamos vėliau, nei ta aplinkybė, kad toks sprendimas nebuvo skundžiamas, savaime nėra kliūtimi tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jei paaiškėja daugiau naujų duomenų apie išlikusios nuosavybės dalį, į kurią nėra atkurtos teisės. Tokiais atvejais, ką pagrįstai nurodė atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte, pareiškėja turi kreiptis į teismą Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad svarbus yra ne pats archyvo pažymos pateikimo faktas, bet naujų duomenų, kurie gauti kitų dokumentų pagrindu ir anksčiau nebuvo žinomi institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, gavimo faktas. Taigi sprendžiant dėl pareiškėjos papildomai pateiktų archyvo pažymų Nr. R4-1416, R4-1444, R4-1415 aktualumo, turi būti vertinama, ar archyvo pažymose yra iš esmės naujų reikšmingų duomenų nuosavybės teisių atkūrimo procesui tęsti, ir dėl to tikslinga kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo toms archyvo pažymoms pateikti, kuriose yra naujų reikšmingų duomenų.

26. Atsakovas NŽT, atsisakydamas nagrinėti minėtas archyvo pažymas, nes praleisti terminai nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, papildomai informavo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 8,24 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėja buvo informuota NŽT Pakruojo skyriaus 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 29SD-1574-(14.29.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame taip pat buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl atsakovo 2019 m. birželio 17 d., 2019 liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimų panaikinimo, nes tų duomenų pagrindu, kuriais atsakovas disponavo, ir esant nenuginčytiems Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. spalio 21 d. ir 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimams, tęsti nuosavybės teisių atkūrimą nebuvo pagrindo. Atsakovui taip pat nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjos pateikiamus naujus duomenis iš archyvo (archyvo pažymų Nr. R4-1416, R4-1444, R4-1415), nes dėl naujų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo nebuvo kreiptasi į teismą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisme administracinė byla negali būti nagrinėjama didesne apimtimi, negu buvo pareiškėjos kreiptasi į atsakovo NŽT Pasvalio skyrių 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 28 d. prašymais, bei negali būti byloje tiriami dokumentai, kurie nebuvo vertinti atsakovui priimant byloje ginčijamus sprendimus. Taip pat negali būti apeliacinės instancijos teisme tiriamos iš esmės naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija byloje nevertina pareiškėjos apeliaciniame skunde naujai nurodomų duomenų, kad iki šiol dar nebuvo priimtas atsakovo sprendimas dėl P. J. 1930 m. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdytos 13,5 ha žemės (2 ha I rūšies, 8 ha II rūšies, 2 ha III rūšies ariamos; 1 ha III rūšies, 0,5 ha IV rūšies pievų) ir neprideda prie bylos naujų įrodymų: tiek pareiškėjos teikiamo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fondo 1936 metų Lietuvos IV seimo rinkimų informacinio dokumento, tiek atsakovo teikiamų duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimą į kito savininko, P. J., M. sūnaus, žemę (duomenys neskelbtini) kaime.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė